Gintaro Rinkevičiaus, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjo ir vyriausiojo dirigento, bei jo žmonos, aktorės Donatos Rinkevičienės šeima sulaukė ypatingos dovanos - gegužės 21-ąją pasaulį išvydo jų ketvirtoji bendra atžala, sūnus Linas. Šis džiugus įvykis daugeliui buvo netikėtas, nes pora nusprendė šį jautrų gyvenimo momentą laikyti paslaptyje.
Mažylis Linas gimė Vilniaus „Santaros“ klinikose, jam nustatytas 56 cm ūgis ir 3,810 kg svoris. Šis gimimas tapo dar vienu džiaugsmingu akordu šeimoje, kurioje jau auga dukros Laura Marija (16 m.), Ieva (15 m.) ir sūnus Marius (13 m.). Donata taip pat augina dukrą Danielę (22 m.) iš pirmosios santuokos, o Gintaras - dvi dukras, Saulę ir Rūtą, iš ankstesnių santykių.
Meilė tapo ta jėga, kuri 2002-aisiais apvertė maestro Gintaro Rinkevičiaus gyvenimą. Jausmai gerokai jaunesnei aktorei Donatai suteikė drąsos priimti svarbius sprendimus. „Tuomet nežinojau, kokį didelį ažiotažą sukels šis žingsnis. Tačiau dėl nieko nesigailiu. Meilė yra labai galinga“, - teigė G. Rinkevičius.
Donata Rinkevičienė pasakoja, kad vaiko atėjimas į šeimą buvo suplanuotas ir lauktas. „Aš nežinau, kaip taip paaiškinti, kodėl žmonės nutaria susilaukti vaikų? Matyt, tiesiog taip yra. Pirmas apie tai pradėjo Gintaras kalbėti, iš pradžių man buvo lyg abejonė, pamaniau, gal jis juokauja. Aš nežinau, taip dviem žmonėms susiklosto. Staiga pradedi galvoti, žiūrėti į vienas kitą, jog gali atsirasti dar vienas kūdikis šeimoje. Aš nemačiau priežasčių, kodėl taip negalėtų atsitikti“, - atvirauja Donata.
Nėštumo metu pora džiugią naujieną apie naująją gyvybę norėjo pasilaikyti sau, todėl viešai nesidalijo. Apie tai nežinojo net artimųjų ratas. „Mūsų vaikams buvo pranešta berods ketvirtą nėštumo mėnesį. Neslėpsime, buvo ir juoko, ir ašarų, tokių, gerąja prasme, ir netikėjimo bei klausinėjimo šimtą kartų: „Ar tikrai? Ar čia jūs nejuokaujate?“ - prisimena Donata.
Šiandien Rinkevičių šeima džiaugiasi ne tik laime, bet ir atvirai kalba apie iššūkius, su kuriais susiduria augindami būrį vaikų. Pora tiki, kad nėra prasmės dalytis sėkmingo auklėjimo receptais, nes kiekvienas vaikas - asmenybė. Jie pastebi vieną kertinį dalyką - svarbiausia neprarasti ryšio su vaikais.
Auklėjimo ypatumais Rinkevičių šeimoje rūpinasi abu sutuoktiniai, ir kiekvieno jų žodis - svarus. Tačiau derybos su vaikais laikomos tikruoju auklėjimo sėkmės keliu. Pavyzdžiui, vaikai turi grįžti namo sutartu laiku. „Buvo draugų gimimo diena, dukros norėjo likti nakvoti. Kuo vyresnis vaikas, nori likti nakvoti pas draugus, tai neleidom pasilikti. Kol buvo mažiukai, pradinukai, tai aišku, nakvodavo. Mes sakom taip: „Geriau į mūsų namus pasikvieskite draugų, kurie liktų per naktį, žiūrėkite filmą, valgykite spragėsius. Bet tik pas mus namuose, o ne kitur“, - pasakoja Donata Rinkevičienė.
