Daugeliui moterų mėnesinių ciklas kartojasi kas 28 dienas. Nesijaudinkite, jei jūsiškis trunka trumpiau ar ilgiau, kadangi tai visiškai normalu. Daugiau nerimo turėtų kelti tai, jei mėnesinės vėluoja ir pasirodo gerokai vėliau, nei įprastai. JAV ginekologai įsitikinę, kad mėnesinių vėlavimas yra susijęs su tam tikrais organizmo bei aplinkos, kuri jus supa, pokyčiais.
Viena iš dažniausių dingusių menstruacijų priežasčių yra nėštumas. Jei mėnesinės vėluoja ir jūs turėjote lytinių santykių prieš numatomas mėnesines, labai tikėtina, kad esate nėščia. Pirmasis žingsnis patvirtinti ar paneigti nėštumą yra nėštumo testas, kurį galite nusipirkti kiekvienoje vaistinėje.
Tačiau mėnesinės gali vėluoti ne tik dėl nėštumo, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių, tad svarbu apsvarstyti jas visas ir įsitikinti, ar dėl to nėra kalti kiti veiksniai. Kai kurių moterų mėnesinių ciklai nėra reguliarūs. Tai taip pat neturėtų kelti panikos.
Dažniausios mėnesinių vėlavimo priežastys
Teigiama, jog mėnesinės gali vėluoti dėl daugelio priežasčių, tarp kurių ir pats populiariausias - nėštumas, stresas, netikėtai sumažėjęs kūno svoris, antsvoris, per didelis fizinis krūvis, kontraceptinių tablečių vartojimas, menopauzė bei policistinis kiaušidžių sindromas.
Nėštumas
Pirmoji mintis, kai laiku nesulaukiate menstruacijų: nėštumas. Nenuostabu, nes tai yra dažniausia priežastis. Jei jūs jau sulaukėte pirmųjų mėnesinių, o po jų buvo papildomų mėnesinių, vėluojančios menstruacijos nekelia susirūpinimo. Per pirmuosius dvejus menstruacijų metus jūsų kūnas vis dar keičiasi, o menstruacijos šiuo laikotarpiu gali būti labai nereguliarios.
Jei esate lytiškai aktyvi, jūsų mėnesinės vėluoja, vertėtų atlikti nėštumo testą ir įsitikinti ar tikrai nesilaukiate. Svarbu atminti tai, jog vėluojančios menstruacijos nereiškia, jog jums metas pradėti galvoti apie pilvelyje augantį vaikelį. Mėnesinių nepasirodymo priežastys būna pačios įvairiausios.
Jei mėnesinės vėluoja 2 savaites ar ilgiau, atlikite nėštumo testą. Tačiau nepriklausomai nuo jo rezultatų, užsirašykite pas gydytoją. Ilgesnio menstruacijų vėlavimo priežasčių gali būti ne viena: labai dažnai tai yra nėštumas, tačiau gali būti ir hormonų disbalansas, tam tikros ligos.
Nėštumas yra dar viena dažna vėluojančių menstruacijų priežastis. Nors kai kurios moterys reguliariai sulaukia kraujavimo net ir būdamos nėščios, dauguma jų nebepatiria mėnesinių iki pat nėštumo galo ir dar ilgai po gimdymo. Būtent todėl didelė dalis moterų pradeda įtarti, jog laukiasi, jei ima vėluoti menstruacijos ir prieš tai turėjo lytinių santykių.
Stresas
Vėluoja mėnesinės, o testas neigiamas: dėl to gali būti kaltas stresas. Moters menstruacinis ciklas vidutiniškai trunka 28 dienas. Tačiau neretai vėluojančios menstruacijos šį ciklą išderina ir sukelia stresą ar atvirkščiai - džiaugsmingą viltį, nes pirmiausia pagalvojama apie nėštumą. Stresas yra viena iš dažniausių vėluojančių menstruacijų priežasčių. Kai moteris patiria stresą, jos organizmas išskiria kortizolį - hormoną, kuris gali sukelti mėnesinių ciklo pokyčius. Kortizolio kiekis gali paveikti ir kitų hormonų, įskaitant estrogeną ir progesteroną, kurie reguliuoja menstruacinį ciklą, gamybą. Sutrikus šiems hormonams, moteriai gali vėluoti mėnesinės.
