Sulaukus šeimos pagausėjimo ir grįžus namo su nauju šeimos nariu, prasideda ne tik rūpesčiai ir pokyčiai, bet ir biurokratija. Nors jos išvengti nėra įmanoma, žinant, kokius dokumentus ir kur reikia užpildyti gimus vaikui, galima šį procesą palengvinti.
Gimus vaikui, svarbiausi akcentai yra trys:
- Vaikelio registracija ir gimimo liudijimo gavimas.
- Vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas.
- Galimybė kreiptis dėl papildomų išmokų iš savivaldybės.
Gimdymo įstaigoje jūs gausite tik gimimą patvirtinantį išrašą. Jūsų, kaip tėvų, pareiga bus vaikelį užregistruoti, išrinkti vardą ir gauti gimimo liudijimą.
Kaip užregistruoti gimusį kūdikį?
Vaiko gimimo pažymėjimas - pirmasis dokumentas, būtinas norint įregistruoti naujagimio gimimą. Įprastai šį dokumentą sveikatos priežiūros įstaiga išduoda tą pačią dieną, rečiau - išleidžiant kūdikį į namus. Vaiko gimimo pažymėjimas reikalingas:
- Pateikiant darbdaviui prašymą dėl tėvystės atostogų suteikimo.
- Registruojant naujagimį metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje (MEPIS).
Vaiko gimimo pažymėjimą išduoda sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje gimė naujagimis. O jei vaikas gimė ne sveikatos priežiūros įstaigoje, akušerijos stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, kurioje per pirmas 2 valandas po gimdymo patikrinta pagimdžiusios moters ir vaiko sveikatos būklė.
Svarbu: Gimimo dokumentas, gautas ligoninėje ar gimdymo namuose, nėra gimimo liudijimas. Visiems įprasti gimimo liudijimai nebėra išduodami nuo 2017 m.
Naujagimiui gimimo registravimo metu bus suteiktas asmens kodas. Įregistruoti naujagimį reikia ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jo gimimo dienos. Naujagimio gimimas registruojamas internetu (rekomenduojama) - „Registrų centro” savitarnos Gyventojų registre.
Naujagimio gimimas yra registruojamas abiejų ar vieno iš tėvų prašymu. O jei vaiko tėvai neturi galimybės kreiptis patys, pareikšti apie vaiko gimimą gali ir giminaičiai.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti registruojant naujagimį:
- Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
- Sveikatos priežiūros įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas.
- Jei vaiko tėvai nėra susituokę - reikalingas notaro patvirtintas motinos ir tėvo pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo (nuo 2023 m. sausio 1 d. būtinybė pripažinti tėvystę ir tai patvirtinti pas notarą buvo panaikinta, tad procedūra tapo daug paprastesne. Registruojant vaiką nesusituokus, tėčiui reikės pridėti laisvos formos prašymą dėl tėvystės pripažinimo).
- Jei duomenų apie vieną ar abu tėvus nėra Gyventojų registre, naujagimio gimimo registracijos metu teks pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus.
Galima tai atlikti nuvykus į fizinį metrikacijos skyrių, bet taip pat galima tai atlikti ir internetu per Registrų Centro savitarną. Tokiu būdu viskas yra paprasčiau ir galima išvengti neprofesionalių replikų dėl vardo.
Kur deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą?
Atlikus pirmą žingsnį, t.y., užregistravus vaikelį ir gavus jo gimimo liudijimą, galima susitvarkyti ir antrą svarbų dalyką - deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą. Tai padaryti galėsite prisijungę per elektroninius valdžios vartus ir pasirinkus skiltį “Auginu vaiką”. Svarbu, kad vaiko deklaruojama gyvenamoji vieta turi būti parinkta su vienu iš tėvų. Negalima vaiko registruoti viename mieste, jei tėvai yra registruoti kituose miestuose, o gyvena trečiame. Reikės vaikelį registruoti arba prie vieno iš tėvų, arba ir tėvams kartu pakeisti savo registruotą gyvenamąją vietą.
