Donatas Ivanauskas yra daugialypė asmenybė, žinoma ne tik kaip verslininkas ir įmonės „WakeWay” savininkas, bet ir kaip aktorius, sukūręs vaidmenis filmuose „Zero. Alyvinė Lietuva” bei „Gautas iškvietimas”. Jo gyvenimas neapsiriboja vien verslo ir aktorystės pasauliu; jis glaudžiai susijęs su menu, o jo giminės sodyba turi gilią istoriją.
Šeimos šaknys ir meninis pašaukimas
Donatas Ivanauskas gimė Kaune, šeimoje, kurioje iš kartos į kartą buvo perduodamos dvi svarbios profesijos: senelis Jeronimas Ivanauskas ir mama Danutė Ivanauskienė buvo vaistininkai, o tėtis Leopoldas Ivanauskas ir senelė Dorata Ivanauskienė - mokytojai. Šios dvi paveldėtos prigimtys susiliejo į vieną pašaukimą - dailę.
Nuo pat mažumės Donatas piešė visur, kur tik rasdavo vietos savo kūrybai. Jis piešė ir "mokė", kaip suprato, vaikų darželyje ir pradinėje mokykloje, kol kaimynų vaikai nepapasakojo apie meno mokyklą Kaune.
Bučeliškės dvaras - vaikystės prisiminimai
Bučeliškės dvaras yra Donato senelių Ivanauskų ir jo tėvo gimtinė. Tai vieta, kuri saugo gražiausius jo tėvo Leopoldo vaikystės prisiminimus. Išlikusios tėčio jaunystės nuotraukos su nuostabiais Molėtų apylinkių vaizdais suteikia ypatingą jausmą, tarsi grįžtant namo.
Ilgus metus Donatas gyveno tarsi užmiršęs, kokį lobį čia turi. Kartais taip nutinka, kad geriausi dalykai paliekami pabaigai, ne galutinei, o vienam iš svarbiausių žmogaus gyvenimo etapų.
Menas kaip vidinė raiška
Idėja apie meninius kursus yra sena - menas mumyse, kaip kiekvienos gyvos, sveikos sielos vidinė raiška. Donatas tiki, kad esame sukurti pagal Kūrėjo atvaizdą ir pavidalą, vadinasi, esame mažais kūrėjais savo vidinėje būtyje, savo prigimtyje, savo sielų gelmėse.
Ši meninė prigimtis reiškiasi per įvairius gražius mūsų darbus ir net mažus darbelius, kaip geri darbai per meilę. Kartais mums trūko vedlio ar šauklio, kad išprovokuotume ar pažadintume tą mūsų visų vidinį sugebėjimą.
Viena didžiųjų visuomenės problemų yra technokratiškas požiūris į darbą, formalizmas, besiskverbiantis į profesinį ir net asmeninį gyvenimą. Ne tiek daug žmonių ryžtasi visa širdimi mylėti, džiaugtis ar atlikti jiems pavestą užduotį.
Tai pavojinga tendencija, kai aplink mus vis daugiau imitacijos - ne tik buityje, technologijose, bet ir esminėse žmogaus egzistencijos vertėse. Talentingai atliktas darbas, visų pirma, yra sąžiningai atliktas darbas, nesvarbu, ar tai sudėtinga chirurginė operacija, ar eilinė autoserviso paslauga.
Donatas siekia, kad mokiniai pamiltų dailės istoriją, į pamoką ateitų be baimės ar pykčio. Jis nori būti jiems reikalingas savo žiniomis ir patirtimi.
Mus visus supa menas, mes tarsi pamerkti grožio jūroje - ne tik muziejuose ar parodose, bet ir stulbinančioje gamtoje, begaliniame danguje, nesibaigiančiose spalvose ir kvapuose, kurie žavi ir gaivina mus kasdien.
Jei to nematyti, jei tai ignoruoti, reiškia - niekada negyventi pilnaverčio gyvenimo, likti chemine formule, skysčiu, kurį vieną dieną išlies į žemę. Donatas labai nori, kad jo mokiniai visų pirma pamiltų patį gyvenimą, o tada suvoktų jo grožį. Tai atsako į jo mokytojavimo motyvus.
Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus
Tado Ivanausko Obelynės sodyba-memorialinis muziejus - tai profesoriaus Tado Ivanausko ir jo žmonos Honoratos Paškauskaitės-Ivanauskienės sukurta gamtos ir kultūros erdvė. Ivanauskai šį žemės sklypą įsigijo XX a. 3-ajame dešimtmetyje ir pamažu pavertė jį savitu pasauliu: čia buvo puoselėjamas europinių veislių obelų sodas, formuojamas unikalus dendrologinis parkas, kaupiamos vaiskrūmių, vaismedžių kolekcijos.
Nuo 2022 metų restauruotame gyvenamajame name veikia memorialinis muziejus, kviečiantis ne tik sužinoti apie Ivanauskų šeimos gyvenimą ir darbus, bet ir patirti pačią Obelynę: vaikščioti jos takais, stebėti augalus, susipažinti su vaismedžių veislėmis.
Interjeras ir ornamentika
Lankytojai kviečiami užeiti į restauruotą Honoratos ir Tado Ivanauskų gyvenamąjį namą - užmiesčio vilą, kurioje šiandien veikia memorialinis muziejus. Ypatinga namo vertė - interjeras, kuriame išlaikyta tarpukario Kauno modernizmo dvasia: lankytojai mato autentiškus baldus ir namų apyvokos bei buities reikmenis, atpažįsta to meto estetiką - lietuvišką art deco stilių: aiškiomis formomis, santūriai elegantiškomis linijomis ir dekoru, atkartojančiu liaudies meną.
Interjero tyrimų metu buvo atidengta, kruopščiai konservuota ir restauruota sienų polichromija: po sovietinio laikotarpio sienų apkalimais atsivėrė nuo XX a. 3-4 dešimtmečių išlikę frizai su stilizuotomis tulpėmis, augaliniais ir geometriniais motyvais. Kiekvienas kambarys turi savitą ornamentiką ir spalvinę paletę.
Senasis obelų sodas
Senasis paveldo obelų sodas - viena vertingiausių sodybos dalių. Čia auga daugiau nei šimtas penkiasdešimt vaismedžių, tarp jų obelų, atstovaujančių 22 Vakarų Europos istorines veisles. Sodas svarbus ne tik kaip kraštovaizdžio ir atminties dalis, bet ir kaip genetinis fondas: obelų veislės yra identifikuotos, o sodo medžiaga tyrinėta, siekiant tiksliai nustatyti veislių tapatybę ir išsaugoti jų genetinį kodą.
Išskirtiniai sodo akcentai - prof. T. Ivanausko išvesta veislė „Vytis“ ir Lietuvoje itin reta „Vilhelminis“ (sin. „Kaizeris Vilhelmas“) - fiksuota kaip vienintelė šios veislės vieta Lietuvoje, kur auga 9 vaismedžiai.
Dendrologinis parkas
4,03 ha Obelynės plote ypatingai svarbi dalis - parkas - viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų, kurioje sukaupta maždaug 250-300 rūšių ir formų medžių bei krūmų (tarp jų - gausi spygliuočių įvairovė). Prof. T. Ivanauskas šį parką kūrė ir augino kryptingai: sodinti vietiniai ir introdukuoti augalai, formuota mokslui ir pažinimui vertinga kolekcija.
Šiandien čia auga tikri parko „senoliai“ ir raritetai: dviskiautis ginkmedis (minimas tarp storiausių Lietuvoje), metasekvoja, parko reliktai - europinis kukmedis, dygusis kukmedis ir kurilinis maumedis.
Asmeninis gyvenimas ir kūrybinis įkvėpimas
Liepos mėnesį po Lietuvą pasklido žinia, kad dainininkė Jazzu su mylimuoju Donatu laukiasi pirmagimio. Šią žinią pora sužinojo netikėtai, tačiau, kaip teigia pati atlikėja, su vaidmeniu susigyventi ji jau spėjo.
„Kaip diena taip naujiena. Jaučiu labai daug visokių jausmų - ir žemiškų, ir nežemiškų. Sužinojau, kad laukiuosi 6-ąją savaitę, kai atostogavome Filipinuose. Iš tikrųjų istorija labai graži, į Filipinus išvažiavome tada, kai man buvo depresija, tokia baisi, kad nežinojau, ko griebtis. Mėnesiui buvau užsidariusi kambaryje, būdama gražiausioje gamtoje. Pradėjau melstis, medituoti, kartojau mantrą, kad man nusibodo kovoti su pasauliu ir visata. Karantinas mane labai paveikė - įvyko stagnacija, sužlugo mano didžiausi karjeros planai. Patekau lyg į užburtą ratą ir iš jo negalėjau ištrūkti“, - pasakoja Justė.