Jei tam tikru gyvenimo periodu jūs patiriate stresą, jūsų kūnas gali neleisti pasirodyti mėnesinėms. Taip nutinka dėl smegenyse esančios zonos, kurioje kaupiasi hormonai, sutrikdymo. Gyvenimo būdo pokyčiai, kelionės ar kraustymasis iš vienos vietos į kitą taip pat gali turėti neigiamos įtakos už mėnesines atsakingiems hormonams. Mėnesinių vėlavimo priežastimi gali būti ir ligos, peršalimai ar rimti susirgimai.
Beje, svarbu suvokti, jog reikėtų atsižvelgti ne tik į fizinį stresą (pavyzdžiui, staiga pradėtą ypač stiprų sportavimą), bet ir į savo emocijas. Mat emocinis stresas taip pat gali turėti didžiulės įtakos menstruacijų vėlavimui. Pavyzdžiui, jei moteris išgyvena sunkų laikotarpį, jai gali sutrikti ciklas. Ir visai nesvarbu, kokio pobūdžio stresas tai bebūtų - darbo praradimas, skyrybos, artimojo netektis ar tiesiog didelė baimė dėl tam tikrų situacijų. Žmogaus organizmas yra pakankamai jautrus stresui, todėl svarbu stengtis suvaldyti savo emocijas ir pasistengti vengti stresinių situacijų.
Jei dingo mėnesinės, apsilankius pas gydytoją, tikėtina, kad pirmiausia išgirsite klausimą apie savo gyvenimo kokybę ir stresą. Dažnu atveju pašalinus stresą keliančius dirgiklius, mėnesinės sugrįžta savaime.
Svorio pokyčiai
Reguliariam mėnesinių pasirodymui įtakos taip pat gali turėti drastiškai pakitęs kūno svoris. Dėl to kaltinti reikėtų nepakankamą kiekį mėnesinių ciklui užbaigti reikalingo estrogeno. Jei kamuoja viršsvoris, padidėjęs estrogeno kiekis gali neleisti atsirasti kraujavimui. Taip nutinka dėl to, jog sustorėja vidinis gimdos sienelės sluoksnis, jis tampa nestabilus, dėl ko imama gausiau kraujuoti arba mėnesinės visai nepasirodo.
Staigūs svorio pokyčiai dėl ligos, vartojant tam tikrus vaistus ar drastiškai pakeitus mitybos įpročius taip pat gali sutrikdyti hormonų balansą, tad gali vėluoti ar kuriam laikui išnykti mėnesinės. Kai organizmui stinga riebalų ir kitų maisto medžiagų, jis negali tinkamai sintetinti hormonų.
Mėnesinių vėlavimas siejamas ne tik su per mažu, bet ir drastiškai padidėjusiu kūno svoriu. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų ir progesterono reguliacijai, todėl yra siejamas su mėnesinių vėlavimu ar laikinu nebuvimu.
Kai kurios nustoja valgyti, o kitos pradeda kasdien, labai aktyviai sportuoti, kad kiekviena suvartota kalorija būtų išdeginama. Kai organizmui tenka susidurti su stresinėmis situacijomis - jis reaguoja. Hormonų balansą gali sujaukti stresas. Reikia suprasti, kad stresas gali būti labai įvairaus lygio ir tuo pačiu žmonės pernaša labai skirtingo didumo stresą. Tai yra, nereikia artimo žmogaus mirties, kad tai sukrėstų. Gali būti kur kas paprastesnės priežastys pasijausti išėjusiai iš sau. Dėl to hormonuose atsiranda disbalansas ir natūralu, kad ciklas sutrinka.
Per didelis fizinis krūvis
Jei užsiimate itin aktyvia fizine veikla, intensyviai sportuojate, jūsų organizmas gali pagaminti nepakankamai estrogeno, dėl ko mėnesinių ciklo pabaigoje jūs nekraujuojate.
Sportas - per didelis fizinis krūvis gali sutrikdyti menstruacijų ciklą. Sportuoti sveika, nes tai padeda ir suderina hormoninę sistemą, bet nereikia savo kūno alinti.
