Smulkus bėrimas ant vaiko odos dažnai sukelia tėvų nerimą. Vaikų oda yra labai jautri ir gali reaguoti į daugybę veiksnių. Vaikų odos bėrimai dažnai kelia nerimą tėvams, nes jų priežastys gali būti labai įvairios - nuo visiškai nekenksmingų reakcijų iki rimtesnių ligų. Oda - tai pats didžiausias žmogaus organas, kurio paviršiaus plotas yra ~2 m2. Ji sveria 3-4 kg ir tai sudaro ~6-7 proc. kūno masės. Odos paviršius yra švelniai rūgštus - pH 4,7. Kūdikių ir vaikų odos epidermis (viršutinis odos sluoksnis) yra plonesnis, todėl oda greičiau pažeidžiama, yra jautresnė nei suaugusiųjų, prakaito ir riebalų liaukos veikia silpniau, oda pralaidesnė, ją labiau veikia saulės spinduliai. Dėl visų šių priežasčių oda greičiau pažeidžiama ir labiau linkusi išsausėti.

Bėrimas vaikui dažnai atsiranda netikėtai ir gali greitai išplisti, todėl tėvams kelia daug nerimo. Vaikų oda yra itin jautri, plonesnė nei suaugusiųjų ir greičiau reaguoja į infekcijas, alergiją, temperatūros pokyčius ar net paprastą sudirginimą. Kodėl vaikų oda taip lengvai reaguoja bėrimu? Vaikų oda yra ženkliai jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bet koks dirgiklis ar infekcija greitai pasireiškia matomais pokyčiais. Pagrindinė priežastis - nevisiškai susiformavęs odos barjeras. Oda dar geba sulaikyti mažiau drėgmės, lengviau išsausėja ir prasčiau apsaugo nuo aplinkos poveikio. Dėl to net nedidelis dirginimas gali sukelti paraudimą, niežulį ar smulkaus bėrimo atsiradimą. Kūdikių ir mažų vaikų odoje taip pat daugiau paviršinių kraujagyslių, todėl net silpnas uždegimas gali atrodyti ryškesnis. Infekcijos - virusinės ar bakterinės - vaikams pasireiškia intensyviau, o alerginės reakcijos gali vystytis greičiau dėl aktyvesnio imuninės sistemos atsako. Visa tai lemia, kad tėvams kartais sunku iš karto atskirti, ar bėrimą sukelia alergija, ar infekcija, nors gydymo principai skiriasi.

Smulkūs ar išplitę bėrimai vaikams dažniausiai kyla dėl dviejų pagrindinių grupių - infekcijų ir alergijų. Abiejų tipų bėrimai gali atrodyti panašiai, tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai padeda suprasti priežastį.

Infekcinės bėrimų priežastys

Infekciniai bėrimai vaikams dažniausiai pasireiškia kartu su kitais simptomais - karščiavimu, silpnumu, gerklės skausmu, galvos skausmu ar apetito sumažėjimu. Bėrimai gali būti smulkūs, stambūs, dėmėti ar pūsleliniai, priklausomai nuo infekcijos tipo. Smulkūs bėrimai, atsirandantys dėl virusinių ar bakterinių infekcijų, dažnai praeina savaime ir nėra pavojingi, jei nesukelia kitų komplikacijų.

Dažniausios infekcinės kilmės priežastys:

• Vėjaraupiai: Vėjaraupiai prasideda smulkiais raudonais spuogeliais, kurie vėliau virsta pūslelėmis ir galiausiai išdžiūsta. Skiriamasis toks bėrimo bruožas - elementų įvairovė. Būtinai atsiranda skaidraus skysčio pripildytų pūslyčių. Bėrimas plinta palaipsniui, todėl visos pūslytės yra skirtingos vystymosi stadijos. Ant odos galima pamatyti ir dėmelių, ir pūslyčių, ir šašiukų. Paprastai odą labai niežti. Dar vienas vėjaraupiams būdingas bruožas yra tai, kad bėrimas atsiranda tarytum bangomis.
• Raudonukės: Raudonukės sukelia smulkų bėrimą, kuris dažniausiai prasideda nuo veido ir išplinta į kūną. Paprastai liga persergama lengvai, šiek tiek pakyla temperatūra. Išberia smulkiais rausvomis dėmelėmis, jos matomiausios ant rankų, kojų, kaklo ir sėdmenų, išlieka apie 3 dienas.
• Rankų-pėdų-burnos liga: smulkūs raudoni taškeliai ant rankų, pėdų ir aplink burną, kartais su pūslelėmis.
• Virusiniai eksantemai: išplitę smulkūs bėrimai, dažnai lydimi karščiavimo.
• Skarlatina: smulkus, šiurkštus bėrimas, atsirandantis kartu su gerklės skausmu ir karščiavimu. Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda.
• Impetigas: Labai užkrečiama bakterinė infekcija, kuria dažniausiai serga vaikai. Paprastai ji prasideda kaip raudona dėmė arba pūslelė, kuri greitai plyšta, palikdama gelsvą, medaus pavidalo plutelę. Impetigas dažniausiai atsiranda aplink nosį ir burną. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui ir išvengti komplikacijų, būtinas antiseptinis odos gydymas, vietinio poveikio antibiotikų vartojimas ir maudynių/plaukiojimo ribojimas. Impetiga - odos liga, kurią sukelia auksinis stafilokokas, hemolizinis streptokokas arba iškart abi bakterijos, kurios taip pat ir furunkulų atsiradimo kaltininkės. Liga pažeidžia veido odą, ypatingai - aplink nosį, taip pat - delnus. Liga prasideda nuo nedidelės raudonos dėmelės, kuri greitai išauga. Paraudusioje odoje susidaro skysčio pritvinkusi pūslelė. Pūslelė greitai trūksta ir pasidengia geltona luobele arba sudžiuvusiais pūliais. Negydoma liga gali komplikuotis ūmiu inkstų uždegimu. Mažiems vaikams ypač pavojinga stafilokokinė impetiga, nes gali prasidėti nuplikytos odos sindromas, kuris pavojingas gyvybei. Negydoma impetiga gali tęstis savaites arba mėnesius. Būtinai kreipkitės į gydytojas, kuris veikiausiai išrašys antibiotikų kremų ir tepalų. Esant nuplikytos odos sindromo grėsmei, skiriama geriamųjų antibiotikų. Oda aplink pažeidimus valoma specialiais dezinfekuojamaisiais tirpalais. Spiritu valyti nepatartina, nes jis džiovina odą, o į išsausėjusią odą lengviau įsiskverbia mikrobai.
• Užkrečiamasis moliuskas: Dažna virusinė infekcija, sukelianti mažus, kietus, perlamutrinius arba kūno spalvos iškilimus su būdingu įdubimu centre. Nors molluscum contagiosum paprastai yra nekenksmingas ir kartais laikui bėgant išnyksta savaime, jis yra užkrečiamas ir gali plisti. Ši ir kitos odos infekcijos yra ypač pavojingos vaikams, sergantiems lėtiniu odos sausumu ir vietiniu dermatitu.
• Meningokokinė infekcija: tai pati pavojingiausia infekcija, kokia tik pasireiškia bėrimu. Iš pradžių ramybės gali neduoti tik sloga, gerklės perštėjimas, tačiau po to smarkiai pakyla temperatūra, tuo pačiu metu atsiranda bėrimas. Ligonį kankina šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai ir silpnumas.

Infekciniai bėrimai paprastai progresuoja greičiau, atsiranda naujų pažeidimų arba keičiasi jų forma.