„Tuo metu maniau, kad mano muzika nebereikalinga pasauliui. Pradėjau pamažu pasiduoti ir prašyti pasaulio teisingumo - kad ir koks man jis būtų. Tada sužinojau, kad laukiuosi. O juk nemeldžiau laimės ar didelių pasikeitimų gyvenime. Tiesiog prašiau teisingumo ir likimo, kuris, pasirodo, ir buvo toks. Man buvo šokas, o Donatas 2 mėnesius šventė“, - šypteli atlikėja.
Žinią apie tai, kad bus tėvu, Jazzu mylimasis priėmė su džiaugsmu. Kaip tikina pati laidos viešnia, apie vaikus poroje jie kalbėdavosi, tačiau mamos vaidmeniui ji nebuvo itin pasiruošusi.
„Donatas mane įsimylėjęs nuo 18 metų - tai beveik pusė mano gyvenimo. Mes tiesiog labai laiku susitikome ir net pirmą vakarą jis man pasakė, kad su manimi norėtų vaikų. Nėra taip, kad mes niekada apie vaikus nekalbėjome. Nebuvo taip, kad aš, kaip kitos moterys, trokščiau būti mama - šiame vaidmenyje savęs neįsivaizdavau. Tą temą liesdavau labai atsargiai, nenorėdama jo įskaudinti, nes jis labai norėjo vaikų. Man atrodo, kad visata taip ir suveikė, kai neplanuoji, tada ir gauni dovaną labai laiku. Nes galvoju, kad niekada nėra tinkamo laiko“, - pridurdama, kad dėl to ir gimė mintis, jog vaikelis yra „iš kosmoso“.
Vis dėlto gyvenimas, sužinojus žinią apie nėštumą, moterį tikrai paveikė, kaip teigia ji, tai buvo dalykas, kuris jai padėjo išsivalyti nuo blogų minčių. „Pasikeitė labai daug dalykų, esminis tikriausiai yra visiškas savęs išsivalymas. Nėštumas man yra begalinė laimė, kurios ieškojau kiekvieną dieną. Supratau, kad niekada nebuvau laiminga. O dabar aš atsikeliu kiekvieną dieną ir suprantu, kaip viskas gražu. Pati jaučiuosi kaip „avataras“, viskuo domiuosi. Man pagaliau įdomu gyventi“, - šypsosi pašnekovė.
„Dažniausiai žmonės manęs klausia, kokia aš būsiu mama. Aš visada atsakau, kad labai gera, nes pati esu labai geras žmogus, - juokiasi. - Manau, kad mūsų vaikas labai laukiamas, be galo mylimas. Jis ypatingas, nes mato, kokią meilę ir ryšį mes turime su Donatu. Negaliu sulaukti, kada paimsiu jį į rankas.“
Mintys apie tapimą mama neapleidžia Justės: „Aš jį jau sapnuoju. Kai pagalvoji, nešioji vaikelį beveik metus, su juo gyveni, šnekiesi, jį jauti, bet negali jo pamatyti. Iš tiesų žmonės per tą laiką įsimyli, pradeda kartu gyventi, o čia mažo žmogeliuko net nematai.“
Asmeninis gyvenimas apvirto aukštyn kojomis - netgi artimiausi draugai pastebėjo Justės transformaciją. „Draugai sako, kad aš į šią būseną ėjau kokius 5-erius metus. Teko išsiskirti su nemažai žmonių, bet atsirado vietos kitiems potyriams, situacijoms, nuotykiams, dainoms ir istorijoms. Dabar absoliučiai norisi būti savo erdvėje“, - sako moteris.
Tiesa, ji tikina, kad visiems įdomu sužinoti ir apie jos ateities planus. Tačiau tiksliai ji pasakyti nieko negali: „Nežinau, kas atsitiks toliau. Daug žmonių rašo laiškus su klausimais, ar aš grįšiu į sceną. Galiu pasakyti viena - aš nežinau. Iš tiesų pavargau save dalinti - dabar noriu būti sau, savo erdvėje, su savo šeima.“
Sodyba ir kūryba
Laidoje vedėja su pašnekove apsilankė Jazzu tėvų sodyboje Varėnos rajone - vietoje, kurioje gimė itin daug atlikėjos dainų. Kaip sako pati moteris, tai tokia vieta, apie kurią žino visas Vilnius.