Hormoniniai sutrikimai
Hormoniniai sutrikimai yra dar viena nereguliarių menstruacijų ar jų nebuvimo priežastis. Dažniausios hormoninio disbalanso priežastys yra policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės funkcijos sutrikimas ir daugelis kitų.
Jei vėluoja mėnesinės 2 savaites ar ilgiau, to priežastis gali būti hormonų disbalansas. Kita dažna vėlyvųjų menstruacijų priežastis - hormonų disbalansas. Jį gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant policistinių kiaušidžių sindromą (PCOS), skydliaukės sutrikimus ir menopauzę.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra būklė, kai kiaušidės gamina perteklinius androgenus - vyriškus hormonus, kurie gali trukdyti ovuliacijai ir sukelti hormonų disbalansą. Moterims, sergančioms PCOS, gali pasireikšti nereguliarios mėnesinės, gausus kraujavimas ir kitos su menstruacijomis susijusios problemos.
Skydliaukės sutrikimai, tokie kaip hipotirozė ir hipertiroidizmas, taip pat gali sukelti hormonų disbalansą ir dėl to gali vėluoti mėnesines. Hipotirozė yra nepakankama skydliaukės veikla, dėl kurios gali sulėtėti moters hormonai ir todėl vėluoja menstruacijos. Kita vertus, dėl hipertiroidizmo (per didelio skydliaukės aktyvumo), gali paspartėti moters hormonų gamyba, o tai irgi sukelia menstruacijų ciklo sutrikimus.
Skydliaukė atsakinga už Jūsų medžiagų apytakos darbą. Jeigu skydliaukė veikia netinkamai - ji gali išreguliuoti ir mėnesinių ciklą.
Policistinis kiaušidžių sindromas (PKS)
Šis susirgimas trikdo kiaušidžių veiklą. Policistinis kiaušidžių sindromas diagnozuojamas tada, kai kiaušidės nesugeba išskirti kiaušinėlio, o tai reiškia, jog nevyksta ovuliacija. Turint šį sindromą pastojimas natūraliu būdu nėra įmanomas, kadangi gimdoje nėra apvaisinimo laukiančio kiaušinėlio. Sergant policistiniu kiaušidžių sindromu dingsta mėnesinės.
Šį sindromą sukelia hormonų disbalansas, kuris pasaulyje „kankina“ nuo 5 iki 10 procentų moterų. Dažniausiai kartu su šiuo sindromu pasireiškia ir nereguliarios mėnesinės, skausmai jų metu ir panašiai. Gana dažnai yra girdima, kad turint šią bėdą moteris yra nevaisinga. Tikrai ne. Gana didelei daliai moterų pavyksta labai sėkmingai pastoti bei išnešioti vaisių be jokių medicininių intervencijų. Tačiau gerai, kai yra žinoma, kad moteris turi tokio tipo kiaušides.
Ankstyva menopauzė
Maždaug 1 iš 100 moterų menopauzė ištinka dar nesulaukus 40-ies. Šis procesas vadinamas ankstyva menopauze arba ankstyvu kiaušidžių nepakankamumu. Ankstyva menopauzė diagnozuojama organizme pradėjus mažėti hormono estrogeno kiekiams. Tai nutikti gali dėl tam tikros ligos, genų įtakos ar medicininių procedūrų.
Premenopauzė - tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Vėlesnis laikotarpis - menopauzė - reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebus mėnesinių. Vidutinis amžius, kai tai įvyksta - 51 m. Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims, tačiau pirmuosius vaisingumo mažėjimo ženklus gali pastebėti jau 35 m.
Menopauzė yra dar vienas veiksnys, galintis sukelti hormonų disbalansą. Artėjant menopauzei, moters organizmas gamina mažiau estrogenų ir progesterono, todėl menstruacijų ciklas tampa nereguliarus. O prasidėjus menopauzei mėnesinės išvis pranyksta ir moteris tampa nebevaisinga.
Kontraceptinės priemonės
Kontraceptinės tabletės ar injekcijos taip pat gali sukelti itin dažnas menstruacijas arba visai neleisti joms pasirodyti. Menstruacinį ciklą pakoreguoti gali ir antidepresantai bei chemoterapinis gydymas.
