Nors daugelis moterų vaikelio gimimo laukia kaip gražaus savo gyvenimo etapo, tačiau laikotarpis po gimdymo mamai ir visai šeimai kartais gali tapti tikru iššūkiu. Pogimdyminė depresija - tai emocinė būsena, kuri gali paveikti moteris po gimdymo. Ši būklė apima ne tik liūdesį, bet ir kitus sudėtingus jausmus, tokius kaip nuovargis, pyktis, nerimas ir bejėgiškumas. Kartu su pogimdyvine depresija dažnai minimas ir „supermamos“ sindromas, kai moteris stengiasi būti tobula mama, žmona ir namų šeimininkė, neigdama savo pačios poreikius.
Šiame straipsnyje aptarsime pogimdyvinės depresijos ir „supermamos“ sindromo priežastis, simptomus ir gydymo būdus, remiantis moterų patirtimis ir moksliniais tyrimais.
Kas yra pogimdyminė depresija?
Pogimdyminė depresija - tai vienas iš nuotaikos sutrikimų, depresija, atsiradusi pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo, tačiau gali pasireikšti ir per ilgesnį laiką - per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus po gimdymo. Iki 19,2% mamų patiria šį sutrikimą. Jis pasireiškia kaip stiprūs emocijų svyravimai, išsekimas, beviltiškumo jausmas.
Pogimdyminė melancholija (angl. baby blues) - tai lengviausia depresijos forma, kuriai būdinga: didesnis nuovargis, išsekimas, dirglumas, nuotaikų kaitos, negatyvios mintys. Pogimdyminė melancholija nėra pavojinga, jeigu neužsitęsia ilgiau nei dvi savaites. Ši būsena paprastai praeina savaime, be gydytojų ir medikamentų pagalbos. Melancholija nuo depresijos skiriasi tuo, kad melancholija iš esmės apsunkina, tačiau nesutrikdo bendro žmogaus funkcionavimo bei kontakto su kūdikiu, kaip kad nutinka depresijos atveju.
Pogimdyminė depresija yra sunkesnė, ilgiau trunkanti ir pavojingesnė mamai bei visai šeimai būsena. Ji dažniausiai pasireiškia per keturias savaites po gimdymo. Labiausiai pačias moteris gąsdina kylančios įkyrios, gąsdinančios mintys, kad jos sužeis, pakenks savo kūdikiui ar pačiai sau, nesidomėjimas, abejingumas kūdikio atžvilgiu ir mintys apie savižudybę. Depresija po gimdymo suserga viena iš dešimties pagimdžiusių moterų. Tad šis patyrimas nėra toks retas, kaip norėtųsi.
Pogimdyminė depresija gali pasireikšti šiais simptomais: didelis nuovargis; apatija - nenoras nieko daryti; gyvenimo džiaugsmo praradimas; energijos stoka; nevilties jausmas; dažnas verkimas; panikos priepuoliai; nenoras rūpintis savo vaiku; nenoras bendrauti su aplinkiniais; apetito bei miego pokyčiai (ženkliai sumažėjęs arba padidėjęs poreikis); pastovus nerimas ir dirglumas; prastas savęs vertinimas (pvz. mintys, kad esu nevykėlė ar vaikui būtų geriau be manęs); alkoholio vartojimas ar kitos priklausomybės; mintys apie savižudybę (pirminės mintys pasireiškia kaip svarstymai apie sunkų gyvenimą, norą nebūti, pvz. nepabusti iš miego, vėliau tai gali peraugti į konkretų planavimą ir, galiausiai, į realius veiksmus).
Pogimdyvinės depresijos metu globėjas gali turėti įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą, jausti perdėtą kaltę ar jausmą, lyg yra bevertis tėvas, nesidomėti kūdikiu ir/arba nesijausti turintis ryšį su juo. Jam gali atrodyti tarsi kūdikis yra kažkieno kito. Šie simptomai gali paveikti tiek gimdančio asmens, tiek partnerio gebėjimą pasirūpinti savimi ir savo kūdikiu, atlikti kasdieninę veiklą.
Pogimdyminė psichozė - tai psichikos liga, kuri atsiranda ar pasunkėja moteriai po gimdymo. Tai pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma (po pogimdyvinės melancholijos ir depresijos). Svarbiausi pogimdyvinės psichozės rizikos veiksniai yra asmeninis ar šeimos istorijoje esantis bipolinis sutrikimas arba ankstesnis psichozės epizodas.