„Esu labai dėkinga, kad mane vėl čia grąžinote. Nes besilaukdama vaiko aš turbūt dirbau tiek, kiek nedirbau jokią vasarą. Tempai nenormalūs - visada save kaltindavau dėl to, kad gyvenime darau per mažai, bet ši vasara turbūt man parodė, kad imu iš savęs maksimumą. Man tikrai labai trūksta poilsio ir buvimo šioje sodyboje. Tikiuosi, kad greičiau pasibaigs filmavimų konvejeris ir galėsiu grįžti čia, nes man gamta labai svarbi“, - atvirauja Jazzu.
Santykis su gamta svarbus atlikėjai toks svarbus, kad netgi atsispindi kūryboje. Nėštumo metu jos dainose atsirado naujų spalvų - ne vien tik niūrių, bet ir šiltų, nešančių laimę ir pilnatvę.
„Mano visa kūryba ir dainos yra apie meilę. Turbūt tai daugiausia mane veikia. Kitas dalykas - anksčiau visada rašydavau iš destrukcijos. Jei jos nebūdavo - susikurdavau. Kažkokią dramą, aistras, meiles. Man reikėdavo, kad blogai jausčiausi, širdį skaudėtų, ar paprasčiausiai būčiau neišsimiegojusi. Galvojau, kad taip teisinga ir kitaip neįmanoma - tik dabar atradau, kaip galima kurti atradus laimę kas dieną“, - šypsosi ji.
Šią vasarą gerbėjus atlikėja stebino su didele gausa koncertų. Tiesa, šįkart ji ant scenos lipdavo ne viena ir juokauja, kad netgi vaikelis pradėjo savo koncertus, kai to labiausiai norėjo. „Aš ant scenos niekada rami nebūnu. Aišku, paskui fizinis kūnas apie save leidžia žinoti, tačiau koncertų metu tikrai to nejauti. Tik paskui, naktį supranti, kad niekas neglostė. Nuovargis po vasaros tikrai buvo didelis. Mes pradėjome su vaiku labai komunikuoti - penkis kartais duodavome viens kitam, - juokiasi ji. - Nes pradžioje jis labai makaluodavosi ir būdavo labai sunku dainuoti. Prieš kelis koncertus su juo pakalbėjau ir per juos jis buvo visiškai ramus. Bet po koncertų prasideda jo pasirodymai.“
Dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu ir jos mylimasis verslininkas, vandenlenčių parko „Wake Way“ bendraturtis Donatas Ivanauskas atskleidė lapkričio mėnesį gimusio sūnaus vardą. Tėvais tapę Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Donatas Ivanauskas sūnui išrinko dvigubą vardą.
„Majus Jonas iš naujo mus įkvėpė gyventi“, - prisipažino Jazzu ir Donatas naujausiame žurnalo „Žmonės“ numeryje. Pora su mažyliu papuošė šios savaitės numerio viršelį.
Vardas Majus yra populiarus daugelyje šalių. Senovės romėnų mitologijoje Maja - pavasario, augimo deivė, Vulkano žmona. Iš jo kilo romėniškas gegužės mėnesio May pavadinimas. Sanskrite maya reiškia iliuziją, o estiškai šiuo žodžiu vadinami namai. O vardas Jonas yra kilęs iš hebrajų kalbos žodžių, reiškiančių „Jahvės (Dievo) išklausytas, palaimintas“.
Primename, kad Justė ir Donatas pirmagimio sūnaus sulaukė lapkričio 10-ąją. Berniukas gimė ryte, svėrė 3700 gramų. O žinią apie laukiamus gandrus Jazzu liepos pradžioje paskelbė socialiniuose tinkluose.
„Dovana iš kosmoso. Esame laimingiausi pasaulyje. Pagaliau dalinamės džiugia žinia ir su jumis. Na, nes nebelabai ir įmanoma toliau slėpti. Labai prašome ramybės ir supratimo, priimame tik geriausius linkėjimus ir šviesiausias energijas“, - tąkart rašė J.Arlauskaitė.
