Šis straipsnis skirtas tėvams, mokytojams ir moksleiviams, siekiantiems pagerinti vaikų rašybos įgūdžius, ypatingą dėmesį skiriant priesagų rašybai. Diktantai yra puikus būdas ne tik patikrinti, bet ir lavinti rašybos įgūdžius, atkreipiant dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas ir taisykles. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius diktantų tipus, skirtus skirtingiems lygiams ir skirtingoms rašybos taisyklėms, pateiksime pavyzdžių ir patarimų, kaip efektyviausiai naudoti diktantus mokymosi procese.

Straipsnyje aprašomas kiekybinis 1-4 klasių moksleivių rašybos tyrimas. Jame analizuojama, kiek sakytinė kalba veikia pradinukų rašybos variantiškumą.

Tyrimo hipotezės

Tyrimas lietuvių kalbos duomenimis tikrina kelias hipotezes: Pradiniais mokymo(si) rašyti etapais moksleiviai daugiausiai rašo pagal sakytinę kalbą, todėl pagrindinė jų rašybos variantiškumo (taigi ir neatitikties galiojantiems rašybos susitarimams, dar vadinamiems normomis) priežastis - rašymas pagal sakytinę kalbą. Sakytinės kalbos įtaka mokytis rašyti tik pradedančių moksleivių rašybai didesnė, todėl jaunesniųjų pradinukų (pirmokų ir antrokų) rašyba dėl sakytinės kalbos varijuoja dažniau nei vyresniųjų (trečiokų ir ketvirtokų). Taip pat tikrinama, kiek pagrįsti viešojoje erdvėje dažni teiginiai, kad moksleivių raštingumas prastėja.

Teorinis pagrindas

Prielaidas kelti pirmąsias dvi hipotezes sudaro rašybos raidos tyrėjai, kurie rašybos įgijimui iš kognityvinės perspektyvos paaiškinti pasitelkia teorinį paraleliai funkcionuojančio dvigubo maršruto modelį. Pagal šį modelį, egzistuoja dvi rašybos raidos, arba jos įgijimo, strategijos: subleksinė ir leksinė (Delattre et al. 2006; Marinelli et al. 2015; kt.). Subleksinė strategija remiasi nuosekliu sakytinės kalbos fonemų (garsų) konvertavimu rašytinės kalbos grafemomis (raidėmis). Leksinė strategija - iš atminties traukiamos joje jau anksčiau išsaugotos žodžių grafinės reprezentacijos.

Ankstyvajam rašybos raidos etapui būdinga mokytis kurti ryšius tarp sakytinės ir rašytinės kalbos žodžių formų (Berninger et al. 2006: 67), todėl vos pradėjus rašyti ir remiamasi turimais sakytinės kalbos ištekliais (kitų dar nė neturima) ir mėginama sakytinę kalbą atspindėti raštu, kitaip tariant, pirmiausia pasitelkiama subleksinė strategija. Leksinė strategija įsitvirtina vėlesniu rašybos raidos etapu, kai jau turima sukaupus daug ortografinių vaizdinių, kuriems sukurti buvo naudojama ir subleksinė fonemų keitimo grafemomis strategija (plg. Sprenger-Charolles et al. 1998).

Teigiama, kad pirmiausia sakytinės kalbos žodžiai į rašytinę kalbą konvertuojami pafonemiui, vėliau - paskiemeniui (Vilageliu et al. 2012: 8). Tyrėjų duomenimis (Delattre et al. 2006), subleksinė strategija naudojama ne tik ankstyvuoju, bet ir vėlesniais rašybos raidos etapais - tuomet ji dažniausiai pasitelkiama naujiems žodžiams užrašyti. Taikant leksinę strategiją užrašomi jau žinomi žodžiai. Ankstyvuoju rašybos raidos etapu rašymas pagal sakytinę kalbą dažnai nenuoseklus, todėl net to paties žodžio ar jo formų rašyba gali varijuoti (taigi ir neatitikti rašybos normų). Pavyzdžiui, rašant pagal sakytinę kalbą lietuvių kalbos žodis ‘kelia’ galėtų būti užrašomas ne tik kelia, bet ir kele, kęle, kęlia, kiale, kiąlia, kialia ir pan. Toks varijavimas natūralus, juolab kad jis fonologiškai tiksliai atspindi sakytinę kalbą - skirtingi rašybos variantai žodžio tarimo bemaž nekeičia.

