Draugystė - tai neatsiejama vaiko raidos dalis, padedanti formuoti asmenybę, ugdyti socialinius įgūžius ir jaustis vertingu. Anot vaiko teisių gynėjo Kasparo Tarčevskio, kiekvienam vaikui svarbu susirasti draugų, bendraminčių, su kuriais būtų malonu leisti laisvalaikį. Tačiau ne visiems vaikams lengva užmegzti tvirtas draugystes, o vienatvė gali sukelti skausmą ir nerimą.
Lietuvos psichologų sąjungos narė Marina Guptor pastebi, kad vienatvės fenomenas yra aktualus nuo pat darželio laikų. Vaikai yra skirtingi, jų bendravimo poreikiai ir galimybės taip pat skiriasi. Kai kurie vaikai lengvai susiranda draugų, kitiems tai sekasi sunkiau, kartais jie neturi nė vieno draugo. Tokiais atvejais tėvai sunerimsta ir ieško būdų, kaip padėti savo vaikui.
Kodėl draugystė tokia svarbi vaikams?
Santykiai su bendraamžiais itin svarbūs. Pirmuosius gyvenimo metus vaikai glaudžiausią ryšį užmezga su tėvais, tačiau jau mokykliniame amžiuje ir ypač paauglystėje draugystė su bendraamžiais įgauna ypatingą svarbą. Kiekvienas žmogus turi stiprų poreikį priklausyti tam tikrai grupei. Būdami maži, tokia grupe mums yra šeima, o pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, norisi turėti žmones ir už šeimos ribų - tokius, kuriais vaikas gali pasitikėti ir atsiremti.
Bendraudamas su draugais, vaikas mokosi:
- Užmegzti ryšius su kitais žmonėmis.
- Išreikšti savo jausmus ir suprasti kitų emocijas.
- Spręsti konfliktus ir ieškoti kompromisų.
- Būti empatiškas ir užjaučiantis.
- Laikytis savo nuomonės ir atsispirti bendraamžių spaudimui.
- Suklysti ir susitaikyti su savo bei kitų trūkumais.
- Atrasti save ir savo pomėgius.
- Pasitikėti savimi ir kitais.
- Būti kantrus ir gerbti kitus.
Draugystė padeda vaikui jaustis svarbiu ir reikšmingu, žinoti, kad jis yra rūpimas ir priimamas. Remiantis individualiosios psichologijos atstovų A. Adlerio ir R. Dreikurso požiūriu, pagrindinis kiekvieno žmogaus poreikis yra priklausyti grupei, o draugai yra viena iš reikšmingiausių grupių vaiko gyvenime. Ypač draugystės reikšmė išryškėja pradinėje mokykloje, kai vaikas pakliūna į naują aplinką ir nuolat lygina save su kitais.
Kaip padėti vaikui užmegzti ir puoselėti draugystę?
Vaiko teisių gynėjas Kasparas Tarčevskis tikina, kad svarbiausia - vaiko savijauta. Jei vaikas jaučiasi gerai, turėdamas keletą draugų, viskas puiku. Tačiau pastebėjus, kad vaikas ar jaunuolis jaučiasi vienišas, verta pasikalbėti ir pasiūlyti pagalbą. Jei vaikas sako: „Aš noriu draugų“, „Aš nežinau, kaip susidraugauti“, „Man neišeina“, tai yra gera proga pagalvoti, kaip galėtume jam padėti.
Psichologė J. S. Jasiulionė pataria tėvams tris esminius dalykus:
- Lavinti vaiko socialinius įgūdžius.
- Skatinti bendras veiklas, būrelius su bendraamžiais.
- Ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi.
Tvirčiausios draugystės mezgasi bendraujant gyvai. Nors šiuolaikiniai vaikai neretai renkasi bendrauti internetu, toks bendravimas nelavina socialinių įgūdžių ir gali sukelti daugiau nerimo bendraujant gyvai. Svarbu, kad vaikas suprastų, jog ne visiems žmonėms mes patinkame ir tai yra normalu. Tėvų paskatinimas, palaikymas ir pagalba atskleidžiant savo stipriąsias puses skatina vaiką jaustis drąsiau.
Vienas veiksmingiausių būdų vaikui susirasti draugų - lankyti būrelius, kur vaikus vienija bendros temos ir pomėgiai. Taip pat svarbu, kad pačiam vaikui jo lankomas būrelis patiktų.
Pasiruošimas draugystei
Kiekviena draugystė prasideda nuo simpatijos. Vaikas turi parodyti kitam vaikui, kad jis jam patinka. Vienas paprasčiausių būdų - pasisveikinti. Išmokykite vaiką iki automatizmo sveikintis, atliekant tai žaidimų forma. Svarbu palaikyti akių kontaktą, šypsotis ir aiškiai komunikuoti. Paklausus kito vaiko vardo ir pasakius savo, tai bus papildomas žingsnelis link draugystės.
