Lietuvoje pastebimas ilgalaikis gimstamumo mažėjimas, kuris prasidėjo dar gerokai iki 2009 m. Didžiausias kritimas įvyko 1990-ųjų pradžioje, kai gimusiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 56 tūkst. 1990 m. iki 41 tūkst. 1995 m. Paskesniais metais gimstančiųjų skaičius nuosekliai mažėjo, taigi, kalbama apie ilgą trijų dešimtmečių laikotarpį. 2009 m. gimė 32 tūkst. kūdikių, o po dešimt metų, 2019 m. - vos per 27 tūkst. Šis mažėjimas vyksta laipsniškai, pavyzdžiui, 2018 m. gimė 2,7 proc. daugiau mažylių nei kitais metais.

Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių gimstamumo mažėjimą, yra pasikeitęs šeimos kūrimo kelias. Vis dažniau tuokiamasi vėliau, todėl ir vaikų pradedama susilaukti vėliau. Prasidėjo vadinamasis vaikų susilaukimo modelio pasikeitimas. Jei sovietmečiu gimdyta anksti, dabar pradedama atidėti vaikų susilaukimą, o tai, atitinkamai, turi poveikį ir bendrai susilaukiamų vaikų skaičiui.

Taip pat svarbu nepamiršti, kad „susitraukė“ ir gimdančiųjų gretos, nes kartos, kurios yra priaugusios iki amžiaus, kada susilaukiama vaikų, yra mažesnės nei vyresnės. Sociologės minėtas pasikeitęs šeimos kūrimo kelias matosi ir statistikos departamento dešimtmečio gimstamumo apžvalgoje. 2009 m. pirmą kartą gimdančių moterų vidutinis amžius buvo 26 metai, o 2019 m. - 28 metai. Vidutinis visų gimdančių moterų amžius nuo 28,5 metų „pasenėjo“ iki 30,2 metų.

Tai vyksta tiek dėl perrašytų lūkesčių, kada gyvenimo kelyje jau laikas kurti šeimą ir susilaukti vaikų, tiek ir dėl galimybių tuos lūkesčius realizuoti. Išsilavinimo įgijimas, įsitvirtinimas profesinėje srityje, santykinis pajamų saugumo užsitikrinimas, būsto įsigijimas trunka vis ilgiau. „Gyvenimo susitvarkymui“ iki šeimos ir vaikų skiriama vis daugiau metų, o tai ir atsispindi gimstamumo demografijoje.

Taip pat mažėja ir šeimų, kurios susilaukia penkto, šešto ir daugiau vaikų. Pavyzdžiui, šešto vaiko 2019 m. buvo susilaukiama perpus rečiau nei 2009 m. Visą Nepriklausomybės laikotarpį prokreacinės nuostatos, t. y. kiek vaikų norima turėti, mažėjo. Taip pat neišgalima, nes apsirūpinimo, saugumo standartai, kurie suvokiami kaip būtini, norint susilaukti vaikų, užsitikrinami nelengvai. Kita vertus, būtina suvokti, kad gausių šeimų mažėjimas yra ir ilgalaikių procesų, kurie buvo įsisukę jau sovietmečiu, pasekmė.

Dabar dažnai pastebima, kad populiaru auginti tris vaikus vietoj įprastų dviejų, vadinama „trys yra nauji du“. Tai įrodo ir statistikos duomenys, kad trečio vaiko susilaukia 2 proc. moterų daugiau, nei prieš dešimtmetį. Tiesa, sociologijos profesorė primena, kad šių skaičių augimas yra per mažas, kad tai būtų galima vadinti oficialia tendencija.

