Institucinė globa - tai sistema, kurioje vaikai, netekę tėvų globos arba dėl kitų priežasčių negalintys gyventi su savo šeimomis, apgyvendinami specializuotose įstaigose. Ši praktika turi ilgą istoriją ir skirtingose šalyse įgyvendinama įvairiais būdais. Literatūros apžvalga leidžia giliau suprasti šios sistemos privalumus ir trūkumus, o taip pat politikos, susijusios su institucine globa, pasekmes.
Institucinės Globos Raida
Institucinė globa, kaip reiškinys, atsirado seniai, tačiau jos formos ir tikslai laikui bėgant keitėsi. Iš pradžių, tai buvo priemonė pasirūpinti vaikais, kurių tėvai mirė arba negalėjo jais pasirūpinti. Tačiau bėgant laikui, institucinė globa tapo ne tik socialine, bet ir politine priemone.
Literatūros Apžvalga apie Institucinę Globą
Literatūroje nagrinėjami įvairūs institucinės globos aspektai: vaikų raida, psichologinė būklė, socialinė adaptacija ir kt. Daugelis tyrimų rodo, kad ilgalaikė institucinė globa gali turėti neigiamų pasekmių vaikų raidai ir gerovei. Vaikai, augantys institucinėse įstaigose, dažnai patiria emocinių ir socialinių sunkumų. Gyvendamas institucijoje žmogus ar vaikas, užuot artimai bendravęs su tėvais, šeimos nariais ar globėjais, jaučia individualizuoto emocinio prieraišumo stoką. Globos įstaigos dažnai būna uždaros, jose gyvenantys ar gyvenę vaikai neturi galimybės suformuoti įprastų socialinių tinklų, kurie labai praverstų vėlesniuose jų gyvenimo etapuose. Prie viso to dar galima pridurti ir stigmą, siejamą su faktu, kad vaikystė ar dalis gyvenimo buvo praleista globos įstaigoje. Visos šios problemos smarkiai susiaurina šių vaikų gyvenimo galimybes, ypač jei žmogus globos įstaigoje praleido savo ankstyvąją vaikystę.
Čekijos Respublika - vienintelė likusi ES valstybė, kurioje dar leidžiama vaikus iki trijų metų amžiaus uždaryti į vaikų namus. Pernai institucijose atsidūrė 1,606 tokie vaikiukai, kas sukėlė tikrą tarptautinių organizacijų kritikos audrą. „Čekija kritikuojama jau daugiau nei 20 metų. Kitoms šalims mūsų sistema atrodo neįtikima. Esame paskutinė šalis Europoje, kurioje leidžiama vaikui iki trejų metų skirti institucinę globą. Mus lenkia visa Europa“, - sakė Vaiko ir šeimos asociacijos pirmininkė Věduna Bubleová.
Ilgesnės trukmės institucinė globa neigiamai veikia vaikus, gali turėti ir ilgalaikių psichologinių pasėkmių. Pasak Bubleová, Čekijos Respublika privalo imtis pokyčių dėl visų vaikų, kuriems tenka augti institucijose. „Lenkijoje vaikų, kuriems galima skirti institucinę globą, amžiaus riba - 10 metų, Vokietijoje ir Austrijoje - trys metai, Slovakijoje - šeši. Čia kiek nepataikėme“, - sakė organizacijos „Seconds After“ atstovas Michal Dorda.
Pasak socialinių reikalų ministrės Michaelos Marksovos, globos įstaigose esančių vaikų palaipsniui mažėja. „Mes stengiamės, kad vaikas liktų savo šeimoje, tačiau ne bet kokia kaina. Jei ten vyksta smurtas, tai neįmanoma. Kritinėje situacijoje mažamečiais vaikais turi rūpintis profesionalūs globotojai.“
Sirijaus fondo direktorės Danos Lipovos manymu, iš 2014 m. sveikatos priežiūros paslaugų ataskaitos matyti, kad globos institucijos priėmė 1,606 vaikus iki trijų metų amžiaus. 1,146 vaikai buvo priimti jų tėvų prašymu. „Į šias šeimas nededama pakankamai pastangų. Dviems trečdaliams vaikų institucinė globa neturėjo būti skirta“, - sakė Lipova.