Alerginės bėrimų priežastys

Alerginiai bėrimai vaikams gali atsirasti staiga - nuo kelių minučių iki kelių valandų po kontakto su alergenu. Jie dažnai būna ryškiai raudoni, niežtintys, kartais susidaro patinusios dėmėlės ar dilgėlinę primenantys iškilimai. Alerginis bėrimas - bendrinis terminas apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (kartais vadinama atopiniu dermatitu), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc. viso pasaulio gyventojų, dažniausiai užklupdamos pačius pažeidžiamiausius: nė 5-erių metukų nesulaukusius mūsų mažuosius.

Dažniausios alerginės bėrimų priežastys:

• Atopinis dermatitas (egzema): viena dažniausių lėtinių vaikų odos ligų, pasireiškianti sausomis, raudonomis, niežtinčiomis odos sritimis, dažniausiai ant skruostų, kaklo ir galūnių sąnarinių paviršių. Nors liga nekelia pavojaus gyvybei, ji labai paveikia gyvenimo kokybę dėl nuolatinio niežėjimo ir sutrikdyto miego. Atopinis dermatitas (atopinė egzema) - lėtinė, uždegimą sukelianti odos liga, kuriai būdingas odos sausumas, niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas, nuovargis ir miego sutrikimai. Ja gali sirgti ir vaikai, ir suaugusieji. Atopinis dermatitas dažniausiai prasideda ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant simptomai gali mažėti arba visai išnykti. Tikslios atsiradimo priežastys neaiškios, atsiradimui didelę reikšmę turi genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Egzema vadinamas ilgai besitęsiantis (lėtinis), neinfekcinės kilmės odos uždegimas, kurio metu dėl nuolatinio visos odos pažeidimo, tam tikri odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys, pasireiškia alerginis bėrimas. Liga paveikia patį didžiausią mūsų kūno organą - odą, kurios pagrindinė ir svarbiausia funkcija - apsaugoti organizmą nuo kenksmingų aplinkos veiksnių: bakterijų, virusų ir cheminių oro taršalų. Nenuostabu, kad šiai funkcijai sutrikus atopinio dermatito simptomus papildo ir pūlingi spuogeliai, sunkiai gyjančios ir šlapiuojančios žaizdos, kurių gydymui neretai prireikia ne tik antibiotikų, bet ir hormoninio pagrindo vaistinių priemonių. Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc.
• Dilgėlinė (urtikarija): Dilgėlinei būdingi staigūs, intensyviai niežtintys bėrimai. Jie yra rausvos spalvos, tankūs ir iškilę, panašūs į dilgėlių įgėlimus. Jie gali atsirasti ir išnykti per kelias valandas, keisdami savo vietą. Nors alerginė dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, ji dažnai išnyksta savaime arba pasikonsultavus su šeimos gydytoju. Dilgėlinė - grupė ligų, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir niežėjimas. Kartu gali būti ir gilesnių odos sluoksnių patinimas (angioedema). Bent kartą gyvenime dilgėlinė pasireiškia 12-23,5 proc. žmonių. Dilgėlinė ne visada yra susijusi su vaikų alergija. Vaikams dažniau pasitaiko ūminė dilgėlinė (kai bėrimas trunka iki 6 sav.), kuri dažniausiai būna susijusi su infekciniu susirgimu. Jei ūminė dilgėlinė pasireiškė pirmą kartą gyvenime, ištyrimas nereikalingas. Jei dilgėlinė yra lėtinė (tęsiasi daugiau nei 6 sav.), tiriama dėl galimų provokuojančių veiksnių (fizinių veiksnių, lėtinių infekcijų, skydliaukės patologijos, kitų ligų). 80 proc. atvejų lėtinės dilgėlinės priežastis lieka neaiški. Dilgėlinė gydoma šalinant provokuojančius veiksnius ir antros kartos (naujaisiais) antihistamininiais vaistais. Dilgėlinės tipo alerginis bėrimas - išskirtinis ir ne be priežasties gavęs tokį pavadinimą. Jį atpažinti itin nesudėtinga, nes visi tokį esame matę ir pajutę netyčia palietę vieną žymiausių Lietuvos piktžolių - dilgėlę. Bėrimai prasidedantys odos niežuliu ir odos paburkimais gali netikėtai atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Priklausomai nuo to, kas juos sukelia. dilgėlinės odos bėrimai gali tęstis nuo vos kelių valandų, dienų ar savaičių iki daugelio metų. Ligos metu bėrimai „migruoja“ nuo vienos kūno vietos į kitą ir visada yra lydimi nenumaldomo niežulio.
• Maisto alergija: kiaušiniai, žemės riešutai, pienas, žuvis, citrusiniai vaisiai ir kt.
• Kontaktinė alergija: servetėlės, kremai, kosmetika, skalbikliai, sintetinių medžiagų drabužiai. Alerginis kontaktinis dermatitas - uždegiminė odos liga, atsirandanti tiesioginio kontakto su alergenu vietoje. Šį dermatitą gali sukelti metalai, kosmetikos priemonės, konservantai ir kt. Alerginį kontaktinį dermatitą padeda diagnozuoti odos lopo mėginiai. Kontaktinis dermatitas - tai ypatingas alerginis bėrimas, pasireiškiantis kaip neigiama reakcija į tam tikras buitinės chemijos medžiagas, kosmetikos priemones, metalus. Žmogui, sergančiam kontaktiniu dermatitu, kontakto su alergenu vietoje po kelių-keliolikos valandų pasireiškia odos bėrimas, pasižymintis odos paraudimu, patinimu, niežuliu ir didesniais ar mažesniais spuogeliais. Jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, šis bėrimas pamažu virsta į atviras, sunkiai gyjančias žaizdas.
• Alergija vabzdžių įkandimams: patinimas, paraudimas, aštrus niežėjimas po įkandimo.
• Aplinkos alergenai: žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, dulkės (rečiau sukelia veido bėrimą, bet gali sukelti aplink akių paraudimą).

