Skaitymas - vienas svarbiausių gebėjimų ugdant asmenybę, lavinant šiandieniniame pasaulyje aktualius ir būtinus gebėjimus kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti bei lengviau integruotis į visuomenę. Priešmokykliniame amžiuje skaitymo įgūdžių lavinimas yra ypač aktualus, nes tai formuoja charakterio bruožus, moko taisyklingai ir raiškiai kalbėti, turtina vaikų žodyną, suteikia įvairių žinių, padeda formuotis vertybių sistemai. Kuo daugiau vaikas skaitys, tuo geriau pažins aplinką, gyvenimą, pasaulį, žmones. Ugdytos skaitymo kompetencijos sudaro pagrindą tolesniam mokymuisi ir saviugdai, siekti profesinių tikslų.
Daugeliui tėvų kyla klausimų apie skaitymą su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Kada pradėti? Nuo ko? Ko galima tikėti iš tam tikro amžiaus vaiko? Apie tai, ką reiškia ugdyti skaitytoją, kaip padėti vaikui gerai jaustis tarp knygų ir jomis domėtis, pasakoja edukologė doc. dr. Vaiva Schoroškienė. Skaitymas - vienas svarbiausių gebėjimų ugdant asmenybę, lavinant šiandieniniame pasaulyje aktualius ir būtinus gebėjimus kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti.
Kada ir kaip pradėti skatinti skaitymą?
Nuo gimimo iki septynerių metų vystosi vaikų mąstymas ir emocijos - intelekto ir bendravimo pagrindas. Šiuo metu labai praverčia šeimyniniai skaitymai - tai puiki proga pasikalbėti apie kitus kraštus, mums neįprastas situacijas, apie personažus, panašius į mus arba visiškai skirtingus. Mokslininkų atradimai rodo, kokios imlios kūdikių smegenys nuo pat pirmųjų dienų ir kad šį imlumą be galo svarbu išnaudoti: 2,5 metų vaikai jau moka taisyti lėlių daromas kalbos klaidas, trejų dauguma jų jau būna išmokę nemažai gramatikos taisyklių. Nuolatos gausėja jų žodynas, o gebėjimas kalbėti suklesti, kai tarp neuronų atsiranda naujų jungčių. Be to, pirmus keletą savo gyvenimo mėnesių vaikai geba skirti bet kurios kalbos garsus, o paskui šie gebėjimai nyksta. Kaipgi tokią aplinką sukurti? Žinoma, be galo svarbu su vaikais daug kalbėti - kad jie girdėtų kuo įvairesnę ir turtingesnę kalbą. Reikia pabrėžti, kad turimas omenyje gyvas kalbėjimas, o ne per išmaniuosius įrenginius, TV ar radiją sklindantys garsai.
„Vaikas jausdamas, kad yra verčiamas skaityti, gali trauktis nuo knygų ir kaip tik kurti ne meilę, o neapykantą skaitymui ir knygoms. Todėl puikiausias būdas mokytis skaityti su ikimokyklinio amžiaus vaikais tai žaisti knygomis, kurti knygas, daryti tai, kas jiems yra įdomu.“
Nuo ko pradėti? Priešmokyklinio ugdymo mokytojos Neringa Mikaločienė iš Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ aptarė, kaip skaitymo gebėjimai ugdomi priešmokykliniame amžiuje, koks yra tėvų vaidmuo skatinant vaikų domėjimąsi knygomis, ir pasidalino praktinėmis veiklomis, kaip mažais žingsneliais nuo raidžių pažinimo, garsinės žodžių analizės, keliaujama prie skiemenų, žodžių skaitymo. Mokytojos teigimu, raidžių pažinimo, skiemenų, žodžių skaitymo žingsnelius ypač sustiprina nuolatinis vaiko skatinimas domėtis knygomis. Kartu kuriant skaitytų knygų dėžutes, žemėlapius, užkoduojant knygas QR kodais, naudojant penkių pirštų metodą, nuolat skatinamas vaikų smalsumas ir domėjimasis knygą.
Virtualiai suorganizuotoje metodinėje dienoje, kuri buvo skirta Lietuvos lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“ sambūrio nariams, dalyvavo per 60 pedagogų iš įvairių Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Metodinę dieną moderavusi pavaduotoja ugdymui D. Bakstienė akcentavo, kad skaitymas - svarbus įgūdis, kurį vaikams būtina nuosekliai ir kryptingai ugdyti, o gebėjimas sąmoningai skaityti vaikams padeda sužinoti naujų dalykų, atrasti naudingos informacijos.
