Gyvūnų globa - tai veikla, kuria siekiama išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę, perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos ir suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį arba tinkamoje vietoje paleisti į laisvę (laukinius gyvūnus).
Globojami visi naminiai (augintiniai, ūkiniai gyvūnai ir kiti) ir laukiniai gyvūnai. Gyvūnų globa yra vienas būdų, padedančių užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų gyvūnų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai. Kartu tai yra būdas pagelbėti laukiniams gyvūnams atsidūrus žmonių gyvenamoje teritorijoje, kai gresia pavojus jų ar žmonių sveikatai arba gyvūnai trukdo žmonių veiklai.
Gyvūnų globos organizacijos ir jų veikla
Gyvūnų globos organizacijos yra nevyriausybinės, ne pelno institucijos, kurios daugiausia rūpinasi augintinių (kačių, šunų ir kitų) globa - benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimu, identifikavimu, laikymu, priežiūra ir gydymu, savininkų ar naujų globėjų paieška.
Organizacijų veikla gali būti finansuojama iš paaukotų lėšų, taip pat savivaldybės gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą. Kai kurios gyvūnų globos organizacijos vykdo ir laukinių gyvūnų globą urbanizuotose teritorijose.
Surinkti benamiai ar kiti gyvūnai, kuriems reikalinga globa, apgyvendinami gyvūnų prieglaudose. Valstybės institucijos taip pat iš dalies atlieka gyvūnų globos funkcijas. Šias funkcijas sudaro gyventojų skundų ir pranešimų registravimas, gyvūnų buvimo ir laikymo vietų apžiūra ir patikra, žiauraus elgesio su gyvūnais užkardymas, pažeidėjų sulaikymas, reikalui esant gyvūnų konfiskavimas, tinkamų prieglaudų suradimas tolimesnei globai.
Šias funkcijas Lietuvoje vykdo policija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Naminiai gyvūnai (daugiausia augintiniai - katės ir šunys), jei jie yra benamiai, surenkami ir atiduodami į prieglaudas.
Laukiniai gyvūnai savo gyvenamuose arealuose yra savarankiški ir nuo žmonių nepriklauso. Prielaidos laukinių gyvūnų globai atsiranda tada, kai gyvūnai patenka į gyvenamąsias teritorijas, ypač jei šiose teritorijose jie patenka į nelaimę.
Laukinėje aplinkoje patekęs į nelaimę, sužeistas ar žūstantis laukinis gyvūnas, jei tai įvyko ne dėl žmonių kaltės, paprastai nėra gyvūnų globos objektas, t. y. neturėtų būti imamas ar kaip nors gelbėjamas, nes gyvūno žūtis dėl natūralių priežasčių gamtoje yra įprasta situacija.
Tačiau tokios situacijos nėra vienareikšmės, nes patekę į nelaimę laukiniai gyvūnai gali būti reti ir globojami valstybės, arba atvirkščiai - invaziniai ir nepageidaujami. Bet kokiu atveju pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo.
Nepatartina patiems imti laukinį gyvūną, nes jis gali būti infekcinių ligų šaltinis ar gali sužeisti jį liečiantį žmogų. Dažniausiai laukiniai gyvūnai žmonių gyvenamose teritorijose nukenčia susidūrę su automobiliais.
Patekę į nelaimę ir sužeisti laukiniai gyvūnai, jei jų neįmanoma pagydyti, yra eutanazuojami. Jei gyvūnai yra pagydomi, tačiau nebegali toliau savarankiškai gyventi gamtoje, jie neribotą laiką laikomi prieglaudose ar zoologijos soduose. Sveiki ar visiškai pasveikę gyvūnai paleidžiami į laisvę tam tinkamose vietose (toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, konkrečiam gyvūnui tinkamame gamtiniame areale) ir tinkamu laiku (kad gamtoje būtų maisto ir palankios oro sąlygos).