Sakytinės kalbos įtaka skirtingose kalbose

Apie rašymą pagal sakytinę kalbą kaip fonologiškai tikslų, tačiau rašybos normas ne visada atitinkantį ankstyvąjį rašybos raidos etapą yra užsiminta analizuojant lenkų kalbos rašybos įgijimą (žr., pvz., Awramiuk, Krasowicz-Kupis 2014). Tiriant Latvijoje gyvenančių rusų moksleivių rašybą, pastebėta, kad dalis normų neatitinkančių rusų kalbos rašybos variantų gali būti atsiradę dėl latvių ir rusų (tiek sakytinių, tiek rašytinių) kalbų interferencijos (Gavrilina 2022). Analizuojant estų moksleivių rašybą, nustatyta, kad stipriau sakytinė kalba veikia jaunesnius moksleivius - trečiokai pagal sakytinę kalbą rašo dažniau nei šeštokai (Uusen, Müürsepp 2010), estų kalbos rašyba normų neatitinka tais atvejais, kai vienam taip pat tariamam garsui užrašyti galimi keli fonologiškai tikslūs būdai, tačiau tik vienas iš jų atitinka taisykles (Viise et al. 2011). Kitaip tariant, sakytinės kalbos įtaka raštui natūrali, būdinga ne tik lietuvių kalbai ir dažnai minima kaip variantiškos rašybos priežastis.

Yra pastebėta (Marinelli et al. 2015), kad vaikai, mokydamiesi rašyti kalba, kuri išsiskiria nuosekliomis ir reguliariomis fonologinėmis-ortografinėmis atitiktimis (kai viena fonema paprastai užrašoma viena grafema, o viena grafema žymi vieną fonemą), ilgiau ir dažniau remiasi subleksine rašybos strategija (dar žr. Shalhoub-Awwad, Cohen-Mimran 2023 minimus tyrimus), jų rašybos raidai būdingas lėtesnis leksinės strategijos įsitvirtinimas. Rašybos įgijimo (taip pat ir mokymo(si) skaityti) greitį lemia tai, kiek nuoseklios ir reguliarios kalbõs, kuria mokomasi rašyti, fonologinės-ortografinės atitiktys (Elley 1992, cit. iš Viise et al. 2011: 426; Marinelli et al. 2015). Štai, pvz., suomių ar italų kalbose fonemų konvertavimo grafemomis atitiktys nuoseklios ir reguliarios, lenkų kalbai būdingos palyginti reguliarios balsių, tačiau gana nereguliarios priebalsių fonologinės-ortografinės atitiktys (Pietras, Łockiewicz 2020: 205), o anglų kalba išsiskiria tiek balsių, tiek priebalsių fonologinių-ortografinių atitikčių nereguliarumumu, kai viena fonema gali būti užrašoma keletu skirtingų grafemų, o viena grafema - žymėti skirtingas fonemas (Caravolas et al. 2012: 679).

Tyrimų duomenimis, greičiau įgyjama rašyba kalbõs, kuriai būdingos nuoseklios, reguliarios fonologinės-ortografinės atitiktys (šiuo atveju - suomių ar italų (taip pat estų, vengrų, ispanų ar portugalų)), o štai išmokti rašyti kalba, kurioje viena grafema gali būti asocijuojama su keletu skirtingų fonemų, o viena fonema - užrašoma skirtingomis grafemomis (šiuo atveju - lenkų, o ypač anglų), gali užtrukti ilgiau (Bruck et al. 1997: 147; Delattre et al. 2006; Viise et al. 2011; Awramiuk, Krasowicz-Kupis 2014; Marinelli et al. 2015 ir kt.). Lyginamasis anglų ir italų vaikų rašybos tyrimas atskleidė (ten pat), kad po dvejų mokymo(si) rašyti metų italų vaikų rašyba gana tiksli, o štai anglų kalba besimokantys rašyti vaikai žodžius netiksliai rašo ir po penkerių mokymo(si) mokykloje metų.

Kognityviniai gebėjimai ir rašybos įgijimas

Kaip greitai išmokstama rašyti, priklauso ir nuo kognityvinių rašančiųjų gebėjimų. Tarp tokių gebėjimų, būtinų rašybai įgyti, minimas gebėjimas susieti fonemą ir ją žymintį grafemos simbolį, skaidyti sakytinės kalbos žodžius segmentais (fonemomis, skiemenimis), jais manipuliuoti ir konvertuoti ortografiniais kodais, sklandžiai atkurti su grafemomis ir žodžiais asocijuojamą sakytinę kalbą (Caravolas et al. 2012: 694), taip pat darbinės atminties pajėgumai, savireguliacija, gebėjimas sutelkti dėmesį ir kt. (Kim et al. 2015).

