Ar turite svajonių ir minčių, kurios jums yra svarbios, tačiau niekas nekada jų neklausė? Jeigu į šį klausimą atsakėte teigiamai, skaitykite toliau. Paklausus mamos ar tėčio, ką jie žino apie savo vaiką, pastarieji gali ir sutrikti - „Viską!” Ar tikrai viską? Pateikiame jums klausimus, kuriuos pateikę vaikui, apie jį tikrai sužinosite daug įdomaus ir tai, kas jam svarbu. Ne tai, ką jis šiandien valgė darželyje ar kokiais batais nori autis, o iš tiesų, kas dedasi jo mažoje širdelėje.
Vaikai auga ir greitai keičiasi tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tiek emociškai. Kaip tėvai mes turime stengtis padėti vaikams suprasti, kas jie yra, kuo jie tiki, kaip būti nepriklausomiems ir atrasti savo kelią. Mes negalime užauginti savo kopijų, turime pamatyti unikalias vaikų savybes ir padėti jiems augti, parodydami savo meilę, pasitikėjimą ir suteikdami paramą. Kai vaikas atsiranda šeimoje, tėvų tikslas yra padėti vaikui atsiskleisti, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes. Todėl svarbu, kad vaikai suprastų ir pripažintų savo jausmus, kad žinotų, kaip elgtis, jei supyksta, yra nusiminę ar patiria kitų sunkių išgyvenimų. Svarbu, kad vaikai gebėtų suprasti save, išmoktų mąstyti patys, plėtoti savo idėjas, pripažinti, kad jie gali turėti kitokius įsitikinimus nei aplinkiniai.
Stiprus ryšys su mūsų vaikais yra raktas į jų sveiką vystymąsi ir emocinę gerovę, todėl tėvystė teikia dar didesnį pasitenkinimą. Pagal Amerikos pediatrų akademija (AAP), geras bendravimas stiprina tėvų ir vaikų ryšį. AAP rekomenduoja tėvams nuosekliai ir aktyviai klausytis su savo vaiku. Naudokite pateiktus klausimus, kad pokalbio rutulys suktųsi. Tačiau šios idėjos yra tik atspirties taškas. Galite paklausti savo vaiko apie bet ką. Galite paklausti jų apie ką nors praeityje, apie jų dabartinį kasdienį gyvenimą ar ateitį. Savo klausimus galite pagrįsti realybe ar fantazija. Jie gali būti kvaili, rimti arba kažkur tarp jų. Taip pat galite sekti jų pavyzdžiu užduodami jiems klausimus, kuriuos jie jums užduoda. Temos, kurios gali sudaryti palankią dirvą diskusijoms, apima temas, susijusias su jų pomėgiais, pomėgiais, draugais ir populiariąja kultūra. Jei jie mėgsta superherojus, futbolą, fortepijoną ar tapybą, užduokite jiems klausimų, susijusių su tomis aistromis. Be to, atvira diskusija paprastai klesti, kai suformuluojate savo klausimus taip, kad paskatintumėte daugiau atsakymų nei taip arba ne. Šiuos klausimus taip pat galite užduoti savo vaikams bet kuriuo metu ir bet kur. Tačiau pasirinkus momentą ir vietą, kai jūsų vaikas yra susikaupęs, ramus ir neskubantis, galite gauti išsamesnius atsakymus. Kuo mažiau trukdžių, tuo geriau. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikas iš pradžių nėra labai susijaudinęs atsakydamas į jūsų klausimus. Ir neskubinkite jų atsakyti arba per greitai pereikite prie kito. Būtinai prisijunkite prie linksmybių, pateikdami atsakymus į šiuos klausimus.
Šeimos vakarienės ypač svarbios diegiant vaikams sveikatai palankios mitybos įpročius ir stiprinant šeimos santykius. Juk šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje tai dažnai yra vienintelis laikas, kuomet visa šeima yra kartu vienoje vietoje. 2017 metais Monrealio universiteto atliktas tyrimas rodo, kad vaikai, kurie reguliariai valgo kartu su šeima, gauna daugiau ilgalaikės naudos fizinei ir psichinei sveikatai. Kasdieninė vakarienė kartu ne tik padeda įveikti gyvenimo įtampą, pasidalinti sunkumais, bet net ir moko sveikesnės mitybos įpročių ar padeda reguliuoti savo svorį. Psichologai primena, kad vakarienė turi būti atokvėpis nuo kasdieninių problemų, todėl nepulkite aiškintis, kodėl vaikas gavo blogą įvertinimą ar priekaištauti vienas kitam dėl neatliktų darbų. Taip pat svarbu pasidalinti užduotis ruošiant vakarienę - ne vienas asmuo, kuriuo dažnai būna mama, turi būti atsakingas už maisto ruošimą, patiekimą, vėliau stalo sutvarkymą. Net ir mažiausi vaikai gali įvykdyti nedideles užduotis prisidėdami prie bendros vakarienės. Tai padės ugdyti vaikų savigarbą - padėkokite, už jų pagalbą, parodykite, kad jums šis laikas kartu yra labai svarbus. Neribokite vakarienės laiko, neskubinkite vaikų kramtyti ir greičiau bėgti nuo stalo.