Gyvūnų globa Lietuvoje: istorija ir dabartis
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą aptinkami jau 18 amžiuje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas ūkinių gyvūnų, ypač arklių, tinkamai priežiūrai. 1739 ant bažnyčių ir karčemų durų buvo kabinami įsakai dėl arklių tausojimo. 1873 Rietave Oginskių iniciatyva įkurta pirmoji Gyvulių globos draugija. 1874 draugijos nariams buvo paskelbtas valstiečiams skirto lietuviško veikalo apie gyvulių globą ir priežiūrą konkursas. Konkurso komisijai tik L. Ivinskis įteikė parašytą knygelę „Arkliai žemaičių; Pasauga kiekvieno gyvo sutvėrimo“. 1912 apie blogą elgesį su naminiais gyvūnais rašė Vydūnas. Gyvulių globos draugijos veiklą 1940 nutraukė sovietinė okupacija. 1990 įvyko atkuriamasis Gyvulių globos draugijos suvažiavimas ir draugija buvo pavadinta Lietuvos gyvūnų globos draugija. 1999 05 13 įkurta Gyvūnų globėjų asociacija.
Mažinant beglobių gyvūnų skaičių vykdoma gyvūnų beglobystės ir nepriežiūros prevencija. 2022 Gyvūnų globėjų sąraše buvo apie 80 gyvūnų globos įstaigų ir organizacijų.
Gyvūnas šeimoje: pasirinkimas, atsakomybė ir vaikai
"Vaikų nenoriu, man užtenka šuns“ - statistika rodo, kad vis daugiau jaunų šeimų vietoj vaiko renkasi auginti gyvūną. Nenuostabu, kad kartais augintiniai lepinami, nešiojami ant rankų ir fotografuojami kaip vaikai. Gyvūnai tarsi atrakina mūsų globos instinktą.
Kai kalbama, kad pora pasirenka auginti gyvūną vietoj vaiko, tai gali kelti šypseną. Kartais juokiamasi iš to, manoma, kad žmonės galbūt neatsakingai žiūri į gyvenimą ir pan. Pagal Jungtinių Tautų ataskaitą, gimstamumas Lietuvoje mažėjo nuo 1990-ųjų, taigi procesas tęsiasi gana ilgai. Dešimtasis dešimtmetis Lietuvai buvo permainingas. Tikėtina, kad ir dabar vaikų skaičius šeimoje yra veikiamas įvairių aplinkybių. Viena iš jų - išsilavinusios moterys pasirenka siekti karjeros. Ne paslaptis, kad egzistuoja lyčių nelygybė, moterims susilaukti vaikų reiškia rinktis - arba šeima, arba karjera. Žinoma, yra ir kitų priežasčių, apie kurias taip pat garsiai kalbama.
Anot vienos iš apklausų, žmonės, kurie pasirenka auginti gyvūną, mano, kad vaiko auginimas yra didelį stresą kelianti veikla. Taip pat žmonės, kurie pasirenka auginti gyvūną ir nesusilaukti vaikų, nori labiau pažinti save, savo pomėgius, tyrinėti, keliauti ir jausti, kad savo gyvenime turi daugiau kontrolės, bet nori turėti ką nors, kuo galėtų rūpintis.
Kartais šeimininkas gyvūnu ima rūpintis kaip vaiku: augintinį lepina, nešioja ant rankų, artimiesiems siunčia jo nuotraukų, net ir leksika kartais tampa panaši, tarsi kalbant su vaiku arba apie vaiką, sušvelnėja balsas, atsiranda įvardis „mes“.
Gyvūnas tarytum atrakina globos instinktą. Nors tai, kad žmogus su gyvūnu kalba lyg su trejų metų vaiku, iš šono gali atrodyti keistai, tai ne visada yra sąmoninga, dažniau - instinktyvu. Ji kyla žinant, kad gyvūnui reikalinga mūsų globa. Augintinis kartu su mumis gyvena mūsų, žmonių, sąlygomis, gyvūnui sunkiau prie jų prisitaikyti. Mes tampame tie, kurie padeda gyvūnui prisitaikyti ir išgyventi.
Tyrimuose kalbama apie tai, kad žmogaus santykis su gyvūnu yra lygiai toks pat, kaip santykis su žmogumi. Santykis su gyvūnu prisideda prie psichologinės gerovės, žmonės, kurie augina gyvūną, pasižymi žemesniu streso lygiu, įvardija, kad jaučia laimę, pasitikėjimą savimi, mažiau jaučiasi vieniši. Nors šuo ar katė yra visai kas kita nei žmogus, labai panašūs dalykai įvardijami ir vertinant ilgalaikius žmonių santykius.