„Lauksiu koncertuose, nes ilgai po to jų nebus. Mūsų vaike, augk sveikas ir stiprus, greit pasimatysim“, - pridūrė ji ir pasidalijo nuotraukomis, kuriose matėsi nėščiosios pilvukas.
Liepą interviu žurnalui „L'Officiel Lithuania“ atlikėja atskleidė, kad būtent savo pirmagimiui skyrė dainą „Mėnulio šviesoje“. Minėtam leidiniui Justė taip pat pasakojo, kad nėštumas nebuvo planuotas, tačiau ji ir Donatas šią žinią priėmė su džiaugsmu.
Kiek anksčiau atlikėja yra pasisakiusi motinystės tema ir teigė, kad būtent Donatą įsivaizduoja kaip savo vaikų tėvą.
„Kai aš sutikau Donatą, pirmą kartą gyvenime labai aiškiai supratau, kad su juo galėčiau turėti ir norėčiau vaikų. Gal todėl man tie dalykai dabar atrodo paprastesni. Tai jokiais būdais nereiškia, kad mažiau įpareigojantys. Bet aš jaučiuosi ne viena, jaučiuosi mylima, ir nėštumas būtų natūralus vyksmas. Jeigu tai įvyktų, aš ir apsidžiaugčiau ir gal šiek tiek pradėčiau galvoti: o Dieve, kas dabar bus, mano karjera, mano Londonai, mano Švedijos, bet juk tai yra gyvybė, kaip dar galima į tai sureaguoti“, - prisijungusi prie socialinės kampanijos „Leiskime stebuklams vykti“ kalbėjo Justė.
Pirmą kartą atlikėja viešumoje su širdies draugu, verslininku Donatu Ivanausku pasirodė 2016 metų festivalyje „Midsummer Vilnius“. Iš pradžių bandę neišsiduoti, kad yra pora, vėliau Jazzu ir Donatas savo jausmų vienas kitam nebeslėpė.
„Neneigsiu, kad turiu šalia brangų žmogų, su kuriuo man yra gera. Negaliu net apibūdinti, nes kai yra gera, nereikia jokių būdvardžių“, - tuo metu Žmonės.lt komentavo J.Arlauskaitė-Jazzu.
Šiandien, rankose laikydama sūnų, moteris neslepia jausmų - mažylis jai padovanojo tokią stiprią meilę, kurios ji dar nebuvo pažinusi.
„Tai buvo ir yra gražiausias laikas - neįsivaizdavau, kad galima taip stipriai mylėti. Atrodo, kad šalia vyko kažkokie stebuklai, o aš jais netikėjau. Ir, staiga, tas Hario Poterio pasaulis man prasivėrė. Ta stebuklų šalis vadinasi mamyste. Dabar rašau ir verkiu iš laimės, dėkingumo ir begalinės meilės savo sūnui. Tiek dainų prirašiau, o dabar trūksta žodžių“, - jautrinosi J.
Motinystė - naujas etapas Justės gyvenime. J. Arlauskaitė naujienų portalui tv3.lt sakė tokių ir panašių situacijų specialiai neprogramavusi - dėl sūnaus daro viską ir augina taip, kaip gali geriausiai.
„Vaikui labiausiai reikia dėmesio ir meilės. Manau, mes su Donatu tą duosime maksimaliai. Pirmas dvi savaites buvo sunku. Jautri ir atvira pasauliui Justė svarstė norėjusi pažinti besąlygišką meilę - tai jai pavyko gimus sūnui. „Dabar jau žinau, kad toji meilė vis tik turi sąlygą - besąlygišką atsakomybę. Prisigalvojau visko - kaip iš kokio fantastinio filmo. Donatui ir artimiesiems su manimi tikrai reikia daug kantrybės, jautrumas padidėjęs ekstremaliai“, - naujienų portalui tv3.lt sakė J.
Gerbėjų mylima, didžiausias šalies arenas klausytojų renkanti dainininkė kurį laiką muziką patraukė į antrą planą - atsidavė kūdikio laukimui, ramybei. Gimus sūnui, Justės gyvenimas sukosi aplink mažylį - norėjosi visą laiką ir dėmesį skirti tik jam.