Pogimdyvinės depresijos priežastys
Nėra vienos konkrečios priežasties, sukeliančios pogimdyvinę depresiją. Tai kompleksinis sutrikimas, kurį lemia biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Hormoniniai pokyčiai po gimdymo, nuovargis, miego trūkumas ir naujos atsakomybės gali prisidėti prie emocinės būsenos pablogėjimo. Be to, moters asmeninė istorija, santykiai su partneriu ir socialinė parama taip pat gali turėti įtakos.
Fiziologiniai ir psichologiniai veiksniai
- Hormoniniai pokyčiai: Dideli estrogeno, progesterono ir kitų hormonų svyravimai laikotarpiu po gimdymo prisideda prie nuotaikų bangavimo. Moters organizmas šiuo pereinamuoju laikotarpiu susiduria su milžinišku endokrininės bei kitų sistemų krūviu, kuris daro moterį pažeidžiamą sutrikimams. Miego trūkumas ir didelis nuovargis. Miego stygius išbalansuoja hormonų koncentraciją; Estrogeno ir progesterono (hormonų) koncentracijos sumažėjimas; Mineralų ir vitaminų trūkumas po nėštumo (geležies, vitamino D, B, magnio ir t.t.).
- Stresas ir gyvenimo pokyčiai: Stresas ir aplinkos sąlygos labai prisideda prie depresijos pasireiškimo. Tėvai, kurie susiduria su neplanuotu nėštumu, finansiniais sunkumais, santykių krize, artimųjų mirtimis ar kitais stresą keliančiais įvykiais bei neturintys emocinės paramos sistemos gali jausti, kad viskas tarsi slysta iš rankų, prasmė dingsta, vienišumas apgaubia kasdienybę, kuri tampa vis labiau nepakeliama. Neišgedėtos prenatalinės ir kitų vaikų netektys praeityje gali kelti įvairių jausmų sumaištį gimimo akivaizdoje ir neleisti pilnai ir netrukdomai džiaugtis tėvyste.
- Gimdymo patirtis, trauminiai įvykiai: Nėštumas ir net ir pats sklandžiausias gimdymas yra stresinis įvykis moters kūnui bei psichikai, kuris pareikalauja didelių resursų. Gimstant kūdikis tampa atskiru žmogučiu, nebesujungtu virkštele su mama. Įvyksta simbolinis ir labai svarbus pirmasis atsiskyrimas. Deja, ne visi turime sklandžias praeities atsiskyrimų patirtis, šis didelis įvykis hormonų ir kitų pokyčių fone gali iškelti didelius jausmus ar netgi praeities traumas. Dargi, kai kurios moterys yra rizikos grupėje susirgti pogimdyvine depresija. Moterims, kurios serga arba sirgo depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu tikimybė patirti pogimdyvinę depresiją didėja. O sudėtingo nėštumo bei gimdymo patirtis, trauminiai išgyvenimai praeityje daro įtaką tėvų, o ypač moters psichologinei būsenai ir didina rizika išsivystyti pogimdyvinei depresijai. Todėl susidūrus su akušeriniu smurtu, turėjus nėštumo/gimdymo komplikacijas yra būtina būti budriems ir konsultuotis su specialistais, kad pagalba būtu suteikta laiku.
Rizikos veiksniai
Tyrimais atrasti veiksniai, kurie gali paskatinti pogimdyvinės depresijos išsivystymą:
- Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
- Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
- Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
- Nuolatinis stresas ir įtampa
- Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
- Psichotropinių medžiagų vartojimas
- Partnerio smurtas
- Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos
Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Vyrai labai dažnai slepia jausmus, vengia pasirodyti “nevyriški” ,“silpni” dėl to atsisako pagalbos, bando tai išspręsti vieni, gali bandyti “gydytis” alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir taip stipriai pabloginti situaciją.
Pogimdyminė depresija: kokios pagalbos gali sulaukti periferijoje gyvenančios mamos?
„Supermamos“ sindromas: tobulumo siekimas
„Supermamos“ sindromas - tai būsena, kai moteris jaučia spaudimą būti tobula visose srityse: puikia mama, žmona, namų šeimininke ir darbuotoja. Šis sindromas gali sustiprinti pogimdyvinės depresijos simptomus, nes moteris jaučiasi nepajėgi patenkinti visų keliamų reikalavimų.
Perfekcionizmas ir visuomenės spaudimas: Visuomenė dažnai idealizuoja motinystę, kurdama nerealius lūkesčius. Socialinė žiniasklaida, žurnalai ir net artimieji gali daryti spaudimą moteriai, kad ji atrodytų ir elgtųsi tam tikru būdu. Dėl to moteris gali jausti kaltę ir gėdą, jei nesijaučia „pakankamai gera“.