Lietuvių kalbos rašybos ypatumai

Tyrimų, kaip greitai, palyginti su kitomis kalbomis, įgyjama lietuvių kalbos rašyba, kiek žinoma, nesama. Vis dėlto tikėtina, kad lietuvių kalba išmokstama rašyti greičiau nei, pavyzdžiui, anglų.

Anglų kalbos rašyba tradicinė (istorinė), todėl rašant mažai remiamasi dabartine sakytine kalba, morfemine žodžio struktūra ar apskritai atsižvelgiama į dabartinės fonetikos ar morfologijos dėsnius - daugeliu atvejų rašoma taip, kaip nuo seno susitarta, paisoma etimologinės žodžio kilmės. Rašybos grindimas tradicija ir susitarimais yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl anglų kalboje vyrauja nereguliarios fonologinės-ortografinės atitiktys.

Lietuvių kalbos rašyba taip pat remiasi tradicija (pvz., taip rašomi žodžiai šąla, sąla, ąsotis, ąžuolas, žąsis), tačiau ji grindžiama ir dar dviem principais - fonetiniu (garsiniu) ir morfologiniu (kilmės) (Rašyba 2022: 22-23). Teigiama, kad laikantis fonetinio principo, „žodžiai rašomi taip, kaip girdimi tariant“ (ten pat: 22) (pvz., kala, mala), o morfologinis principas nurodo tas pačias reikšmines žodžių dalis (morfemas) rašyti vienodai, nors jų tarimas ir skiriasi (ten pat: 23) (pvz., dirb-a, dirb-o ir dirb-ti, dirb-s).

Pavyzdžiai: Lietuvių sakytinės kalbos fonema [ɑː] gali būti užrašoma grafemomis ir <ą>, todėl sakytinės kalbos žodis [2ˈmɑːstoː] gali būti nurodomas rašyti masto, kai reiškia užmojį, apimtį ar dydį, arba mąsto, kai turi reikšmę „galvoja, protauja“ (DLKŽe 2021). Žodžiuose darbas ir dirbti grafema žymi skirtingas sakytinės kalbos fonemas: pirmame žodyje tariama [b] [1ˈdɑˑrbɐs], o antrame - [p] [1ˈdʲɪˑrʲpʲtʲɪ]. Sakytinės kalbos skirtumų rašybos normos nurodo nepaisyti, nes žodžio darbas rašybai įtvirtintas fonetinis, dirbti - morfologinis principas.

Taigi lietuvių kalbos rašyba, grindžiama trimis principais, galėtų būti vertinama kaip nuoseklesnė nei vien tradiciniu principu besiremiančių kalbų, tačiau ne tokia nuosekli kaip tų kalbų, kurių rašybos pagrindas fonetinis.

Rašymas pagal sakytinę kalbą

Atrodytų, kad fonetinis principas, kai „žodžiai rašomi taip, kaip girdimi tariant“, galėtų būti vadinamas rašymu pagal sakytinę kalbą taikant subleksinę (arba kitaip - sakytinės kalbos fonemų konvertavimo rašytinės kalbos grafemomis) strategiją. Vis dėlto lietuvių kalbotyroje fonetiniu kvalifikuojamas principas iš tiesų nurodo remtis ne tiek realia sakytine, kiek sunorminta, arba standartizuota, lietuvių kalbos atmaina.

Turint galvoje, kad standartinė kalba yra veikiau geriausios kalbos idėja nei realiai funkcionuojanti kalba, toks rašybos reikalavimas iš tiesų reiškia nurodymą jau pradiniais mokymo(si) rašyti etapais remtis ne tik subleksine, bet ir leksine strategija, kai iš atminties reikia traukti joje anksčiau išsaugotas nuo realios sakytinės kalbos besiskiriančias standartinės kalbos žodžių grafines reprezentacijas, nors ankstyvuoju rašybos raidos etapu atmintyje tokių reprezentacijų dar gali būti nė neišsaugota.

