Vaikai, su pasigardžiavimu valgantys daržoves vietoje traškučių - tikra tėvelių svajonė. Šiandien ši svajonė tampa realybe Lietuvos ugdymo įstaigose, kurios aktyviai dalyvauja jaunimo iniciatyvinės grupės „Eko karta“ ir UAB agrofirmos „Sėklos“ organizuojamoje akcijoje „Eko karta žalia stotelė“. Ši ekologinės gyvensenos akcija, pradėta vykdyti 2008 m., daugelyje ugdymo įstaigų tampa svarbia, visus metus trunkančia veikla.
Akcijos „Eko karta žalia stotelė“ dalyviai vieningai sutinka, kad augalų auginimas ugdymo įstaigoje yra sudėtingas darbas, reikalaujantis nuolatinės žaliųjų zonų priežiūros, laiko ir pastangų. Kiekviena įstaiga nuo pat pradžių ieškojo savo kelio, kaip efektyviau organizuoti daržininkavimo programą, kad ji papildytų, o ne apsunkintų pagrindinę veiklą. Įstaigos, sugebėjusios akcijos veiklą integruoti į savo programas, pamokų turinį ar užklasinę veiklą, stebina dideliu vaikų įsitraukimu, naujomis idėjomis ir noru gilinti žinias.
Vaikų eksperimentai su augalais
Ankstyvą pavasarį vaikai patys daigina augalų sėklas, jas pikuoja, tręšia ir augina. Nuo įšalo atlaisvėjus žemei, prasideda įprasti žemės darbai: sodinami ir sėjami patys įvairiausi augalai. Atėjus rudeniui, skinamas derlius ir ruošiama žemė žiemos miegui. Šie gamtos ciklo darbai darniai įsiliejo į Lietuvos mokyklų, lopšelių-darželių bei vaikų globos namų kasdienybę, vaikams nuolat teikdami atradimų džiaugsmą.
Ilgamečio akcijos „Eko karta žalia stotelė“ vykdymo rezultatai akivaizdūs: vaikai sodina daugiau priežiūros ir žinių reikalaujančius augalus, kuria ne pavienius gėlynus, o jų derinius alpinariumuose. Taip pat gilinasi į įvairius augalų auginimo būdus, o daugelis šiemet naudojo natūralų, pačių paruoštą kompostą.
„Pavasarį visus gėlynus pabarstėme nestoru 10 - 15 cm komposto sluoksniu. Humusą gamino Kalifornijos sliekai. Jie visas piktžoles, sodo žolę, mėšlą, šiaudus "perdirbo" per vieną sezoną, kas komposto krūvoje buvo pūdoma 3 - 4 metus. Prie mokyklos tako molingą žemę sukasėme su dovanų gautomis durpėmis. Visi pamatėme akivaizdų skirtumą - pražydo Kanos, labai gražiai žydėjo irisai, serenčiai, žemė atsigavo, tapo derlingesnė. Vaikai praktiškai, tiesiog savo rankomis beriant žemes, pamatė skirtumą, įsitikino koks natūralių trąšų poveikis augalams bei dirvožemiui, sužinojo, kad natūralios (rūgščios) durpės tinka spanguolių ir šilauogių auginimui, neutralizuotos durpės - sėklų daiginimui, gėlių, vaismedžių, vaiskrūmių mulčiavimui, išmoko gaminti kompostą ir pan.”
Jaunieji daržininkai taip pat domėjosi, kaip patiems užsiauginti daržoves, kurias valgyti būtų saugu ir sveika. Pavyzdžiui, Jurbarko Vytauto Didžiojo mokyklos mokiniai, sulaukę pirmojo derliaus, tyrė morkose esantį nitratų kiekį, aiškinosi, kodėl ir kaip jie susikaupia daržovėse bei kokią įtaką tai turi mūsų sveikatai.
Projekto organizatorius nustebino jauniausi dalyviai - Šiaulių lopšelio-darželio „Coliukė“ komanda, kuri vaikų tyrinėjimams suformavo 60 m² ploto erdvę, įrengdama vaistažolių labirintą bei akmenukų takelius, naudojamus vaikų masažui. Tai tik keli pavyzdžiai, kokių iniciatyvų ir tyrinėjimų ėmėsi smalsūs augalų puoselėtojai.
Moksleiviams kasmet talkinantys konsultantai pastebi, kad iš pradžių tik mėginę, dabar jau drąsiai į žemės darbus kimba vaikai, mokytojai ir net jų tėveliai. Sudėtinga augalų priežiūra ir auginimas tampa sėkminga ugdymo dalimi.