Institucinės globos žala ir pertvarkos būtinybė visuomenei yra akivaizdi.
Institucinės globos privalumai ir trūkumai
Institucinė globa, kaip ir bet kuri kita sistema, turi savo privalumų ir trūkumų. Privalumai apima: Vaikų aprūpinimą pastoge, maistu ir priežiūra. Galimybę gauti išsilavinimą. Socialinę sąveiką su kitais vaikais.
Tačiau trūkumai gali būti reikšmingesni: Emocinio ryšio su globėjais trūkumas. Individualaus dėmesio stoka. Didelis vaikų skaičius viename globos centre. Socialinė izoliacija nuo visuomenės.
Politikos Pasekmės
Institucinės globos politika tiesiogiai veikia vaikų gyvenimus. Valstybių sprendimai dėl finansavimo, priežiūros standartų ir alternatyvių globos formų turi didelę įtaką vaikų gerovei. Štai keletas politikos pasekmių: Nepakankamas finansavimas gali lemti prastesnes sąlygas globos įstaigose. Griežti priežiūros standartai gali užtikrinti geresnę vaikų priežiūrą ir saugumą. Parama šeimoms ir alternatyvios globos formos (pvz., įvaikinimas, globa šeimoje) gali sumažinti institucinės globos poreikį.
Parlamento darbo grupės globos klausimais teigimu, pirmenybės teikimas profesionaliems globotojams destabilizavo pagalbos vaikams sistemą, mat kiekvienai globos rūšiai ten turi būti vieta. „Nenaikinkite to, kas veikia ir ką galima tobulinti. Laikinai reikia liautis prioritetizavus profesionalius globotojus. Taisyklių nustatymas Marksovos teigimu, viskas sukasi ne apie institucijų uždarymą, o apie taisyklių nustatymą. „Kūdikių ir vaikų namai yra ir bus reikalingi. Mes neturime kitų įstaigų ar pakankamai globotojų.“ Ji sakė, kad kai kurie regionai jau pradeda pertvarkyti vaikų namus į kitos rūšies įstaigas, nes ten mažėja vaikų skaičius - pavyzdžiui, jie siunčiami į pusiaukelės namus, jiems teikiamos kitos socialinės paslaugos. Tarptautinės institucijos taip pat kritikavo pažeidžiamų vaikų priežiūros sistemos padalinimą Čekioje. Ji kuruojama trijų ministerijų - Darbo ir socialinių reikalų ministerijos, Švietimo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos.
20-ojo amžiaus pabaigoje visuomenė suprato, kad emocinė ir socialinė aplinka yra reikšmingas žmogaus psichinės sveikatos, raidos ir asmenybės vystymosi komponentas. Institucinė vaikų globa daro poveikį (žalą) ne tik konkrečiam vaikui, bet ir visai visuomenei. Todėl Lietuvoje vyksta esminis posūkis - vietoj vaikų gyvenimo institucijose siekiama sukurti galimybes augti tikrose šeimose.
Alternatyvios Globos Formos
Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama alternatyvioms globos formoms, kurios laikomos tinkamesnėmis vaikų raidai. Tai apima: Globą šeimoje. Įvaikinimą.
Institucinės Globos Pertvarka Lietuvoje
Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma Institucinės globos pertvarka - perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Ši kūrybinė iniciatyva - tarsi tiltas į save ir į kitą.
Institucionalizacijos kaštai visuomenei yra tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai. Tiesioginiai kaštai suprantami, kaip išlaidos, kurias valstybė skiria vienam globos namų gyventojui per metus. Lyginant tai su kaštais, kai vaikas auga savo šeimoje ar su globėjais, galima teigti, jog institucinė globa valstybei kainuoja daugiau nei porą kartų. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad didelė dalis be tėvų priežiūros augusių vaikų neišnaudoja savo potencialo, kalbant apie išsilavinimą ir praktinius įgūdžius. Dėl šios priežasties mažėja šių individų indėlis į ekonomiką. Todėl galima apibendrinti, jog asmenys, vaikystę praleidę globos institucijoje, žymiai dažniau tampa priklausomi nuo valstybės ir kitų paslaugų teikėjų, užuot savarankiškai rūpinęsi savo išlikimu ir gerove.
