Nėštumas ir tapimas motina yra stebuklinga, giliai paveikianti ir transformuojanti patirtis. Būsimų mamyčių gyvenimas kupinas džiaugsmo ir šiokio tokio nerimo, nekantraus laukimo, kada galės paimti ant rankų savo meilės vaisių ir pažinti per ją į šį pasaulį atėjusį žmogų, savitą asmenybę. Artėjant motinos dienai ir prasidedant pavasariui kyla mintys apie gyvybės pradžią, gimimą ir motinystę, jos prasmę.
Dolmenai (bret. taol maen ‘akmeninis stalas’) - senoviniai megalitiniai (t. y., pastatyti iš didelių akmens luitų ar plokščių) statiniai, kuriuos sudaro du ar daugiau vertikaliai stovinčių luitų, ant kurių uždėtas horizontalus plokščias akmuo. Dolmenų nereikėtų painioti su menhyrais - vertikaliai pastatytais pavieniais akmenimis. Jie senesni nei Egipto piramidės, jiems daugiau nei dešimt tūkstančių metų. Dolmenų išsidėstymo vietos nėra atsitiktinės. Jie atlieka laidininko funkciją, sujungia žemę su informacine gardele, atsakančią už žemės civilizacijos vystimąsi. Žmonės vyksta prie dolmenų ieškodami paguodos, gyvenimo problemų sprendimo, mylimo žmogaus, savo vietos šiame gyvenime, vyksta norėdami susigrąžinti sveikatą. Dolmenai atsakymus į klausimus pateikia nebūtinai žodžiais. Dažnai paskendę kasdieninio gyvenimo šurmulyje, pamirštame kodėl mes atėjome į šį pasaulį. Remiantis daugelio tyrinėtojų nuomone, aplankius dolmenus, suaktyvėja ne žmogaus gyvybiniai procesai, bet ir įvykiai aplink jį. Mūsų elgesio pasekmės pasireiškia greičiau ir būna aiškios. Pvz.: Jei - tai sekmė, tai didelė, jei tai problema - tai ji reikalauja neatidėliotino sprendimo. Žmogus per gana trumpą laiką priverstas priimti daugiau jam gyvybiškai svarbių sprendimų, o tai reikalauja atlikti vertybių perkainojimą. Yra žmonių, kurie eina prie dolmenų iš smalsumo, bet nepaisant to, jie yra veikiami jo energijos. Dolmenai - planetos vieningos struktūros dalis, į kurią įeina ir menhyrai ir Egipto piramidės.
Tuo metu, kai nebuvo echoskopijos aparatų ir įvairių tyrimų, nėščios moters organizme vykstantys procesai žmonėms atrodė tokie paslaptingi, kad užtikrinti sėkmingą jų baigtį jie stengėsi pasitelkdami brangakmenių ir mineralų magiją. Tikima, kad ant mažojo pirštelio nešiojamas žiedas su rubinu padeda pastoti, o auskarai ar pakabukas su rubinu teikia apsaugą nėščiai moteriai. Tačiau per patį gimdymą tokius papuošalus geriau nusiimti, nes rubinas gali skatinti kraujoplūdį. Pastoti padeda ir ametistas. Senoviniame medicinos vadovėlyje rašoma, kad šis akmuo „ ... išsklaido blogas mintis, nuskaidrina protą ir padeda visuose reikaluose. Nevaisingus paverčia vaisingais“. Žmonės manė, kad jei nevaisinga pora nori susilaukti kūdikio, abiem sutuoktiniams kartu reikia gerti iš ametistinės taurės. Ametistą reikia derinti su sidabru, o moterims geriau jį nešioti ant kairės rankos bevardžio piršto. Plačiai paplitęs mineralas jaspis, ypač žaliasis, padeda sėkmingai pagimdyti, tačiau gimdymo metu šį akmenį reikia laikyti prie klubų ar pritvirtinti gimdyvei prie rankos. Smaragdas dažnai vadinamas motinų akmeniu. Jis suteikia jėgų gimdant ir palengvina gimdymo eigą, taip pat slopina uždegiminius procesus pogimdiniu periodu. Jį, kaip ir ametistą, reikia nešioti sidabro aptaisuose ant mažojo pirštelio. Pieno spalvos gintaras užtikrina lengvą nėštumą. Pasiturinčiose pirklių šeimose žindyvėms užkabindavo gintarų vėrinį, kad apsaugotų kūdikį nuo pašalinių asmenų įtakos. Senovės rankraščiuose galima aptikti liudijimų, kad vanduo, kuriame mirko gagatas, gali paskatinti gimdymo veiklą, jeigu būsimoji gimdyvė gers jį tris dienas iš eilės. Čekijoje moterys nešiodavo korneolio karolius, kad apsisaugotų nuo persileidimo ir nužiūrėjimo. Manoma, kad koralai padeda susilaukti daug vaikų ir užtikrina turtus. Koralo šakeles, savo forma primenančias žmogaus figūras, arba malachito amuletus senovėje dėdavo tarp mažylio vystyklų, kad apsaugotų jį nuo piktų žvilgsnių.