Alerginiai bėrimai dažnai išlieka vietiniai, stipriai niežti ir gali vedžioti tėvus klaidinga kryptimi, jei neseniai buvo įvestas naujas maistas ar priemonė.

Kaip atskirti infekcinį bėrimą nuo alerginio?

Iš pirmo žvilgsnio tiek infekcinis, tiek alerginis bėrimas vaikams gali atrodyti panašiai - paraudimas, taškeliai, dėmės ar smulkūs spuogeliai. Tačiau jų eiga ir lydintys simptomai dažnai skiriasi. Infekcinis bėrimas dažniausiai pasireiškia kartu su karščiavimu, vangumu ar kitais bendrais simptomais, o alerginis - ryškiai niežti ir atsiranda staiga po kontakto su alergenu.

Norint geriau suprasti skirtumus, svarbu stebėti kelis dalykus: kada bėrimas atsirado, kaip greitai jis plinta, ar yra karščiavimas ir kaip vaikas jaučiasi. Toliau pateiktoje lentelėje matyti, kokie požymiai dažniausiai padeda atskirti šiuos du bėrimų tipus.

Kada bėrimas gali rodyti rimtas sveikatos problemas?

Bėrimas gali rodyti rimtas sveikatos problemas, jei jis lydi aukštą temperatūrą, greitai plinta, sukelia kraujavimą, yra susijęs su silpnumu ar kvėpavimo problemomis. Tam tikri požymiai gali tiesiogiai rodyti rimtas virusines ar bakterines infekcijas, parazitų invazijas ar kitus rimtus audinių pažeidimus, todėl pastebėję įtartinų pokyčių, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Odos būklės niekada nereikėtų vertinti atskirai nuo bendros vaiko sveikatos. Vėliau, kai ūminė situacija stabilizuosis, gali prireikti dermatologo, kad būtų galima toliau spręsti konkrečias odos problemas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma vaikų bėrimų yra nepavojingi ir praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai reikalinga gydytojo apžiūra. Tėvams svarbu stebėti ne tik patį bėrimą, bet ir bendrą vaiko būklę: ar jis tampa vangus, ar kyla temperatūra, ar bėrimas plinta. Jei bėrimas ilgalaikis, periodiškai kartojasi tose pačiose veido vietose, pavyzdžiui, ant alkūnių ar kelių, arba keičia odos paviršių, todėl ji tampa storesnė, sausesnė ir pleiskanojanti, tai gali rodyti lėtinę ligą. Neįprasta bėrimo išvaizda ir tai, ar jis sukelia vaikui skausmą, yra labai svarbūs požymiai, rodantys, kad reikia kreiptis į dermatologą. Jei bėrimas stiprėja, plinta, vaikas serga, atsiranda pūslių arba bėrimas išlieka ilgiau nei kelias dienas.