Mažų vaikų tėvai tikriausiai labai įpratę, kad jų vaikas kasdien užduoda šimtus klausimų. Taigi, kaip paskatinti vaikus nuolat teirautis? Užduokite jiems klausimų mainais! Juk įrodyta, kad vaikai mėgdžioja žodžius, savo tėvų ir globėjų modelius, kasdienybę ir elgesį. Kartais pokalbio pradžia gali būti iššūkis. Jei norite labiau sudominti savo vaikus ir peržengti pagrindinį klausimą „Kaip praėjo jūsų diena?“, galbūt galėsime jums padėti. Vaikams užduodami klausimai, kuriems reikia daugiau nei „taip“ arba „ne“, yra didžiulės naudos. Tai padeda lavinti jų kalbą, bendravimą, kritinį mąstymą ir socialinius įgūdžius. Atviri pokalbiai taip pat ugdo kūrybiškumą, savigarbą ir pasitikėjimą.
Tėvai turi būti aktyvūs klausytojai, ne tik inicijuojantys, bet ir palaikantys pokalbį. Svarbu ne tik išklausyti vaiką, leisti jam pasisakyti, bet ir aktyviai dalyvauti pokalbyje - prisiminkite savo mokyklinę patirtį, bet ja neužgožkite vaiko įspūdžių.
Klausimai, kurie padės pažinti vaiką
Pateikiame jums 15 klausimų, kuriuos pateikę vaikui, apie jį tikrai sužinosite daug įdomaus ir tai, kas jam svarbu. Vaiko atsakymus vėliau galite užrašyti. Taip pat įdomu turėti specialų bloknotą, kuriame rašytumėte skirtingų metų atsakymus į šiuos klausimus.
- Kokia tavo didžiausia svajonė šiandien?
- Koks herojus tau labiausiai patinka ir kodėl?
- Jeigu tu būtum gyvūnas, kokiu norėtum būti?
- Koks animacinio filmo veikėjas tau labiausiai patinka?
- Jeigu galėtum išsirinkti vieną „super” galią, kas tai būtų?
- Kai nueini į darželį ar mokyklą, ką tu labiausiai džiaugiesi sutikęs?
- Už ką tau patinka tavo geriausias draugas?
- Kur t norėtum nuvykti?
- Kada tu jauti, kad suaugusieji tavęs nesupranta?
- Jeigu tau leistų išrinkti, ką pietums valgysite darželyje/mokykloje, kas tai būtų?
- Ką tau labiausiai patinka žaisti?
- Koks tavo mėgstamiausias gyvūnas?
- Ko tu norėtum išmokti?
- Kas tavo manymu, yra pats protingiausias ir įdomiausias?
- Kuo nori tapti užaugęs?
Idėjos pokalbiams prie vakarienės stalo
Dalijamės idėjomis, ko galėtumėte paklausti vaikų prie vakarienės stalo aptarinėjant naujus mokslo metus, patirtus įspūdžius ir išgyventas emocijas.
- Ką valgei pietums ir kas sėdėjo šalia?
- Kokius žaidimus neseniai žaidei telefone ar kompiuteriu?
- Koks buvo smagiausias/linksmiausias dalykas, nutikęs šiandien?
- Ar šiandien kas nors tau padarė kažką labai mielo?
- Kas privertė tave šiandien nusišypsoti?
- Koks mokytojas galėtų vadovauti zombių apokalipsei? Kodėl?
- Kokį naują faktą sužinojai šiandien?
- Kas atsinešė/nusipirko geriausią užkandį? Kas tai buvo?
- Koks iššūkis tau šiandien buvo didžiausias?
- Kaip įvertintum šiandieną balu nuo 1 iki 10? Kodėl?
- Jei vienas tavo klasės draugas galėtų būti mokytoju, kaip manai, kas juo taptų ir kokio dalyko?
- Jei tu galėtum tapti mokytoju rytoj, ko mokytum?
- Ar kas nors tave šiandien suerzino?
- Su kuo norėtum draugauti, bet dar to nedarai? Kodėl ne?
- Kokia yra svarbiausia tavo mėgstamo mokytojo taisyklė?
- Ką labiausiai mėgsti daryti pertraukos metu?