Akmenų ir mineralų pagalba nėštumo metu
Mėnulio akmens švelni, moteriška energija labai palankiai veikia nėštumo metu ir per gimdymą. Jis gali pastiprinti norinčios pastoti moters vaisingumą, padėti jai energetiškai, psichologiškai ir fiziškai pasirengti pastojimui. Unakitas ir azūritas palaiko sveiką nėštumo eigą, vaisiaus vystymąsi.
Vaikeliui gimus laukia begalė veiklos. Chalcedonas padėtų išsivystyti motiniškiems instinktams ir palankiai veiktų pieno išsiskyrimą ir žindymą. Kai mamytė pagaliau padeda galvą ant pagalvės ramiau ir kokybiškiau išsimiegoti padėtų po pagalve padėtas ametistas. O rožinis kvarcas ant naktinio stalelio bei pridėliotas visur namuose skleis meilės ir harmonijos energiją padėsiančią visiems šeimos nariams nepasiduoti stresui ir nuovargiui, išlaikyti gražius santykius, primins tėveliams apie jų meilę vienas kitam. Mažyliui švelni ir meilės kupina rožinio kvarco energija taip pat patiks ir padės jaustis jaukiau.
Kai vaikas pradės ropinėti ir vaikščioti, arba kaip dažnai pasitaiko, iškarto bėgioti, paskui mažąjį nenuoramą suspėti gali padėti kristalų eliksyrai. Paprasčiausias būdas yra tiesiog įsimesti rožinį kvarcą, ametistą ir kalnų krištolą į geriamojo vandens butelį ir gurkšnoti per dieną. Taip mamytė užtikrins, jog gauna pakankamai skysčių, bei patogiu būdu gaus kristalų energijos padėsiančios išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir energingumą.
Dirbančios mamytės sugebančios suderinti ir karjerą ir namų šeimininkės bei mamos pareigas, pasirūpinti visų šeimos narių poreikiais nusipelno medalio ir bet kokio palaikymo, kokį tik gali gauti. Juodasis turmalinas darbe suteiks apsaugą, neleis priimti į save negatyvios energijos ir parsinešti jos namo. O celestitas bus puikus draugas po darbo, jis padės nurimti, atpalaiduoti raumenų ir protinę įtampą. Jei įsidėsite celestitą į vonios vandenį, vonia bus ypatingai raminanti ir atpalaiduojanti. Po didesnio streso ar išgąsčio, kurie pasitaiko ir darbe, ir kasdieniame gyvenime, o juo labiau auginant mažus neklaužadas, į vonią galima įdėti chrizokolos akmenėlį. Jis yra visa greitoji emocinė ir energetinė pagalbos vaistinėlė viename. Palaikykite jį vonioje kol ją prileisite vandens ir pagulėkite pasidėjusios jį ant krūtinės.
Vaikams pasiekus maištingosios paauglystės amžių raudonas granatas padės suvaldyti pyktį, o chrizoprazas ramiai ir draugiškai pasikalbėti neleidžiant balse pasigirsti suirzimo gaidelėms. Obsidianas padės nepasiduoti frustracijai ir beviltiškumo jausmo, neprarasti kantrybės bendraujant su užsispyrusiu paaugliu.
Galiausiai vaikams palikus lizdą ir sukūrus savo šeimas ateina naujas etapas - iš mamos virstama močiute. Morganitas moko besąlyginės meilės ir skatina į naują etapą įžengusią moterį mėgautis gyvenimu. Gintaras suteiks gyvybingumo, o saulės akmuo - optimizmo ir energijos. Prižiūrint anūkėlius haulitas padės rasti savyje kantrybės.