Kai moteris naudoja kontraceptines priemones, jos ciklas būna pakankamai pastovus, atsikartojantis kas 28 dienas, silpniau ar gausiau kraujuojant. Tačiau net ir naudojant kontraceptines priemones gali pasitaikyti nereguliarus ciklas, dėl tų pačių priežasčių, kaip ir prie natūralaus ciklo: streso, dietos, per aktyvaus sporto. Pastoti taip pat galima, ir dažniausia dėl tos priežasties, jog moteris kelias dienas iš eilės pamiršta išgerti tabletę. Tad jeigu ir naudojate kontraceptines, mėnesinės vėluoja, prisiminkite, dėl kokių priežasčių tai galėjo nutikti, ir jeigu kyla įtarimų dėl nėštumo pasikonsultuokite su gydytoja.
Mėnesinių ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t.
Jeigu naudojami moteriški prezervatyvai, tuomet galima nesijaudinti dėl vėluojančių mėnesinių. Kadangi nebūna mėnesinių - tai rodo, kad moteris tuo metu yra nevaisinga, tad mylėtis yra saugu. Netikėkite mitu, kad vartojant tabletes galima užkirsti kelią ateities nėštumui. Yra daug tyrimų ir pavyzdžių aplinkoje, kurie rodo, kad hormoninės tabletės nedaro neigiamos įtakos.
Ligos ir medicininės procedūros
Mėnesinių vėlavimo priežastimi gali būti ir ligos, peršalimai ar rimti susirgimai.
Dubens uždegiminė liga (DUL) - tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL). Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas - ne toks ir retas.
Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui. Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą.
Taip pat prieš sutrikusio ciklo gali prisidėti ir vaistai, kuriuos jūs vartojate. Gana dažnai tokiais yra įvardijami gydantys depresiją, tačiau, žinoma, yra ir kitų.
Gali kamuoti pilvo skausmas, nuovargis, irzlumas, nuotaikų kaina, padidintas jautrumas ir panašiai.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Pas gydytoją vykti reikėtų tada, jei 3 kartus iš eilės nesirgote mėnesinėmis ir nėštumo testas rodo neigiamą rezultatą. Jei jums daugiau nei 55 metai ir jūs kiekvieną mėnesį vis dar kraujuojate arba mėnesinės dingo nesulaukus 45-erių, taip pat reikėtų pasirodyti specialistui.
Jeigu nereguliarus ciklas kartojasi dažnai arba tęsiasi kurį laiką, labai gausiai ir ilgai kraujuojama, arba jeigu ciklas nepasirodo kelis mėnesius, jeigu įtariate, jog galėjote pastoti, nedelskite ir kreipkitės pas ginekologę.
Jei sutrikimai kartojasi ilgesnį laiką, pastebėjote stiprius ciklo pokyčius, pavyzdžiui, vietoje kelių dienų kraujavimo mėnesinės tęsiasi savaitę arba jei mėnesinės vėluoja daugiau nei kelis mėnesius, reikėtų apsilankyti pas gydytoją ginekologą ir paieškoti priežasties.
Jei mėnesinės vėluoja 5 dienas, manote, kad nesilaukiate, nejaučiate skausmo ar kitokio diskomforto, tuomet didelė tikimybė, kad menstruacijų vėlavimą sąlygojo stresas, poilsio stoka, pervargimas, galbūt turėjote skaudžių įvykių (pavyzdžiui, netektis) ar pervargote fiziškai.
Kai kurios moterys nerimauja dėl kraujo davimo poveikio mėnesinių ciklui. Nors tai nėra dažniausia priežastis, intensyvus kraujo davimas, ypač jei organizmas jo netenka reguliariai, gali turėti įtakos hormonų balansui ir trumpam sutrikdyti ciklą. Jei pastebite ryšį, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Gydytojas gali liepti palaukti, kol mėnesinės sugrįžs natūraliu būdu arba pasiūlys jas sukelti priverstinai.
Jei visgi natūralios menstruacijų ciklo sutrikimo priežastys atmetamos, surasti priežasčiai, dėl kurios moteris nustojo kraujuoti, gali prireikti nemažai tyrimų.