Pertvarkos tikslai ir pasiekimai
Pertvarka siekta uždaryti institucinius vaikų globos namus, bendruomeninių globos namų tinklą, didinti paslaugų prieinamumą. Per dešimtmetį pavyko pasiekti išties didelių pokyčių, uždaryti paskutiniai instituciniai globos namai.
2014 metais, globos sistemos pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų gyveno instituciniuose vaikų globos namuose, veikė penki kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo per 100 kūdikių. Lietuvoje buvo 10,5 tūkst. globojamų vaikų, jie sudarė 2 proc. visų šalies vaikų.
Šiuo metu šeiminiuose namuose, mažoje bendruomenėje, gyvena 997 tėvų globos netekę vaikai, globos centruose globojami 346 vaikai, šeimynose - 261, o šeimose - 4226 vaikai, kurie dėl labai svarbių priežasčių negali augti savo šeimoje.
| Globos forma | Vaikų skaičius |
|---|---|
| Šeiminiai namai | 997 |
| Globos centrai | 346 |
| Šeimynos | 261 |
| Šeimos | 4226 |
Siekiant stiprinti vaikų teisių apsaugą, gerinti pagalbos ir paslaugų prieinamumą, koordinavimą bei sprendimų skaidrumą, 2018 metais įvykdyta vaiko teisių apsaugos reforma.
Globos centrų vaidmuo
Kad pokytis būtų tikras, jis turi vykti ne vien sostinės koridoriuose, o kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje, kiekviename miestelyje ar kaime, kur gyvena vaikai. Todėl projektas apima net 60 savivaldybių, kuriose įsteigti 66 globos centrai. Šie centrai - tai ne tik administracinės įstaigos. Jie tapo emocinės paramos, kompetencijų ir bendruomeniškumo šerdimi. Čia kiekviena globėja (ar būsimoji globėja) gali kreiptis ne tik dėl informacijos ar dokumentų, bet ir dėl labai žemiško, žmogiško poreikio - palaikymo. Vaikų gerovė priklauso nuo suaugusiųjų palaikymo sistemos - būtent globos centrai šią sistemą ir kuria. Jie buria ne tik globėjus, bet ir savanorius, socialinius darbuotojus, nevyriausybines organizacijas, vietos bendruomenes. Tai - bendras tinklas, kuris augina naują požiūrį į vaikų globą.
Globos namų gyventojai papasakojo apie prievartą
Šeimos globa: Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu. Anot globos centro vadovo, ypač globėjų trūkumas jaučiamas su vaikais turinčiais negalią ir broliais, seserimis. D. Španagelis teigia, jog gausių šeimų vaikai, patenka į Šeiminius namus dėl globėjų trūkumo ir ten gauna visą reikiamą pagalbą. „Šiai dienai, šeiminiuose namuose gyvena 900 vaikų, kuriems trūksta globėjų. Priežasčių kodėl taip yra daug - vieni bijo įsipareigoti, atsakomybės, kiti jaučia stigmas, jog globojamas vaikas bus kitoks. Didžioji dalis vaikų, kuriems trūksta globėjų yra vaikai su negalia, specialiaisiais poreikiais, delinkventiniu elgesiu, taip pat didelės grupės brolių sėsių ir paaugliai. Kartais vaikai atkeliauja su protinėmis arba fizinėmis negaliomis, būna vaikų su specialiaisiais poreikiais, raidos sutrikimais. Globėjams tai yra didžiulis iššūkis, nes tam reikia specialios pagalbos ir žinių. Vaikams, turintiems negalią, sunku rasti globėjų šeimą, todėl neretai jie yra globojami šeiminiuose namuose“, - sako globos centro vadovas.
Lietuvoje dar yra daugiau nei 1000 vaikų, kurie laukia savo šeimos. Vis dar yra šeimų, kurioms reikia paramos.
tags: #institucine #globa #maziems #vaikams #literaturos #apzvalga