- Ar kuris nors mokytojas tau ką nors primena? Ką ir kodėl?
- Ką šiandien naujo sužinojai apie savo draugus?
- Jei į tavo mokyklą atskristų ateiviai ir pagrobtų tris vaikus - kuriuos norėtum, kad jie pasiimtų?
- Kokį vieną dalyką padarei šiandien, kad padėtum kitiems?
- Kada šiandien savimi labiausiai didžiavaisi?
- Kokio dalyko norėtum išmokti prieš pasibaigiant mokslo metams?
- Koks klasiokas yra visiška tavo priešingybė?
- Kuri mokyklos erdvė yra pati smagiausia?
- Kokius sportinius įgūdžius norėtum šiemet pagerinti?
- Kokį patiekalą norėtum, kad pradėtų gaminti mokyklos valgykloje?
- Ką įdomaus pastebėjai keliaudamas į arba iš mokyklos?
- Kaip manai, kaip tave apibūdintų kiti klasiokai? Kodėl?
- Ko šiandien mokeisi, kas atrodo visiškai nebus reikalinga ateityje?
- Jei galėtum padaryti kapitalinę mokyklos remontą - kaip viską pakeistum?
Kaip neužauginti priklausomo vaiko
Turbūt nėra tokio tėvo, kuris norėtų užauginti nuo savęs priklausomą vaiką, kuris negebėtų pasirūpinti savimi ir visą gyvenimą būtų priklausomas nuo tėvų. Tik neretai norime vieno, o savo elgesiu neleidžiame vaikui būti savarankišku.
- Vaiko sumažinimas. Auginant jauniausią vaiką atrodo, kad jis visą laiką mažas, todėl jauniausias vaikas šeimoje yra didžiausioje pavojaus zonoje. Tėvų hyper globos pavojuje yra ir vienturčiai vaikai, nes jiems tenka visi tėvų meilės spinduliai. Vaiką mes sumažiname jį vadindami mažybiniais epitetais, pvz.: katinukas, zuikelis, saulytė, Jonelis, Agnytė. Tokie vaiko žodiniai pamažinimai, stabdo vaiko savarankiškumą, nes jis visada ir jausis mažiukas, kuriam reikia globos. Žodžiais mažinti vaiką galima iki tada, kol vaikas jau pasako „aš“, „mano“, tai rodo, kad jau vaikas save suvokia kaip atskirą asmenybę ir reikia ją stiprinti. Tai nereiškia, kad vaiką visai negalima vadinti maloniais žodeliais, bet tada, kai vaiko kažką prašome padaryti, reikėtų kreiptis tikruoju vaiko vardu, pvz.: „Jonai“, „Agne“.
- Pasidavimas vaiko manipuliacijoms. Kuris tėvas ar mama nėra girdėjęs iš savo vaiko „nemoku, negaliu, man neišeis...“ . Labai sunku atsilaikyti prieš tokius vaiko zyzimus. Vaikai labai gerai pažįsta savo tėvus ir žino jų jautriausias vietas. Jie žino, kaip mumis manipuliuoti, kad gautų tai, ko nori. Per manipuliacijas vaikai gauna tėvų dėmesio, nors tai ir trukdo jų savarankiškumo vystymuisi. Tokiais atvejais stebuklingai gali suveikti žodžiai „Prašau pamėgink iš naujo“, „Aš tavimi tikiu, tau pavyks“, „Tu gali“, „Pamėgink dar kartą, jei nepavyks tada tau padėsiu“.
- Noras pasirodyti prieš kitus, noras būti super mama ar tėčiu. Tarkim, darželiui reikia pagaminti rudens derliaus šventei kokį nors daiktą, vaikas imasi pats konstruoti, bet jam gaunasi truputi šleivai, truputi kreivai, žodžiu - vaikiškai. Dažnas tėvas arba mama neatsiklaiko ir darbelį padaro už vaiką. Dar akivaizdžiai vaikui parodydamas, kad jo darbas buvo prastesnis. Neretai taip nutinka ir su vaikų namų darbais mokykloje. Tėvai griebiasi atsakomybės už vaikų mokymąsi, nes jei vaikas ką nors pamirš arba padarys netobulai, tai bus gėda tėvams, kad prastai rūpinasi savo vaiku. Noras būti gera mama arba tėvu pakiša koją vaiko savarankiškumui.
- Pasidavimas savo baimėms. „Vaikas alkanas - reikia pamaitinti“, „Vaikas sušals ir susirgs, reikia jį pačiam aprengti“ ir panašiai. Taip pasiduodami savo baimėms neleidžiama vaikams vystyti savo savarankiškumo. Nors alkani vaikai nebūna, o mažiau apsirengia vaikai serga mažiau.