Jei leksinė strategija dar negali būti pradėta taikyti ar nėra įsitvirtinusi, tariant, pavyzdžiui, [kʲɛ2ˈlʲoːnʲʊ], [1ˈmoːkʲɪtɔjɛs], [tʲɛ2ˈʋʲæːlʲɪs], pasitelkiama ankstyvajam rašybos raidos etapui paprastai būdinga subleksinė sakytinės kalbos fonemų konvertavimo rašytinės kalbos grafemomis strategija ir parašoma kelioniu ‘kelionių’, mokitojas ‘mokytojas’, tevelis ‘tėvelis’. Tokia šių žodžių rašyba remiasi sakytine kalba, taigi galėtų būti traktuojama kaip natūrali.

Nors sakytinė kalba yra pirminė, o rašytinė - antrinė ir pirmiausia atlieka reprezentacinę sakytinės kalbos funkciją, lietuvių kalbotyroje maža tyrimų apie rašymą pagal sakytinę kalbą. Senosios lietuvių raštijos tyrėjai (žr., pvz., Šinkūnas 2018: 389-390) yra atkreipę dėmesį, kad rašymas pagal sakytinę kalbą yra viena iš senosios rašybos varijavimo priežasčių. Varijuojama autoriams vartojant ryškias gimtosios arba pasirinktos tarmės ypatybes, taip pat nesant nusistovėjusių rašybos normų, autoriams tobulinant esamą rašybos sistemą ir kuriant savitas grafemas sakytinės kalbos fonemoms ar jų junginiams žymėti (ten pat).

Rašymas pagal sakytinę kalbą pastebėtas ir analizuojant tik pramokusių rašyti suaugusiųjų asmeninę korespondenciją: nustatyta, kad jų tekstuose atspindimos jų tarmės ypatybės (Tamošiūnaitė 2013: 61), o pagal sakytinę kalbą rašoma nesant, nežinant ar neinternalizavus galiojančių rašybos normų. Kartais rašytinėje kalboje sakytinės (tarminės) kalbos ypatybės nusprendžiamos fiksuoti sąmoningai rašančiojo kultūrinei ir tarminei tapatybei žymėti bei į ją nurodyti (Aliūkaitė, Meiliūnaitė 2022), kitaip tariant, sąmoningai laužant rašybos susitarimus.

Lietuvių mokyklinio raštingumo tyrėjai rašymo pagal sakytinę kalbą kaip natūralaus rašybos raidos etapo bemaž netyrė.

Diktantų tipai ir jų panaudojimas

Šis straipsnis skirtas tėvams, mokytojams ir moksleiviams, siekiantiems pagerinti vaikų rašybos įgūdžius, ypatingą dėmesį skiriant priesagų rašybai. Diktantai yra puikus būdas ne tik patikrinti, bet ir lavinti rašybos įgūdžius, atkreipiant dėmesį į dažniausiai pasitaikančias klaidas ir taisykles. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius diktantų tipus, skirtus skirtingiems lygiams ir skirtingoms rašybos taisyklėms, pateiksime pavyzdžių ir patarimų, kaip efektyviausiai naudoti diktantus mokymosi procese.

Ilgųjų ir Trumpųjų Balsių Rašybos Lavinimas Diktantais

Vienas iš svarbiausių aspektų, mokant vaikus rašybos, yra ilgųjų ir trumpųjų balsių atskyrimas žodžiuose. Diktantai, parengti pagal Kazio Grigo straipsnį apie mįsles ir „Senovinį kalendorių“, yra puikus būdas mokytis šios taisyklės. Šie diktantai, suskirstyti į tris lygius, leidžia palaipsniui įsisavinti ilgųjų ir trumpųjų balsių rašybą įvairiose žodžių dalyse.

• Pavyzdys: Diktantai gali apimti sakinius, kuriuose vaikai turi atpažinti ir teisingai parašyti žodžius su ilgaisiais ir trumpaisiais balsiais, pavyzdžiui, "saulė" (trumpas balsis) ir "sąsiuvinis" (ilgas balsis).

Veiksmažodžių ir Prieveiksmių Priesagų Rašybos Įtvirtinimas

Kitas svarbus žingsnis tobulinant rašybos įgūdžius yra veiksmažodžių ir prieveiksmių priesagų rašybos mokymasis. Diktantai, parengti pagal Siuzanos Kulidž (Susan Coolidge) knygą „Ką nuveikė Keitė“, Mato Grigonio „200 žaidimų“ ir Fridriko Erlingssono „Benjaminą Balandį“, yra skirti būtent šiai užduočiai. Trys skirtingi lygiai leidžia mokiniams palaipsniui įsisavinti šią taisyklę.

