Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - in vitro fertilizacija) yra sudėtinga procedūra, kurios metu siekiama padėti poroms susilaukti vaikų. Šiame procese svarbus vaidmuo tenka ne tik tinkamai parinktai stimuliacijos schemai ir lytinių ląstelių kokybei, bet ir naujausioms technologijoms, tokioms kaip PGT-A (Preimplantacinė genetinė diagnostika su aneuploidijos tyrimu), siekiant padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę.
IVF procedūros etapai
IVF procedūra apima kelis pagrindinius etapus:
- Gydymas medikamentais skatinant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse.
- Kiaušialąsčių išėmimas iš kiaušidžių.
- Spermos gavimas.
- Lytinių ląstelių apsivaisinimas mėgintuvėlyje.
- Embrionų auginimas ir parinkimas.
- Embrionų perkėlimas į gimdą.
- Medikamentų vartojimas nėštumo išlaikymui po embrionų perkėlimo.
Taikomos kelios gydymo schemos, kurios parenkamos priklausomai nuo moters amžiaus, nevaisingumo priežasties, organizmo reakcijos į vieną arba kitą gydymo schemą.
Vyrų nevaisingumo sprendimai
Viena iš nevaisingumo priežasčių gali būti prasta vyro spermos kokybė (mažesnė nei 5 mln. spermatozoidų). Naujoji IMSI sistema, turinti 7200 kartų vaizdą didinantį mikroskopą, leidžia pamatyti vidinę spermatozoidų struktūrą ir atrinkti geriausius. Iki šiol naudota ICSI sistema vaizdą didino 400 kartų, galėjome įžiūrėti tik labai stambius spermatozoidų pokyčius.
TESA (anglu k. - testicular sperm extraction) metodika, kurios metu spermatozoidai iš sėklidės gaunami, atliekant perkutaninę (pro odą) sėklidžių punkciją. Tokiu būdu gautais spermatozoidais apvaisinamos moters kiaušialąstės, naudojant ICSI metodą.
Embrionų kokybė ir genetiniai tyrimai
Embrionų fragmentacija būdinga tiek IVF metu susidariusiems embrionams, tiek bandant susilaukti vaikų natūraliu būdu. Manoma, kad fragmentaciją gali įtakoti nepakankamos kokybės kiaušialąstės (tiek dėl moters organizmo/sveikatos būklės, tiek dėl pvz netinkamo stimuliacijos protokolo), spermos kokybės.
Preimplantacinė genetinė diagnostika su aneuploidijos tyrimu (PGT-A) yra papildoma pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūra, atliekama prieš implantuojant embrionus į gimdą. Aneuploidija - tai genetinė būklė, kai ląstelėse trūksta chromosomų arba jų yra daugiau nei 46 chromosomos. Tokiu atveju galimi persileidimai, gimdymo defektai, kūdikis gali gimti su Dauno sindromu.
Vyresnės nei 35 m. moterys yra labiau linkusios susidaryti embrionai su netinkamu chromosomų skaičiumi. Moksliniame tyrime dalyvavo šimtas 35-42 m. moterų, kurioms buvo atlikti PGT-A testai. PGT-A testą atlikusių moterų grupėje taip pat fiksuotas didesnis gimstamumas po trijų embrionų perkėlimų - 72 proc., lyginant su 52 proc.
„Mūsų tyrimų rezultatai rodo, kad tikslingas PGT-A tyrimo taikymas šioje amžiaus grupėje galėtų padėti daugiau moterų greičiau susilaukti vaiko tuo pačiu sumažinant emocinę žalą, kurią daro nesėkmingi pakartotiniai ciklai“, - teigė dr. Y. Mokslininkų teigimu, žurnale „Journal of Clinical Medicine“ paskelbto tyrimo rezultatams patvirtinti reikalingi platesnio masto tyrimai.
„EMBRACE” - tai neinvazyvus ir saugus genetinis embrionų tyrimas, padedantis padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę. Po apvaisinimo embrionai yra auginami terpėje. Augdami jie natūraliai išskiria savo DNR šioje terpėje, iš kurios yra paimamas mėginys ir siunčiamas į laboratoriją tyrimui atlikti.