- Vaiko saugojimas nuo nesėkmių. Kai vaikas nujaučia, kad jam gali nepavykti, jis pradeda vengti tos veiklos. Tarkim, vaikui sunkiau susidraugauti su bendraamžiais ir jis atsisako eiti į žaidimų aikštelę ar į kiemą. Tėvai, saugodami vaiką nuo neigiamų jausmų, leidžia jam apsidoti savo baimei ir vengti vaikų. Jei vaikas savo gyvenime nepatirs sunkumų ir apribojimų, jis užaugs nebrandi asmenybė, kuri vengs prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir dėl visko kaltins kitus žmones.
Norėdami užauginti savarankišką žmogų, reikia stengtis nepasiduoti savo baimėms, netaupyti laiko vaiko savarankiškumo sąskaitą ir nesistengti apsaugoti vaiko nuo gyvenimo, nes tai padaryti tiesiog neįmanoma.
26 klausimai vaiko savęs pažinimui
Pateikiame 26 klausimus, kurie padės vaikui geriau pažinti save. Tėvai juos turi užduoti vaikui. Ir atminkite, kad nereikia visų klausimų išpyškinti vienu metu. Išanalizuokite juos ir užduokite kaskart pagal situaciją, o iš vaiko atsakymo galbūt išsivystys ir detalesnis pokalbis. Šiuos klausimus patariama užduoti 10 m. ir vyresniems vaikams. Tačiau visi vaikai skirtingi, tad kai kuriems vaikams klausimus iš sąrašo galite užduoti ir 8 ar 9 metų atžalai. Kitaip tariant, įvertinkite vaiko emocinę ir psichinę būklę ir patys nuspręskite, kada tinkamiausias metas paklausti vieno ar kito klausimo. Šie klausimai gali padėti išsakyti savo jausmus ar prisiminimus. Svarbu, kad jūs suteiktumėte vaikui galimybę apmąstyti jo atsakymus ir padėti suprasti jausmus bei palaikyti.
- Kokios yra tavo stipriosios savybės?
- Jei galėtum gyventi bet kuriame pasaulio krašte, kokį rinktumeisi?
- Kokie tavo tikslai mokykloje šiais metais?
- Su kuo kalbėtum, jei turėtum problemų?
- Ką norėtum nuveikti smagaus?
- Kas tau kelia nerimą?
- Ką norėtum, kad tavo tėvai apie tave sužinotų? O ką norėtum, kad sužinotų draugai ir bendraklasiai?
- Jei turėtum tik vieną norą, ko panorėtum?
- Dėl ko jauti gėdą?
- Kur jautiesi saugiausiai?
- Jei nebijotum, ką darytum?
- Ką tau reiškia nepasisekimas? Ar kada taip jauteisi? Kaip su tuo jausmu susidorojai?
- Kaip suvoki, kad pyksti? Kaip tada jautiesi ir ką galvoji?
- Kuo tu skiriesi nuo kitų?
- Kai suaugusieji (tėvai, seneliai, mokytojai ir pan.) sako, kad su tavimi yra sunku, ar manai, kad tai tiesa?
- Ką tu darai, kai matai, kad žmonėms nepatinki?
- Dėl ko tu savimi didžiuojiesi?
- Kokius dalykus gali kontroliuoti? O kokių ne? Kaip jautiesi, kad yra dalykų, kurių negali kontroliuoti?
- Kas tau labiausiai patinka ir nepatinka mokykloje?
- Ką darai, kai patiri stresą?
- Kokį gražiausią dalyką galėtum pasakyti apie save?
- Koks tavo laimingiausias prisiminimas?
- Ką darai, kai jautiesi nusivylęs? Ar manai, kad verkti yra gerai?
- Kokia tavo mėgstamiausia knyga, muzikos grupė, filmas, maistas, spalva, gyvūnas?
- Už ką jautiesi dėkingas?
- Ką norėtum sužinoti apie save?
Šie klausimai skirti inicijuoti šiltesnius santykius, atviresnius pokalbius, artimesnį tarpusavio ryšį. Būkite atviri ir nuoširdūs, tačiau prisiminkite, jog ne į visus klausimus galite sulaukti atsakymo. Ir ne į visus norėsite atsakyti. Būtina sąlyga: kalbantis turi būti išklausytas iki galo. Tai reiškia - be pertraukinėjimų, replikų, bandymų pasiteisinti ar reaguoti į išsakomą nuomonę. Besąlygiška pagarba kalbančiajam apdovanos Jus drąsiais, tikrais ir nesumeluotais atsakymais. Ar visuomet bus patogu? Tikrai ne! Bet mes ir ieškome ne patogumo, o tiesos.
