Nepilnamečiai yra viena jautriausių ir pažeidžiamiausių visuomenės grupių.
Jų vystymuisi ir asmenybės formavimuisi didelę įtaką daro ne tik vidiniai, tačiau ir išoriniai faktoriai - auklėjimas, aplinka, gyvenimo sąlygos ir kita.
Žiniasklaidoje pasirodančios publikacijos, kai nepilnamečiai kaltinami padarę įvairaus pobūdžio nusikaltimus, susilaukia ypatingo visuomenės dėmesio, neretai stebimasi paskirtos bausmės griežtumu ar priešingai - atsakomybės lengvumu.
Taigi, kuo ypatinga nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė?
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai
Visų pirma, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra taikomi asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 18 metų.
Tiesa, tam tikrais atvejais, 18 metų riba gali būti išplėsta ir nepilnamečiu gali būti pripažintas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo suėję iki 21 metų, jeigu teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus ir kitas bylos aplinkybes (prireikus - į specialisto paaiškinimus ar išvadą), nusprendžia, kad asmuo pagal savo socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui.
Pavyzdžiui, vienoje Šiaulių apygardos teismo byloje, asmuo nusikalstamas veikas padarė sulaukęs 18 m. 5 mėn. tačiau buvo pripažintas nepilnamečiu.
Jaunuolis gyveno su motina, broliais ir seserimis nakvynės namuose, jo dvasinis ir moralinis asmenybės brendimas nebuvo toks, kokį paprastai patiria kitas vaikas, gaunantis jo vystymosi sąlygoms būtiną dėmesį bei materialinį išlaikymą.
Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad mažamečiai (asmenys iki 14 m.), nėra laikomi baudžiamosios teisės subjektais - asmenys pagal baudžiamąjį įstatymą atsako nuo 16 m., tačiau tam tikrais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 13 str. atvejais, baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nuo 14 metų.
Svarbu yra akcentuoti tai, kad kiekvienas asmuo bręsta skirtingai - tai reiškia, jog kelių asmenų, sulaukusių to paties amžiaus branda gali nebūti tapati.
BK įtvirtintos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos yra orientuotos į jaunų asmenų auklėjimą, grąžinimą į visuomenės gretas bei gyvenimo būdo keitimą.
Visais atvejais siekiama, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos taisyklės būtų orientuotos į jaunų žmonių amžių, socialinę brandą, reakciją išorės poveikiams ir kita.
Siekiama šalinti neteisėto elgesio priežastis, ugdyti asmenybę bei individualizuoti bausmę.
Auklėjamojo poveikio priemonės: esmė ir paskirtis
Kadangi nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra orientuota į asmens auklėjimą, visų pirma, vietoje bausmės turi būti sprendžiamas auklėjamųjų poveikio priemonių skyrimas.
Auklėjamojo poveikio priemonėmis siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tačiau, priešingai nei bausmė, kuri nepilnamečiui yra skiriama, kai kitos poveikio priemonės neatlieka savo tikslų, auklėjamojo poveikio priemonės yra orientuotos ne į asmens nubaudimą, o į asmens pataisymą, auklėjimą.
Priverčiamosios auklėjimo priemonės, kurios skiriamos nepilnamečiui ar pagal socialinę brandą jam prilygstančiam vyresniam asmeniui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, atitinka nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį - garantuoti, kad atsakomybė atitiktų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti priverčiamųjų auklėjimo priemonių taikymo galimybes, padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su asmenybės ugdymu ir neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Priverčiamosios auklėjimo priemonės skiriamos teismo sprendimu.
Priverčiamųjų auklėjimo priemonių rūšys
LIETUVOJE pagal Baudžiamąjį kodeksą (2002, įsigaliojo 2003) gali būti paskirtos ne daugiau kaip 3 tarpusavyje suderintos priverčiamosios auklėjimo priemonės.
Priverčiamosios auklėjimo priemonės gali būti:
- Įspėjimas;
- Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas;
- Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai;
- Elgesio apribojimas (įpareigojimai ir draudimai);
- Atidavimas tėvų, kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie rūpinasi vaikais, priežiūrai pagal laidavimą;
- Atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą;
- Kita.