Akmenų amuletai pagal nėštumo mėnesius
Kiekvieną nėštumo mėnesį globoja tam tikra planeta. Pagal jas galite pasirinkti jums „maloniausią“ akmenį - amuletą. Tačiau turėkite galvoje, kad viskas, kas rašoma, veikia tik su tikrais, natūraliais mineralais. Dirbtinai susintetinti akmenys žmogui neturi jokios galios, maža to, jie gali daryti neigiamą poveikį natūralaus brangakmenio savybėms. Visi sutiks, kad nėštumo metu moteriai labai svarbu saugoti savo sveikatą ir rūpintis savo energetiniu saugumu, todėl rekomenduojama kiekvieną nėštumo mėnesį pasirinkti atitinkamą mineralą. Teisingas akmens pasirinkimas padės apsisaugoti nuo neigiamos energijos ir sėkmingai pagimdyti.
| Nėštumo mėnuo | Planeta | Akmenys |
|---|---|---|
| I | Saulė | Avantiūrinas, almazas, heliodoras, heliotropas, koralas, nefritas, chrizolitas, cirkonis, gintaras. |
| II | Mėnulis | Agatas, Mėnulio akmuo (aduliaras), amazonitas, perlai, koralai, smaragdas, opalas, selenitas. |
| III | Marsas | Almazas, ametistas, heliotropas, hematitas, granatas, rubinas, jaspis. |
| IV | Jupiteris | Agatas, turkis, kalnų krištolas, lazuritas, topazas, karneolis, chrizokolas. |
| V | Venera | Agatas, ametistas, turkis, žadeitas, lazuritas, malachitas, safyras, špinelis. |
| VI | Saturnas | Ametistas, gagatas, smaragdas, nefritas, oniksas, topazas, čaroitas. |
| VII | Uranas | Agatas, granatas, lazuritas, karneolis, chrizokolas. |
| VIII | Neptūnas | Avantiūrinas, Mėnulio akmuo (aduliaras), kalnų krištolas, koralas, labradoras, turmalinas, jaspis. |
| IX | Plutonis | Akvamarinas, perlai, chrizolitas, cirkonis. |
| X | Merkurijus | Agatas, korneolis, topazas, turmalinas, gintaras, jaspis. |
Sveiko ir protingo vaiko svarbiausi veiksniai
Būsimų tėvų sveikata ir gyvenimo būdas lemia vaiko gebėjimus. Galvos smegenys pradeda formuotis trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga. Jau 6-14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą. 2-3 nėštumo mėn. prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas: skirtingas funkcijas ateityje atliksiančios nervinės ląstelės nukeliauja į tik joms skirtas galvos smegenų sritis. 7 nėštumo mėn. susiformuoja smegenų vingiai. Besivystančiose vaisiaus smegenyse vyksta sudėtingi procesai, todėl jos ypač jautrios neigiamiems veiksniams visu nėštumo laikotarpiu. Skirtingais smegenų vystymosi laikotarpiais neigiamų veiksnių poveikis skiriasi. Pirmąjį nėštumo trimestrą jie gali sąlygoti grubius smegenų apsigimimus. Neuronų migracijos metu pažeisti neuronai „pasimeta“ ir nenukeliauja į jiems skirtą vietą. Tai gali sukelti smegenų vingių apsigimimą. Trečiajame nėštumo trimestre nepalankūs veiksniai gali pažeisti pilkąją smegenų medžiagą (neuronų kūnų sankaupos), baltąją medžiagą (neuronų laidus).
Nėščiajai nėra nepavojingo alkoholio kiekio. Vaisiaus centrinė nervų sistema - viena jautriausių alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Alkoholis, per placentą patekęs į vaisiaus vandenis, juose išlieka žymiai ilgiau negu pačiame moters organizme, toksiškai bei teratogeniškai veikdamas ne tik vaisiaus smegenis, bet ir kitus organus.