Viena moteris pasakoja: „Po euforinio nėštumo mano emocinė būsena pasikeitė 360 laipsnių kampu, jei ne daugiau. Netikėtas Cezaris, sunkus maitinimas, morališkai dar sunkiau buvo pereiti prie mišinuko. Vis verkiau ir verkiau, ko gyvenime iš vis nebūna.“ Kita moteris prisimena: „Nuotaikos pradėjo kisti apie 7-8 mėn., kai pajutau „4 sienų“ sindromą ir nereikalingumą visuomenei, aplinkai. Ai, ji juk augina…“ Šios patirtys atskleidžia, kaip moterys jaučiasi izoliuotos ir spaudžiamos būti tobulomis mamomis.
„Supermamos“ sindromas gali turėti neigiamų pasekmių moters sveikatai ir gerovei. Nuolatinis stresas, nuovargis ir kaltės jausmas gali sukelti fizinius ir psichologinius sutrikimus. Be to, tai gali paveikti santykius su partneriu ir vaikais.
Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją ir „supermamos“ sindromą?
Svarbiausia pripažinti, kad jums reikia pagalbos. Kreipkitės į specialistus. Pirmas žingsnis - kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Gydytojas gali įvertinti jūsų būklę ir rekomenduoti tinkamą gydymo planą.
Profesionali pagalba ir savipriežiūra
- Psichoterapija: Pokalbių terapija gali padėti suprasti savo jausmus, įveikti neigiamas mintis ir išmokti streso valdymo technikų. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių. Kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali prisidėti prie depresijos. Psichodinaminė terapija siekia padėti pacientui suprasti gilesnius psichologinius konfliktus, kurie gali būti susiję su jų emociniu disbalansu. Tai gali padėti atskleisti pasąmonius jausmus ar nesąmoningas mintis, kurios prisideda prie depresijos. Taip pat, gali būti naudinga porų terapija, ypač jei depresija kyla dėl santykių problemų. Porų terapija gali padėti gerinti komunikaciją ir tarpusavio supratimą.
- Vaistai: Antidepresantai gali būti naudingi, jei simptomai yra sunkūs. Svarbu pasitarti su gydytoju dėl vaistų vartojimo žindymo laikotarpiu.
- Paramos grupės: Dalyvavimas paramos grupėse gali padėti pasidalinti savo patirtimi su kitomis mamomis, kurios išgyvena panašius sunkumus.
- Rūpinkitės savimi: Svarbu skirti laiko sau ir pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata. Tai gali būti: miegas (stenkitės gauti pakankamai miego, net jei tai reiškia, kad reikia paprašyti pagalbos iš partnerio, šeimos ar draugų); mityba (valgykite sveiką ir subalansuotą maistą); fizinė veikla (reguliari fizinė veikla gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą); atsipalaidavimas (raskite būdų atsipalaiduoti, pavyzdžiui, skaitykite knygą, klausykitės muzikos, medituokite arba darykite jogą).
- Nebijokite prašyti pagalbos: Svarbu suprasti, kad jūs neprivalote visko daryti vieni. Nebijokite prašyti pagalbos iš partnerio, šeimos, draugų ar samdyti pagalbininką. Tai gali būti pagalba su namų ruošos darbais, vaikų priežiūra arba tiesiog emocinė parama.
- Atsisakykite tobulumo siekimo: Svarbu suprasti, kad būti tobula mama neįmanoma. Atsisakykite nerealių lūkesčių ir leiskite sau daryti klaidas. Atminkite, kad svarbiausia - mylėti ir rūpintis savo vaiku.
Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.
Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.
Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.
Daugelis moterų, patyrusių pogimdyvinę depresiją, dalijasi panašiais jausmais. Viena moteris prisimena: „Kai gimė dukrytė, aš nesupratau, kad man depresija. Vaikas gerai miegojo, bet aš vis jausdavau nuovargį, pyktį vaikui, vyrui. Sunku buvo susitaikyti, kad „žemė sukasi“ jau ne apie mane pačią.“ Kitas atvejis: „Atrodė, jog grįžimas namo turi vykti idealiai, o lauke buvo karšta, visur kamščiai… visi grūdosi, nespėja. Kai parvykome namo, mergytė miegojo ramiai lovytėje… o man buvo taip bloga… galvojau, kas bus, kai ji nubus? Ką aš darysiu, kai ji pradės verkti? “
Viena pažįstama l. ligota močiutė yra pasakiusi: "..gyvenimas gali būti visoks. Aš užaugau per vieną karą, vaikus auginau per kitą, bet atsisuku atgal ir oi kiek visko gražaus buvo, todėl kad aš prisžiūrėjus mirties į valias norėjau, mano gyvenimo būtų prasmingu.." Jei norėsi kada pasišnekėt - apie bet ką, visad gali man parašyt, mielai atsakysiu. Sėkmės ir stiprybės tau. Labas, pas mane būdavo tokių pačių minčių, viską vistiek dariau namuose ir rūpinausi vaiku, bet daug minčių lindo į galvą. Kažkaip labiau norėčiau pakeist mąstymą, o ne vaistus vartot. Manau, jie skirti paskutiniu atveju t.y. kai niekas kitas nepadeda.