Priverčiamųjų auklėjimo priemonių konkrečias rūšis, terminus, taikymo ir vykdymo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Detalesnis auklėjamojo poveikio priemonių aprašymas:
Įspėjimas
Įspėjimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba kartu su kitomis tokiomis priemonėmis.
Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas
Nepilnamečiui turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas per teismo nustatytą terminą skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu (BK 84 straipsnis).
Tai priemonė, kai nepilnametis, kuris turi savarankiškai disponuojamų lėšų (darbo užmokestis, stipendija, palikimas ir pan.), įpareigojamas per teismo nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, arba pašalinti ją savo darbu.
Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai
Tai įpareigojimas nepilnamečiui išdirbti nuo 20 iki 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Šiems darbams skirti reikalingas nepilnamečio sutikimas.
Tai įsipareigojimas neatlygintinai dirbti visuomenės labui. Šią bausmę gali skirti teismas tik gavęs nepilnamečio sutikimą.
Elgesio apribojimas (įpareigojimai ir draudimai)
Tai nepilnamečiui paskiriami įpareigojimai ir draudimai, kurių jis turi laikytis ir įgyvendinti bei atsiskaityti už jų vykdymą.
Gali būti paskirti net ir visi įpareigojimai bei draudimai, kurie išvardinti BK ar kiti reikalingi apribojimai.
Teismas juos skiria savo nuožiūra.
Elgesio apribojimo trukmė gali būt nuo 30 dienų iki 12 mėnesių.
Įpareigojimai gali apimti:
- Būti namuose nustatytu laiku;
- Mokytis, tęsti mokslą arba dirbti;
- Įgyti tam tikrų žinių ar išmokti draudimų (saugaus eismo, mokinio taisykles ir pan.);
- Atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą (šis įpareigojimas skiriamas tėvų ar globėjų prašymu, jeigu nepilnametis sutinka);
- Dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų ir organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Atidavimas tėvams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims prižiūrėti pagal laidavimą
Tai tėvų ar kitų asmenų, kurie rūpinasi vaikais, vykdomas nepilnamečio ugdymas ir priežiūra.
Būtina išpildyti dvi sąlygas:
- Tėvai ar kiti asmenys turi sutikti, patys nedaryti neigiamos įtakos, turėti galimybių sudaryti tinkamas sąlygas bei sutikti teikti informaciją apie šios priemonės vykdymą;
- Nepilnametis pats turi sutikti, bei pasižadėti klausyti ir tinkamai elgtis.
Asmenys, kuriems gali būti atiduodamas nepilnametis: jo įtėviai, giminaičiai, globėjai, vaikų globos įstaiga ir kita.
Kardomoji priemonė nepilnamečio įtariamojo atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, yra kurio nors iš nurodytų asmenų rašytinis įsipareigojimas užtikrinti, kad nepilnametis įtariamasis deramai elgsis ir šaukiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.
Priimant rašytinį įsipareigojimą, asmenims, kuriems nepilnametis atiduodamas prižiūrėti, turi būti išdėstoma nusikalstamos veikos, dėl kurios nepilnamečiui įtariamajam skiriama ši kardomoji priemonė, esmė.
Be to, asmenims, kuriems nepilnametis atiduodamas prižiūrėti, išaiškinama jų atsakomybė, jeigu nepilnametis įtariamasis vengs ikiteisminio tyrimo ar teismo.
Jeigu nepilnametis įtariamasis vengia atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, asmenims, įsipareigojusiems jį prižiūrėti, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti paskirta iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda (BPK 138 straipsnis).
Atidavimas į specialią auklėjimo ir drausmės įstaigą
Tai terminuotas nepilnamečio izoliavimas specialiojoje auklėjimo įstaigoje.
Specialiosiose auklėjimo ir drausmės įstaigose turi būti formuojami vaiko elgesio, asmens higienos, kultūrinio bendravimo įgūdžiai, sudaromos sąlygos įgyti privalomąjį ir bendrąjį vidurinį išsilavinimą, profesinį pasirengimą darbui ir gyvenimui visuomenėje.
Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą gali būti skiriamas savarankiškai arba kartu su įspėjimu ar turtinės žalos atlyginimu.
Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą skiriamas tik nepilnamečiams.
Bausmės nepilnamečiams
Bausmė yra griežčiausia baudžiamosios teisės prievartos priemonė, ji taikoma nepilnamečiui, kai negalima taikyti švelnesnių priemonių.