Ask Mayo Clinic Health System – Menstrual Disorders: Signs, Symptoms, Treatment Options
Natūralūs būdai pagreitinti mėnesines
Mėnesinės vėluoja dėl įvairių veiksnių. Jei vėluoja mėnesinės arba atvirkščiai - vargina ilgas sirgimas, egzistuoja įvairios natūralios priemonės, kurios gali padėti sureguliuoti menstruacinį ciklą. Žinoma, prieš imantis tokių veiksmų pirmiausia reikėtų įsitikinti, jog tikrai nėra jokių sveikatos problemų ar nėštumo ir pasitarti su savo gydytoju.
Imbieras
Imbieras buvo naudojamas šimtmečius, siekiant padėti reguliuoti menstruacinį ciklą ir sumažinti menstruacijų skausmą. Manoma, kad imbiero arbatos ar imbiero papildų vartojimas gali padėti paskatinti mėnesinių atsiradimą.
Vitaminas C
Jis yra galingas antioksidantas, galintis padėti reguliuoti hormonų disbalansą ir sukelti menstruacijas. Valgant maistą, kuriame yra daug vitamino C, pavyzdžiui, citrusinius vaisius, braškes ir paprikas, arba vartojant vitamino C papildus, galima tikėtis, jog pagaliau pasirodys vėluojančios menstruacijos.
Nakvišų aliejus
Jame gausu gama linoleno rūgšties (GLA), nepakeičiamos riebalų rūgšties, kuri padeda reguliuoti hormonus ir menstruacinį ciklą. Jis gali padėti tiek vartojant nakvišų aliejaus papildus, tiek ir tepant aliejų.
Taip pat reikėtų apsvarstyti, ar šiuo metu nėra patiriama per daug streso ir ar mityba yra išties pakankama, jog aprūpintų kūną visomis reikiamomis medžiagomis. Kartais viskas, ko reikia, kad grįžtų pradingusios mėnesinės - tai tinkami mitybos įpročiai ir stresinių situacijų vengimas. O jeigu menstruacinis ciklas taip ir negrįžta į savas vėžes, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.
Vėluojančios ar apskritai trumpam dingusios mėnesinės tarp vaisingo amžiaus merginų ir moterų - ne toks jau retas reiškinys. Verta paminėti, kad vidutiniškai moters ciklas trunka 25-30 d., tačiau ir 21-35 d. Žinoma, pagrindinė ir pati dažniausia mėnesinių vėlavimo priežastis yra nėštumas. Jeigu nėštumo testas neigiamas, tačiau vis tik įtariate, kad galite būti nėščia, vertėtų nėštumo testą po kelių dienų atlikti pakartotinai, nes jo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.
Normalus mėnesinių ciklas turėtų būti 21-35 dienos, o kraujavimas įprastai trukti 2-7 dienas. Kodėl dingo mėnesinės - ne visada galima tiksliai pasakyti, tačiau gydytojai pirmiausia rekomenduoja įvertinti savo streso lygį ir psichologinę būklę.
Mėnesinės gali būti labai įvairios. Jos gali trukti ilgiau arba trumpiau, jų metu galima kraujuoti gana intensyviai, o kai kurios moterys džiaugiasi, kad vos teplioja, galiausiai, jos gali būti labai skausmingos arba visiškai nekelti jokio diskomforto. Visgi, kai įprastas ciklas sutrinka - reikia ieškoti priežasčių, kodėl taip nutiko.
| Priežastis | Apibūdinimas |
|---|---|
| Nėštumas | Dažniausia priežastis, reikalaujanti nėštumo testo. |
| Stresas | Fizinis ar emocinis stresas gali sutrikdyti hormonų gamybą. |
| Svorio pokyčiai | Staigus svorio kritimas ar antsvoris gali paveikti hormonų balansą. |
| Per didelis fizinis krūvis | Intensyvus sportas gali lemti nepakankamą estrogeno gamybą. |
| Hormoniniai sutrikimai | Policistinių kiaušidžių sindromas, skydliaukės problemos ir kt. |
| Ankstyva menopauzė | Menopauzė, prasidedanti iki 40 metų. |
| Kontraceptinės priemonės | Tam tikros kontraceptinės priemonės gali paveikti ciklą. |
| Ligos | Lėtinės ar ūmios ligos gali sutrikdyti ciklą. |
