Vilniuje įvyko tragedija - Neryje rastas mažamečio berniuko, dingusio tą pačią dieną, kūnas. Berniukas dingo iš žaidimų aikštelės Žirmūnų mikrorajone ir, kaip vėliau paaiškėjo, atsidūrė upėje už kilometro nuo namų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, siekdama išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes.
Tarp vietos, kur berniukas žaidė ir dingo, o vėliau buvo rastas - daugiau nei kilometras. „Upėje baidare plaukęs vyras informavo, kad šalia Žirmūnų paplūdimio pastebėjo plūduriuojantį vaikučio kūną. Atvykę pareigūnai nustatė, kad tai dingęs vaikas. Gelbėtojai niekuo padėti negalėjo. Konstatavo vaiko mirtį“, - aiškino Vilniaus apskrities policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas.
Vos už šimto metrų nuo tos vietos, kur buvo rastas berniuko kūnas, veikia Žirmūnų paplūdimys. Jame nuolat ilsisi daug poilsiautojų. Kalbinti žmonės sukrėsti šio įvykio.
„O kur tėvai? Aš nesuprantu šito“, - kalbėjo senjoras. „Tragedija. Jūs neįsivaizduojate, kokia čia atsakomybė yra. Nu, nepaleidi to vaiko visai iš akių. O dabartiniai vaikai, žinokite, taip būna, kad pasileidžia tiesiai į gatvę“, - sakė poilsiautoja.
Berniuko kūnas rastas po valandos paieškų. TV3 žinioms pavyko susisiekti su įvykio liudininke. Moteris, kuri nenori atskleisti savo vardo ir pavardės, tuo metu, kai įvyko nelaimė, ilsėjosi Žirmūnų paplūdimyje. Išgirdusi policijos sirenas priėjo prie šalia esančio miško.
„Ten visi, žodžiu, bėga į miškelį, mes priėjom prie miškelio. Ir ten gelbėtojas sako jūs ten neikit, ten žiūrovų nereikia - užtverta viskas. Mes ir klausiame, kas atsitiko? Sakė, kad vaikutis nuskendo“, - pasakojo įvykio liudininkė.
Netrukus, anot jos, atskubėjo vaiko seneliai. Emocijų netramdė vaiko tėvas. Po kelių minučių atskubėjo vaiko motina. „Kaip aš supratau, tai mamai paskambino ir pasakė, kad vaikutis mirė. Ji spiegdama greitai prie tos upės ne tai, kad ėjo, ji, galima sakyti, skrido. Ją dar bandė kažkas pakalbinti, gal ten policininkai, bet ji sakė atstokite ir parodykite vaiką. Ji pirmiausia priėjo ir aš girdėjau, kaip miške ji dar rėkė... “, - teigė liudininkė.
Kaip vaikas atsidūrė upėje?
Kaip vaikas iš žaidimų aikštelės per mažiau nei valandą atsidūrė Neryje už kilometro, policija dar aiškinasi. Dėl šio įvykio teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Pagal pirminę informaciją, vaikas dar prieš ketvirtą valandą dienos buvo žaidimų aikštelėje. „15:57 minutės sostinės pareigūnai gavo pranešimą dėl dingusio vaiko. Skambinusi moteris pranešė, kad Žirmūnų mikrorajone žaidimų aikštelėje žaidė ir dingo jos mažametis sūnus“, - aiškino Vilniaus apskrities policijos komisariato atstovas.
Vaiko ieškanti moteris pagalbos surasti sūnų prašė ir vietinėje mikrorajono grupėje socialiniuose tinkluose, o šalia daugiabučių esanti žaidimų aikštelė, kur ir žaidė berniukas, veda tiesiai į mišką. Nusileidus mišku yra dviračių takas, kuriuo nuolat važiuoja ne vienas dviratininkas, vaikšto pėstieji - jie greičiausiai mažametį berniuką būtų pastebėję. Peržengus dviračių taką, vos už kelių medžių ir Neries prieigos. Nuo vietos iki Žirmūnų paplūdimio, kur buvo rastas vaiko kūnas, daugiau nei kilometras.
Gelbėtojų perspėjimai tėvams
Paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai sako, kad šiltuoju metų laiku tėvai gana dažnai iš akių pameta savo atžalas. „Dažnai būna mamos atbėga, kad, o, tik 5 minutes apsisukau, vaikas dingo, prašau atrasti ir t. t. Mes esame pastebėję, kad dažnai būna, jog tėvai užsikalba tarpusavyje, vaikus paleidžia iš akiračio. O juk vaikui daug laiko nereikia, kad nubėgtų“, - sakė gelbėtojas Rolandas Kilius.
