Trakų Dievo Švenčiausiosios Motinos Gimimo stačiatikių cerkvė yra Trakų miesto centre, Maironio ir Vytauto gatvių sankryžoje. Ji yra vieno bokšto, be varpinės.
Sprendimas statyti stačiatikių cerkvę Trakuose buvo priimtas 1861 m. Jos statybai Rusijos imperatorienė Marija Aleksandrovna paaukojo 6000 rublių, o 50 tūkstančių plytų skyrė G. Adelsonas, Kauno ir Panerių geležinkelio tunelių statytojas.
Statybos darbai prasidėjo 1862 m. gegužės 8 d. Cerkvės statybos darbų priežiūrai buvo paskirtas Valstybės turtų rūmų inžinierius A. Polozovas. Jis pritaikė tipinį cerkvės projektą pasirinktai statybos vietai. Mūrinis pastatas išliko standartinės struktūros ir formų stačiatikių kulto statiniu, be jokių individualių bruožų.
1862 m. rugpjūčio 18 d. įvyko statybos darbų pradžios iškilmės, o 1863 m. rugsėjo 22 d. cerkvė jau buvo pašventinta. Jai suteiktas vardas seniau miesto pietiniame gale buvusios Skaisčiausiosios Dievo Motinos cerkvės.
Už sėkmingą darbą inžinieriui A. Polozovui Rusijos imperatorienė padovanojo auksinį žiedą su brangakmeniais, kurį jam įteikė Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas.
Pastatyta cerkvė neturėjo varpinės. Jos projektą 1868 m. parengė architektas Samoilovas. Cerkvė statyta 1863 m.
Trakų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
Ežerų apsuptame Trakų pusiasalyje puikuojasi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Šv. Jonas Paulius II pasižymėjo ypatingu pamaldumu Dievo Motinai. Savo šūkiu jis pasirinko meilės ir ištikimybės Švč. Mergelei Marijai išpažinimą „Totus tuus“ (visas tavo).
Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, kurios altorių puošia malonėmis garsėjantis Trakų Dievo Motinos - Lietuvos globėjos paveikslas, liudija gilų lietuvių pamaldumą Marijai. Tai pirmasis Lietuvoje 1718 m. rugsėjo 4 d. popiežiaus Klemenso XI auksinėmis karūnomis vainikuotas paveikslas.
Bažnyčia pastatyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto iniciatyva 1409 m. ir jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elžbietą titulas. Krikščioniškoje tradicijoje šis įvykis suvokiamas kaip senosios ir naujosios sandoros susitikimas.
XV a. bažnyčios vidaus sienos buvo puoštos bizantinio stiliaus tapyba, pirmieji jos fragmentai atidengti 2006 metais. Freskose vaizduojamos Senojo ir Naujojo Testamentų scenos. Šioje bažnyčioje nuo seno itin gerbta rožinio malda, todėl prie šiaurės rytų pilioriaus įrengto šoninio Rožinio Švč. Mergelės Marijos altoriaus įkomponuotas XVII a. nutapytas paveikslas „Rožinio Dievo Motina su šv. Dominyku ir šv. Kotryna Sieniete“.
Didžiojo altoriaus paveiksle vaizduojama bizantiniu stiliumi nutapyta Dievo Motina Hodegetria (iš gr. k. kelrodė). Ant jos kairio kelio sėdi purpurine tunika vilkintis Vaikelis Jėzus, kairėje rankoje laikantis knygą, o dešinę tiesiantis link Motinos laikomos tris rožinio slėpinius simbolizuojančios trižiedės rožės.
Paveikslas glaudžiai siejamas su kunigaikščio Vytauto atminimu. XVII a. įrašas kitoje paveikslo pusėje skelbia, kad jį Vytautui krikšto proga padovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas.
Trakų salos pilies rūmams savo mastu ir didybe prilygstanti bažnyčia 2017 m. Lietuvoje iš viso yra 8 bazilikos: Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra, Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra ir Kristaus Prisikėlimo bazilika, Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos.
XV a. Vytauto Didžiojo funduota bažnyčia yra netaisyklingo stačiakampio formos, joje darniai persipina gotikos ir baroko bruožai. Bazilikoje saugomas gausus sakralinis bei dailės lobynas: molbertiniai paveikslai, memorialiniai paminklai, įvairūs relikvijoriai, taurės, XVIII a. žvakidės, amžinosios ugnies lempa ir kt.
Išskirtinio dėmesio vertas Dievo Motinos paveikslas, garsėjantis stebuklais bei malonėmis. Šiam, pirmajam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais oficialiai popiežiaus Klemenso XI auksinėmis karūnomis vainikuotam paveikslui buvo suteiktas Ligonių Užtarėjos titulas.
Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. Trakų bazilika švenčia garsiojo bazilikos paveikslo karūnavimo jubiliejų, todėl 2018-ieji paskelbti Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - metais, o 2017 m. Trakų šventovę aplanko daugybė tikinčiųjų ne tik iš Lietuvos. Ypatingos iškilmės - kasmetiniai Žolinės ir Trakinių atlaidai - pritraukia piligrimus iš kaimyninių ir iš tolimesnių kraštų.