„Vieni vaikai sakė, kad nori išmokti skaityti, nes taip galės sužinoti daug įdomių dalykų, galės patys skaityti knygas, parduotuvėje perskaitys produktų etikėtes, kiti kalbėjo, kad dėl tėčio ir mamos stengiasi, kad jie būtų laimingi ir džiaugtųsi“, - vaikų mintimis pasidalino D. Rudaminos vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ neformaliojo ugdymo teatro mokytojas Julius Ivanauskas.
Metodai ir praktinės veiklos skatinant skaitymą
Mokytojas Julius Ivanauskas pristatė pranešimą „Ikimokyklinio amžiaus vaikų taisyklingos lietuvių kalbos vartojimo skatinimas“, parengtą kartu su ikimokyklinio ugdymo mokytoja Anžela Volodkiene. Mokytojas kalbėjo, kad dirbant ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vis dažniau susiduriama su dvikalbių vaikų ugdymu. Natūraliai kyla klausimas, kaip dvikalbius vaikus skatinti taisyklingai vartoti lietuvių kalbą, kaip plėsti ir turtinti jų žodyną. Mokytojas pristatė, kad ypač padeda vaidybiniai ir žaidybiniai metodai, taikomi ugdymo procese. „Taisyklingai vartoti lietuvių kalbą vaikai skatinami, kai tampa mažaisiais aktoriais. Ypač tinka šešėlių teatro vaidinimai. Vaikai išklausę ir aptarę kūrinį, patys gaminasi lėles, patys vaidina, vartodami skaityto kūrinio žodžius. Taip pat labai pasiteisina žaidimai, kuriuos žaisdami vaikai turi apibūdinti daiktus, kurti istorijas, pasakoti.
Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo mokytojos Asta Paulevičienė ir Neringa Akelaitienė, pasidalino praktiniais patarimais, kaip priešmokyklinukus mokyti skaityti žaidžiant. „Norint mažą vaiką supažindinti su raidžių ir žodžių pasauliu, galime tai padaryti žaisdami. Žaidimas padeda formuoti visuminį vaiką supančio pasaulio suvokimą, suteikia galimybę siekti įvairių tikslų, tarp jų - žadina vaiko norą išmokti skaityti ir rašyti.
„Vaikui mokymosi skaityti procesas teiks džiaugsmą, jei bus įvairus ir įdomus, jei jam bus sudaryta jo poreikius atitinkanti aplinka, o naudojamos priemonės bus šiuolaikiškos ir patrauklios“, - kalbėjo priešmokyklinio ugdymo mokytoja Reda Mačiūnė iš Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ pristatydama pranešimą „Mokausi skaityti“. Mokytoja pasidalino savo pačios kurtomis edukacinėmis, interaktyviomis priemonėmis, kurios padeda mokytis vaikams skaityti.
Praktinėmis veiklomis, padedančiomis ugdyti vaikų norą skaityti, pasidalino Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Gitana Sabaliauskienė. Pedagogė akcentavo, kad labai svarbu pažinti individualius vaiko gebėjimus bei pastebėti, kada vaikas pradeda ypač domėtis knygomis, skaitymu. Mokytojos teigimu, negalima suformuoti tokios nuostatos, kad knygas skaityti yra prievolė. Vaikams knygų skaitymas turi teikti malonumą ir džiaugsmą.
Šiaulių lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja Justina Jankauskienė pasidalino gerąją darbo patirtimi, kaip priešmokyklinio amžiaus vaikų skaitymo įgūdžius galima formuoti naudojant įvairias komunikavimo priemones: tiek žaidimus, tiek vaidinimus, tiek ir taikant STEAM metodą. „Mokyti priešmokyklinio amžiaus vaikus skaityti yra daugiau nei vien mokyti pažinti raides, perskaityti žodžius. Skaitymas, kaip beje ir rašymas, yra komunikavimo kompetencijos dalis, neatsiejamai susijusi su klausymu ir kalbėjimu.
Įdomia ir kūrybiška patirtimi, kaip vaikams atverti duris į nuostabų knygų pasaulį, pasidalino Vilniaus lopšelio-darželio „Ąžuolas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja, Ieva Malinauskienė, pristatydama su ugdytiniais įgyvendinto projekto „Žengiu į knygos pasaulį“ veiklas. Mokytojos teigimu, projektas sudarė galimybes vaikams ne tik pažinti raides, mokytis skaityti, bet ir tapti kūrėjais, iš įvairių medžiagų kurti knygutes, jas iliustruoti, pristatyti draugams.