• I ir II lygiai: Šiuose lygiuose vaikai turi įrašyti praleistas raides veiksmažodžių ir prieveiksmių priesagose. Pavyzdžiui, "bėgo" (veiksmažodis) ir "lėtai" (prieveiksmis).
• III lygis: Šiame lygyje mokiniai prisimena laipsnių priesagų rašybą. Pavyzdžiui, "geriau" (aukštesnysis laipsnis) ir "geriausiai" (aukščiausiasis laipsnis).

Žodžių Diktantai: Supanašėjusių ir Susiliejusių Prieibalsių Rašybos Mokymas

Žodžių diktantai yra puiki mokymosi veikla, padedanti išmokti rašyti supanašėjusius ir susiliejusius priebalsius. Atliekant šias užduotis, vaikai gali mokytis įvairių priebalsių supanašėjimo ir susiliejimo atvejų rašybos arba ją pakartoti.

• Pavyzdys: Žodžiai, kuriuose reikia atkreipti dėmesį į supanašėjusius priebalsius, pavyzdžiui, "prašyti" (rašoma "š", bet tariama kaip "ž") arba susiliejusius priebalsius, pavyzdžiui, "atsiųsti" (rašoma "ts", bet tariama kaip vienas garsas).

Diktantai Pagal Lietuvių Rašytojų Kūrinius Vaikams

Diktantai, parengti pagal lietuvių rašytojų kūrinius vaikams - Petro Cvirkos „Vaikų karą“ ir Vytauto Račicko „Šlepetę“, ne tik moko rašybos, bet ir supažindina su lietuvių literatūra.

• Pavyzdys: Ištraukos iš šių kūrinių, kuriose gausu įvairių rašybos taisyklių pavyzdžių, padeda vaikams mokytis kontekste ir geriau įsiminti taisykles.

Klasikų Kūriniai Diktantams: Vinco Krėvės ir Petro Cvirkos Apsakymai

Dar vienas puikus būdas mokyti rašybos yra naudoti lietuvių literatūros klasikų Vinco Krėvės ir Petro Cvirkos kūrinius vaikams - apsakymus „Galvažudys“ ir „Vaikų karas“. Šie diktantai, suskirstyti į tris lygius, padeda vaikams geriau suprasti ir įsisavinti lietuvių kalbos rašybos taisykles.

Sudėtingesnės Rašybos Lietuviški ir Tarptautiniai Žodžiai

Diktantai, kuriuose pateikiami sudėtingesnės rašybos lietuviški ir dažnesni tarptautiniai žodžiai, yra skirti pažengusiems mokiniams. Šios užduotys padeda vaikams įsisavinti sudėtingesnes rašybos taisykles ir išplėsti žodyną.

• Pavyzdys: Tarptautiniai žodžiai, tokie kaip "kompiuteris" ar "internetas", reikalauja atidesnio dėmesio rašybai.

Tarptautinių Žodžių Rašybos Mokymas Diktantais Pagal D. Dilytės ir S. Stonkaus Kūrinius

Diktantai, parengti pagal Dalios Dilytės knygą „Heladės šviesa“ bei Stanislovo Stonkaus „Olimpiją“, yra skirti tarptautinių žodžių rašybos mokymui. Trys skirtingi lygiai leidžia palaipsniui įsisavinti šią sudėtingą sritį.

• I lygis: Atskiri sakiniai, susiję su sporto tema, padeda mokiniams susipažinti su dažniausiai vartojamais tarptautiniais žodžiais sporto srityje.
• II ir III lygiai: Rišlūs tekstai, parengti pagal Dalios Dilytės knygą „Heladės šviesa“, padeda mokiniams geriau suprasti tarptautinių žodžių vartojimą kontekste.

Įvardžiuotinių Būdvardžių Galūnių Rašybos Mokymas

Įvardžiuotinių būdvardžių galūnių rašybos mokymas yra svarbus žingsnis tobulinant rašybos įgūdžius. Diktantai, skirti šiai temai, padeda vaikams įsisavinti šią sudėtingą taisyklę.

• Pavyzdys: Žodžių junginiai, tokie kaip "gerasis draugas" arba "gražioji mergaitė", reikalauja atidesnio dėmesio galūnių rašybai.

Daiktavardžių ir Būdvardžių Įvairių Linksnių Galūnių Rašybos Mokymas

Galiausiai, daiktavardžių ir būdvardžių įvairių linksnių galūnių rašybos mokymas yra esminis rašybos įgūdžių tobulinimo etapas.