Komplimentai - dar vienas paprastas būdas susidraugauti. Visi mėgsta išgirsti nuoširdų komplimentą. Aptarkite su vaiku, kokius komplimentus ir kada galima sakyti bendraklasiams, pavyzdžiui, „Puikus smūgis“ ar „Labai gražiai nupiešei gėlę“.
Geranoriškumas - puikus būdas parodyti domėjimąsi kitu žmogumi. Padėti pakelti nukritusį pieštuką, pasaugoti vietą valgykloje, padėti nešti daiktus ar pasidalinti maistu - tai veiksmai, kurie dažnai daro vaikus mėgstamus.
Tinkamo bendraamžio suradimas
Vaikai dažnai susidraugauja su į save panašiais arba juos papildančiais vaikais. Svarbu, kad vaikas suprastų, jog draugystė - tai santykiai tarp lygiaverčių žmonių. Nereikėtų vaikui stengtis būti „kietesniam“ ar „protingesniam“.
Gali padėti piešinys, kuriame du susikertantys ratai simbolizuoja vaiką ir jo draugą, o susikirtimo vieta - tai, kas juos vienija. Jei bendravimas bus tik apie vieno vaiko pomėgius, kitam tai gali būti neįdomu.
Bendros linksmybės
Vaikai mėgsta būti su linksmais ir smagiais bendraamžiais. Jei vaikas mokės žaisti kelis smagius žaidimus, tikimybė, kad kiti norės prisijungti, padidėja. Svarbu organizuoti bendrus žaidimus, planuoti susitikimus iš anksto, kad vaikai galėtų ramiai susikoncentruoti į žaidimą.
Prieš susitikimą aptarkite su vaiku žaidimų planą, kaip jis elgsis būdamas svetingas šeimininkas, kuo vaišins draugą. Jei bendra veikla teikia malonumą abiems vaikams, tai stiprina jų draugystę.
Tėvų ir mokytojų vaidmuo
Tėvai gali padėti vaikui puoselėti draugystę, rodydami tinkamą asmeninį pavyzdį, kalbėdamiesi apie bendravimo sunkumus, vaidinant situacijas ir aptariant alternatyvius bendravimo būdus. Taip pat svarbu skatinti vaiką kviesti draugus į svečius, organizuoti bendras pramogas.
Mokytojai gali padėti kurti draugišką aplinką mokykloje, nustatant taisykles, suteikiant galimybes vaikams „pasipraktikuoti bendrauti“ dirbant grupėse, skatinant bendradarbiavimą, paskirstant pareigas klasėje ir stebint vaikų tarpusavio bendravimą.
Jei jūsų vaikui sunku susirasti draugų, žiūrėkite tai
Konfliktai draugystėje
Konfliktai tarp draugų yra neišvengiama kiekvienų santykių dalis. Skirtingi požiūriai, poreikiai ar emocijos gali sukelti nesutarimų. Svarbu suprasti, kad pyktis yra natūrali emocija, padedanti brėžti ribas. Nors pyktis su draugais nėra malonus, draugystė yra svarbesnė už konfliktus.
Svarbu mokytis, kaip elgtis konfliktinėse situacijose: priimti kito nuomonę, gerbti ją, išklausyti, įvardyti, kaip jautiesi, ir klausti, jei jauti, kad nesupranti draugo. Neskubėk daryti išvadų ir nepulk ginčytis. Svarbu gerbti vienas kito asmenines ribas, veiklas ir pomėgius.
Draugystės reikšmė skirtingais amžiaus tarpsniais
Skirtingais tarpsniais vaikų tarpusavio santykiai turi savų ypatybių. Ikimokykliniame amžiuje pagrindinis santykių kūrimo būdas yra žaidimas. Vėliau, pradiniame mokykliniame amžiuje, bendraamžių įtaka vis labiau auga, tampa svarbu turėti tą geriausią draugą. Kai peršokama į paauglystę, bendraamžiai tampa dar svarbesne dalimi nei suaugusieji, nes tai amžius, kada reikia atsiskirti nuo suaugusiųjų.
Kuo skiriasi tėvų ir draugų vaidmenys?
Tėvai ir draugai atlieka skirtingus, bet vienodai svarbius vaidmenis vaiko gyvenime. Tėvai yra besąlyginės meilės davėjai, ugdytojai, kurie perduoda žinias ir pasaulėžiūrą. Draugai yra bendraamžiai, su kuriais vaikas dalijasi patirtimi, ieško palaikymo ir supratimo.
Tėvams verta būti ir gerais vaiko draugais - žaisti kartu, fantazuoti, svajoti. Tačiau svarbu nepamiršti ir ugdytojo vaidmens, nubrėžiant tinkamas elgesio ribas ir mokant suprasti emocijas.
Draugystė yra vertinga patirtis, kuri padeda vaikui augti, mokytis ir jaustis laimingu. Tėvų ir mokytojų parama bei supratimas yra labai svarbūs, kad vaikas galėtų sėkmingai megzti ir puoselėti draugystes.