Labai svarbi vaisiaus raidai ir besilaukiančios mamos emocinė savijauta. Besilaukiančios moterys dažnai patiria ir gimdymo baimę. Svarbiausia jausmų neslopinti - jie kyla iš mūsų senųjų smegenų. Bandymas save įtikinti, kad „nelogiška“ taip bijoti ar nerimauti, tikrai nepadės. Tačiau gali padėti keli dalykai. Pirmiausia, pasiruošimas motinystei (mokymai apie gimdymą, laikotarpį po gimdymo) - tai suteikia aiškumo ir kartu daugiau saugumo. Tyrimais įrodyta, kad įvairios atsipalaidavimo technikos - kvėpavimas, meditacija, šokis, judėjimas ar plaukiojimas - aktyvina parasimpatinę nervų sistemą (mokėjimas save nuraminti labai padės ir gimdymo metu). Besilaukiančios mamos patirtas ilgalaikis stresas siejamas su vaiko struktūriniais smegenų pakitimais. Tyrimais įrodyta, kad šie vaikai dažniau kenčia nuo emocinių sutrikimų vyresniame amžiuje, dažniau linkę į priklausomybes.
Smegenys vystosi ir bręsta. Šiuo metu neuronai sudaro jungtis, vadinamąsias sinapses. Galvos smegenyse formuojasi už įvairiausias funkcijas atsakingi centrai. Patirtis (rega, klausa, kiti jutimai) tarsi „įjungia“ genetinius mechanizmus, verčiančius neuronus keistis viena ar kita linkme. Neuronai augina ataugas (dendritus), suranda jiems pagal funkciją artimus neuronus ir formuoja jungtis. Neuronas „žino“, kaip auginti sinapses, o kūdikio patirtis bei mokymasis veikia kaip paleidžiamasis mechanizmas, spartina šį procesą. Jungčių formavimasis yra esminis vaiko gebėjimų formavimuisi, nes vienas neuronas gali atlikti tik paprastą funkciją, o jų milijoniniai tinklai - sudėtingiausias užduotis. Šios jungtys vėliau gali išnykti, jei nestiprinamos stimulų iš aplinkos, kūdikio patyrimo. Skiriami jautrūs atskirų gebėjimų susiformavimo laikotarpiai, kai už tam tikras funkcijas (judėjimą, kalbą, klausą ir kt.) atsakingi centrai vystosi intensyviausiai. Jie vadinami kritiniais laikotarpiais arba galimybių langais. Jei šiuo laikotarpiu vaikas negauna iš aplinkos tai funkcijai reikalingų stimulų, centrai nesusiformuoja ir ta funkcija ilgainiui prarandama.
Kaip tą suprasti? Pvz., klausa formuojasi iki 3-3,5 metų. Per pastaruosius dvidešimt metų atlikta daug tyrimų, kurių duomenys parodė, kad kūdikio patirtis ryškiai pakeičia ne tik smegenų brandą, bet ir jų struktūrą. Kūdikio judesių raida vystosi pagal tokį principą: nuo paprastesnio veiksmo iki sudėtingesnio. Kūdikis vieną veiksmą išmoksta ir laikui bėgant jį tobulina. Išmoktas judesys leidžia kūdikiui mokytis dar sudėtingesnių. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pakabintą žaislą kūdikis daužo nesąmoningai, o vėliau išmoksta sąmoningai žaislą pasiekti. Augdamas sugeba paimti stambų daiktą visu delnu, o pirmųjų metų pabaigoje jau ima smulkius daiktus dviem pirštukais. Kūdikį domina visa aplinka. Kuo ji įvairesnė, tuo daugiau mažylis gauna teigiamų potyrių. Kūdikis pasaulį pažįsta ir patirties įgauna per pojūčius. Būtent tokiu mokymosi būdu mažylis semiasi žinių pirmaisiais dvejais savo gyvenimo metais. Rami aplinka, šiltas bendravimas, kalbėjimas su kūdikiu - teigiama emocijų valdymo patirtis. Labai svarbi mamos emocinė būklė - kūdikis jaučia, ar mama pikta, nelaiminga, ir kartu pats jaučiasi blogai. Kūdikis pirmaisiais savo gyvenimo metais mokosi kalbos tik bendraudamas su žmogumi. Kalba per garso ir vaizdo aparatūrą jam nėra svarbi. Todėl nuo pirmųjų dienų reikia kalbinti mažylį, aiškinti, kas vyksta aplinkui, dainuoti. Kuo išraiškingiau ir intensyviau bendraujama su kūdikiu, tuo geriau ateityje jis kalbės.
Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Dažnai kyla klausimas, kada vaikui galima leisti žiūrėti į ekranus (mobilųjį, planšetę, televizorių). Rekomenduojama leisti žiūrėti tik nuo 18 mėn. amžiaus. Principas paprastas - kuo vėliau ir mažiau, tuo geriau. Technologijos puikiai gali padėti ugdyti vaiką vėliau, kai tėvai parenka lavinančias laidas ir… žiūri jas kartu su vaiku.
Moksliniuose eksperimentuose su gyvūnais jauniklių atskyrimas nuo tėvų keičia jauniklių smegenų mikrostruktūrą. Tyrimas, atliktas su JAV įvaikintais Rusijos kūdikių namuose augusiais vaikais, parodė tiesioginį ryšį tarp įvaikinto kūdikio amžiaus ir jo protinių gebėjimų vyresniame amžiuje. Visi trys laikotarpiai - nėštumo planavimas, nėštumas ir pirmieji dveji mažylio gyvenimo metai - yra patys svarbiausi vaiko gebėjimams ateityje. Gaunama patirtis per visus pojūčius (regą, klausą, kvapą, lietimą, emociją bei kt.) spartina kūdikio smegenų brandą. Nereikia nusistatyti tvarkaraščio, kad „dabar ugdysiu judėjimą, vėliau regėjimą, o galiausiai griebimą“. Svarbiausia mylėti ir būti su savo vaiku.
Kaip rūpintis savo psichine sveikata nėštumo metu – „New Day NW“
Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijos
Nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose apžvelgiami šiuo laikotarpiu svarbūs mitybos aspektai. Daugumai moterų didesnis maistinių medžiagų, tarp jų - vitaminų ir mineralinių medžiagų, poreikis atsiranda po ketvirto nėštumo mėnesio, tačiau svarbu žinoti, kad kai kurių vitaminų bei mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminas D, jodas bei geležis, pakankamas kiekis yra būtinas tiek planuojant nėštumą, tiek nėštumo pradžioje.
Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų valgyti įvairius maistingus maisto produktus. Nei vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad organizmas gaus visų reikalingų medžiagų pakankamais kiekiais, jeigu bus valgomas įvairus maistas. Moters mityba šiais gyvenimo tarpsniais yra ypač svarbi ne tik jos pačios, bet ir vaisiaus bei kūdikio vystymuisi ir sveikatai. Rekomendacijose atskiras skyrius skirtas mitybos apribojimams, jame aptariami ribotini ar vengtini maisto produktai, atkreipiamas dėmesys į tinkamą maisto pasirinkimą ir paruošimą.
Energijos poreikis nėštumo metu išauga apie 12 proc. Taip yra dėl padidėjusios motinos kūno masės, vidutiniškai 10-15 proc. padidėjusios paros energijos apykaitos, augančio vaisiaus energijos sąnaudų ir motinos organizmo fiziologinių pokyčių nėštumo metu. I nėštumo trečdalį - papildomos energijos poreikis nedidelis, tačiau ypač svarbu vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra daugiau folio rūgšties, kalcio, geležies, omega-3 riebalų rūgščių (žalialapių daržovių, pieno produktų, žuvies, mėsos); II nėštumo trečdalį - papildomai vartoti 340 kcal (1400 kJ) per parą, jei KMI 18,5‒ 24,9 kg/m2 , arba papildomai 260 kg/m2 , jei KMI >25 kg/m2 ; III nėštumo trečdalį - papildomai vartoti 425 kcal (1900 kJ) per parą, jei KMI 18,5‒ 24,9 kg/m2 , arba papildomai 360 kg/m2 , jei KMI >25 kg/m2 . Antrą ir trečią nėštumo trečdalį papildomas energijos poreikis turėtų būti gaunamas vartojant daržoves, grūdų, pieno produktus ir vaisius.