Demografai yra užčiuopę tendenciją, kad gimstamumas šiek tiek didesnis tarp tam tikrų visuomenės grupių, kurios pasižymi aukštesnėmis socio-ekonominio statuso charakteristikomis. Statistikoje itin svarbus yra suminis gimstamumas - tikimybinis rodiklis, parodantis, kiek gyvų vaikų per visą savo gyvenimo vaisingą laikotarpį (15-49 metų) pagimdytų moteris, jeigu gimstamumas kiekvienoje amžiaus grupėje išliktų nepakitęs. Optimistiniu variantu rodiklis turėtų būti apie 2. Lietuvoje jis niekad nesiekia tokio skaičiaus - arčiausiai buvo 2017 m. - 1,7, o 2019 m. krito iki 1,63. Kaip sociologai vertina mūsų visuomenės ateities perspektyvas - daug senukų, kurių nėra kam išlaikyti? Mes jau dabar esame tokia visuomenė, nes visuomenės senėjimo tempas yra labai didelis. Tai susiję ne tik su gimstamumo, o dar labiau su tarptautine migracija, kuri beveik tris dešimtmečius buvo labai intensyvi. Vietoje 6989 jų padaroma 3196, bet tai paaiškinama su išaugusiu kontracepcijos prieinamumu ir naudojimu.

2019 m. 24,1 tūkst. (88,1 proc.) kūdikių gimė Lietuvoje. Užsienio šalyse gimė 3,3 tūkst., arba 11,9 proc. visų kūdikių. Daugiausiai lietuvių vaikų svetur gimsta Jungtinėje Karalystėje - per metus net 1474. Antroje vietoje „kitos valstybės“, o trečioje - Norvegija. 2019 m. du trečdaliai vaikų gimė miesto gyventojams, o vienas trečdalis - gyvenantiems kaime. Triskart sumažėjo trynukų gimstamumas - 2009 m. tryniai gimė 16-kai moterų, o 2019-tais tik penkioms.

2002 m. tokių amžiaus moterų būta 883 tūkst., na, o 2022 m. jų ženkliai sumažėjo - iki 596 tūkst. Daugelis jų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos: viena didelė emigracijos banga kilo po įstojimo į Europos Sąjungą, antroji - po 2009 m. ekonominės krizės. Iš kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių emigracijos statistikos matyti, kad dauguma ekonominių emigrantų buvo vyrai, tačiau lietuvės moterys keitė savo gyvenimus taip pat ryžtingai.

Nuo 2001 iki 2016 m. kasmet gimdavo apie 30 tūkst. vaikų, šis skaičius svyravo nedidele amplitude. O nuo 2017 m. jis kasmet traukėsi, ir vos per šešerius metus sumažėjo 10 tūkst. Traukimasis prasidėjo kaip tik tuo metu, kai ekonominis ir socialinis gyvenimas Lietuvoje pradėjo sparčiai gerėti: nuo 2016 m. Kitas demografams svarbus rodiklis - kiek moterys susilaukia vaikų. Kartų kaitai užtikrinti būtinas suminis gimstamumo rodiklis. Gimstamumo rodiklis pradėjo mažėti 2017 m., nors prieš tai beveik dešimtmetį jis augo, - dar 2016 m. turėjome gana komfortišką 1,6 lygį, o 2022 m. jis jau buvo tik 1,27. Tai ypač žema reikšmė, prilygstanti 2001-2002 m. antirekordui.

Tarp 1998 m. ir 2002 m., tikėtina, dėl Rusijos ekonominės krizės poveikio, Lietuvoje gimimų skaičius sumažėjo net 20 proc. - nuo 37 000 iki 29 500 vaikų. Nors tuo metu jų susilaukti galinčių moterų bei šeimų skaičius buvo pakankamai stabilus. Šių neskaitlingų kartų jaunimui dabar jau 22-25 metai. Turint omenyje, jog per pastaruosius ketverius metus visuomenė patyrė pandemiją, o dėl karo Ukrainoje juntama nuolatinė psichologinė įtampa, nėra ko tikėtis, kad jaunimas skubės kurti šeimas bei susilaukti vaikų. Turime išorinių (globalių, geopolitinių) ir vidinių priežasčių komplektą, kuris veikia dabartinę dvidešimtmečių - trisdešimtmečių kartą ir jų sprendimus. Kita vertus, gimstamumas pradėjo mažėti dar iki COVID 19, tad esama ir vidinių, su mūsų visuomene, jos raida susijusių priežasčių, kurios susiformavo iki pandemijos, ir tebeveikia iki šiol.