Galima pastebėti, kad žmonės randa bendrumo tarp senyvo amžiaus tėvų slaugymo ir vaiko auginimo. Viena vertus, tai yra labai skirtingos patirtys, kita vertus, jos yra panašios, nes abiem atvejais kalbama apie žmogaus, kuris negali savimi pasirūpinti, priežiūrą. Tas pats ir kalbant apie vaikų ir gyvūnų auginimą. Yra šeimininkų, kurie į gyvūno auginimą investuoja labai daug savęs, tam skiria itin daug laiko. Taigi patirtys gali būti labai skirtingos ir lyginti, kad auginti vaiką sunkiau negu gyvūną arba atvirkščiai, net nevertėtų. Kita vertus, manau, būtų galima pasakyti, kad abi šios patirtys panašios.
Žmonės atranda daug alibi, daug būdų, kaip pabėgti nuo savo problemų. Tiesą pasakius, vaikai kartais irgi būna vienu iš būdų - dalis žmonių nusprendžia susilaukti vaikų tikėdamiesi, kad jie palengvins santykius. Gali būti, kad žmogus naudoja gyvūną kaip pasiteisinimą. Pavyzdžiui, jis nenori būti tarp žmonių, bet tai pasakyti nėra malonu, taigi argumentu gali tapti augintinis - sakoma, kad likęs vienas namuose, gyvūnas jaučia labai didelį stresą, todėl negalima jo palikti.
Kadaise buvo tarytum suprantama, kad jeigu kuriu santykį, toliau eina vestuvės ir vaikai. Kita vertus, ne visos poros sąmoningai renkasi nesituokti, nesusilaukti vaikų. Gali būti, kad nesituokti renkamasi todėl, kad pernelyg baisu įsipareigoti, tai kelia nerimą, baimę, galbūt partneriai nėra nuoširdūs vienas kitam. Lygiai taip pat ir su gyvūnu - nors sakoma, kad vaikų nenorime, tai mums neaktualu, čia gali slypėti baimė įsipareigoti, baimė, kad būsiu blogas tėtis ar mama, nes galbūt mačiau, kaip mane augino tėvai, ir iš to liko traumuojančių patirčių.
Santykio su žmogumi nereikia atstoti, bet kurti panašų santykį galime ir su kitais gyvūnais, ne tik su žmonėmis. Su augintiniu kuriamas santykis, kuriame iš žmogaus nieko nereikalaujama, kuriame jis gali būti autentiškas, jaustis saugiai. Gyvūno globa išties gali įprasminti žmogaus gyvenimą. Žmogus jaučia, kad nuo jo priklauso kito gyvūno gyvenimas, kad jis jam reikalingas. Tikiu, kad tie, kurie augina gyvūną, atras save šiame pavyzdyje: kai vedžiojame šunį, kaimynystėje atrandame ryšį su kitais gyvūnais, susipažįstame ir bendraujame su jų šeimininkais.
Gyvūnų apsaugos vaizdo įrašas – laukinės gamtos apsauga – „Learning Junction“
Kaip padėti gyvūnams? Laikina globa ir savanorystė
Dažnai prieglaudų skelbimuose matome prašymą pagloboti katę ar šunelį laikinai, suteikti jam namų globą. Kas tai per dalykas? Ar nebaisu? Ar gali to imtis bet kas? Ką galima globoti? Daugiausia siūlo pagloboti kates ir šunis, bet žmonės į prieglaudas atiduoda ir jūrų kiaulytes, šeškus, triušiukus, papūgas, kitus gyvūnėlius, kuriems nepajėgia ar nebando rasti namų...
Taigi, ne visi jų „iš gatvės“, išmesti ar pabėgę, gimę po balkonais. Kai kuriuos atneša patys šeimininkai, nes „nusibodo, alergija, išvykstame, nenorėjome tokios dovanos“. Kam išvis reikalinga ta globa? Ne iš karto atsiranda nuolatiniai namai. Prieglaudoje dažnai stresuoja visiškai naminiai katinai ar šuneliai, kurie be savo šeimininko nelabai ką ir pažįsta, niekur toli nėję, nepratę prie šurmulio, kuris jose neišvengiamas.