• Pavyzdys: Sakiniai, kuriuose naudojami įvairūs linksniai, pavyzdžiui, "Mama skaito knygą" (galininkas) arba "Aš einu su draugu" (įnagininkas), padeda mokiniams geriau suprasti linksnių vartojimą ir galūnių rašybą.

Patarimai Efektyviam Diktantų Naudojimui

Norint, kad diktantai būtų kuo efektyvesni, svarbu laikytis keleto patarimų:

• Parinkite tinkamą lygį: Svarbu, kad diktantas atitiktų vaiko žinių lygį.
• Kartokite taisykles: Prieš rašant diktantą, pravartu trumpai pakartoti taisykles, kurios bus tikrinamos.
• Analizuokite klaidas: Po diktanto svarbu kartu su vaiku peržiūrėti klaidas, paaiškinti, kodėl jos padarytos, ir kaip jų išvengti ateityje.
• Naudokite įvairius tekstus: Neapsiribokite vien tik pratybų sąsiuviniais. Naudokite ištraukas iš knygų, straipsnių, pasakų.
• Skatinkite vaikus: Pagirkite vaikus už pastangas ir pažangą, net jei daromos klaidos.

Kalba yra beveik mūsų tėvynė. Svečiose šalyse nors vakarais, šeimose, sugrįžtame į ją lyg į namus. Argi patys leistume jai, mūsų senajai gražiajai kalbai, sunykti?

Tokia gili ir ilga buvo žiema, bet už lango jau siaučia pavasario vėtra. Kartu su skrebenančia plunksna ji šnabžda: laisvė yra galimybė būti savimi. Be kita ko, lyg mažiems vaikams daugeliui atrodo, kad laisvė yra galimybė turėti, ką noriu.

Visiškai suprantu, kad jau šypsotės, nes jūs ypatingi žmonės, ne bet kas, ne bet kuris ateina rašyti diktanto. Patriotą su įmygiu dar galėčiau susieti, bet kur dėti akvariumą su idioma, tikras galvosūkis.