Ateities neapibrėžtumas, kurį, be minėtųjų globalių priežasčių, lemia ir smarkiai pabrangęs pragyvenimas, daro įtaką gimstančių vaikų skaičiaus mažėjimui. Dėl mažo gimstamumo natūrali gyventojų kaita jau dabar yra smarkiai neigiama.

Pastaraisiais metais nesaugumo jausmą patyrė daugelis. Vilnius jau senokai aplenkė ES vidurkį pagal vienam žmogui sukuriamą BVP, tačiau pagal būsto įperkamumą nusirito į 2009-2010 m. lygį. Daugelis jaunesnės kartos žmonių atidėjo planus įsigyti nuosavus namus, nes nekilnojamojo turto kaina vos per ketverius metus padidėjo vidutiniškai 40 proc. O laimingieji naujakuriai šiuo metu moka bankams 6 proc. metines būsto kredito palūkanas.

Kiti, „minkštuosius“ šeimos planavimą veikiantys veiksniai: svarbu, kaip planuojantys šeimos pagausėjimą įsivaizduoja geros tėvystės/motinystės standartus, t. y. kiek, jų manymu, kainuos vaiko auginimas. Neretai nepasitikima valstybine švietimo sistema, manoma, kad ji negali suteikti vaikui kokybiško gyvenimo starto. Alternatyva - privatus sektorius, tad vaiko ugdymas brangsta, ir tėvai galbūt linkę susilaukti mažiau atžalų.

Ketvirtadalis Lietuvoje vaikus auginančių tėvų yra vieniši. Pagal 2021 m. Eurostat duomenis, daugiau vienišų tėvų Europoje tėra tik Švedijoje (34 proc.), Danijoje (29 proc.), Estijoje (28 proc.). Lietuvoje, šeimai arba partneriams išsiskyrus, vaikai dažniausiai lieka su mamomis, ir joms tenka derinti darbą bei vaikų auginimą. Vieno asmens ūkiui tenka nemaži finansiniai iššūkiai. Net 29,9 proc. vienišų mamų ar tėvų, auginančių bent po vieną vaiką, patiria skurdo riziką. Jokia valstybės šeimos politika nepadės susirasti partnerio, prisiimančio atsakomybę už vaikų ugdymą. Beje, Lietuvoje mažėja tiek santuokų, tiek skyrybų skaičius. Nuo 2019 m. iki 2022-ųjų santuokų sumažėjo beveik penktadaliu - nuo 19 500 iki 16 127 (o 2023-iaisiais jų įregistruota vos 14 200!) Skyrybų per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 8 683 iki 7 395.

Vidutinis pirmą kartą tekėjančių nuotakų amžius siekia 28,3 metų, o vyrų - 30,5 metų. Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų. Tad dabar dažniau tuokiasi vyresni, tarsi labiau subrendę, ekonomiškai pajėgesni, jau „pagyvenę sau“ - po vieną arba kartu, bet nesusituokę. Amžiaus tarpsnis tarp 30-40 metų - bene palankiausias profesinei savirealizacijai.

Lietuva iš kitų šalių išsiskiria ilgomis motinystės bei tėvystės atostogomis - galima pasirinkti 18 arba 24 mėnesių laikotarpį. Antraisiais kūdikio auginimo metais jau leidžiama gana lanksčiai derinti vaiko priežiūrą bei darbinę veiklą, t. y. suteikiama galimybė dirbti „atostogų“ metu. Vis dėlto suteikiamos motinystės ar tėvystės atostogos nepakeičia gimstamumo kreivės į pozityviąją pusę.

Savanoriškos bevaikystės kelią renkasi tiek moterys, tiek vyrai. Tai nėra visai naujas reiškinys, tačiau jis sparčiai plinta. Europoje bevaikystę pasirinkusiųjų skaičius pradėjo augti visų pirma Vakarų Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose ir Anglijoje. O Pietų ir Rytų Europos šalyse tai yra palyginti naujas reiškinys, pradėjęs plisti tarp jaunesnių moterų kartų.