Vidutinis papildomas energijos poreikis žindant yra 476‒500 kcal (2000‒2200 kJ) per parą. Tyrimais įrodyta, kad griežti suvartojamos energijos apribojimai ir per mažas svorio prieaugis nėštumo metu lemia sumažėjusį motinos pieno tankį, bet nedideli (paros energijos kiekis neturi būti mažesnis nei 1500‒1800 kcal) suvartojamos energijos apribojimai, ypač antsvorį turinčioms motinoms, neturi reikšmės nei motinos pieno tankiui, nei motinos pieno sudėčiai ar kūdikio svorio prieaugiui. Jei žindanti moteris nusprendžia sumažinti savo suvartojamos energijos kiekį, svarbu, kad pasirinktas maistas būtų maistingas, nes žindymo laikotarpiu padidėja mikroelementų poreikis.
Ką verta riboti nėštumo ir žindymo metu
Naujausiais tyrimais patvirtinta, kad saugios dozės vartoti alkoholį nėra; bet kokia alkoholio dozė ar forma nėštumo planavimo, nėštumo bei žindymo laikotarpiu yra žalinga. Alkoholis pereina per placentos barjerą. Alkoholio koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti netgi didesnė nei motinos kraujyje, nes vaisiaus kepenys jį skaido daug lėčiau.
Taip pat rekomenduojama riboti kofeino kiekį tiek besilaukiant, tiek žindant. Kofeinas sutrikdo miegą, slopina geležies pasisavinimą, skatina šlapinimąsi, skysčių netekimą, su šlapimu pasišalina kalcis. Didelis kofeino kiekis (300 mg per parą ir daugiau) didina savaiminio persileidimo riziką.
Kofeinas patenka į motinos pieną, todėl vartojant kofeino turinčius produktus, kofeino gauna ir žindomas kūdikis. Kofeinas kūdikio organizme yra lėtai metabolizuojamas ir išsiskiriamas. Tai gali sukelti kūdikio dirglumą, trikdyti miego-būdravimo režimą, aktyvinti žarnyno veiklą. Nėščiosioms bei žindyvėms rekomenduojama neviršyti 200-300 mg kofeino per parą arba rinktis kavą be kofeino. Du įprasto dydžio puodeliai kavos arba keturi mažesni puodeliai arbatos turi daugiau nei 200 mg kofeino.
Didelėse vandenyno žuvyse, tokiuose kaip rykliai, tunas, kardžuvės ar skumbrės, kaupiasi sunkusis metalas gyvsidabris, kurio taip pat reikia vengti. Atsižvelgiant į užterštumą gyvsidabriu bei kitais teršalais, patartina atsargiai vartoti ir tokias populiarias žuvis kaip silkė, lašiša, tunas, vaivorykštinis upėtakis, karpis, ančiuviai ir sardinės. Rekomenduojamas žuvies kiekis nėštumo ir žindymo metu yra 200 g per savaitę. Patartina, kad riebios žuvies (silkė, upėtakis, lašiša, sardinės) būtų valgoma ne daugiau nei 150 g per savaitę.
Placentos pirmeiga nėštumo metu
Nėštumo metu gimdoje kartu su vaisiumi vystosi ir placenta. Per placentą iš mamos kraujo vaisius gauna maisto medžiagų ir deguonies. Placenta atsiskiria ir užgimsta po naujagimio gimimo. Nedaugeliui moterų placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Dažniausiai placentos pirmeiga augant nėštumui išnyksta, tačiau 0,3-0,7 % nėščiųjų placentos padėtis nekinta ir ji lieka apatinėje gimdos dalyje iki nėštumo pabaigos. Kraujavimas dažniausiai prasideda be jokios priežasties, nėra skausmo, kartais kraujavimas gali prasidėti po lytinių santykių. Kad yra placentos pirmeiga, galima įtarti, jei vaisiaus padėtis neįprasta, pvz., sėdmenų pirmeiga ar skersinė padėtis. Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18 - 22 nėštumo savaitėmis. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (tiriama pro makštį) - geriausias placentos pirmeigos patvirtinimo ar paneigimo būdas. Šis tyrimas saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui.
Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykiu, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz. oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija. Vaginaliniai ir analiniai lytiniai santykiai nėra kontraindikuotini (uždrausti), visgi mano kaip akušerės nuomonė, geriau palaukite kol placenta pakils aukščiau. Rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimu, sumažinti fizinį aktyvumą, gydyti anemiją (mažakraujystę).
Placentos pirmega pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Galimas gausus kraujavimas kuris pavojingas abiems. Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, būtinai turite kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę. Jeigu Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.