📚 5 itin smagios ir įtraukiančios veiklos, skirtos mokyti skaityti jūsų anglų kalbos kaip antrosios kalbos klasėje!
Skaitymo svarba ir nauda vaikams
Skaitymas - vienas svarbiausių gebėjimų ugdant asmenybę, lavinant šiandieniniame pasaulyje aktualius ir būtinus gebėjimus kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti. Priešmokykliniame amžiuje skaitymo įgūdžių lavinimas yra ypač aktualus, nes tai formuoja charakterio bruožus, moko taisyklingai ir raiškiai kalbėti, turtina vaikų žodyną, suteikia įvairių žinių, padeda formuotis vertybių sistemai. Kuo daugiau vaikas skaitys, tuo geriau pažins aplinką, gyvenimą, pasaulį, žmones.
Skaitymas gali būti naudingas ir vaiko sveikatai - ypač psichinei. Didžiojoje Britanijoje, Sasekso universitete, atliktas sociologinis tyrimas atskleidė, kad skaitymas - geriausias būdas atsipalaiduoti, o bent 6 minučių, praleistų skaitant knygą, pakanka, kad daugiau nei 60 proc. būtų sumažintas patirto streso lygis. Be to, paaiškėjo, kad skaitymas efektyvesnis už kitus būdus - muzikos klausymąsi, pasivaikščiojimą ar arbatos puodelį, - padeda nurimti po patirto nervinio sukrėtimo. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kai nuolatinį skubėjimą, spaudimą ir įtampą patiria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai.
Vaikų psichologas Vytis Valantinas teigia, kad skaitymas padeda ugdyti vaikams psichologinį atsparumą, veikia kaip vienas apsauginių veiksnių ir jo veikimo mechanizmas. Kaipgi tai vyksta? Psichologas išskiria kelis aspektus. Pirma, gerai parašytose knygose, pasak jo, slypi idėjos, padedančios vaikams įveikti sunkumus: „Skaitymas gali būti tiltas, kuriuo vaikas iš rašytojų sukurto pasaulio parsigabena savo paties gyvenimui aktualias idėjas.“ Antra, kalbėdamiesi apie tai, kas perskaityta, vaikai transformuoja, įprasmina, pritaiko knygose atrastas idėjas, elgesio modelius. Be to, knygose vaikai sutinka veikėjus, primenančius juos pačius, tai vadinamasis identifikacijos fenomenas: „Pastebėta, jei skaitytojo ir personažo išgyvenamos problemos bei patiriami jausmai yra panašūs, skaitytojas linkęs tyrinėti, kaip elgdamasis herojus išsprendžia savo sunkumus, kaip jam pavyksta pasijusti geriau. Taip pat pasitaiko, kad skaitantys vaikai atranda neveiksmingus savo pačių elgesio būdus ir pasiryžta juos keisti.“ Na, ir galų gale - knygos teikia malonumą, atokvėpį, nuostabą, džiaugsmą, susižavėjimą.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Nuo spalio mėnesio Vilniaus apskrityje (išskyrus Vilniaus miestą) šeimos gydytojai tėvams, auginantiems 2020-aisiais gimusius kūdikius, įteikia ankstyvojo skaitymo skatinimo lauknešėlius, kuriuose - Indrės Zalieckienės knygelė „Kapt kapt kapt“, skaitymo patarimai tėveliams ir žaisminga kuprinėlė. Kodėl knygelės tokios svarbios jau nuo pirmųjų vaikučio dienų?
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka pasiūlė 15-25 minučių edukacinių vaizdo įrašų tėvams, mokytojams, bibliotekininkams ir kitiems besidomintiems skaitymo skatinimu bei vaikų literatūra. Projektas „Pokalbiai apie vaikų literatūrą“ gimė 2016 m. rudenį. Tai įvairių renginių - pokalbių, diskusijų, paskaitų, pristatymų, edukacijų - ciklas, kuriame pristatomos, analizuojamos ir aptariamos vaikų literatūros pasaulio bei skaitymo skatinimo aktualijos, problemos bei naujienos. Visi ciklo renginiai yra filmuojami, dažniausiai ir transliuojami tiesiogiai, o jų įrašai viešai skelbiami Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos jutubo kanale.
