Menu Close

Naujienos

Vaikų depresija: simptomai, priežastys ir pagalba

Vaikų ir paauglių depresija tyrėjus pradėjo dominti ne taip jau seniai, mat, ilgą laiką buvo manoma, kad depresija yra tik suaugusiųjų liga. Šiuo metu nebeabejojama, kad ne tik suaugę, bet ir paaugliai, vaikai ir netgi kūdikiai gali išgyventi depresines būsenas. Visuomenėje nusistovėjęs požiūris, kad vaikai depresija neserga. Bet ar tai - tiesa? Tiksliausias atsakymas į šį klausimą - toks: suaugusiųjų depresija serga suaugusieji, o vaikų depresija - vaikai. Nors abi šios ligos formos yra panašios, visgi jos turi ir tam tikrų skirtumų.

Vaikų depresija yra psichikos sveikatos problema, kuri turi įtakos vaikų mąstymui, nuotaikai ir elgesiui. Depresiją patiriantys vaikai dažnai neigiamai vertina save, savo situaciją ir ateitį. Net ir visai jaunas vaikas gali rodyti depresiškumo, apatiškumo ir bejėgiškumo bruožų, kurie dažnai pasitaiko po sunkių trauminių patirčių, tokių kaip įvairių rūšių smurtas, skyrybos, katastrofos. Depresija susergama, kai nebeveikia gynybos, padedančios išbūti ir ištoleruoti patirtą siaubą, kurį įžodinti ir išreikšti nebepavyksta.

Depresijos sampratos ypatumai

Tyrimai rodo, kad vaikystėje ir paauglystėje vyraujanti depresija dažnai išreiškiama ne subjektyviu kentėjimu, o labiau orientuota į išorę, pvz., vaikas būna irzlus ir piktas, o ne prislėgtai liūdnas. Depresijos simptomai paauglystėje taip pat gali būti maskuojami agresyviu elgesiu, dirglumu, bėgimu iš namų, mokyklos nelankymu. Depresyvūs vaikai ir paaugliai patiria elgesio problemų mokykloje, daro nemažai atsitiktinių klaidų, jie greitai pavargsta ir dėl šios priežasties nebegali baigti jiems skiriamų užduočių.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų depresija dažnai reiškiasi nerimu, įvairiais somatiniais skundais, nenoru valgyti, miego problemomis. Pastarieji sunkumai dažnai kamuoja ir depresyvius paauglius. Tokiais atvejais jiems gali būti būdinga ankstyvoji (ilgai vakare negali užmigti), intervalinė (naktį dažnai pabunda) ar vėlyvoji nemiga (anksti pabunda ir nebegali užmigti).

Vaikų depresija dažnai pasireiškia kompleksiškai, kartu su kitais ją lydinčiais simptomais, tokiais kaip nerimo, elgesio sutrikimai. Dažnai yra galvojama, kad prie vaikų depresijos priveda problemos mokykloje ir bendraamžių patyčios. Bet, anot klinikinės psichologės Ingridos Čepauskienės, mokykla ir patyčios retai būna vienintelės depresiją sukėlusios priežastys. Viena dažnesnių vaikų depresijos priežasčių - biologiniai, genetiniai faktoriai. Kitas ne mažiau svarbus veiksnys - santykiai šeimoje.

Scheminis vaikų depresijos simptomų vaizdavimas

Kodėl vaikai serga depresija?

Depresija - rimta sveikatos būklė, kuri negydoma padidina būsimų, užsitęsusių ir sunkesnių ateities depresijos epizodų riziką bei gali kelti rimtą savižudybės pavojų ir lemti sumažėjusį pasitenkinimą gyvenimu. Ankstyvas depresijos atpažinimas ir gydymas gali pakeisti gyvenimą ir išgelbėti gyvybę. Tačiau neretai vaikų depresija yra sunkiau atpažįstama arba neteisingai identifikuojama tiek artimųjų, tiek gydytojų. Patirtis rodo, kad dažnai vaikų depresija yra praleidžiama pro akis, kadangi vaiko patiriama būsena „nurašoma“ elgesio sunkumams, tinginystei arba paauglystei. Nepasigilinama į vaiko gyvenimo patirtis, kurios neretai būna traumuojančios ir stipriai sukrečiančios.

Vaikas bando suprasti, kaip išbūti šiame pasaulyje, ypač jei susiduria su ne pagal amžių sudėtingais dalykais, vidiniais konfliktais, o šalia nėra artimo, į kurį galėtų betarpiškai remtis, kuris padėtų ko-reguliuoti kylančias emocijas. Kartais depresiją sukelia sunkus įvykis, pavyzdžiui, tėvų išsiskyrimas, netektis ar problemos mokykloje. Tačiau vaikai, taip pat, gali susirgti depresija be akivaizdžios priežasties.