„Labai norėjau kuo ilgiau būti namuose su vaiku ir Donatu. Per mėnesį į kiemą išėjau tris kartus. O dar darau savo naują didelį projektą, kurį turiu pristatyti iki Kalėdų, tai dirbau iš namų. Tikrai apsistačiau baimėmis - žmonių, bacilų, koronos. Nenoriu be vaiko būti ne minutės, bet supratau, kad privalau pasitikėti šeima, Donatu ir kad nenoriu būti visiškai užsidariusi.“ Mama tapusi moteris svarstė galėjusi sau leisti į darbus negrįžti metus ar ilgiau, bet teigė nemananti, kad tai - būtina.
„Seniai supratau, kad man prioritetas esu aš pati, namai, šeima. Dabar į pirmą vietą atsistojo vaikas. O darbus galima apmažinti. 20 metų plėšiausi ir galiu pasakyti, kad kartais visiškai be reikalo. Neatsitiks nei daugiau, nei mažiau. Jau rytoj, sekmadienį, J. Arlauskaitė grįš į TV eterį - dalyvaus muzikinio projekto „X faktorius“ trečiajame finale. Teisėją Saulių Prūsaitį moteris vadina vienu mėgstamiausių žmonių šioje žemėje, tad jau rytoj įvyks ilgai lauktas projekto kolegų susitikimas. Kol moteris filmuosis, sūnus namuose bus su tėčiu, į svečius užsuks ir mažylio senelis - Justės tėtis Gintaras Arlauskas. „Visi šeimoje dėl vaiko yra išprotėję. Vyrai žais šachmatais - atšvęs mėnesį, kai gimė mūsų didžiausias stebuklas ir, žinoma, žiūrės „X faktorių“ - mano šeimoje jo nepraleidžia niekas!“ - sakė Jazzu.
Apie santykius J.Arlauskaitė-Jazzu yra kalbėjusi 2020-aisiais, duodama interviu žurnalui „Stilius“.
„Jau keliskart Donatą Ivanauską pavadinai „mano vyras“ - jūs susižadėję jau porą metų. Tai kada bus tas kitas žingsnis, kai jis tikrai taps tavo vyru?“ - toks klausimas nuskambėjo interviu metu.
„Tai kad mes nusprendėme pradžioje prisigimdyti vaikų, pavyzdžiui. Restoraną atsidaryti. Žinai, labai sudėtinga kalbėti apie vestuves, nes visi labai dievobaimingi. Kai tau 30 metų, senais laikais būtum prie senmergių, aš ilgai galvojau, mes daug šnekėjome, daryti vestuves vieną, kitą vasarą. Susigalvojome tokį konceptą. Mes labai daug keliaujame. Per metus išmaišome pusę pasaulio, per kitus dar pusę. Tad nusprendėme, kad kur važiuosime, ten darysime ceremonijas ir švęsime meilę. O dėl pažado kitiems žmonėms arba prieš Dievą, tai nežinau, aš nesu ateistė, bet nežinau, kaip vadinasi žmonės, kurie tiki daugeliu dievų. Manau, kad kiekvieną dieną dėdamas pastangas į gražius santykius, puoselėdamas jausmus, kurdamas bendrą istoriją tu jau pažadi tam žmogui, sau ir visam pasauliui. Nereikia čia niekam nieko įrodinėti, o pašėlti progų turime, nėra progų - patys susigalvojame. Bet aišku, kad švęsime, ir tos vestuvės kada nors įvyks, tiesiog nemanau, kad tai yra atraminis mūsų santykių taškas, kad aš turiu prisiekinėti meilę. Aš jam turiu prisiekti meilę, bet pirmiausia turiu prisiekti sau. Dėl to, kad tai yra mano jausmai, aš turiu dirbti su savimi“, - kalbėjo atlikėja.
Kodėl būtent D. Ivanauskas tapo jos mylimuoju?
„Aš tikiu, kad gyvenimas suveda tada, kai reikia, ir viskas - mes vieną dieną susitikę supratome, kad tiek metų vienas į kitą įsižiūrėję ir būsime kartu, ir labai lengva, nes abu vieniši, abu kūrybingi, turime bendrų interesų ir tiesiog dieviname vienas kitą. Aš netikiu meile, kuri prasideda nuo darbo, aš tikiu meile, o po to darbu kaip santykių plėtojimu. Tad iki šiol dirbame, beveik nesipykstame, na, būna, kad lalala, nes abiejų charakteriai neblogi, bet jis tam tikra prasme yra žemiškesnis žmogus, leidžia man klajoti savo dausose, rašyti, kurti, skraidyti. Jis, kai kiti mane ant žemės nuleidžia, laukia, kol pargrįšiu pati, ir žino, kad sugrįšiu. Nes man geriausia su juo, mūsų lovoje, su knygomis, apsikabinus ir geriant arbatą. O kantrybės dar įdomu, kam daugiau reikėjo.“
LRT.lt žiniomis, poros sūnus gimė lapkričio 10-osios rytą.
