Darželis „Pelenė“ įsikūręs Justiniškėse, o jo pavadinimą ant sienos puošia iš įvairių spalvų kamštelių sulipdyta mozaika. Tai vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtame konkurse „Žalioji aplinka - aplinkosauginio ugdymo erdvė“ dalyvaujančių lopšelių-darželių, kurie siekia pritaikyti aplinką pažinimui ir vaikų įgūdžių ugdymui. Tokios ugdymo įstaigos, kaip „Pelenė“, aktyviai kuria edukacines erdves, kuriose vaikai mokosi per patirtį: mato, uosto, ragauja, sodina, ravėja, verda arbatas ir valgo užaugintas daržoves.
Konkurse „Žalioji aplinka - aplinkosauginio ugdymo erdvė“ aktyviau dalyvauja Vilniaus miesto lopšeliai-darželiai. Justiniškių gatvėje esančio lopšelio-darželio vadovas Sergejus Neifachas nurodė net 16 erdvių, pritaikytų aplinkos pažinimui ir vaikų įgūdžių ugdymui. Tarp tokių erdvių minimi gėlynas „Spalvų žaismas“, „Vaistažolių kalvelė“, kur prie augalų pateikiamos lentelės su jų nauda žmogaus sveikatai, ir šiltnamis, kuriame vaikai stebi daržovių augimą. Vaikai mato, kaip žydi ir auga obuoliukai jaunų obelaičių alėjoje, o sunokusius obuolius suvalgo, taip įsitikindami, kad vaisius galima užsiauginti patiems.
Viena iš svarbių edukacinių erdvių darželyje „Pelenė“ yra stendas „Išlaikykime aplinką švarią“. Prie atliekų konteinerių dengtos aikštelės įrengti stendukai su paaiškinimais, kiek laiko gamtoje suyra įvairios atliekos. Pavyzdžiui, laikraščiui suyra pakanka 3 mėnesių, o geresnės kokybės popieriui prireiks ir dvejų metų. Šalia daržovių lysvelių kompostuojami lapai ir nupjauta žolė. Kitas pavasaris - apvirtusios organinės atliekos bus paskleistos ant eksperimentinio daržo žemės ir panaudotos kitiems gėlynams patręšti. Vaikai stebi, kaip dygsta pasėti augalai ir auga daržovės, visą informaciją fiksuodami specialiame albume. „Daržo knygą“ pildo visų grupių auklėtojos su vaikais.
Tvarumo principų svarba ugdoma nuo mažumės. Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pasakaitė“ grupės „Smalsučių“, „Čiauškučių“ ir „Pabiručių“ vaikai ir mokytojos aktyviai dalyvauja edukacinėje veikloje, kurioje skatinamas tvarumas. Šiame darželyje, kaip ir kituose, svarbu, kad vaikai suprastų tvarumo svarbą ne tik kaip madą, bet ir kaip būtinybę.
Darželyje „Pelenė“ ypatingas dėmesys skiriamas ir atliekų tvarkymui bei kompostavimui. Šalia darželių teritorijos esančios atliekų konteinerių aikštelės sutvarkytos, o prie jų įrengti informaciniai stendai. Vaikai mokosi, kiek laiko gamtoje suyra įvairios atliekos. Tai padeda formuoti jų suvokimą apie atliekų poveikį aplinkai. Šalia daržovių lysvelių aktyviai kompostuojami lapai ir nupjauta žolė. Šios organinės atliekos vėliau naudojamos daržo žemei tręšti, taip skatinant gamtosaugos principus.
Kai pasėjus kas sudygsta, kai auga pasėtos daržovės, visa tai stebima užrašant specialiame albume. Daržo knygą pildo visų grupių auklėtojos su vaikais.
Kitose ugdymo įstaigose taip pat puoselėjamos edukacinės lauko erdvės. Pavyzdžiui, lopšelyje-darželyje „Justinukas“ šalia tvoros, prie beržų alėjos įrengta visa žaliųjų erdvių pažinimo mokykla. Ten vaikai gali susipažinti su paukščiais, jų nauda gamtai. Pavyzdžiui, prie Kėkšto lentelėje rašoma, kad tai varnos giminaitis, miško sodintojas, nes mėgsta vaisius, uogas, riešutus, giles. Kaupdamas vaisių atsargas žemėje, vėliau pamiršta tas vietas, kuriose paliko, tad ir sudygsta ąžuoliukai, lazdynai, auga natūralus miškas. Toje alėjoje išdėliotos įvairios užduotys vaikams.