Moterys, apsisprendžiančios neturėti vaikų, dažniausiai vadovaujasi noro ir poreikio tapti motina stoka bei pasitenkinimu pasirinktuoju gyvenimo būdu. Vaikų neketinančios turėti moterys nebūtinai atsiduoda karjerai ar kitai veiklai. Jų prioritetas - į suaugusius orientuotas gyvenimo būdas, laisvalaikis, kelionės, kurių neriboja su vaikų auginimu susiję rūpesčiai bei atsakomybės. 2021 m. 8,8 proc. (t. y. apie 77 tūkst.) vyresnių nei 41 metų moterų buvo bevaikės. Tad Lietuvoje kiek mažiau nei dešimtadalis moterų lieka negimdžiusios. Bevaikių moterų dalis pamažu didėja.

Beveik dešimtadalis vyrų ir apie 7,6 proc. moterų nenorėtų turėti nė vieno vaiko. Neretai moterys mano galinčios tapti mamomis tik susiklosčius palankioms aplinkybėms, kai jau galės auginti vaiką taip, „kaip reikėtų“. Visuomenės spaudimas vaikų nenorinčioms gimdyti moterims ir jų auginti vengiantiems vyrams mažėja. Jaunesnės kartos linkusios pasinaudoti pasirinkimo laisve.

Galbūt vyrų bei moterų norą susilaukti daugiau vaikų galėtų paskatinti ilgalaikė valstybės demografijos bei šeimos politika: įperkamas būstas, kokybišką ugdymą bei išsilavinimą garantuojantys valstybiniai vaikų darželiai bei mokyklos, lanksčios darbo sąlygos. Kur kas sudėtingiau išsaugoti žmonių gebėjimą kurti gilius emocinius tarpusavio ryšius.

Lietuvoje didžiausias gimstamumas fiksuojamas rugpjūtį. Manoma, kad sezoniškumas turi įtakos ir pagal pastojimų dažnį jų daugiausiai įvyksta gruodį. Juk moteriai reikės vaiką išnešioti, taigi ne pastojimui reikia geriausios sveikatos, o išnešiojimui. Todėl turime turėti gerą mitybą nėštumo metu ir gimdyti palankiu oru. Didžiausias gimstamumas irgi yra rugpjūtį.

Statistikos departamento duomenys rodo, kad būtent liepos mėnesį pastaruosius dvylika metų gimė daugiausia gyventojų. Antras mėnuo pagal mūsų šalyje gimusių kūdikių skaičių yra rugpjūtis. Palyginti su pastarųjų dvylikos metų šio mėnesio vidurkiu, liepą gimsta vidutiniškai 11 proc. daugiau gyventojų. Rekordinis liepą gimusių kūdikių skaičius buvo užfiksuotas 2009-aisiais - tą mėnesį gimė iš viso 2 987 kūdikiai. Nuo jo mažai atsilieka kitų metų vasaros mėnesiai.

Didžiausias rekordininkas pagal mažiausią gimusių kūdikių skaičių - 2014 m. vasaris, kai Lietuvoje pasaulį išvydo 2 109 kūdikiai. Toliau rikiuojasi 2003-ųjų vasaris (2 154) ir 2002-ųjų lapkritis (2 170).

Statistika byloja, kad ilgainiui Lietuvoje gali pristigti nuotakų, nes pastaruosius penkerius metus berniukų mūsų šalyje gimsta maždaug penkiais šimtais ar net tūkstančiu daugiau negu mergaičių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasaulį išvydo 15 274 mergaitės ir 16 201 berniukų, užpernai - atitinkamai 14 804 ir 15 565.

Populiariausias motinystės amžius Lietuvoje - 25-29 metai. Pernai šio amžiaus gimdyvių buvo net 11 180.

Pastaruosius trejus metus gimdymų skaičius Lietuvoje auga. 2015 m. šalyje užfiksuoti iš viso 31 475 gimdymai, 2014-aisiais - 30 369, 2013 m. - 29 885. Tačiau ilgalaikės gimdymų skaičiaus didėjimo tendencijos nereikėtų tikėtis. Mat dabar gimstamumo augimą greičiausiai lemia prieš keletą dešimtmečių vykęs demografinis augimas. Šiuo metu atžalų susilaukia tuomet gimę vaikai. Kai praeis ši banga, ko gero, ir vėl bus gimstamumo nuosmukis, nes užaugs ta karta, kuri nebuvo gausi, ir tiesa, nebus kam gimdyti.