„Išgyvename visišką nušvitimą ir absoliutą. Labai įsižeminę, kartu nuo tos žemės porą centimetrų pakilę. Niekada nesijaučiau tokia laiminga, - įpusėjus vasarai portalui LRT.lt sakė J. Arlauskaitė-Jazzu, pasidalijusi žinia apie tai, kad su mylimuoju laukiasi pirmagimio. - Donatas priėmė labai žemiškai, o man buvo šokas - verkiau savaitę. J. Arlauskaitė-Jazzu taip pat pridūrė, kad lauktis vaikelio su gyvenimo meile yra nenusakoma laimė, o laukimas juos dar labiau suartino: „Negalime atsiplėšti vienas nuo kito. Simboliška, kad prieš pat pasirodant naujienai apie tai, jog turės vaikelį, liepos 1-ąją pora paminėjo šešerius metus bendro gyvenimo. „Skamba labai romantiškai - atšventėme (šypsosi). Mūsų romantika - natūrali, lengva, nesuvaidinta. Santykiai paremti ne šventėmis ir dovanomis, o pagarba, meile, supratimu, laisve ir švelnumu. Tokia ir mūsų istorija - buitiškai romantiška. Vienas kitą buvome įsižiūrėję jau seniai, aš maniau, kad jis vedęs, jis manė, kad aš nepasiekiama. Pasirodo, mes tiesiog laukėme vienas kito ir kituose santykiuose tiesiog mokėmės“, - šypsojosi J.
Atlikėja mylimąjį vadina visomis prasmėmis gražiausiu jos sutiktu žmogumi, kurio siela - skaidri, o jis pats, J. Arlauskaitės-Jazzu teigimu, labai šarmingas, talentingas, išmintingas, mylintis žmones ir gamtą, šypseną ir laimę atnešantis žmogus.
„Su juo jaučiuosi geriau, negu būdama viena - štai ir viskas pasakyta. O rožinis laikas nepraėjo, mes jį išgyvename kasdien“, - pridūrė ji.
Kaip pasakojo Donatas, Justė ne vienerius metus buvo jo svajonių moteris, kuria susižavėjo ir dėl jos muzikos, ir dėl jos išvaizdos. O į jos koncertus, kad pavyktų su dainininke susipažinti, jis anksčiau vesdavosi ne tik mamą, bet ir buvusias merginas.
O štai Justė dokumentinio filmo žiūrovams atskleidė ir tai, kaip atrodė pirmasis jų pasimatymas.
„Prisimenu, kai jis pirmąkart atvažiavo su mocu, visas toks kietas, gražus… Aš mocu važinėti bijojau, bet atsisėdau, jį apsikabinau, o prie šviesoforo atsikvėpiau ir paklausiau, ar negalėtume važiuoti dar šiek tiek lėčiau, nes gyvenime dar norėčiau pagimdyti vaikų. Jis atsisuko, nusiėmė šalmą ir pasakė: „Pagelbėti su vaikais?“ - prisiminimais besijuokdama dalinosi Justė, o žiūrovai sužinos ir tai, kaip jiedu priėmė žinią, kad laukia šeimos pagausėjimo.
Santuokos Planai
Sulaukusi klausimo apie vestuves Justė šyptelėjo ir patvirtino, kad su Donatu yra sugalvoję svajonių vestuvių planą. Jo įgyvendinti nepavyksta dėl vienintelės priežasties - laiko trūkumo.