Todėl šiltėjant orams, gelbėtojai primena tėvams būti ypač akyliems, kai šalia vandens telkinių leidžia laiką su mažamečiais. „Nu reikia žiūrėti vaikus, nes vaikai greiti. Tėvai pakalba, daug kas telefone dabar praleidžia nemažai laiko. Akis pameta. Nepaleiskite prie vandens vaikų vienų. Vaikai kartais ateina ir iš kito paplūdimio ir mes vedam atgal juos pas tėvus. O šie net nežinojo, kad jis prie vandens buvo“, - teigė gelbėtojas.
Kita dingusio vaiko istorija: nesimokantis ir nedeklaruotas
Policija dėl nuskendusio vaiko dar tikslina įvykio aplinkybes. Tačiau straipsnyje minima ir kita istorija, susijusi su dingusiu vaiku. Tauragės apskrities policija buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl dingusio 12-mečio berniuko - jis negyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir daugiau nei 5 metus nelanko ugdymo įstaigos.
Policija dėl dingusio berniuko kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Jie nurodė, kad berniukas 5 metus nelanko mokyklos, o deklaruotoje gyvenamojoje vietoje berniuko nerandama, todėl policija šiuo metu aiškinasi berniuko buvimo vietą.
Berniukas augo šeimoje, apie šią šeimą policijai anksčiau nebuvo žinoma. Pradėjo ieškoti, kai mama paprašė pašalpos. Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas tuomet žurnalistams pasakojo, kaip pasigesta to vaiko. „To vaiko mama deklaravo gyvenamąją vietą tik 2025 m., ir atėjo pas mus prašyti finansinės paramos. Mūsų Socialinės paramos skyrius, prieš skirdamas paramą, patikrina informaciją, kad to berniuko pas mus nėra jokios mokyklos sąrašuose, ir jis niekada čia nesimokė“, - pasakojo D. Kaminskas. Po to, pasak jo, specialistai dar nuvyko į deklaruotą gyvenamąją vietą. „Ten irgi nieko nebuvo, ir kaimynai nėra matę tokių žmonių. Tada ir buvo pranešta vaikų teisėms“, - pasakojo D. Kaminskas.
Institucijų abejingumas ir tėvų aplaidumas
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė neturinti informacijos apie konkretų Tauragės atvejį, bet žino ne vieną situaciją, kai apie tai, kur dingo moksleivis, jokia institucija nepasidomi ištisus mėnesius.
„Negalėčiau pasakyti šiuo konkrečiu atveju, bet, jeigu kalbame apie mokyklinio amžiaus vaikus, tai yra pastebėtas toks dalykas, kad tėvai, kada išvyksta iš Lietuvos, nedeklaruoja išvykos, ir lieka neva tuo adresu gyventi Lietuvoje. Tuo pačiu vaikas lieka registruotas mokykloje. Mokykla net neinformuojama“, - pasakojo E. Žiobienė.
Kontrolierė svarsto, kad tame gali būti tam tikro suinteresuotumo. „Kadangi rugsėjo mėnesį skaičiuoja krepšelius, mokykla nepraneša. (…) Jau nekalbant apie mažąsias mokyklas, rajonus, kurioms labai reikia išlaikyti vaikų skaičių, nes jas gali sujungti. (…) Kartais dar būna toks svarstymas, kad galbūt dar grįš. Ir tik tada, kai įvyksta dar kažkas, ir mokykla pradeda ieškoti, kur yra ta šeima, kartais ir į mus jau kreipiasi, atsiklausdami, ar galime padėti, nes policija nepradeda paieškos“, - pasakojo E. Žiobienė.
Pasak kontrolierės, dažniausia priežastis tokiais atvejais būna išvykimas ir nedeklaravimas. Ji žino atvejų, kai jau rugsėjį buvo aišku, kad vaikas nelanko mokyklos, bet jo pradeda ieškoti tik į mokslo metų pabaigą. Kartais priežastys yra susijusios ir su šeimų interesais arba aplaidumu. „Dažnai tai būna dar susiję ir su tuo, kad, jei šeima nedeklaravo išvykimo, tai jie gauna vaiko pinigus, galbūt net kokius nors socialinius pinigus. Čia yra tokie atvejai, kur ant sąžiningumo ribos, arba tiesiog žmonės yra atsipalaidavę, ir nesuka sau galvos. Bet keista, kad nesidomi institucijos, jos iš karto turėtų reaguoti“, - kalbėjo E. Žiobienė.