Atitinkama bausmė turi būti numatyta BK specialiojoje dalyje, kur numatomos visos nusikalstamos veikos.
Bausmių sistemoje nepilnamečiui gali būti skiriamos penkių rūšių bausmės - viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.
Bausmių rūšys
Viešieji darbai
Tai įsipareigojimas neatlygintinai dirbti visuomenės labui.
Šią bausmę gali skirti teismas tik gavęs nepilnamečio sutikimą.
Bauda
Tai pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai.
Nepilnamečiui skiriama bauda gali būti nuo 5 iki 50 MGL (šiuo metu t.y. nuo 250 eurų iki 2500 eurų).
Laisvės apribojimas
Tai terminuotas nustatytų pareigų (draudimų ir įsipareigojimų) taikymas nuteistajam.
Jei nepilnametis negali vykdyti šios bausmės, jį galima atleisti ir vietoje jos paskirti auklėjamojo poveikio priemonę.
Areštas
Tai trumpalaikis nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės, laikant jį areštinėje.
Terminuotas laisvės atėmimas
Tai nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės tam tikram laikui, laikant jį specialiai tam skirtoje įstaigoje.
Tai pati griežčiausia bausmė nepilnamečiams.
Gali būti taikoma tik kaip paskutinė priemonė nepilnamečiui įvykdžius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, t.y. kai specialiojoje dalyje numatytas didesnis nei 6 metų laisvės atėmimas.
Terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Nepilnamečiui minimali bausmė už konkrečią nusikalstamą veiką per pusę mažesnė nei numatyta sankcijoje, jei nenumatyta, tuomet - 3 mėnesiai.
Nepilnamečio laisvės atėmimo bausmės maksimumas negali būti didesnis nei 10 metų.
Pavyzdžiui, už nužudymą numatytas nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimas suaugusiems.
Nepilnamečiui tai būtų nuo 3 metų ir 6 mėnesių iki 10 metų.
Taigi, nepilnamečiams BK numatoma švelnesnės baudžiamosios atsakomybės sąlygos nei bendrosios.
Procesiniai aspektai ir nepilnamečių teisių užtikrinimas
Pagal BPK, nepilnametis yra fizinis asmuo, kuriam proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų.
Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo.
Pabrėžtina, kad BPK reikalavimais yra užtikrinta nepilnamečio kaip įtariamojo (BPK 21 straipsnis) ir kaltinamojo (BPK 22 straipsnis) teisė, be kitų, į privatumo apsaugą vykdant jo baudžiamąjį persekiojimą.
Ši teisė užtikrinama BPK nustatytais draudimais skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius (177 straipsnio 1 dalis), susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra apie nepilnamečius įtariamuosius (181 straipsnio 6 dalies 1 punkte).
Atstovavimas ir teisinė pagalba
Nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui.
Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kurios globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima nutarimą, o teismas - nutartį.
Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui.
Tokiu atveju, taip pat, kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo.
Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui, o kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, turi paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio asmens interesams (BPK 53 straipsnis).
Iš bendrų BPK nustatytų atstovo pagal įstatymą teisių ir pareigų išskirtina atstovo pagal įstatymą teisė gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese, o kai išnyksta BPK nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio atstovui pagal įstatymą atsisakyta leisti dalyvauti procese kaip atstovui, jam taip pat suteikiama informacija apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese.
Atstovas pagal įstatymą gali būti įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas dėl nepilnamečio padarytos žalos ir šiuo atveju jis turi civilinio atsakovo teises bei pareigas (BPK 54 straipsnis).
Nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą gali apskųsti su nuosprendžio vykdymu susijusias nutartis (BPK 364 straipsnis).
Praktikoje dažniausiai pasitaikanti problema, kad atstovai pagal įstatymą per vėlai sužino, apie ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro priimtą nutarimą ar teismo nutartį, kuriais jiems leidžiama dalyvauti procese.
Dėl šios priežasties, atstovai pagal įstatymą ne iš karto pasikviečia gynėją pagal susitarimą, o valstybės garantuojama teisinė pagalba gali būti teikiama formaliai.
Psichologų ir vaiko teisių apsaugos institucijų įtraukimas
Ikiteisminio tyrimo metu, proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos.
Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas.
Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais (BPK 188 straipsnis).