Paprasčiausia pagalbos prašymų ieškoti prieglaudų, viešųjų įstaigų, užsiimančių gyvūnų globa, svetainėse, naujienų portaluose esančiose skiltyse augintiniams. Pasiskaitykite atidžiai, kokios sąlygos tinkamos: ramus buto kampelis ar erdvus voljeras, gal socializacija, jei gyvūnas išgąsdintas, o gal gydymas, jei jis sergantis, ar tiesiog meilė ir šiluma, kad jis atsigautų.
Kodėl turėčiau globoti gyvūną? Gal todėl, kad jūs geras žmogus ir pajutote, kad būti geram vien komentarais „jei galėčiau, visiems padėčiau“ mažoka... Laikina globa - tai krūvos emocijų: džiaugsmas matant, kaip globotinis drąsėja, kad jus ima atpažinti. Palengvėjimas, kai ima sveikti. Rūpestis, jei kažkodėl neėda. Juokas, kai krečia pokštus, ir malonumas apie tai pasakoti kitiems. Tai azartas, bandant nufotografuoti judrius kačiukus ar šunelius kuo gražiau, kad jie kristų į akį būsimiems šeimininkams. Ir didžiausia laimė, kai atiduodi savo išpuoselėtą globotinį į pagaliau atsiradusius naujus namus, ir esi tikras, kad ten juo gerai rūpinsis, mylės visą likusį gyvenimą.
Labai įvairiai. Paprastai globojama, kol jis ras namus: skelbiami skelbimai spaudoje ir internete, ieškoma per pažįstamus. Tai gali nutikti po kelių dienų, o gal po kelių mėnesių, tad pamąstykite, jei turėsite išvažiuoti, kas galės tuo metu jį prižiūrėti. Neretai labai svarbu globa vos parai ar kelioms valandoms, kol savanoriai randa rimtesnę pagalbą.
Tam tikrai nereikia rūmų ar vilų, užtenka buto, jei namiškiai ar šeimininkai neprieštarauja. Jei esate nepilnametis, būtinai gaukite tėvų leidimą, kad gyvūnėlis vėl nebūtų išmestas laukan. Įstiklintas balkonas? Šiltuoju metų laiku - tiks. Jūsų nuosavas rūsys ar sandėliukas, kuriuos galima tvarkingai uždaryti, iš kur gyvūnas nepabėgs, bet turės pakankamai vietos, oro ir šviesos? Tiks. Ypač nuošalios vietos patiktų šnypštukėms katytėms ar laukinukėms kalytėms su jauniklių vadomis. Voljeras kieme - tiks šuniui, kuris gali gyventi lauke.
Kantrus ir atsakingas žmogus. Daugiau beveik nieko ir nereikia. Jei jūs atsakingas, nesiimsite užduoties didesnės už galimybes.
Gyvūnų globa: atsakomybė ir pavojai
Tai priklauso nuo jūsų galimybių. Globoja gyvūnus ir bedarbiai, ir pensininkai, ypač tai svarbu, jei jis mažuliukas jauniklis, kuriam reikia kas kelias valandas keisti šiltą pūslę ir girdyti pienuku, - į darbą einantis žmogus sunkiai su tuo susidorotų.
Žinoma, yra ir kitų pavojų. Globotiniai gali sirgti, nes daugelio jų imunitetas nėra stiprus, tad reikės jiems duoti vaistų, lankytis pas veterinarą. Ar jų ligos pavojingos žmonėms? Labai retai. Visos pagrindinės kačių ir šunų problemos būdingos tik jų pačių rūšiai. Jei gyvūnas turi vidaus parazitų, tiesiog dažnai plaukitės rankas ir priminkite tai vaikams.
Jei šuo ar katė buvo skriausti, jie gali bijoti žmogaus, todėl tokiu atveju reikia labai ramiai su jais bendrauti, kad iš baimės nepultų gintis.
