Ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir jame dirbantis pedagogas turi svarbų vaidmenį penkerių - šešerių metų vaikų emocinei ir socialinei raidai bei empatijos ugdymui. Straipsnyje tiriamoji problema atskleidžiama teoriniu ir empiriniu aspektu: išanalizuotos veiklos ir metodai, naudojami penkerių - šešerių metų vaikų empatijai ugdyti.

Empatija yra gebėjimas emocingai reaguoti į kitų patirtis ir užuojautos galimybė. Empatija nėra įgimta; kaip ir kitos moralinės savybės, ji turi būti ugdoma. Penkerių - šešerių metų vaikų emocinei ir socialinei raidai bei empatijos ugdymui didelę reikšmę turi ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir joje dirbantis pedagogas. Vadovaudamasis elgesio ir veiklos principais, pedagogas gali suprasti mokinių emocinę būklę, palaikyti darnius santykius; šie veiksniai lemia kiekvieno vaiko gerovę ugdymo įstaigoje, kur vaikas gali jaustis bendruomenės dalimi, būti priimtas, saugus, gerbiamas, kur kuriamos sąlygos empatijai vystytis.

Organizuodamas ugdymo procesą, atrankdamas ir planuodamas ugdymo turinį, planuodamas ugdymo strategiją ir užduotis, derinant ugdymo metodus ir priemones, pedagogas atlieka lemiamą vaidmenį ugdytinių kūrybiškumo ugdyme, kuris atskleidžia ir formuoja vaiko asmenybės bruožus bei mąstymo gebėjimus, reikalingus užjausti kito žmogaus emocinę būklę. Dauguma lietuvių ir užsienio mokslininkų (Malinauskaitė (2011), Jautakytė (2014), Liubertienė, Kunickienė, Kupriūnienė (2015), Hille, Evanschitzky, ir Bauer (2015)) atskleidžia ikimokyklinio amžiaus pedagogų vaidmenį ugdant penkerių - šešerių metų vaikų empatiją. Tačiau trūksta tyrimų apie konkrečias veiklas ir metodus, kuriuos pedagogai naudoja ugdydami penkerių - šešerių metų vaikų empatiją.

Straipsnyje siekiama pažvelgti į ikimokyklinės įstaigos ugdymo turinį, į pedagogų jau turimą patirtį, jų taikomus tolerantiškos asmenybės ugdymo būdus, metodus ir priemones; išsiaiškinti tolerantiško pedagogo sampratą ir nustatyti, kiek ugdymo procesas, jo turinys yra atviras kintančiam visuomenės gyvenimui, naujiems požiūriams ir tarpkultūriniam pažinimui. Skirtinga ugdytinių etninė kilmė, lytis, fizinė ir psichinė būklė, ugdymosi tempas ir stilius, šeimoje puoselėjami religiniai įsitikinimai ir kiti skirtumai pedagogams kelia nemažai sudėtingų klausimų. Todėl labai svarbu, kad pedagogai būtų jautrūs skirtumams ir įvairovei, gebėtų padėti ugdytiniams įveikti išankstines nuostatas bei stereotipinį mąstymą kitokių asmenų atžvilgiu.

Siekiant išnagrinėti veiklas ir metodus ugdant penkerių - šešerių metų vaikų empatiją, pasitelkti šie tyrimo metodai: literatūros analizė, dokumentų analizė, struktūrizuotas interviu, kokybinė tyrimo rezultatų analizė.

Veiklos ir metodai empatijos ugdymui

Apklausa žodžiu atskleidė, jog informantai taiko įvairias veiklas ar jų formas, ugdant penkerių - šešerių metų vaikų empatiją. Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje efektyviausios veiklos yra šios: grupinė, socialinė, vaidybinė, muzikinė bei projektinė. Jų metu ugdytiniai skatinami mąstyti ir priimti sprendimus, ugdomas gebėjimas sutelkti dėmesį ir išklausyti, lavinamas emocijų ir jausmų pažinimas, suvokimas bei jų raiška, sudaromos galimybės empatijos ir tolerancijos vystymuisi.