Dvasinis Trakų miesto centras - Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika - pasižymi išskirtine istorija. Ši bažnyčia - ne tik unikalus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas. Itin garbingas bazilikos titulas jai suteiktas pagal specialius kriterijus, nustatytus Domus Ecclesiae, t. y. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos dekrete. Kriterijai taikomi tiek pastatui, tiek gyvajai Bažnyčiai, t. y. joje besirenkančiai tikinčiųjų bendruomenei. Be to, bazilikos titulu pabrėžiamas ypatingas bažnyčios ryšys su popiežiumi. Juk Trakų bazilikos pagrindiniame altoriuje šešis šimtmečius pagarbiai kabo Dievo Motinos paveikslas, kuris prieš 300 metų susilaukė popiežiaus Klemenso XI dovanotų karūnų.
Vertas dėmesio ir 2015 m. Švč. Bazilikos titulo suteikimas įpareigoja rodyti pavyzdį kitoms bažnyčioms aktyviu bendruomenės gyvenimu, sielovada bei vedant šventines liturgines apeigas.
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Šv. Dar prieš susilaukiant popiežiaus pripažinimo, apie Švč. Mergelę Mariją ir jos Kūdikį vaizduojantį paveikslą sklido garsas po visą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nuo pat pirmų XVII a. metų prie paveikslo buvo kabinami votai, padėką už sulauktas stebuklingąsias malones išreiškiančios dovanos, pavyzdžiui, širdelės pavidalo dirbinėliai iš tauriųjų metalų ar vėriniai.
Originalus gotikinių bruožų XV a. tapytas paveikslas turi ypatingą istorinę reikšmę. Kitoje paveikslo pusėje užrašyta, jog tai Bizantijos imperatoriaus Emanuelio II Paleologas dovana Lietuvos valdovui - Vytautui Didžiajam - krikšto proga. Tas pats užrašas byloja, jog tai Dievo Motina Nikopėja, kas graikų kalboje reiškia „pergalingoji“.
Tikima, kad XII a. Pagrindiniame Trakų bazilikos altoriuje kabantis stebuklingasis paveikslas bėgant amžiams buvo pertapytas. Restauratorių tyrimai parodė, kad ankstesnis Marijos atvaizdas buvo gotikos stiliaus, Švč. Mergelė vaizduota stovinti, vienplaukė, galbūt su rožių vainiku ant galvos. Paveikslas, matyt, pasirodė esąs per didelis naujam altoriui, todėl nupjauta apatinė jo dalis, iš naujo išraižytas ir perauksuotas fonas, Marijos figūra pertapyta bizantine stilistika, virš paveikslo kabo anksčiau patį paveikslą puošusi prabangi karūna. Marijos su Kūdikiu atvaizdas žavi auksuotais kalstytos sidabro skardos aptaisais bei popiežiaus dovanotais auksiniais vainikais. Smulkios raižybos XV-XVI a.
Jubiliejinių metų proga 2017 m. konsekruojant didįjį bazilikos altorių, buvo iškilmingai pašventinti nauji varpai. Jie išlieti garsioje brolių Kruševskių varpų liejykloje Vengruve, Lenkijoje. Didysis varpas yra skirtas Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - garbei. Jis sveria net 700 kg!
Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. - ypatingi metai. Popiežiaus Pranciškaus vainikuota Trakų bazilika žymi 300 metų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo jubiliejų. Be to, sukanka 100 metų nuo Lietuvos valstybės atkūrimo. Lietuvos vyskupai ir Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Trakų Dievo Motinos - Lietuvos Globėjos - metais. Trakų Dievo Motinos paveikslo svarba Lietuvos istorijoje neginčijama.
Bazilika atidaryta kasdien nuo 9.00 iki 19.00 val.
2025 m. rugsėjo 1-8 dienomis Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje vyks tradiciniai Trakinių atlaidai, šiemet kviečiantys tikinčiuosius į Vilties piligrimystę kartu su Marija, Lietuvos Globėja. Atlaidai prasidės rugpjūčio 31 d. (sekmadienį) 18 val. Mišparais.
Švč. Trakų Dievo Motinos atvaizdas yra pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, oficialiai vainikuotas popiežiaus Klemenso XI atsiųstomis auksinėmis karūnomis. Vainikavimo dieną - 1718-ųjų rugsėjo 4-ąją - lydėjo aštuonių dienų iškilmės, apeigos vyko pagal Vatikano.
Maloniai kviečiame visus tapti Vilties piligrimais! Nesvarbu, ar atvykstate į Trakus su šeima, bendruomene, ar po vieną - visi esate laukiami.
Trakų bazilika yra viena svarbiausių sakralinių vietovių Lietuvoje. Ji ne tik traukia piligrimus, bet ir yra vertingas kultūros paveldo objektas.