Viena moteris į prieglaudą atvežė piktybišką ir "neprotingą" šunį. Paprašius šunį paskiepyti, kad jis saugiai galėtų keliauti į prieglaudą ir nebūtų pavojaus kitiems šunims, moteris atšovė, kad, jei prieglauda nesutinka priimti šuns, ji augintinį paleis laukuose, nes jai tokio šuns nereikia, esą moteris turės kitą, "protingesnį" šunį.
Moteris aiškino, kad neseniai pagimdė ir turi mažą vaiką, todėl katinams vietos jų namuose tiesiog nebeliko. Ji pastebi, kad atiduodamų ir paliktų gyvūnų kasmet vis daugėja - žmonės yra be sentimentų: tam tikrą laiką priglaudžia šunį, bet jį palieka, atiduoda, paleidžia.
Kartais pabendravę su žmonėmis matome, kad jiems tikrai geriau parduotuvėje nusipirkti pliušinį, pūkuotą šuniuką nei prisiimti atsakomybę už norimą šunį. Dažnai skelbiami skelbimai spaudoje ir internete, ieškoma per pažįstamus. Tai gali nutikti po kelių dienų, o gal po kelių mėnesių, tad pamąstykite, jei turėsite išvažiuoti, kas galės tuo metu jį prižiūrėti. Neretai labai svarbu globa vos parai ar kelioms valandoms, kol savanoriai randa rimtesnę pagalbą.
Neseniai Laisvės alėjoje pastebėtas vaikščiojantis kiro jauniklis. Tai absurdiška situacija. Šiuo metu mes sulaukiame daug skambučių, į kuriuos atsakydami prašome žmonių nevogti jauniklių iš jų tėvų arba tiesiog grasiname perduoti šią informaciją gamtosaugininkams. Žmonės įsivaizduoja, kad pastebėti gyvūnai ir paukščiai yra beglobiai, kad juos reikia priduoti tarnyboms. Gyvūnų namai yra gamta, o ne prieglaudos narvas. Net ir jūsų minėtas kiras, jei jis nėra sužalotas, pats nusprendžia, kur jam skristi. Anot specialistės, į tarnybas reikia kreiptis tik tuo atveju, kad gyvūnas negali išlipti iš duobės, yra įsipainiojęs į tinklą ar kitaip apribota jo laisvė judėti.
Geriausia, ką gali padaryti žmonės šiuo metu, - neliesti jauniklių ir nesikišti į gamtą. Pasigrožėkite, nufotografuokite ir, jei jauniklis nėra sužeistas, praeikite pro šalį - tai bus didžiausias jūsų žygdarbis. Neretai mūsų tarnyboms žmonės atveža zuikius, ežiukus, tačiau po kiek laiko ieškoti, kurioje vietoje buvo rastas gyvūnas ir kur jis keliavo, būna per vėlu.
"Kauno diena" primena apie skaudų įvykį: neseniai požeminiame konteineryje rastas išmestas mažas šunelis. Kauno ugniagesiai nedelsiant sureagavo į pranešimą ir nuvyko į iškvietimo vietą ir iš 3 m gylio šiukšlių požeminio konteinerio ištrauktas šuniukas parvežtas į Kauno PAGV 4-ąją komandą. J.Gustaitienės teigimu, tai - tikra sėkmės istorija: "Šuniuko būklė puiki, jis gyvena pas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūną Donatą. Tai nebuvo spontaniškas vyro sprendimas - jis jau seniai buvo nusprendęs šeimoje auginti antrą gyvūną.
Moteris teigė, kad su gyvūnais žiauriai besielgiantys žmonės privalo būti baudžiami: "Visada kreipiamės į teisėsaugą. Reikia prisiminti, kad visame mieste yra vaizdo kameros, todėl dažniausiai skriaudėjus nustatyti yra gana lengva."
"Penktos kojos" kasdienybėje taip pat pasitaiko liūdnų istorijų: neseniai į prieglaudą pateko sužalotas šuo, jo šeimininkai yra žinomi, tačiau grąžinti augintinį žmonėms nenori dėl netinkamų augintiniui sąlygų. "Šuo tapo savotišku įkaitu.