Šiandien visas Donatos dėmesys skiriamas namams ir vaikams. Moteris nesigaili pasirinkusi šeimą, nors ir teko atsisakyti aktorės karjeros. Pasak jos, šeima jai visada buvo svarbesnė nei profesinis kelias. Ji retkarčiais prisimena aktorystę vaidindama LRT laidoje „Dviračio židiniai“. „Aš nelabai suprantu apskritai, kaip galima gailėtis, ko gailėtis? Gailėtis, jog kažkur nenusifilmavai ir kažkur kažką praleidai? Pasižiūri į tuos vaikus ir pagalvoji: „Kaip galėjo, pavyzdžiui, dėl kažkokio serialo ar filmo nebūti kažkurio vaiko. Čia yra tiesiog nesulyginami dalykai“, - atvirai kalba maestro žmona.
Donatos ir Gintaro Rinkevičių įsitikinimu, kiekviena šeima renkasi savo modelį. „Aš galiu paploti tokioms moterims, kurios geba suderinti verslą ir šeimą. Aš taip nemokėčiau, man taip nepavyktų, nukentėtų ir santykiai su vaikais bei vyru“, - tvirtina Donata.
Daugiau nei septyniolika metų santuokoje gyvenantys Donata ir Gintaras Rinkevičiai pastebi, kad abu supanašėjo, tačiau sako vienas iš kito perėmę tik pačias geriausias savybes. „Nėra mūsų namuose taip, jog Gintaras tik šeimos galva, o aš - kaklas arba atvirkščiai“, - samprotauja D. Rinkevičienė.
Kokia motinystė yra brandesniame amžiuje? Pasak Donatos, dabar ji yra geriausias ne tik savęs pačios, bet ir Donatos, kaip mamos, variantas. „Dabar turiu daug daugiau kantrybės, visai nepaisau nuovargio. Tačiau ir baimių šįkart - su kaupu. Nežinau kodėl, bet abu su vyru kažkokie bailiai pasidarėme. Jaunesni taip nesigąsdinome ir žymiai ramiau vaikus auginome. Vyresnių vaikų atėjimai į pasaulį mums buvo savaime suprantamas dalykas. Norėjome didelės šeimos ir viskas klostėsi pagal planą. O šis kūdikis mums - lyg ypatinga dovana iš dangaus, mūsų tvirto ryšio su Gintaru vainikavimas. Galbūt dėl to, o gal ir dėl ilgo laiko tarpo po paskutinio nėštumo jautėmės viską primiršę ir nepasitikintys savimi dėl mažylio priežiūros. Ir, nors įgūdžiai sugrįžo, baimės ir nerimas niekur nedingo. Tačiau vis tiek manau, kad dabar, gimus Linui, esu geriausias ne tik savęs pačios variantas, bet ir geriausias Donatos, kaip mamos, variantas“, - pasakoja ji.
Vardą mažyliui, kaip ir visų vaikų, išrinko Gintaras. „Linukui vardas buvo išrinktas įpusėjus nėštumui. Vaikai ilgai ginčijosi ir derėjosi, juk kiekvienas turėjo savo viziją dėl broliuko vardo. Tačiau mūsų tėtis moka puikiai įtikinti, ir su jo argumentais sunku nesutikti. Palengva visi nusileidome, ir aš taip džiaugiuosi dabar, kad mažiukas yra Linas. Jam šis vardas labai tinka. Beje, kaip nustebau sužinojusi, kad Linas šiais laikais yra ypač retas vardas“, - šypsodamasi priduria Donata.
Gintaras Rinkevičius ypač didžiuojasi savo šeima: keturiomis dukromis ir dviem sūnumis. „Keturios dukros ir du sūnūs - Rūta (35 m.) ir Saulė (33 m.) iš pirmos santuokos, Laura Marija (16 m.), Ieva (15 m.), Marius (13 m.) ir Linukas, gausioje šeimoje užaugusi Donatos dukra Danielė (22 m.) - maestro turi kuo didžiuotis“, - rašoma straipsnyje.