Iššūkiai ir sėkmės paslaptys
Pasak UAB agrofirmos „Sėklos“ atstovės Ramunės Monkevičienės, auganti dalyvių patirtis verčia keistis ir organizatorius. Šiais metais, be įprastos paramos sėklomis, dalyviams buvo suteikta galimybė konsultuotis su profesionaliu landšafto architektu, kas paskatino mokyklas imtis aplinkos gražinimo darbų. Siekiant dar labiau paskatinti, buvo organizuotas aplinkos želdinimo konkursas „Žalia žalia kur dairais...“, apdovanotos penkios „žaliausios“ ugdymo įstaigos. Organizatoriai ieško būdų ir toliau glaudžiai bendrauti su kiekvienu dalyviu, padėti jiems pasisemti kuo daugiau svarbios daržininkavimo patirties.
Sėkmingą dalyvių įsitraukimą nulėmė ir tai, kad kapstymasis žemėse vaikams yra natūrali, džiaugsmą teikianti veikla. Jie savo akimis pamato visą augalų augimo ciklą, vėliau mokosi panaudoti užaugintas daržoves, prieskonius, vaistažoles - visa tai sukelia nepamirštamą patirtį.
„Mes buvome tie sodininkai, kurie puoselėjo kiekvieną daigelį, juos šildė savo darbu, prisilietimu, savo šiluma ir meile. Mes kūrėme grožį sau ir kitiems.“ - savo išgyvenimais dalinosi dalyvė Gabrielė iš Širvintų rajono Bartkuškio mokyklos.
„Buvo labai gera ir smagu, jaučiausi pakylėta, kad galėjau padėti. Išmokau kitus vaikus sodinti gėles, nes mūsų klasė tai daro jau antrus metus. Sukūrėme labai gražią aplinką ir tai yra neapsakomas jausmas (Justė, Jurbarko Vytauto Didžiojo mokyklos moksleivė).“
Kiekvienas žingsnis - šventė. Besimokantieji augalų auginimo turi atlikti daug dalykų: valdyti, stebėti, fiksuoti, vertinti augalus ir su jais susijusius procesus, tačiau, pasak organizatorių, svarbiausia - džiaugtis procesu! Augalų sodinimas bei derliaus nuėmimas kai kuriose ugdymo įstaigose jau tapo bendruomenių šventėmis, o metų eigoje vaikai kūrybiškai reiškia savo mintis „Žalios stotelės“ stenduose, rašo daržininko, sodininko dienoraščius.
Užbaigdami šių metų akciją „Eko karta žalia stotelė“, organizatoriai kartu su savanoriais aplankė dalį ugdymo įstaigų. Vaikams buvo atskleista, kaip iš gamtos gėrybių pasidaryti samanų eglutes, papuošusias kiekvieno kambarį bei klasę. Globos namuose vaikams itin smagu buvo kurti ir marginti ekologiškus žaislus - kartono namukus. Didelį džiaugsmą vaikams sukėlė vaišių gamyba. Šiais metais vaikai iš savo užauginto derliaus gamino įvairius patiekalus: virė tradicija tapusią moliūgų sriubą, kepė įdarytą cukiniją, obuolių desertus, svogūnų pyragą, degustavo vaistažolių arbatas ir patys kūrė vaistinių augalų mišinius. Pasak organizatorių, kiekvienas mažas žingsnelis, lydimas įprasminančios linksmos veiklos, skatina pamatyti, kiek jau nueita, o šiais metais dalyviai įrodė, kad gali nuveikti tikrai labai daug. Belieka laukti pavasario - naujos šventės ir darbymečio lysvėse.
Daržininkystės nauda vaikų globos namuose
„Žaliųjų stotelių“ kūrėjų - vaikų - mokytojai pastebi, kad daržininkystės nauda neapsiriboja vien ekologiškų daržovių auginimu. Pasak jų, draugystė su žeme ir augalais keičia pačius vaikus.
Draugystė su augalais (gėlėmis) atskleidžia gražiausias vaikų savybes: skatina juos rūpintis kitais ir jaustis atsakingais. Svarbiausia, kad gražių minčių pasėtos sėklos išdygo vaikų širdelėse.