Jei gali, paieškok O siaip geriausia būtų nors trumpam aplinka pakeist. Tiesa, neparašei, ką prieš gimdymą veikei. Pagaliau SM susirask vaiko bendraamžių skyrelį, su tom mamom pabendrauk, susitik. Prieš gimdymą dirbau dviejuose darbuose, studijavau, sportavau kultūrizmą, keliavau, dalyvaudavau įvairiuose renginiuose ir pan. Niekada nesėdėjau vienoj vietoj. O dėl draugių, tai tiesa. Ne su visom dabar taip pat puikiai sutariu kaip ir anksčiau...
V. E. Frankl - Jei gyvenimas apskritai turi prasmę, tai prasmę privalo turėti ir kančia. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis - kaip ir likimas, ir mirtis. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma.
Jeigu iki dukrytės gimimo panašios mintys nekilo, matyt, tai savotiška depresija, ir turėtų praeiti su laiku. Stenkis kuo daugiau dėmesio skirti išorės įspūdžiams, bendravimui, ir venk bent šiuo metu knaisiotis po savo vidų. Kas dėl pačios problemos - tai tiesa, neteko girdėti apie nei vieną nemirtingą žmogų. Toks jau absurdiškas gamtos dėsnis, kad organizmai dauginasi, gamta save regeneruoja, išlikdama kaip visuma, nors atskiri individai aiai vieno pasmerkti išnykti. Bėda ta, kad žmogus yra vienintelė gyva būtybė, sugebanti suvokti savo istoriškumą, taigi, ir mirtingumą, todėl jam retkarčiais gali prireikti šiokių tokių pastangų gyventi "čia ir dabar", neužbėgant gyvenimui už akių įvairiais apmąstymais. Vardan ko stengtis? Gerai tai ar blogai, tačiau tiek aš, tiek tu, tiek visi skaitantys šį forumą, ir netgi tie, kurie neskaito, apturėjo nuotykį atsirasti šiame pasaulyje ir būti gamtinės mašinos dalimi. Iš mūsų pusės žiūrint gyvenimas - tai tarsi filmas, vienintelis jam peržiūrėti skirtas seansas, būtų kvaila nepasinaudoti šia unikalia galimybe, nes kitos, ko gero, ir nebus. Šis seansas gali būti ir įdomus, ir malonus. Derėtų gyventi taip, kad tau būtų malonu šiandien ir nereikėtų gailėtis rytoj.
Tavo dukrytė, aišku, šių mamos depresijų neatsimins, kaip ir viso kito iš ankstyvos kūdikystės. Tačiau bus skirtumas, ar tu vėliau turėsi reikalą su linksma ir imlia, ar irzlia ilimokyklinuke, su aktyvia ar baikščia ir savim nepasitikinčia pradinuke, su tvirta ir principinga ar užsidariusia ir depresuota paaugle. Lašelis egoizmo čia nepakenks. Duok jai ką gali geriausio, tai darydama ne tik dėl jos, bet ir dėl savęs. Padovanok sau ką nors, kokią nors smulkmeną, nedidelę pramogą. Svarbiausia, daryk tai KASDIEN. Tegul rytas prasideda mintimi, ką aš šiandien dėl savęs padarysiu malonaus. Pamatysi, padeda Žinok, tu verta malonumo jau vien todėl, kad gyveni. Tavo vaikiukas lygiai taip pat.
Kur kreiptis pagalbos?
- Nemokamą pagalbą teikiama: Poliklinikose, Psichikos pagalbos centruose, Moterų krizių centre, Krizinio nėštumo centre, Visuomenės sveikatos biuruose.
- Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.
- Mokamą pagalbą galite gauti privačiose klinikose bei kreipdamiesi į privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.
- Nemokamos pagalbos linijos: Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. 17-21 val., tevulinija.lt. Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. +370 699 80008, padeduaugti.lt ir ankstukai.lt