Kaip ir bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui, taip ir naujagimiui, deklaruoti gyvenamąją vietą - privaloma. Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas. Šį žingsnį galėsite atlikti tik turėdami naujagimio asmens kodą, todėl jei neatlikote žingsnio „Naujagimio gimimo registravimas“ - pats laikas atlikti.
Naujagimio gyvenamąją vietą deklaruoti galima:
- Internetu (rekomenduojama) - prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų.
- Arba atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje gyvena naujagimis ir jo tėvai.
Jeigu gyvenate nuomojamame būste ir yra registruoti abu ar vienas iš tėvų - savininko (bendraturčio) sutikimas nėra būtinas. Jei tokio tipo būste tėvai nėra registruoti, tuomet savininko (bendraturčio) sutikimas - būtinas.
Kur kreiptis dėl papildomų socialinių išmokų?
Tik atlikus pirmus du žingsnius, galite kreiptis dėl papildomų socialinių išmokų, kurias išmoka ne „Sodra“, kaip motinystės išmokų atveju, o savivaldybių socialinių išmokų skyrius. Vėlgi, visą procedūrą galime atlikti ir prašymus pateikti tiek gyvai nuvykus į savo savivaldybės socialinių išmokų skyrių, tiek ir internetu per SPIS portalą.
Čia kreipiantis galite gauti:
- Vienkartinę išmoką gimus vaikui (šiuo metu ji siekia 605 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. - 539 Eur).
- Kas mėnesį mokamus vaiko pinigus (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 85,75 Eur).
- Papildomas išmokas gimus daugiau nei vienam vaikui.
- Vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, kuri neturėjo teisės gauti nėštumo ir gimdymo išmokos iš „Sodros“ (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 315,07 Eur).
Gera idėja ir visuomet pasidomėti, ar nėra papildomų išmokų ir kitų dovanų, už kurias atsakinga kiekviena savivaldybė atskirai, kaip pavyzdžiui: naujagimio kraiteliai, papildomos išmokos ir t.t. Tokiu atveju, tikėtina, teks ir gyvai į socialinių išmokų skyrių nuvykti, bet kitais atvejais, jūs viską galite susitvarkyti nuotoliniu būdu net neišvykus iš namų.
Norint gauti išmoką - privaloma deklaruoti naujagimio gimimo vietą. Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui reikia kreiptis Internetu (rekomenduojama) - užpildyti prašymą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS). Šias išmokas moka savivaldybės, kurios teritorijoje esate deklaravę gyvenamąją vietą, administracija. Patogiausia prašymus vaiko pinigams ir kitoms savivaldybių mokamoms išmokoms pateikti internetu per SPIS sistemą. Jei dėl kokių nors priežasčių prašymo internetu pateikti negalite, prašymą galite pateikti nuvykę į savo savivaldybę. Dėl vaiko pinigų, nebūtina kreiptis iš karto: šios išmokos gali būti išmokėtos atgaline data, bet ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių.
Nėštumo ir gimdymo, tėvystės bei vaiko priežiūros atostogos
Suėjus 30 nėštumo savaičių, besilaukianti moteris gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų, dar vadinamų motinystės arba dekretinėmis atostogomis. Kartu su moterimi pasitarus dėl atostogų pradžios datos, gydytojas išrašo elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Gavus šį pažymėjimą, reikia apie tai informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti visus reikiamus dokumentus, ir internetu, paštu arba „Sodros“ skyriuje pateikti prašymą dėl išmokos gavimo.
Darbo kodeksas numato, kad vaiko besilaukiančiai darbuotojai turi būti suteikiamos bent 126 kalendorinių dienų trukmės nėštumo ir gimdymo atostogos. Iš jų 70 kalendorinių dienų skiriama iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus daugiau nei vienam vaikui - 70 kalendorinių dienų).