Technologijų mokytoja Jolanta Kundrotienė, projekto mokykloje iniciatorė ir įkvėpėja, teigia, kad draugystė su augalais atskleidžia gražiausias ir jauno, ir brandaus žmogaus savybes. Augalai skatina rūpintis, jaustis atsakingais, tapti kantriais, kūrybiškais, puoselėja norą bendrauti ir dalintis.
Ypač tai atsiskleidė Jurbarko miesto ir verslo šventėje - didžiulio bendruomenės susidomėjimo sulaukė vaikų išauginti serenčių daigeliai. Mokytoja Elena Bakšienė pastebėjo, kad sąlytis su gamta itin keičia vaikus ir klasę: „dažnai mokykloje sunkiau pritampantys ar turintys elgesio problemų, su augalais elgiasi labai atsargiai. Draugą pastumti gali, o augalo gležnumas juos apramina, vaikai jaučiasi atsakingi.“ Ji pasakojo, kad vaikai gina ir vertina savo triūsą: „Kol nedirbome darže, to nepastebėjau. Puikiai veikia principas: „Pats pasodinu - pats prižiūriu”. Šalia mokyklos prisodinome tulpių. Kaip jas saugo! Žiūri, kad kamuolys nenukristų, dar ir kitus sudrausmina. Nors patys, gal kažkur pridarę žalos, čia žaisdami elgiasi atsargiau, juk patys tą grožį puoselėja. Be to, pradėję dirbti darže, patys mažiau laužo gėles mokykloje”.
Mokytoja pastebėjo, kad dirbdami darže vaikai labai nori išsikalbėti: „Dirbame mažomis grupelėmis, po penkis šešis, kitaip ir neišeina. Ir matau, kaip jie nori išsikalbėti. Matyt, kad jiems trūksta pokalbių su artimaisiais. Iš pradžių kalba apie daržo darbus, lygina, ką daro namie, o vėliau pereina prie to, kas slegia jų širdeles.”
Mokykloje, kurioje taikomas integruotas mokymas, daržas puikiai pasitarnauja. Pavyzdžiui, mokantis apie dirvožemį, lyginant smėlį ir molį, aiškinantis, kaip auga daržovės skirtinguose dirvožemiuose. Per mugę, prekiaujant savo užaugintais serenčiais, kurių sėklas patys surinko, vaikai mokosi matematikos: kiek grąžos atiduoti žmonėms, kiek iš viso surinkta. Tai padeda perteikti daugelį mokomųjų dalykų.
Vaikų iniciatyva, skatinanti tėvus, yra labai svarbi. Mokinių tėvai mielai prisijungia prie jų veiklos, padeda sėklomis, daigais ar darbais. Tėvai mieliau dalyvauja vaikų kūrybinėse dirbtuvėse, kur vyresnieji mokiniai mokė jaunesnius įvairių dalykų, tarkim, kaip ištirti nitratus savo darže.
„Vaikai pasakoja, kaip tėvai, įkvėpti jų, ima namie sodinti - ne mokykla ar mokytojai, tačiau patys vaikai skatina. Jei tėvai domisi vaiko veikla, jis supranta, kad tai, kuo jis užsiima, yra svarbu. Tada vaikai labiau trokšta tos veiklos,” - sakė Elena Bakšienė.
Sėklų parduotuvės vedėja Saida Burnilaitienė patvirtina, kad dirbti su smalsiais vaikais - labai įdomu. „Ypač domisi pradinių klasių mokiniai. Jie užduoda tiek daug ir tokių klausimų, kurie mums, suaugusiems, atrodo savaime suprantami. Tarkim, kiek sėklyčių berti į žemę, kokiame gylyje ir pan. Bet įdomu jiems atsakyti ir padėti, nes jiems tai rūpi,” - teigė S. Burnilaitienė.
Kuršėnų vaikų globos namų ir Daugėlių mokyklos bendradarbiavimas - puikus pavyzdys, kaip augalai draugėn suburia kelias bendruomenes. Vaikai kartu prižiūri augalus, rengia šventes, prisodino vaiskrūmių, tarp jų prisėjo vaistažolių, iš kurių ruošia arbatą. Praėjusį rudenį, nuo 2008 m. projekte „Žalia stotelė” dalyvaujantys globos namai kartu su Daugėlių mokykla surengė Derliaus šventę. Iš išaugintų daržovių, gėlių ir prieskonių surengė gražią parodą, atskleidusią nepaprastą vaikų kūrybiškumą.
Socialinė pedagogė Elena Gelažienė teigia, kad tokia veikla ugdo kasdienius įgūdžius. „Juk mes vaikus ruošiame gyvenimui.”