Gyvūnų prieglaudos atstovė J.Gustaitienė pasakojo, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai žmonės piktybiškai nori pasisavinti prieglaudoje atsidūrusius ir savo tikrųjų šeimininkų laukiančius išskirtinės išvaizdos ar veislės gyvūnus: "Apie veislinius augintinius stengiamės neskelbti iškart, nes tokių gyvūnų savininkai dažnai būna sąmoningi, žino apie įvairias asociacijas ir tarnybas, patys kreipiasi ir ieško savo gyvūnų.
Kol gyvūnas patenka į prieglaudą, laukia nemažai žingsnių: visų pirma jis patenka į veterinarijos kliniką, kurioje yra apžiūrimas, nuskaitoma ar jis neturi mikroschemos, atliekamas gyvūno ženklinimas ir vakcinacija. Tada gyvūnas parą intensyviai stebimas. Jeigu gyvūnas yra sužeistas, visų pirma, tikrinama jo sveikata - atliekamos rentgeno ir kitos procedūros. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai sužeistas gyvūnas tampa agresyvus.
Iš skausmo jis gali įkąsti savo savininkui - jis nesupranta, kas jam kelia skausmą, todėl kąsti gali bet kam. VšĮ "Penkta koja" direktorė A.Volockytė sakė, kad jiems itin rūpi į kokias rankas paklius jų globojami augintiniai ir pasitaiko atvejų, kai iškeliavę gyvūnai grįžta į prieglaudą: "Jeigu žmogus mato, kad pervertino savo galimybes, mes visada prašome, kad jis grąžintų gyvūną. Bandome aiškinti, kad tai nėra gėda, mes gyvūnus sterilizuojame, kastruojame, skiepijame ir atliekame daugelį kitų procedūrų, į juos investuojame sako laiką ir mums rūpi jų ateitis.
Neseniai skambino moteris, kuri turėjo du katinus ir, nusprendusi jų atsisakyti, vienam iš jų rado namus, o kitam - ne. Todėl nusprendė jį atiduoti į gyvūnų prieglaudą. Nors ji buvo informuota apie tai, kad prieglaudoje katinas turės gyventi narve su dar dviem katinais, tačiau tai nesujaudino moters. Paklausta, kodėl nusprendė atsisakyti augintinio, moteris aiškino, kad neseniai pagimdė ir turi mažą vaiką, todėl katinams vietos jų namuose tiesiog nebeliko. Anot jos, kiekvienai situacijai visada galima rasti racionalų sprendimo būdą, tačiau pastaruoju metu pastebi, kad žmonės yra linkę tik klausyti ir kalbėti, tačiau visai nenori girdėti.
Gyvūnų globos asociacijos tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams.
Galima padėti gyvūnams, nes: "Jeigu žmogus mato, kad pervertino savo galimybes, mes visada prašome, kad jis grąžintų gyvūną. Bandome aiškinti, kad tai nėra gėda, mes gyvūnus sterilizuojame, kastruojame, skiepijame ir atliekame daugelį kitų procedūrų, į juos investuojame sako laiką ir mums rūpi jų ateitis."
Gyvūnų globėjų asociacijos tikslas - ginti naminius ir laukinius gyvūnus nuo žiauraus elgesio, ieškoti būdų ir priemonių gyvūnų gerovei užtikrinti, suteikti pirmąją pagalbą sužeistiems laukiniams gyvūnams ir paukščiams.
DĖMESIO! Dėkojame visiems, kurie skiriate mums savo 2% bei dalinamės informacija: „Informuojame Jus, kad pasikeitė prašymo pervesti pajamų mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 forma, toliau - Prašymas) pateikimo tvarka. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Šiuo metu pas mus...
2018.01.29 į Gyvūnų globėjų asociacijos būstinę Kaune šiandien atkeliavo Naminė pelėda. Paukštį į mūsų globą perdavė geraširdis p. Alvydas, kuris ją atgabeno iš Žaliosios km, Kazlų Rūdos savivaldybės.
Gražuolis jaunuolis Paukštvanagis į mūsų globą pateko iš Panemunės (Kaunas). Žmonės jį rado kaip galima atsitrenkusį į langą. Palaikė paukštį per naktį, tačiau šis paukštis visai nenorėjo skristi ir kitą dieną - jis tik šuoliavo. Apžiūrėjus veterinarijos specialistams traumų taip ir nebuvo nustatyta. Nusprendėme dar naktelę palaikyti.