Veiksmingiausi metodai ir priemonės, ugdant penkerių - šešerių metų vaikų empatiją, yra projektai, pokalbiai - diskusijos, didaktiniai, judrieji - komandiniai žaidimai, grupinis darbas, inscenizavimas, grožinės literatūros analizė, muzikinių kūrinių klausymasis. Kokybinio tyrimo rezultatai rodo, kad informatoriai naudoja įvairias veiklas ar veiklų formas, ugdydami penkerių - šešerių metų vaikų empatiją. Efektyvios veiklos apima grupinę, socialinę, vaidybinę, muzikinę ir projektinę veiklą, kuri skatina vaikus mąstyti ir priimti sprendimus, lavina gebėjimą sutelkti dėmesį ir klausytis, gebėjimą atpažinti jausmus ir reikšti emocijas, sudaro sąlygas empatijai vystytis. Ikimokyklinėje įstaigoje empatija penkerių - šešerių metų vaikams ugdoma per vaidmeninius žaidimus, fizinius žaidimus, teatro ir muzikos užsiėmimus. Grožinės literatūros ir pasakų klausymasis bei aptarimas, patiriamų jausmų ir emocijų išreiškimas teigiamai veikia empatiją. Pedagogui tikslingai parinktas animacijos turinys leidžia vaikams ugdytis moralines vertybes. Suaugusiųjų ir vaikų bendros socialinės veiklos svariai prisideda prie empatijos ugdymo.

Per grupinį darbą ir projektus vaikų tarpusavio sąveika skatina toleranciją ir bendruomeniškumo jausmą, o įvairių diskusijų, situacijų, programų analizė moko vaikus atpažinti, suprasti ir reguliuoti jausmus bei emocijas, ugdyti empatiją. Struktūrizuoti interviu atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų struktūrizuotas ugdomosios veiklos organizavimas, apimantis meninę, tiriamąją-pažintinę ir judriąją žaidybinę veiklą, teigiamai veikia vaiko emocinę ir socialinę raidą, sudaro sąlygas empatijai ugdytis. Pedagogai, ugdydami penkerių - šešerių metų vaikų empatiją, remiasi įvairiais metodais: projektais, pokalbiais-diskusijomis, didaktiniais žaidimais, aktyviaisiais komandiniais žaidimais, grupiniais darbais, inscenizavimu, grožine literatūra ir animacija, muzika, vaikų ir suaugusiųjų socialine partneryste.

Tačiau pedagogai retai naudoja prevencinę programą „Zippy's Friends“, orientuotą į socialinių-emocinių kompetencijų ugdymą. Be to, vaikų empatijai ugdyti nenaudojamos šios efektyvios veiklos ir metodai: vaiko iniciatyva atliekami vaidmeniniai žaidimai ir „Kimochi“ emocinio intelekto programa.

Tolerancijos svarba ikimokykliniame amžiuje

Daugėjančios socialinės atskirtys kuria naujus socialinius iššūkius ir problemas. Tam tikri veiksniai, tokie kaip skirtinga vaikų etninė kilmė, lytis, fizinė ir psichinė būklė, ugdymosi tempas ir stilius, šeimoje puoselėjamos religinės pažiūros bei kiti skirtumai, pedagogams kelia nemažai sudėtingų klausimų. Labai svarbu, kad pedagogai būtų jautrūs asmenų skirtumams ir įvairovei, kad galėtų padėti savo ikimokyklinukams įveikti išankstinius nusistatymus ir stereotipinį mąstymą apie kitų asmenų skirtumus.

Pedagogų nuostatos į neįgaliųjų vaikų integraciją bendrojo lavinimo mokyklose. Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose. Aukštesniųjų klasių moksleivių santykis su veikla kaip jų tolerancijos raidos prielaida. Hodegetika: auklėjimo mokslas.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje efektyviausios veiklos, ugdančios empatiją, yra grupinė, socialinė, vaidybinė, muzikinė bei projektinė. Jų metu ugdytiniai skatinami mąstyti ir priimti sprendimus, ugdomas gebėjimas sutelkti dėmesį ir išklausyti, lavinamas emocijų ir jausmų pažinimas, suvokimas bei jų raiška, sudaromos galimybės empatijos ir tolerancijos vystymuisi. Veiksmingiausi metodai ir priemonės, ugdant empatiją, yra projektai, pokalbiai - diskusijos, didaktiniai, judrieji - komandiniai žaidimai, grupinis darbas, inscenizavimas, grožinės literatūros analizė, muzikinių kūrinių klausymasis.

Pedagogai turėtų būti jautrūs skirtumams ir įvairovei, kad padėtų ugdytiniams įveikti išankstines nuostatas ir stereotipinį mąstymą kitų asmenų atžvilgiu. Ugdymo procesas ir turinys turi būti atviri kintančiam visuomenės gyvenimui, naujiems požiūriams ir tarpkultūriniam pažinimui.

tags: #tolerancijos #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje

• Firminiai drabužiai vaikams: svarbiausia informacija
• Darželio priėmimas
• Kaip prižiūrėti naujagimį
• Nėštumo požymiai po dirbtinio apvaisinimo
• Užspringimas pienu: ką žinoti tėvams