Individualus gydymo plano svarba
Kiekvienos moters organizmas yra unikalus ir skirtingai reaguoja į vaistus. Kaitaliojo vaistus (Gonali į Merionali), dozes dvigubino, schemas skirtingas bandė (ilgos, trumpos). Prisistimuliuoja neblogai 9-11 kiaušial, apsivaisina 4-5-3, o išgyvena tik 1-3 embrioniukai, kuriuos moteris visus ir sudėdavo.
„Man labai tiko Menopur. Bet kiek greituoju budu paieskojau Merional ir Menopur yra tos pacios veikliosios medziagos...?“ - svarsto viena iš forumo dalyvių. Kitos moterys pastebi, kad į Menopur (lyginant su Puregon) organizmas sureagavo visiskai priesingai. Su Menopur stimuliacija gavosi lyg jos nebutu (o norma buvo padidinta nuo 150 iki 200) ir kiausialasciu gavosi daugiau ir geresnes kokybes. Jei su Puregon apsivaisino su ICSI tik 2 iš 7, tai su Menopur užaugintos apsivaisino 6 iš 9 ir buvo geresnės kokybės. Aišku, čia ne taisyklė - kiekvienos organizmai iš mūsų skirtingi ir skirtingai reaguoja į vaistus.
Dublerio svarba IVF procese
Kai kurioms moterims, nepaisant tinkamai parinktos stimuliacijos ir kokybiškų ląstelių, embrionai negali tinkamai vystytis ar įsitvirtinti gimdoje. Tokiu atveju gali kilti klausimas dėl dublerio (angl. - surrogacy) ar kitų pagalbos formų.
Tiesa, kad vaisingumo centre, kai kuriais atvejais, gali būti auginami ir siunčiami į užšaldymą embrionai, kurie vėliau gali būti naudojami. Pavyzdžiui, „Blastute atsilo 1 is 1. Tad dar liko rezerve 2. Na ir lengvai pernesa pas mane embrioniukai saldyma/sildyma Tikri stipruoliai.“
Kaip veikia IVF | Vaisingumo istorija | BBC Žemės mokslas
Emocinis ir psichologinis IVF palaikymas
IVF procesas yra ne tik fiziškai, bet ir emociškai sudėtingas. Moterys dalinasi savo patirtimis, baimėmis ir viltimis. Viena moteris pasakoja: „Labai gąsdino tai, kad pačiai reikėjo leistis vaistus. Prieš pirmą dūrį gal kokius penkis kartus žiūrėjau YouTube įrašą, kaip tai padaryti. Visa tai dariau labai atsakingai, vos ne minutės tikslumu kas vakarą. Po pirmų kartų šį „džiaugsmą“ perleidau vyrui, kad ne man vienai reiktų „kankintis“.“
Kitos patirtys parodo, kad net ir po nesėkmių, svarbu neprarasti vilties. „Šiandien, praėjus jau geram pusmečiui, nevaisingumo diagnozę bandau suprasti ir priimti kaip duotybę, nes aš jo nesirinkau. Nenustojau tikėti, kad kažkada pavyks pastoti natūraliai. Nesakau, kad niekada nebebandysime pagalbinio apvaisinimo.“
Svarbu turėti palaikymą ne tik iš artimųjų, bet ir iš medikų. „Visada labai tvarkinga, gydytojai atsako į klausimus ir rūpinasi gydymo eiga. Turbūt geriausia patirtis gydymo įstaigoje, kokią esu turėjusi.“
Vienu svarbiausių IVF proceso aspektų yra tinkamai parinktas gydytojas ir klinika, kurioje užtikrinamas profesionalumas ir rūpestingumas.
Tiesa, kad vaisingumo centre, kai kuriais atvejais, gali būti auginami ir siunčiami į užšaldymą embrionai, kurie vėliau gali būti naudojami. Pavyzdžiui, „Blastute atsilo 1 is 1. Tad dar liko rezerve 2. Na ir lengvai pernesa pas mane embrioniukai saldyma/sildyma Tikri stipruoliai.“
Kita vertus, kai kurioms moterims, nepaisant tinkamai parinktos stimuliacijos ir kokybiškų ląstelių, embrionai negali tinkamai vystytis ar įsitvirtinti gimdoje. Tokiu atveju gali kilti klausimas dėl dublerio (angl. - surrogacy) ar kitų pagalbos formų.