Lopšelyje-darželyje „Žilvinėlis“ direktorės pavaduotoja Lina Petrokienė pristatė lauko edukacinių erdvių žemėlapį, kuriame pažymėtos visos lauko mokomosios „klasės“. Šalia erdvaus šiltnamio stovi bičių avilys, nors bitutės jame neskraido, tačiau ant avilio priklijuoti piešinukai, iliustruojantys bičių gyvenimą. Netoli yra namelis, kuriame vaikai mokosi, o prie seno kelmo - skruzdėlynas. Po akmenimis galima stebėti, kaip slepiasi sliekai.
Ypatingas dėmesys skiriamas ir kompostavimo procesui. Darželis prisipirko tinklo tvoroms aptverti, penkių metrų tinklo gabalą suriša, pastato kaip kubilą ir į jį deda lapus, nupjautą žolę, gėlynų ravėjimo atliekas. Lietaus vanduo nepakankamai sudrėkina krūvą, todėl ji retkarčiais laistoma. Ant atliekų viršaus, net ir ant žemės, auga vešlūs moliūgai. Pavasarį vielos kubilas nuimamas ir pakeliamas į kitą vietą. Susifermentavusios organinės atliekos paskleidžiamos gėlynuose, o nesupuvusios vėl sumetamos į naujoje vietoje pastatytą originalią dėžę - ir vėl procesas iš pradžių. Darželio teritorijoje jau keli tokie kompostavimo įrenginiai.
Ši ugdymo įstaiga, nors ir įsikūrusi neįprastoje patalpoje, demonstruoja didelį entuziazmą. Seni, nenaudojami rakandai paverčiami muzikos instrumentais, su kuriais rengiami kiemo koncertai. Puoselėjamas obelų sodas, o didelėje organinių atliekų komposto dėžėje pasodinti moliūgai taip išsiplėtė, jog užėmė didelį teritorijos kampą. Šiais metais pradėti formuoti „Teletabių kalneliai“.
Darželyje „Pelenė“ vyksta įvairūs renginiai ir užsiėmimai, skatinantys vaikų kūrybiškumą ir aktyvumą. Pavyzdžiui, Velykų proga vaikai sėjo ir sodino įvairius augalus: pomidorus, agurkus, svogūnus, ridikėlius, petražoles ir Velykinę žolytę. Balandžio 14 d. vyko priešgaisrinės saugos pratybos, kurių tikslas - tobulinti praktinius įgūdžius evakuojant ugdytinius ir darbuotojus ekstremalios situacijos atveju. Tradiciškai, dvyliktąjį kartą, rengiamas vaikų meno projektas Motinos dienai paminėti, skatinantis vaikus kurti savitus dailės darbelius Mamai.
Taip pat organizuojamos ekskursijos, skatinančios vaikų pažintį su aplinka. Pavyzdžiui, balandžio 15 d. darželio vaikai dalyvavo raiškiojo skaitymo konkurse „Aš eilėraštuką tau padovanosiu“. Kovo 17 d. grupės „Raktelis“ vaikai vyko į ekskursiją į policijos komisariatą. Darželyje „Pelenė“ vyko renginys „Šokis sporto ritmu“, subūręs vaikus ir jų pedagogus. Žaidimas, kaip vaiko gyvenimo ir ugdymosi būdas, padeda vaikams semtis patirties iš savo aplinkos.
Darželis „Pelenė“ taip pat priima vaikučius nuo metukų, ir nors dalis grupių yra rusų-lenkų, auklėtojos bendrauja ir lietuvių kalba. Adaptacijos procesas vaikui gali būti skirtingas, priklausomai nuo jo būdo, aplinkos ir kitų ypatumų. Nors psichologai dažnai pataria vesti vaiką į darželį 3-4 metų, kai vaikas pradeda domėtis bendraamžiais, bet visada yra išimčių, ir net 1.5 metų vaikas gali sėkmingai adaptuotis.
Svarbu paminėti, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. pasikeitus bankinių mokėjimų pagal SEPA standartus formatui, biudžetinė įstaiga „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ negali tinkamai apskaityti įmokų už darželius ar neformalų ugdymą, jei nenurodytas arba netinkamai nurodytas mokėtojo kodas. Tačiau tai netrukdo ugdymo įstaigoms siekti savo tikslų ir kurti saugią bei edukacinę aplinką vaikams.