1. Alma lėlė Ema. Rasa rašo. Valės avelė Ėrūnė. Šaltas rytas. Saulė kyla. Oras šyla. Varna karkė. Musė lėkė. Tomas ėjo namo. Rasa šoka. Ūlos sesė šoka. O Almas nešoka. Almas neša sesę. Tomo sesutė Rūta dar maža. Tomas neša Rūtą. Sesutė ežere mato antytę. Antytė nėrė tolyn. Eimutis mokosi skaityti. Vaidas turi smuiką. Aistė katinui atnešė lakti. Aš esu keistas vaikas. Taip sako mano mama. Einu ir skaitau knygą. Katinui užrišu šaliką. Sveika! Dėdė Petras kerta malkas. Birutė ir Tomas neša ir krauna. Tomui smagu. Atriek duonos riekę. Paimk dubenėlį. Sutrupink duoną. Uždėk šiek tiek grietinės. Užberk druskos. Saulius prižiūri broliuką. Buvo molio katinėlis. Dalios akys žalios. Vaikai stato pilį. Džiugas ir Simas kasa smėlį. Henrikas neša vandenį. Aplink pilį iškas upelį. Pastatys tiltą. Prie pilies supils kalną. Tomas varto knygą. Kuri pasaka apie vilką ir lapę? Tomas su klasės draugais vaidins pasaką. Jis bus vilkas. Danutė bus lapė. Ant kalno stovi sena pilis. Jos sienos storos. Langai maži. Kieme yra patranka. Ten guli ir didelis akmuo. Miške yra lapės namai. Gudruolė ten turi dvi olas. Viena ola skirta žiemai. Ji gili ir šilta. Kita ola iškasta vasarai. Liepa labai sena. Jos liemuo storas. Žievė tamsi ir ruda. Bet lapai žali, sveiki. Graži pieva. Žydi pienės. Žiedai - mažos saulutės. Ateina vakaras. Švietė saulė. Sniegas tirpo. Pavasaris. Prie upės pražydo purienos. Saulius ir Marius žaidė smėlio dėžėje. Smėlis gerai lipo. Vaikai pastatė pilį. Aplink iškasė griovį. Per griovį nutiesė tiltą. Prie pilies tupėjo Rudis. Jonukas su sesute buvo cirke. Arenoje šokinėjo katės. Lapatavo meškos. Striksėjo kengūros. Lankus suko pantera. Netoli miško stovi maža trobelė. Trobelėje gyvena miško sargas. Jo sodas aptvertas tvora. Toli matyti miškas. Už miško yra ežeras. Ant ežero kranto stovi Vyto namas. Aš skaitau knygą. Julius rašo laišką. Elytė siuva suknutę. Vilius su broliuku stato smėlio pilį. Ima lašėti nuo stogo. Paskui nelieka sniego. Visur tik vanduo. Prie upelio daugybė purienų. Girdžiu vyturio dainą. Atriek duonos riekę. Paimk dubenėlį. Sutrupink duoną. Uždėk šiek tiek grietinės. Užberk druskos. Alius turi mažytį šuniuką. Jo vardas Sargiukas. Šuniukas laka pieną ir ėda košę. Sargiukas dar nemoka aploti žmonių. Liovėsi šėlti žvarbios vėtros. Pavasario saulutė ištirpino sniegą. Pabudino augalus. Pražydo žibuoklės. Tik mėlynuoja šlaitai. Ramūnas puokštelę priskynė mamytei. Garde tupi triušiukai. Jų ausytės ilgos ir stačios. Uodegytės striukos. Kailiukai žvilga. Atnešiau triušiukams žolytės. Padėjau vandenėlio. Jie kremta lapelius. Net gražu žiūrėti. Tegul ėda mažiukai. Genys snapu kala sausą šaką. Ši aidi, trata, virpa. Tai genio būgnas. Genys pirmas pavasarį sulos paragauja. Pušyne po egle stovi skruzdėlynas. Ten gyvena skruzdėlytės. Jos dirba ir dirba. Antai viena velka spyglį. Kita neša šapelį. Vaidutis su tėtuku ėjo per eglyną. Miške gražu ir tylu. Po krūmu tupi kiškutis. Jis kremta žolytę. Net jo ausys linksi. Trakšt šakelė nulūžo. Audrius yra tikras meistras. Jis sukalė lesyklą. Padirbo paveikslui rėmelius. Nupynė krepšelį. Išaušo rytas. Patekėjo saulutė. Atsikėlė pelytė ir neturi jokio darbelio. O be darbelio nuobodu ir liūdna. Pelytė susirado adatėlę. Vieversėlis dirvoje susuko gūžtą. Nuo kalno reikia žingsniu važiuoti. Mes apsisukome ir nužingsniavome atgal. Vytas vos nenukrito iš džiaugsmo. Draugai negalėjo atsidžiaugti Antanu. Rugiai buvo aukšti ir tankūs. Ūkininko šiltnamyje buvo įrengtas centrinis šildymas. Pasitraukdamas priešas susprogino Jonavos tiltus. Aplink stovėjo darbininkai griežtais veidais. Mūsų įmonė jau įvykdė planą. Už kelių žingsnių nuo gatvės yra dirbtuvės. Iš dirbtuvių kamino rūksta juodi dūmai. Jau pradėjo snigti. Matyti sniegu apdengti laukai. Mama pradėjo skalbyi baltinius. Brolis paėmė degtukus ir užkūrė krosnį. Fabrikas įvykdė savo planą. Įjungtas radijas pradėjo groti. Kiekvieną pavasarį sprogsta nauji lapai. Visų širdis pripildė pergalės