Perkėlimas buvo šeštadienį ir kaip tyčia vyrui tą dieną reikėjo dirbti. Apsisprendžiau rizikuoti. Bandžiau galvoti logiškai: jei turi patologiją, embrionas pats nustos vystytis, jei visgi nenustos vystytis, patologiją bus galima nustatyti atliekant vaisiaus genetinį tyrimą. Apie tai, ką darysiu, jei nustatys vaisiui kokią patalogiją, dar negalvojau, juk visgi pirmiausia reikia pastoti. Nusivaliusi ašaras gydytoja padavė baltą popieriaus lapą ir diktavo, ką rašyti. Esmė tokia, kad aš savo raštu turėjau patvirtinti, kad susipažinau ir prisiimu visą riziką dėl galimo vaisiaus apsigimimo ar nesivystymo ir pan. Buvo perkelti 2 embrionai, nes visgi tas trečias jau buvo nebeaktyvus. Nemoku apsakyti jausmo po šio perkėlimo - tarsi plyšau į dvi dalis. Viena vertus tikiu, kad gali būti viskas gerai, kita vertus - beprotiškai bijau neįgalaus vaiko. Atrodo, kad to nebeišgyvenčiau. Tos 10d. iki kraujo tyrimo buvo pačios sunkiausios, baimė buvo didesnė nei viltis.
Manau, kad aš iš vidaus atstūmiau tuos du žirniukus, nors gydytoja sako, kad greičiausiai jie turėjo patologiją, todėl nesiimplantavo. Buvau bepradedanti susitaikyti, kad ir koks gimtų leliukas, man bus pats svarbiausias ir mylimiausias, kad tik gimtų. Po antro nesėkmingo pagalbinio apvaisinimo kilo daug minčių: ar man išvis įmanoma natūraliai pastoti, ar įmanoma, kad embrionas būtų be patalogijos, ar įmanoma, kad jis sėkmingai įsiimplantuotų. Pirmą kartą nuėjau pas psichologę, pradėjau domėtis genetiniais tyrimais, skaičiuoti galimus chromosomų variantus, kitose šalyse atliekamais tyrimais ir gydymais.
Su vyru nusprendėme, kad pabandysime dar kartą. Tad sutaupius pakankamą sumą, nuvykome į vaisingumo kliniką konsultacijai ir aptarėme galimus variantus. Nusprendėme atlikti IVF be embrionų genetinio tyrimo, nes jo kaina prilygo dviems pagalbiniams apvaisinimams. Šį kartą visai kitaip priėmiau rizikas. Genetikė paaiškino, kad mano atveju yra du galimi patologijos variantai, iš kurių vieną patologiją turintis embrionas tiesiog pats nustos vystytis, o kitu atveju patalogiją bus galima nustatyti atlikus vaisiaus genetinį tyrimą. Vėl visa širdimi tikėjau, kad turi pavykti. Nors šį kartą folikulai augo silpnai, vaistų dozės buvo maksimalios, beveik po kiekvienos apžiūros gydytoja konsultuodavosi ir su kitais gydytojais. Po punkcijos apsivaisino 5 kiaušialąstės. Trečią dieną buvo perkelti 3 embrionai, o likę 2 nustojo vystytis. Apie galimas patologijas nebegalvojau, bandžiau atsipalaiduoti ir nedrąsiai svajoti laukdama teigiamo atsakymo. Tada, kai turėjau darytis kraujo tyrimą, abu su vyru pasiėmėme laisvadienius, kartu važiavome į kliniką, su didele baime ir nekantrumu laukėme atsakymo - ir tą dieną dar kartą sugriuvo mūsų pasaulis. Keikiau save, kad gimiau su tokia patologija ir tuo pačiu beprotiškai gailėjau savęs.
Šiandien, praėjus jau geram pusmečiui, nevaisingumo diagnozę bandau suprasti ir priimti kaip duotybę, nes aš jo nesirinkau. Nenustojau tikėti, kad kažkada pavyks pastoti natūraliai. Nesakau, kad niekada nebebandysime pagalbinio apvaisinimo.