Mažylis Linas gimė po beveik 14 metų pertraukos, todėl jo atėjimas į pasaulį buvo ypatinga staigmena vaikams. „Šią žinią vaikams pranešėme per 22-ąjį Danielės gimtadienį lapkritį, kai mažylį po širdimi nešiojau jau trečią mėnesį. Reakcija buvo audringa, net euforiška - buvo ir džiaugsmo ašarų, ir šūksnių. „Ar jūs nejuokaujate?“ - klausinėjo vienas per kitą. Kol mergaitės klykavo iš džiaugsmo, Marius atsistojo, priėjo prie manęs ir tyliai paklausė: ar tikrai? Tai gerai! Aš puikiai pažįstu savo vaikus. Tokios reakcijos ir tikėjausi. Ir visą laukimo laiką jie nuolat juokaudavo apie ateinantį lėliuką. Svarstė, į ką bus panašus, kaip valgys, kuo reikės aprengti“, - pasakoja Donata.
Nors vyresnių vaikų auginimas buvo labiau įprastas, penktojo vaiko laukimas brandesniame amžiuje atnešė naujų patirčių. „Visi vaikai buvo laukti ir yra labai mylimi. Tie patys jausmai, tas begalinis švelnumas. Mūsų šeima didelė, vaikai jau paaugę. Bet pastebėjome, kad tas mažiukas juos dar labiau užaugino, dar labiau subūrė. Atrodė, gyvenimas jau nusistovėjęs. Ir staiga - lėliukas! Jis įnešė labai daug emocijų. Visi vaikai šokinėja apie jį“, - dalijasi Donata.
Mažasis Linas įnešė daug naujų emocijų į Rinkevičių šeimą. „Mes pasižiūrime vienas į kitą ir abiejų akyse - ašaros. Iš tos laimės... Gintaras baigė koncertų sezoną, gali būti namuose. Mes nuolat dabar dviese, ir taip norisi gyventi toje laimėje... Žinote, vyrai paprastai dėkoja žmonoms už kūdikį. Bet aš jaučiu tokį dėkingumą savo vyrui, tiesiog nenusakomą. Kai matau, kaip jis prižiūri tą mažiuką, nešioja, globoja“, - su susijaudinimu pasakoja Donata.
Nors mažylis dar labai jaunas, jau galima pastebėti jo muzikalumą. „Tikrai labai muzikalus! Kai gimė, taip skardžiai dainavo, kad skambėjo turbūt visoje klinikoje! Net negalėjau patikėti, kad toks mažas lėliukas gali turėti tokį stiprų balsą“, - juokiasi Donata.
Gintaras Rinkevičius džiaugiasi, kad sūnus gimė jam baigus koncertinį sezoną, todėl gali būti daugiau laiko namuose su šeima. „Tikrai pasisekė! Juk šiuo metu buvo ir įvairių išvykų, kaskart būdavo nerimo - kas, jeigu gimdymas, kaip spėti namo? Kai gimė Laura, Operos ir baleto teatre vyko „Kaukių baliaus“ generalinė repeticija. Bet čia paprasčiau, mane galėjo pavaduoti kitas dirigentas. Dabar per orkestro 20-ojo sezono uždarymo koncertą Mahlerio niekas nebūtų taip staiga padirigavęs, kai scenoje visa atlikėjų sudėtis. Bet viskas susiklostė laiku ir puikiai. Linukas gimė po savaitės, gegužės 21 dieną, 10 valandą ryto“, - pasakoja jis.
Maestro svajoja, kad kuris nors iš jo vaikų taip pat stotų ant dirigento pakylos. Marius jau mokosi chorinio dirigavimo, Laura - dainavimo. „Linukui irgi neprieštaraučiau, tegu būna dirigentas. Svarbu mylėti savo profesiją“, - teigia G. Rinkevičius.
Rinkevičių šeima - puikus pavyzdys, kaip meilė, supratimas ir bendravimas gali sukurti tvirtą ir laimingą didelę šeimą.
tags: #donata #rinkeviciene #vaikai