Sujungia draugėn
Visuomenininkas, Žali.lt atstovas ir bendruomenės daržų pradininkas Lietuvoje Donatas Vaičius sako, kad augalų auginimas - puiki iniciatyva, leidžianti suburti bendruomenes bendrai veiklai, pasidalinti idėjomis, spręsti problemas ir net šviesti žmones.
„Bendruomenės daržų idėja ir yra suvienyti žmones tam tikroje vietoje: kad sutiktų vienas kitą, bendrautų, dalintųsi ir spręstų problemas. Tai - vieta susiburti. Maisto užsiauginimo tema artima ir priimtina visiems,” - bendruomenės daržų privalumais dalinosi D. Vaičius. Jis įsitikinęs, kad „susivienijusiai bendruomenei paprasčiau tvarkyti savo reikalus ar spręsti problemas. Vienas mažai ką padaryti gali. O bendruomenės svoris visai kitas, ypač jei dar papildomos pagalbos kreipsiesi, pavyzdžiui, į nevyriausybines organizacijas.”
Bendruomenės daržų iniciatorius pastebėjo, kad bendra iniciatyva mažina nusikalstamumą. Tai rodo ir užsienio patirtis: „Nepasitaikė, kad daržai būtų nukentėję nuo vandalų. Žinoma, jų teritorijos yra nuošaliau. Be to, bendra veikla užsiimantys žmonės tampa pilietiškesni, jie pradeda matyti vienas kitą ir bendrauti, dalintis informacija, tampa aktyvesni. Kita vertus, ir sąžinė neleis suniokoti pažįstamų daržo,” - svarstė Donatas Vaičius.
Užsienyje bendruomenės daržai - labai reikšmingi. Pasak Donato Vaičiaus, daugelis, ypač megapoliuose, nematę ir nepažįstantys augalų, neragavę natūraliai užaugintų daržovių. Tad JAV betono džiunglėse žmonės, radę bet kokį žalią plotelį, iškart apsodina jį.
Sveiko maisto auginimo gudrybės
Sveiką maistą galima užsiauginti tuomet, jei priežiūrai naudojamos natūralios ir dažniausiai nieko nekainuojančios priemonės. Jaunuosius „Žaliųjų stotelių“ daržininkus konsultavę iniciatyvinės grupės „Eko karta“ savanoriai kartu su „Sėklos“ konsultantais vaikams parengė paruoštukus „Mažos žemdirbystės gudrybės“, kuriuose pasakojama apie tai, kaip natūraliomis priemonėmis tręšti augalus, kovoti su jų ligomis ir kenkėjais.
Pavyzdžiui, geriausia ir sveikiausia pamaitinti augalus - tręšiant juos iš virtuvės atliekų, nupjautos žolės, šakų ir piktžolių pagamintu kompostu, laistant raugintomis dilgėlėmis ar purškiant svogūnų, česnakų, ievų, medetkų, chrizantemų ar jonažolių purškalais. Kenkėjus iš šiltnamio galima „išprašyti“ tarp augalų pasodinus serenčių arba primėčius tarp jų žalių varnalėšų ar pomidorų lapų, česnako skiltelių, svogūnų lukštų, tabako.
Štai keletas patarimų auginant daržoves vazonuose:
- Rinkitės balkonui tinkamas daržoves (vyšniniai pomidorai, salotos, paprikos, agurkai, žolelės).
- Paruoškite balkoną (tinkamo dydžio vazonai su drenažu, daržovėms skirtas substratas).
- Reguliariai laistykite (ryte arba vakare, vengiant intensyvios saulės spindulių).
Socialinių paslaugų gavėjai, sulaukę pavasario šilumos, nekantriai laukia galimybės užsiimti sodininkyste. Šiais metais globos namų specialistės subūrė aktyviausių sodininkų komandą, kuri balandžio-rugsėjo mėnesiais turėjo galimybę lavinti savo sodininkystės įgūdžius sodinant ir prižiūrint arbūzus, dekoratyvinius bei valgoma moliūgus. Pagrindinis šauniosios sodininkų komandos tikslas - užauginti gausų, ekologišką derlių, nenaudojant jokių cheminių trąšų, pasakoja socialinė darbuotoja Tatjana.