Vaikų depresijos riziką didinantys faktoriai:

  • Šeimyniniai sunkumai, skyrybos, nuolatiniai barniai
  • Patyčios
  • Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta/smurtas
  • Kiti psichologiniai/fiziniai sutrikimai (pvz. negalia, ADHD, autizmo spektro sutrikimas ir kt.)
  • Genetinis polinkis į depresiją ar kitus nuotaikų ar psichikos sutrikimus (atvejai šeimos istorijoje)

Nėra vienos priežasties depresijai atsirasti, ją dažnai sukelia įvairių dalykų derinys. Pavyzdžiui, jūsų vaikas gali turėti polinkį į depresiją ir taip būti patyręs sunkių gyvenimo įvykių. Kaip jie vystosi? Ar tėvai rodo pakankamai šiltų jausmų? O gal, priešingai - išreiškia daug kritikos? Jei šeimoje kyla daug konfliktų, vaikui formuojasi savikritiškas savęs vertinimas, savo asmenybės menkinimas, nepasitikėjimas savimi.

Kaip atpažinti vaikų ir paauglių depresiją?

Yra įprasta, kad kartais vaikai jaučiasi prislėgti, yra irzlūs ar mąsto neigiamai. Tai yra sveiko vystymosi ir mokymosi valdyti emocijas dalis. Tačiau vaikystės depresija yra daugiau nei tiesiog liūdesys, kuris ateina ir praeina. Jei jūsų vaikas serga depresija, vaikui gali būti sunku mokytis, susirasti draugų ir kuo geriau išnaudoti kasdienį gyvenimą. Jei depresija tęsiasi ilgą laiką be gydymo, vaikai gali atsilikti mokykloje, prarasti pasitikėjimą savimi ir užsisklęsti.

Tačiau vaikų depresija nuo suaugusiųjų neretai skiriasi savo išraiška. Kai kurie vaikai gali nekalbėti apie savo jausmus, bejėgiškumą, neviltį ir neatrodyti liūdni, o, priešingai, nuolat kelti bėdų savo agresyviu, probleminiu elgesiu, kuris iš pirmo įspūdžio gali atrodyti kaip maištas, tinginystė. Tuomet vaikui uždedama būtent problemų kėlėjo etiketė. Svarbu atsiminti, kad probleminis elgesys - pagalbos šauksmas. Greita ir sąlyginai lengva apkaltinti vaiką, kad sugadino jums nuotaiką, tingi arba nesistengia, tačiau pasigilinus į situaciją dažnai atsiskleidžia kitos spalvos.

Skirtingų autorių duomenimis, paauglių, pasižyminčių depresijos simptomais, mokymosi pasiekimai yra ženkliai prastesni nei jų bendraamžių, kurių nekamuoja depresinės būsenos. Paauglystės depresijoje itin pastebimas ir socialinis atsiribojimas.

Tyrimais įrodyta, kad paauglystėje, kaip ir suaugystėje, depresinę nuotaiką ir bejėgiškumo jausmus neretai lydi suicidinės mintys, suicidiniai planai ir net suicidiniai bandymai. Įvairūs autoriai nurodo, kad suicidiniai bandymai beveik 10 kartų dažnesni tarp paauglių, kuriems būdinga depresinė simptomatika.

Simptomai, leidžiantys įtarti depresiją:

  • Liūdesys ar slogia nuotaika (bent 2 savaites)
  • Elgesio problemos mokykloje
  • Dingęs susidomėjimas dalykais, kurie visad patikdavo
  • Neryžtingumas, trūksta pasitikėjimo savimi
  • Mažiau bendravimo su draugais ir šeima
  • Tuštumos jausmas, negalėjimas jausti emocijų
  • Mintys apie savižudybę arba savęs žalojimą
  • Savęs žalojimas (pvz. rizikingai elgiasi, įvairios priklausomybės, pjaustosi, perdozuoja ir t.t.)

Taip pat, vertėtų susirūpinti jei:

  • Sutriko miegas (nemiega arba miega daugiau nei įprastai)
  • Kyla dėmesio koncentracijos problemų
  • Žemas energijos lygis arba bendras nuovargis
  • Pakito apetitas (valgo žymiai daugiau arba mažiau nei įprastai)
  • Svorio pokyčiai
  • Pastebimi kiti fiziniai simptomai

Mažų vaikų depresiją galime pastebėti iš staiga pasikeitusių tamsių piešinių, pavojingų veiklų/elgesio, kurios dažnai nurašomos nelaimingiems atsitikimams. Kai kurie vaikai, kurie turi problemų dėl nerimo ir depresijos, taip pat turi fizinių simptomų, tokių kaip galvos ir skrandžio skausmai, kurie neturi fiziologinio pagrindo.