„Kiekvienais metais artėjant vasarai sakom: na, gerai, gal šią vasarą jau reikia susituokti, aš taip noriu būti tavo žmona, aš taip noriu tave vadinti savo vyru. Tačiau tada kas nors atsitinka: vasarą kas antrą dieną koncertai, jam - varžybos, tada sugalvojam restoraną pasistatyt, tuomet - ir namą, paskui - sodyboj žemės nusipirkti. Užpuola buitis, kad tai gražiai būčiai laiko nebelieka. Aišku, mūsų pats buvimas kartu atperka daug dalykų, - sakė laidos viešnia. - Bet mes šnekamės, esame sugalvoję savo svajonių vestuves. Kaip jos atrodo? Jos tiesiog labai daug kainuoja. Sakėm, kai mes tuoksimės, bus labai daug žmonių ir savaitę niekas neis į darbą, kurie bus mūsų vestuvėse. <...>. Noriu vestuvių, kurios būtų susijusios su mumis ir mūsų istorija. Žinau, kad mes tuoksimės bažnyčioje, norėčiau, kad priesaiką sakytų visi mūsų draugai, galbūt choru. Norėčiau, kad būtų daug gamtos, kad tai būtų labai tarzaniška, labai daug reivo, labai daug muzikos, labai daug meno.“
Apie Motinystę
„Motinystė yra tokia dovana ir tokia pamoka... Neįsivaizdavau, kad taip šiame pasaulyje gali būti. Tai yra nerealus jausmas, stebuklas ir besąlygiška meilė, kurios ieškojau visą gyvenimą. Visur, visame pasaulyje: pas šamanus džiunglėse, bažnyčiose, meditacijose ir taip toliau. Viskas vedė į šitą vaiką“, - kalbėjo ji.
Pasak laidos viešnios, mylimasis D. Ivanauskas - geras tėtis: „Aišku, tarp mūsų atsirado daugiau įtampos, tapome klasikine šeima buities atžvilgiu. Bet tai normalu. Jis turi be galo gražų ryšį su vaiku, bet buvo visko. Iš pradžių aš bijojau vaiką su kuo nors palikti, labai saugojau. Vienu metu perdegiau, nuvažiavo stogas, dar prasidėjo koncertai.“
Visgi dainininkė atskleidė, kad visas dėmesys šiuo metu yra sutelktas į vaiką, o dėl to nukenčia ir judviejų santykiai: „Pradedame vienas kito nepastebėti, tai baisu, bet tai vyksta kone kiekvienoje šeimoje. Ivanauskas šypsodamasis pasakojo, kad to siekė daug metų, kol galiausiai jam pavyko. „Aš eidavau į Justės koncertus, netgi vesdavausi ten mamą ir savo buvusias mergas. Po truputį įsiliejau į jos draugų ratą, vieną kartą pasisveikinom, kitą, žiūrėk, jau tapome pažįstami. Aš ją įsimylėjau jai būnant scenoje, man imponavo jos muzika, išvaizda“, - šiltais prisiminimais dalijosi vyras. Tuo tarpu J. Arlauskaitė-Jazzu juokdamasi prisiminė pirmąjį judviejų pasimatymą: „Jis atvažiavo motociklu, visas toks kietas, gražus. Aš bijojau važinėti motociklu, atsikvėpdavau kiekvienąkart mums sustojus prie šviesoforo. Vis prašiau važiuoti dar šiek tiek lėčiau, sakiau, kad gyvenime dar norėsiu vaikų pagimdyti. Tą akimirką jis atsisuko, nusiėmė šalmą ir pasakė: „Pagelbėti su vaikais?“ Žinoma pora dokumentinės juostos filmavimo metu prisiminimais sugrįžo į momentą, kai sužinojo tapsiantys tėvais. Jazzu pripažino, kad šis žingsnis - visiškai neplanuotas. „Man buvo totalus šokas. Į galvą lindo mintys, jog sustos visi mano darbai, reikės baigti karjerą ir bus šakės. Bet vėliau ėmiau galvoti, kas man negerai su tokiomis mintimis, juk tai bus mylimiausias vaikas, kurio susilauksiu su mylimiausiu vyru“, - pasakojo dainininkė. D. Ivanauskas patvirtino, kad Justei tai buvo netikėta žinia: „Ji įsikabino į laiptus ir vos paėjo. Matydamas tokią jos reakciją, negalėjau iškart stipriai džiaugtis. Ivanausko, Jazzu turi itin keistą įprotį: „Ji niekada neužsuka dantų pastos tūbelės. Viskas sudžiūva ir po to reikia stipriai spausti. Net jei vonioje būtų penkios tūbelės, visos būtų atsuktos ir paliktos.“ Visą filmą žiūrėkite čia:
tags: #donatas #ivanauskas #gimimo #data