Balandį daigintos daržovės ant palangės kantriai augintos, kol galėta persodinti jas į lysvę. Taip vadinama vertikalioji žemdirbystė mūsų šalyje vis dažniau pritaikoma viešosios paskirties pastatuose, kurių vestibiulius puošia iš gėlių sukomponuotos „žaliosios sienos“. Tačiau VDU ekspertai neabejoja, kad panašios sistemos puikiai tinka ir lauke - vaikų darželių, mokyklų, ligoninių, senelių globos namų teritorijose. Šiose sistemose galėtų augti ne dekoratyviniai, o vaistiniai ir prieskoniniai augalai, kurie praturtintų ugdymo įstaigų auklėtinių ar ligoninių pacientų valgiaraščius bei taptų vaizdinga edukacine priemone.
Kaimo vietovėse prie fermų, sandėlių ar kitų ūkinių pastatų sienų įrengtos vertikalios valgomųjų augalų auginimo sistemos ūkininkams galėtų duoti ir papildomų pajamų. „Lietuvoje susidariusi paradoksali situacija - regionuose, kur yra laisvos žemės, nėra darbo rankų, o miestuose ir aplink juos žemė brangi, todėl įsigyti plotų auginti žalumynams sudėtinga, nors darbuotojų šiam darbui, tikėtina, atsirastų netgi tarp senjorų. Vienas sprendimų šioje situacijoje - vertikalių auginimo sistemų įrengimas“, - teigia VDU Žemės ūkio akademijos augalininkystės technologė dr. Živilė Juknevičienė.
Pašnekovė įsitikinusi, kad vertikalios sistemos yra efektyvus būdas trumpinant maisto grandinę „nuo lauko iki stalo“ pateikti vartotojams visada šviežių, kokybiškų žalumynų, kurie dėl savo specifikos nėra transportabilūs. „Tokios sienelės būtų itin patogios maisto gamintojams, įrengus jas šalia viešojo maitinimo įstaigų, ligoninių teritorijose jos taptų ir puikia aromaterapijos priemone“, - vertikalių augalų auginimo sistemų panaudojimo galimybes komentuoja specialistė.
Ž. Juknevičienė pasakoja, kad pirmąjį eksperimentą su šiomis sistemomis Žemės ūkio akademijos mokslininkai atliko pačiame universitete. Tačiau, norint gauti mokslu pagrįstus duomenis, kad būtų galima teikti rekomendacijas kitiems augintojams, eksperimentinis laukas išplėstas - jis perkeltas į šešis ūkius, kurių šeimininkai sutiko pas save priimti besidominančiuosius mūsų šalyje nauju žalumynų bei uogų auginimo būdu. „Parinkome keturis populiarius ir ne itin reiklius augalus - mėtas, čiobrelius, bazilikus ir žemuoges. Stebėjome jų augimą, taikėme skirtingus tręšimo, laistymo režimus, skaičiavome produktyvumą, nes šiais laikais vienodai svarbi tiek žemės ūkio produkcijos kiekybė, tiek kokybė. Eksperimentas vyksta skirtingus ūkininkavimo būdus pasirinkusiuose ūkiuose - biodinaminiame, ekologiniuose bei intensyvios žemdirbystės. Ūkių šeimininkai jau dabar pastebi, kad vertikalūs moduliai yra labai patogūs, mat imant derlių žmogui nereikia lankstytis. Be to, derlius gaunamas garantuotai švarus, nežemėtas“, - paaiškina VDU augalininkystės technologė.
Mokslininkė taip pat pastebi, kad vertikaliose sistemose augalai auginami ne tirpale, bet natūraliame grunte, praturtintame biohumusu. Augimo laikotarpiu jie gali būti tręšiami nebūtinai cheminėmis, bet ir ekologiškomis trąšomis. Prekiniuose ūkiuose taip auginamiems prieskoniniams ir vaistiniams augalams niekada negrės sausra, nes kompiuterizuota laistymo sistema juos visada palaistys tiek, kiek reikia ir kada reikia, palengvins prižiūrėtojų ir derliaus ėmėjų darbą, o miestuose pagražins aplinką bei pagerins emocinę bei fizinę miestiečių sveikatą”, - neabejoja Ž. Juknevičienė.
Ekspertė apibendrina, kad šiandien sunku prognozuoti, ar vertikalios sistemos ateityje pakeis horizontalų dirvožemį, tačiau tai yra alternatyva rinktis. Ir tai padaryti šiandien gali bet kuris bent kiek draugaujantis su augalais. Tereikia trupučio žinių ir meilės - sau ir tam, kas auga.
tags: #derliaus #auginimo #rezultatai #globos #namuose