Kaip motyvuoti vaiką skaityti?
Neuromokslininkė U. Neniškytė sako: „Centrinė molekulė mūsų motyvacijoje yra neuronešiklis dopaminas, kuris veikia mūsų smegenyse. Jis yra gana įdomus, nes tai yra viena molekulė, gaminama tik viename smegenų centre, bet ji lemia iš esmės viską, ką mes renkamės daryti ar nedaryti. Paprasčiau tariant - kuo daugiau dopamino, tuo jaučiame didesnį pasitenkinimą. Labiausiai motyvuoti esame tada, kai pasiekiame daugiausiai. Jei norime, kad vaikas skaitytų būtina jį motyvuoti. Kaip tai padaryti? Svarbiausia neperlenkti lazdos, nepulti aiškinti, kad kiekvienas privalo mokėti skaityti. Neleiskite vaikui pasijusti blogai - nevykėliu ar nepasitikinčiu savimi.
Kaip sako Joshua Jenkins (raštingumo specialistas, penkerius metus dirbęs spec. pedagogu Naujajame Orleane, JAV): „Svarbiausia, jog mano mokinių tėvai suprastų, kad jų vaikai gali ir išmoks skaityti, tik tai užtruks ilgiau. Noriu, kad tėvai suprastų, jog įkvėpdami ir padėdami vaikui pajusti pasitikėjimą savimi, padės jam susidoroti su jo negalia.“ Norėdami motyvuoti vaiką skaityti, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti nenoro skaityti priežastį.
- Sudarykite vaikui skaitymo tvarkaraštį. Pavyzdžiui, kasdien nuo 17 val. 30 min. mes sėdame paskaityti. Vieną dieną tai gali užtrukti 10 min., kitą - 20 min., bet stenkitės tai daryti kasdien. Tai turi tapti maloniu įpročiu, pvz., kaip valgyti.
- Rinkitės ir garsiai skaitykite įvairią literatūrą. Ji turi atitikti jūsų vaiko amžių ir interesus.
- Įsitikinkite, kad skaitoma literatūra nėra per sunki.
- Padėkite vaikui susikurti jaukią aplinką. Paklauskite, ką norėtų atsigerti skaitydamas: sultys ar vaisvandenius.
- Paaiškinkite, kodėl kasdien skiriate laiko skaitymui.
- Pasiūlykite vaikui pačiam išsirinkti knygą. Pavyzdžiui, pasirinkti patinkančius komiksus, kur būtų nemažai teksto ir naujų žodžių. O galbūt vaikas mėgsta važinėtis riedlente, riedučiais ar dviračiu, tada padėkite jam susirasti informacijos apie žmogų, kuris šioje srityje daug pasiekė ir paskaitykite apie jį.
- Kartais nutinka taip, kad vaikas nenori skaityti savo tėvams. Tada pasiūlykite paskaityti vyresniems sesei ar broliui, o gal seneliams. Jei seneliai toli ir negalite nuvykti, visada galima paskambinti telefonu arba pabandyti susisiekti internetu. Taip pat galima pasiūlyti knygas paskaityti jaunesniems šeimos nariams.
- Knygos, kuriose daug juokingų istorijų, taip pat suteikia motyvacijos.
- Rodykite vaikui pavyzdį ir skaitykite knygas. Pasistenkite, kad knygos visada būtų „po ranka“. Pavyzdžiui, aplinkoje, kurią vaikas pasirinko kaip „jaukiausią skaitymui“ ar prie jo lovos.
- Naudokitės viešąja biblioteka. Apsilankymas bibliotekoje gali tapti šeimos tradicija! Kartą per savaitę ar mėnesį. Kartu apsilankant bibliotekoje galima apžvelgti ne tik naujai išleistas, bet ir senesnes knygas, pabandyti surasti tai, ko galbūt praėjusį kartą nebuvo, o gal tiesiog pasėdėti ir pavartyti jau anksčiau skaitytą knygą. Užsukę į mūsų biblioteką rasite ir garsinių knygų.
Visada galima patarti vaikui kaip skaityti, tik tie patarimai turi būti sakomi su šypsena ir gera nuotaika, jie neturi virst moralu ar pamoka. Svarbiausia, kad skaitytumėte drauge su savo vaikais, mėgautumėtės skaitoma knyga ir vengtumėte per daug taisyti.
tags: #domejimasi #knygomis #skatinimas #priesmokykliniame #amziuje