2017 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 510,4 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus ir jie sudarė 17,9 proc. visų šalies gyventojų. Berniukų buvo 13,1 tūkst. daugiau negu mergaičių. 2016 m. gimstamumas šiek tiek sumažėjo - gimė 852 arba 2,7 proc. kūdikių mažiau nei 2015 m. - iš viso 30,6 tūkst. Berniukų gimė 15,8 tūkst., mergaičių - 14,8 tūkst. 2016 m. gimė 379 dvynukų poros, 7 šeimos susilaukė trynukų. Pirmagimiai sudarė beveik pusę - 47 proc. - visų gimusiųjų, antragimiai - 37,7 proc., trečiais vaikais šeimoje gimusieji - 10,9, šeštaisiais ir paskesniaisiais - 0,8 proc.

2016-2017 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 330,9 tūkst. mokinių, arba 4,3 tūkst. (1,3 proc.) mažiau nei 2015-2016 mokslo metais. Per metus pradinukų padaugėjo 3,7 tūkst., tai yra 3,3 proc., o gimnazistų sumažėjo 3,7 tūkst., tai yra 3,7 procento. Bendrojo ugdymo mokyklose mokinių, išskyrus pradinukus, mažėja, tačiau ikimokyklinio ugdymo įstaigose - daugėja. 2016 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklų ikimokyklinio ugdymo grupėse buvo ugdoma 116,8 tūkst. vaikų, arba 1,2 tūkst. , tai yra 1,1 proc. daugiau nei 2015 metais. 2016-2017 mokslo metų pradžioje 19,8 tūkst. mokyklinio amžiaus 7-17 metų vaikų nesimokė mokykloje. Per penkerius metus - nuo 2012-2013 mokslo metų, tokių vaikų skaičius išaugo 4 tūkst., arba 26,2 proc. Didžiausia dalis, 75,3 proc. 2016 m. 102,4 tūkst. mokinių lankė neformaliojo vaikų ugdymo mokyklas - menų, muzikos, sporto ir kt. Kaip ir ankstesniais metais, populiariausios buvo sporto ir muzikos mokyklos, kurias lankė atitinkamai 37,6 ir 24,7 proc. visų lankančiųjų neformaliojo vaikų ugdymo mokyklas. Išaugo mokinių susidomėjimas informacinėmis technologijomis ir technine kūryba.

2016 m. veikė 1 183 vaikų vasaros stovyklos, kuriose poilsiavo 42,7 tūkst. vaikų ir dirbo 7 tūkst. Socialinės rizikos šeimose, kurių buvo 9 676, 2016 m. pabaigoje gyveno 18,8 tūkst. vaikų ir, palyginti su 2015 m., jų skaičius sumažėjo 1,5 proc. Beveik pusė - 46 proc. vaikų augo šeimose, kurioms trūksta socialinių įgūdžių, 42 proc. - su girtaujančiais, psichotropines medžiagas vartojančiais tėvais. 2016 m. padidėjo smurto atvejų prieš vaikus skaičius - nuo smurto galimai nukentėjo 2 474 vaikai, tai 896 vaikais, arba 56,8 proc., daugiau nei 2015 metais. 64 proc. nuskriaustų vaikų galimai patyrė psichologinį smurtą, 33 proc. - fizinį, 3 proc. - seksualinį. Mergaitės dažniau patyrė seksualinį smurtą, o berniukai - fizinį. 2016 m. padaugėjo dingusių vaikų - buvo paskelbta 2 209 vaikų paieška, tai 161 vaiku arba 8 proc. daugiau nei 2015 metais.

tags: #didziausias #vaiku #skaicius #iki #15 #metu

• Retos gimdymo komplikacijos
• Vaikų kaitavimo stovyklos
• Veisiejų "Ąžuoliuko" lopšelis-darželis
• Vaikų kirpimo kuponų privalumai
• Mokomės žaisdami su vaikais