Už nėštumo ir gimdymo atostogas yra skiriama motinystės išmoka, kuri sudaro 77,58 proc. išmokos gavėjos uždarbio. Išmoka skiriama tada, kai darbuotoja iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, t. y. šiuo laikotarpiu mokėjo socialinio draudimo įmokas. Priklausanti motinystės išmoka vienu kartu yra pervedama į asmeninę gavėjos sąskaitą. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis apima dvejų skirtingų metų mėnesius, galite rinktis, ar norite gauti visą išmoką iš karto, ar dalimis (iki einamųjų metų gruodžio 31 d.).
Darbo kodeksas numato, kad dirbantiems tėčiams yra suteikiamos 30 kalendorinių dienų trunkančios tėvystės atostogos. Jomis galima pasinaudoti bet kuriuo metu nuo vaiko gimimo iki vaikui sukanka vieneri. Dėl tėvystės atostogų visų pirma reikėtų kreiptis į darbdavį ir ne vėliau kaip per dvylika mėnesių nuo tėvystės atostogų pabaigos „Sodrai“ pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka už tėvystės atostogas mokama 77,58 proc. uždarbio dydžio išmoka. Ši išmoka apskaičiuojama pagal išmokos gavėjo paskutinių dvylikos mėnesių draudžiamąsias pajamas, tačiau ji negali būti nei didesnė, nei mažesnė nei nustatytos ribos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad, jei per tėvystės atostogas yra gaunamos draudžiamosios pajamos, kurios yra mažesnės nei minimalus tėvystės išmokos dydis arba asmeniui skirta tėvystės išmoka, skirtumas yra išmokamas. Kitaip tariant, jei tėvystės atostogų metu nuspręstumėte dirbti, bet darbo užmokestis nesiektų jums skirtos išmokos sumos, tą skirtumą jums kompensuotų. Vadinasi, abiem atvejais, tiek dirbdamas, tiek visą laiką skirdamas vaiko priežiūrai, gautumėte tiek pat.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems tėvystės išmoką, jos dydis nėra mažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos.
Kas eis vaiko priežiūros atostogų, reikėtų nuspręsti šeimoje. Vaiko priežiūros atostogas galima imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis su kitu vaiką prižiūrinčiu asmeniu iki vaikui sukaks treji metai.
Europos Sąjunga priėmė direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Ši direktyva visas valstybes įpareigojo numatyti tiek tėčiui (įtėviui), tiek mamai (įmotei) būtinus vaiko priežiūros mėnesius. Lietuvoje ji įsigaliojo 2023 m. Tai reiškia, kad tiek vaiko tėtis (įtėvis), tiek mama (įmotė) ar globėjai bent po 2 mėnesius turi prižiūrėti savo vaiką (-us), o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Neperleidžiamais mėnesiais galima naudotis lanksčiai - pasinaudoti mėnesiu ar dienomis, o po kelių mėnesių - likusiu mėnesiu arba likusiomis dienomis.
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo numatyta tvarka vaiko priežiūros laikotarpiu jums bus mokama išmoka. Iki vaikui sueis 18 mėnesių. Pasirinkus gauti išmoką iki vaikui sueis 18 mėnesių, mokama 60 proc. Iki vaikui sueis dveji metai. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis dveji metai, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais jums bus mokama 45 proc., antraisiais - 30 proc. darbo užmokesčio sudaranti išmoka.
Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais gausite darbinės veiklos pajamų ar išmokų, jums bus mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų. Visais kitais mėnesiais darbinės veiklos pajamos ir (ar) išmokos nemažintų gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršytų 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo (pagal kurį buvo apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka).
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų iš savarankiškos veiklos.
Neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių laikotarpiu mokama 78 proc. darbo užmokesčio išmoka. Išmokos kas mėnesį yra mokamos už praėjusį mėnesį.
Jei buvote nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose ir gavote už jas išmoką, tuomet vaiko priežiūros išmoka bus mokama nuo minėtų atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sukaks vieni arba dveji metai. Tačiau, jei negavote motinystės arba tėvystės išmokos, galite pasirinkti, kad vaiko priežiūros išmoka jums būtų mokama nuo vaiko gimimo dienos.