Svarbu suprasti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiems visiškai normalu išgyvenus sunkų gyvenimo įvykį jaustis prislėgtu ir reikėti laiko prisitaikyti. Sunerimti verta, kai nuotaikos ir elgesio pokyčiai užsitęsia ir trukdo normaliam vaiko vystymuisi ir socialiniam gyvenimui. Taip pat, labai svarbu nesumaišyti gedulo su depresija, kadangi gedulas yra natūrali netekties išgyvenimo stadija, kurios nevadiname tikrąja depresija. Tačiau užsitęsęs gedulas, lydimas kitų ilgalaikių pakitimų, gali pereiti į tikrąją depresiją, tad svarbu stebėti situaciją ir gedulo procesą.

Infografika: Vaikų depresijos simptomai ir rizikos faktoriai

Kaip padėti vaikui ir paaugliui, kuris serga depresija?

Susidūrus su šiuo sutrikimu labai svarbu yra laiku kreiptis pagalbos tiek į vaikų psichiatrą, tiek į psichologą/psichoterapeutą. Uždelstas pagalbos suteikimas apsunkina gijimą ir padidina tikimybę depresija sirgti ilgiau ir sunkiau. Taip pat, kartu su profesionalia pagalba galite savo vaikui padėti ir namuose. Vienas iš svarbiausių dalykų būtų užtikrinti aiškią ir sveiką dienos rutiną, į kurią įeina kokybiškas miegas, maistas, judesys/sportas. Svarbu, kad būtų aiškios valandos, kada einama miegoti, valgoma, žaidžiama, mokomasi. Be šių dalių bet kokia pagalba nėra tokia efektyvi ir veiksminga.

Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jausmus, skatinti juos reikšti kad ir kokie jie būtų - galima piešti, rašyti laiškus, lipdyti, plukdyti laivelius su įvairiausiomis žinutėmis ir kt. Svarbu pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir būti šalia, leidžiant vaikui būti tokiu, koks jis yra šią akimirką, nespaudžiant keistis. Padėti susigrąžinti ryšį su aplinka gali padėti ir judesys, dėmesingo įsisąmoninimo, jogos pratimai, masažai, kvėpavimas, buvimas gamtoje. Svarbu skirti vaikui daug teigiamo dėmesio, ypač užsiėmimų, kuriuose galite praleisti laiką kartu šeimoje kalbėdami ir klausydami apie jo rūpesčius ir jausmus. Skatinkite savo vaiką užsiimti veikla, kuri jam paprastai patinka.

Paaugliai, skirtingai nei vaikai, dažnai bijo atsiverti ir kalbėti apie neretai su depresija ateinančias suicidinės mintis, apie savižalos elgesį. Vaikui prabilus apie mintis nusižudyti, žalotis ar kitaip sau pakenkti svarbu sureaguoti rimtai, tačiau kiek įmanoma ramiau, bei valdyti savo emocijas sudėliojant veiksmų planą ir užtikrinant vaiko saugumą.

Žinoma, savikritiškas vaiko požiūris į save ir tam tikras savęs žemas vertinimas turi įtakos ir bendraamžių požiūriui: jie ima vengti tokio vaiko, kreivai į jį žiūrėti, nebendrauti. Tokia klasiokų ir artimos aplinkos vaikų reakcija grįžta grandininiu aspektu: dar labiau sustiprina paties vaiko jausmą, kad „su manimi kažkas yra labai blogai“, „aš nevertas būti su kitais vaikais“. Liūdesys ir apatija gali būti laikini. Tai dar nereiškia, kad vaikas serga depresija. Visgi jei jau kurį laiką įtariate, kad jūsų vaikas serga šia liga ir padėtis nesikeičia, apatija nuolat lydi vaiką, verta pasitarti su specialistu. Nebūtina iš karto vesti jį į tiesioginę konsultaciją - pirmam pokalbiui tiks ir pasitarimas su gydytoju telefonu. Svarbiausia - nebijoti. Žiūrėti į šį procesą drąsiau. Juk tik taip galėsite padėti savo vaikui.

8 požymiai, kad jūsų vaikas serga depresija (tėvams)

Daugiau informacijos apie renginius, laidas ir labdaros kampanijas galite sužinoti iniciatyvos puslapyje „Skirtingos spalvos“. Šiame straipsnyje pateikiama bendra informacija, tačiau tiksliai diagnozei ir gydymui būtina konsultuotis su specialistais.

tags: #diplominis #darbas #vaiku #depresija