Išskirtinis atvejis: vaikas gyvena Lenkijoje
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos kontrolierė prisiminė ir vieną išskirtinį atvejį, kuris nutiko 2012 metais. „Buvo civilinė byla, mamai ribojo teises, ir tada paaiškėjo, kad vienas iš dviejų mamos vaikų gyvena Lenkijoje. Kai pradėjome tyrimą, paaiškėjo, kad ta dabar jau buvusi mokykla-internatas vykdė veiklą su vienu Lenkijos fondu, vaikai ten važiuodavo atostogauti, ir apsigyvendavo tose šeimose. Mes nustatėme penkis tokius atvejus. Kreipėmės į prokuratūrą“, - pasakojo E. Žiobienė.
Vaiko teisių gynėjai ir jų vaidmuo
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė pažymėjo, kad kiekvienas vaikas turi teisę į ugdymą, sveikatos priežiūrą, galimybes laisvai bendrauti, užsiimti mėgstama veikla, tobulinti savo įgūdžius ir pan.
„Svarbu pažymėti, kad vaiko teisių gynėjai patys neatlieka stebėsenos dėl to, kaip vaikai lanko ugdymo įstaigas, todėl mokyklos atstovai, pastebėję, kad vaikas ilgesnį laiką nesilanko mokykloje ar praleidžia daug pamokų, visų pirma, turėtų patys susisiekti su tėvais, aptarti situaciją, aiškintis priežastis, o tais atvejais, kai vaiko nepavyksta rasti arba tėvai susiduria su sunkumais, užtikrinant vaiko teisę į mokslą - kreiptis į vaiko teisių gynėjus“, - aiškino U. Klingerė.
Vaiko teisių gynėjai gavę informacijos iš savivaldybės ar ugdymo įstaigos atstovų, kad vaikas jau kurį laiką nelanko mokyklos ir nepalaiko ryšių su savo bendraamžiais - tai vertina kaip galimus vaiko teisių pažeidimus. Pasak tarnybos atstovės, vienas pagrindinių prioritetų vaiko teisių gynėjų darbe, gavus pranešimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių - įsitikinti, ar tokie įtarimai pagrįsti, o jiems pasitvirtinus - kuo operatyviau pasirūpinti vaiko saugumu.
„Tačiau jūsų minima situacija yra išskirtinė tuo, kad mes nežinome tikslios vaiko buvimo vietos, todėl kreipėmės į socialinius partnerius padėti nustatyti vaiko buvimo vietą“, - komentavo U. Klingerė.
Svarbu tinkamai sutvarkyti dokumentus išvykstant
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba atkreipė dėmesį, kad prieš išvykstant gyventi į užsienį tėvai turėtų sutvarkyti reikiamus dokumentus. Svarbu deklaruoti savo ir vaikų išvykimą iš Lietuvos. „Taip pat svarbu pranešti ugdymo įstaigai, kurią vaikas lanko, apie išvykimą ir, jei reikia, pateikti prašymą išbraukti vaiką iš mokinių sąrašo. Rašant prašymą taip pat svarbu nurodyti priežastį, dėl kurios prašoma vaiką išbraukti bei nurodyti vietą, kur planuojama vykti“, - aiškino U. Klingerė.
Pasak jos, nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, vertėtų iš anksto pasirūpinti tinkamomis gyvenimo sąlygomis, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas lankys, kaip bus užtikrinama jo sveikatos priežiūra bei daugelį kitų dalykų. „Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį nusprendžia išvykti vienas iš tėvų, su kuriuo - teismo sprendimu - yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dar prieš kelionę tėvai turėtų sutarti dėl vaiko išvykimo ir gauti buvusio partnerio rašytinį sutikimą dėl šių pokyčių vaiko gyvenime, juk tai keis ir jų su vaiku santykius, bendravimą. Svarbu paminėti, kad jeigu tėvams sutarti nepavyko - leidimą išvykti su vaiku gali duoti ir teismas. Tad išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu vienu iš tėvų bei vaiko giminaičiais“, - aiškino U. Klingerė.