Tais atvejais, kai vaiko priežiūros atostogų einama pakaitomis, vaiko priežiūros išmoka mokama tam asmeniui, kuris tuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Pavyzdžiui, jei nusprendžiama išmoką gauti tik už pirmuosius vaiko priežiūros metus ir pirmus šešis mėnesius vaiko priežiūros atostogų eina mama, išmoką gauna ji. Likusius pusę metų vaiką prižiūri tėtis ir gauna 60 proc. išmoką.
Taip pat nebūtina iš anksto poroje pasidalinti vaiko priežiūros atostogų. Jei pirma vaiko priežiūros atostogų išeina mama, bet į darbą nusprendžia grįžti keliais mėnesiais anksčiau ir nuo tada minimų atostogų norėtų išeiti vaiko tėtis, mama turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo nutraukimo, o tėtis - prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo.
Nors eiti vaiko priežiūros atostogų ir gauti atitinkamą išmoką vienu metu gali tik vienas iš tėvų, darbuotojas, kurio partnerė (-is) yra nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostose, gali prašyti darbdavio suteikti nemokamas atostogas. Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį tenkinti tokį darbuotojo prašymą ir suteikti iki trijų mėnesių trunkančias nemokamas atostogas.
Minimalus išmokos dydis už vieną nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų mėnesį yra 8 bazinės socialinio draudimo išmokos, galiojusios paskutinį ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Papildomos garantijos ir lengvatos tėvams
Nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, taikomos ypatingos garantijos. Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, pvz., darbdaviui fiziniam asmeniui mirus arba likvidavus darbdavį juridinį asmenį. Su nėščia moterimi negali būti nutraukta ir terminuota darbo sutartis, nėščiai moteriai netaikoma drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.
Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygomis, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai; esant šiai grėsmei darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą.
Darbo kodekso 128 str. darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Taip pat, kasmetinės atostogos kaupiasi nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
Darbuotojai, auginantys jaunesnį nei keturiolikos metų vaiką, taip pat gali prašyti iki keturiolikos kalendorinių dienų trunkančių nemokamų atostogų. Nors jos nėra skirtos būtent susirgusio vaiko priežiūrai.
Kita priemonė, galinti padėti darbą suderinti su sergančio vaiko priežiūra, yra darbas nuotoliniu būdu.
Susirgus vaikui galite kreiptis į gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo vaiko slaugai (vadinamojo biuletenio). Gavęs (-usi) pažymėjimą, turėtumėte informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti užpildytą pranešimą dėl išmokos skyrimo. Kad gautumėte išmoką iš „Sodros“ biudžeto, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos internetu, paštu arba nuvykę į „Sodros“ skyrių jūs taip pat turėtumėte pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Ši išmoka sudaro 65,94 proc. jūsų kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į papildomą poilsio dieną per mėnesį arba jų darbo savaitė gali būti sutrumpinama 2 valandomis. Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 2 papildomomis poilsio dienomis per mėnesį arba darbo savaitę susitrumpinti 4 valandomis. Šis papildomas poilsio laikas yra darbdavio apmokamas. Jo suteikimo tvarka ir laikas nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šis laikas suteikiamas darbuotojui per einamąjį mėnesį, todėl nesikaupia ir nėra pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Darbuotojams, kurie neturi teisės į aptartą papildomą poilsį, bet auginantiems besimokantį vaiką iki 12 metų, turi būti suteikiama pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną vaikui palydėti į mokyklą.
Nėščios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką, pvz., 4 valandas per dieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju dirbtas darbo laikas apmokamas proporcingai mažiau.
Minėti darbuotojai gali būti skiriami dirbti viršvalandius, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėti arba būti siunčiami į tarnybines komandiruotes tik jų sutikimu.
Visi darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų, iš darbo gali būti atleidžiami tik ypatingais atvejais.
Dėl garantijų, taikomų darbuotojams, auginantiems vaikus, visada galite pasiteirauti Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772.
tags: #dokumentai #darbdaviui #gimus #vaikui