Gydymas pagal priežastį

Vaiko bėrimo gydymas turi būti toks, kad padėtų, o ne dar labiau sudirgintų odą. Todėl pirmasis žingsnis visada yra priežasties nustatymas: ar bėrimas yra infekcinis, ar alerginis. Skirtingos priežastys reikalauja visiškai skirtingo priėjimo, todėl labai svarbu nepasikliauti atsitiktinėmis priemonėmis arba stipriais kremais be gydytojo rekomendacijos.

Infekcinio bėrimo gydymas

Infekciniai bėrimai dažnai pasireiškia kartu su karščiavimu, silpnumu ar kitais simptomais, todėl gydymas dažniausiai yra simptominis ir orientuotas į bendros savijautos gerinimą.

• Leisti vaikui pailsėti ir vengti intensyvios veiklos.
• Skirti pakankamai skysčių.
• Jei yra karščiavimas - naudoti paracetamolį arba ibuprofeną (pagal gydytojo rekomendacijas).
• Išlaikyti odą švarią, nuplauti drungnu vandeniu be agresyvių prausiklių.
• Vengti kosmetikos ir kvėpalų ant pažeistų vietų.
• Neliesti, nespausti ir nešalinti pūslelių ar šašų.

Esant tam tikroms infekcijoms, gydytojas gali rekomenduoti specifinį gydymą:

• Herpes simplex - antivirusiniai tepalai arba geriamieji vaistai.
• Impetigo - vietiniai arba geriamieji antibiotikai.
• Skarlatina - gydoma antibiotikais, nes tai bakterinė infekcija.

Alerginio bėrimo gydymas

Alerginis bėrimas paprastai atsiranda staigiai ir intensyviai. Pažeista oda dažnai niežti, parausta, atsiranda dilgėlinės tipo iškilimų. Gydymo pagrindas - pašalinti alergeną ir nuraminti odą.

• Švelniai nuplauti bėrimo vietą šiltu vandeniu.
• Vengti kvapių, spalvotų ar alkoholio turinčių priemonių.
• Naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus vaikams.
• Stebėti, ar bėrimas susijęs su maistu, kosmetika, skalbikliu ar vabzdžių įkandimu.
• Esant stipriam niežėjimui - pasitarti su gydytoju dėl antihistamininių vaistų.

Jei bėrimas atsiranda kartu su akių ar lūpų patinimu, kvėpavimo pokyčiais ar vėmimu - tai gali būti pavojinga alerginė reakcija, todėl būtina skubi pagalba.

Ko nedaryti?

Kad ir kokia būtų priežastis, tėvai turėtų vengti šių klaidų:

• Nenaudoti stiprių kortikosteroidų kremų be gydytojo paskyrimo.
• Netepėti daugybės skirtingų priemonių vienu metu.
• Nenaudoti agresyvių šveitiklių ar dezinfekcinių gelių.
• Neleisti vaikui kasytis - tai gali sukelti infekciją.
• Neišspausti bėrimų ir neliesti jų neplautomis rankomis.

tags: #vaiku #odos #berimai

• Sužinokite apie nėštumo testų patikimumą
• Miguel Ángel Silvestre pasiekimai
• Sutrikusios menstruacijos
• analizuoti mokymasis
• Vaikams apie brangiausią žemę