Pabrėžtina, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas turi stebėti, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos būtent nepilnamečio asmens teisės (ar jam nedaromas spaudimas, ar jis nepervargo, ar turėjo galimybę pavalgyti ir kt.).
Stebėti, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos įtariamojo, šiuo atveju nepilnamečio, teisės - tiesioginė gynėjo pareiga.
Nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai, kurie padeda apklausti šiuos asmenis, atsižvelgdami į jų socialinę ir psichologinę brandą ir (ar) specialius apsaugos poreikius.
Prireikus, šie psichologai dalyvauja atliekant ir kitus baudžiamojo proceso veiksmus.
Jeigu šių psichologų prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jų kompetencijos klausimais, jie įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą (BPK 89 straipsnis).
Individualus vertinimas
Pirmą kartą apklausus nepilnametį įtariamąjį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, nedelsdamas kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą.
Jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl jo individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo vietai, kurioje šis nepilnametis laikomas.
Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant nepilnamečiui kardomąsias ir kitas procesinės prievartos priemones, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar nepilnamečiu kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui.
Iš esmės, pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė nepilnamečio individualaus vertinimo turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo iniciatyva, arba nepilnamečio įtariamojo, arba jo gynėjo ar nepilnamečio kaltinamojo, arba jo gynėjo prašymu kreipiasi dėl papildomo ar pakartotinio nepilnamečio individualaus vertinimo.
Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo individualus vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas, kurį atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar laisvės atėmimo įstaiga, kurioje nepilnametis laikomas (BPK 272 straipsnis).
Išskirtina problema praktikoje, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos teikia duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą dažniausiai atlieka parengdami dokumentus, bet realiai tyrimas neatliekamas, t. y. neaplankoma nepilnamečio šeima, ugdymo įstaiga, nepasikalbama su mokytojais, draugais, artimais giminaičiais.
Kardomųjų priemonių taikymas
Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės - prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.
Griežčiausia kardomoji priemonė, kurią pagal prokuroro pareiškimą skiria ir pratęsia ikiteisminio tyrimo teisėjas, suėmimas nepilnamečiui iš karto negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai; suėmimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių, o suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.
Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties, pirmiau numatytą suėmimo terminą nepilnamečiams gali pratęsti apygardos teismo teisėjas ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių.
Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip šešis mėnesius.
Bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba asmenys, suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip dvylika mėnesių.
Pažymėtina, kad jei nepilnamečiams paskirto ar pratęsto suėmimo trukmė viršytų keturis mėnesius arba jei nepilnamečių suėmimas trunka ilgiau kaip keturis mėnesius, prokuroro pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, kokie duomenys būti nurodyti, turi būti pateikti faktiniai duomenys ir motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo.
Suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu, klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, kuriame gynėjo ir prokuroro dalyvavimas būtinas, o nepilnametį suimtąjį privaloma į posėdį pristatyti, jo dalyvavimas gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip keturis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas.
Šiame posėdyje dalyvaujantis suimtasis ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą.
Jei teismas perdavė bylą prokurorui, nepilnamečių suėmimo terminas teismo gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių (BPK 127 straipsnis).
Prokuroras apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą nedelsdamas privalo pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą.
Suimtam įtariamajam turi būti nedelsiant sudaryta galimybė pačiam susisiekti su vienu iš jo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitu suimtojo nurodytu asmeniu.
Prokuroras motyvuotu nutarimu laikinai gali atsisakyti pranešti apie paskirtą suėmimą arba neleisti susisiekti su suimtojo nurodytu asmeniu, jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba sukeltų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui.
Šiuo atveju, taip pat tais atvejais, kai suimtas nepilnametis neturi tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ar jų nepavyksta nustatyti, arba kai pranešimas šiems asmenims prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą būtina nedelsiant pranešti Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai (BPK 128 straipsnis).
10 Vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimas ikiteisminiame ir baudžiamajame procese
Baudžiamasis poveikis ir nepilnamečiai
Iš baudžiamojo poveikio priemonių nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje, arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, gali būti skiriama įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas.
Teismas gali paskirti nepilnamečiui - nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tik tuo atveju, kai nepilnametis dirba ar turi savo turto (BK 71 straipsnis).
tags: #drausmes #bei #auklejamojo #poveikio #priemoniu #vaikui