džiaugsmas. Saulės nužertame sode pradėjo zirzti bitės. Stasiukas šaltomis žiemos dienomis nešioja vilnonį megztuką. Po geros valandos mes nutarėme grįžti namo. Voverė nusiskynė kankorėžį ir ėmė jį graužti. Rainio krebžtelėjimas išgąsdino pelytę. Sode augo obelys, kriaušės, vyšnios ir slyvos. Pavasarį pirmos pražįsta pakalnutės ir žibuoklės. Ūkininko laukuose ūžia traktoriai ir kombainai. Nemune plaukioja garlaiviai, žvejų valtelės. Miesto gatvėmis važinėja automobiliai, autobusai, troleibusai. Gandrai, pempės ir varnėnai rudenį išskrido į šiltuosius kraštus. Pavasarį sužaliuoja medžiai, pievos ir laukai. Saulė šviečia ir šildo. Vėjas pučia. Linguoja medžių šakos. Mokykloje mes skaitome, rašome ir skaičiuojame. Pavasarį senelis dirvą išarė, išakėjo ir pasėjo grikius. Jonukas, Vytukas ir Pranas su tėveliu išėjo žvejoti. Užmetė tinklą. Tinklą traukti buvo sunku. Tinkle buvo didelis ešerys, lynas ir lydeka. Laimikiu visi apsidžiaugė. Pasiėmė tinklą su žuvimis ir grįžo namo. Žuvis padėjo virtuvėje ant stalo. Mama vakare iškepė žuvį. Žuvys buvo labai gražios. Visi sočiai privalgė žuvų. Žuvies ašakas ir galvas atidavė Rainiui. Rainis priėdė ir atsigulė. Vaikai prie mokyklos turi sodą ir daržą. Jie visi tvarko sodą: sodina daržoves ir prižiūri gėles. Sode auga obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Sode auga ir vynuogės. Kiekvienas vaikas sode mokosi pažinti daržoves, vaisius, uogas ir gėles. Atėjo šalta žiema. Saulutė silpnai šildo. Medžiai ir krūmai stovi nuogi. Baltu sniegu apsiklojo laukai, pievos ir miškai. Po pamokų vaikai skuba namo. Išmoksta pamokas ir bėga laukan. Kieme straksi žvirbliai ir zylės. Vaikai myli ir globoja paukštelius. Vasara pasitaikė lietinga. Staiga sustaugė vėjas, suošė, sudejavo medžiai. Vincas paslydo ir išsitiesė ant ledo. Tolumoje spindėjo žiburėliai. Adomas patempė lūpą ir panarino galvą. Tėvelis parnešė dėžutę saldainių. Pro siaurus vartus sunku įvažiuoti. Nors pavasaris tik prasideda, bet ūkininkai jau įtemptai dirba. Vasarą mes nuvykome į Zarasus pas Mariją į svečius ir nuvežėm jai gėlių. Susipažinome su Marijos mama. Ji pasakojo apie Marijos atostogas prie jūros. Sulaikę kvapą mes klausėmės mamos žodžių. Mariją pagavo banga, ir ji vos nenuskendo. Raitas kėlė kepurėlę senai motinėlei. Miške augo lieknas ąžuolėlis. Gieda gaideliai ankstų rytelį. Per laukelį jojau - laukelis dundėjo. Kai užkliudžiau akmenėlį- ugnelė žėrėjo. Ant marių krantelio statyčiau laivelį. Šėriau žirgelį per savaitėlę. Matau takeliu einančią senelę. Tykiai, tykiai Nemunėlis teka, o dar tykiau seselės kalba. Iš rytų šalelės saulelė tekėjo, o iš vakarėlių debesėliai ėjo. Siuntė mane motinėlė į jūreles vandenėlio. Vaikas žarstė baltas pajūrio smilteles. 1. Švelnus vėjas judino medžių šakas. 2. Lysvėse pradėjo dygti daigai. 3. Iš žemės pradėjo dygti rausvi burokų lapai. 4.Sode augo graži obelis. 5.Netoliese pradėjo cypsėti paukštis. 6.Pievoje visur žydėjo gėlės. 7.Tarp lapų buvo matyti žali obuoliai. 8. Prie namo augo garbanotas berželis. Atėjo pavasaris. Berželis pasipuošė žaliais lapeliais. Visą vasarą vėjas žaidė su berželio lapais. Paukšteliai tūpdavo ant jo šakelių ir čiulbėdavo. Saulėtomis dienomis vaikai žaisdavo po berželiu. Atėjo šaltas rudenėlis. Pagelto žali berželio lapai. Žemė po berželiu pasiklojo auksinį kilimėlį. Paukšteliai nebečiulba jo šakelėse. Vaikai retai ateina žaisti po berželiu. Nemunas įteka į Kuršių marias. Vaikai gražiai papuošė eglutę. Kalėdų senelis dalino vaikams dovanas. Daug pasakų vaikams parašė Petras Cvirka. Šiemet Jonas su tėveliu buvo Vilniuje. Kas rytą Laimutė bėga į mokyklą. Mokyklos salė papuošta paveikslais. Didžiausia pasaulio žuvis yra bangininis ryklys. Beveik visą Afrikos plotą užima dykumos ir savanos.

tags: #diktantai #vaikams #su #priesdeliais

• Kaip paruošti kūdikio mišinuką
• Nėščiųjų masažo nauda
• Sveiki vištienos receptai vaikams
• Pasauliniai Procesai ir Jų Poveikis
• Gimtadienio šventės idėjos