Pastaruoju metu nemažai kalbama apie ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimą, jo tikslingumą. Kyla klausimų, ar būtina vertinti ikimokyklinuką, nes vaikas auga ir užauga, įgydami būtinus gebėjimus, būtinus tolimesniam gyvenimui, mokykliniam etapui. Pedagogų, ugdančių ikimokyklinukus, teigimu, pasiekimų vertinimas yra būtinas, nes padeda kryptingai siekti vaiko visapusiško augimo, pažangos.
Būtent apie tai buvo kalbama virtualioje metodinėje dienoje „Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimas. Kaip įveikiame iššūkius?“, kurią suorganizavo Kretingos lopšelio-darželio direktorė Zita Domarkienė ir pavaduotoja ugdymui Diana Bakstienė, bendradarbiaudamos su Kretingos r. Į metodinę dieną prisijungė Respublikos lopšelių-darželių „Ąžuoliukas“ ir „Ąžuolėlis“ sambūrio pedagogai iš Šiaulių, Kelmės, Tauragės, Kauno r. Noreikiškių, Visagino, Kretingos ugdymo įstaigų.
Pristatytuose šešiuose pranešimuose buvo akcentuojama, jog būtina vertinti ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimus, nes tai padeda planuoti ugdymosi procesą, numatyti ugdymo veiklas, stebėti, nustatyti, pažinti esamus ugdytinių gebėjimus, įvertinti vaikų daromą ugdymosi pažangą, įžvelgti ugdymo(si) sunkumus bei numatyti, kokiais būdais vaikui padėti, pasirinkti tinkamiausias priemones, būdus, metodus siekiant vaiko ugdymo(si) pažangos, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų ir mokyklos.
Buvo išsakyta mintis, kad jau pats vaikų pasiekimų vertinimas yra rimtas iššūkis, nes tai daugialypis ir sudėtingas procesas, reikalaujantis visapusiško vaiko pažinimo, atidumo, stebint ir fiksuojant, ką geba vaikas, atsakingumo, sistemingumo, nuoseklumo, objektyvumo, dokumentacijos kaupimo, sisteminimo, informacijos pateikimo tėvams.
Vaiko pasiekimų vertinimo svarba ir metodai
Pedagogai iš įvairių Lietuvos miestų dalijosi savo patirtimi ir siūlomais metodais, kaip efektyviai vertinti vaikų pasiekimus ir informuoti apie tai tėvelius:
- Šiaulių lopšelio-darželio ,,Ąžuoliukas“ mokytoja Kristina Vertelienė pristatė priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimo/įsivertinimo būdus ir metodus, skatinančius ugdymo proceso sąveiką. Ji išsamiai aptarė, kaip vertinant vaikų pasiekimus, galima įtraukti jų tėvus.
- Kelmės lopšelio - darželio ,,Ąžuoliukas“ mokytoja Reda Mačiūnė kalbėjo, kad vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimas priklauso nuo nuoseklaus ir tikslingo ugdymo, pristačiusi detalius vaikų veiklų stebėjimo aplankalus su įrašytomis pastabomis, susistemintomis užduotimis.
- Tauragės lopšelio - darželio ,,Ąžuoliukas“ mokytoja Indrė Rusteikienė pasiūlė įdomią namų darbų tėveliams idėją, padedančią įvertinti vaikų pasiekimus, pristatydama pranešimą ,,Bendradarbiavimas vaikų pažangos ir pasiekimų vertinime“. Pedagogė teigė, kad vertinant vaikų pažangą ne tik svarbu visapusiškai pažinti vaikus, bet ir kuo daugiau bendradarbiauti su tėvais, įtraukti juos ir į ugdymo, ir į vertinimo procesą. Kiekvieno vaiko tėvai gauna lenteles, kuriose yra įrašyti pagal vaiko amžių gebėjimai. Tėvai namuose turi užpildyti, kaip jiems atrodo, ar vaikas jau turi susiformavusį gebėjimą iš tam tikros srities ar ne.
- Visagino vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ mokytoja Violeta Liškevičienė pranešime „Vaiko pažinimas ir pasiekimų vertinimas“ kalbėjo, kad vaikų pasiekimų vertinimo sėkmę ir galimybes lemia individualus vaiko pažinimas, padedantis suprasti vaiko poreikius, gebėjimų lygį, kiek ir kaip jis tobulėja, matyti augimą, taikyti ugdymo metodus, būdus, padedančius vaikui ugdytis ir siekti pažangos.
- Kauno r. Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ mokytojos Vaida Krūvelienė ir Kristina Pilitauskienė pristatė, kokia yra vaikų pasiekimų vertinimo sistema Kauno r. Noreikiškių lopšelyje-darželyje „Ąžuoliukas“.
Direktorė Z. Domarkienė, apibendrindama metodinę dieną, pasidžiaugė, kad dalyvauti joje panoro nemažai pedagogų. Tai rodo, kad vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas yra išties aktuali tema, kuria norisi kalbėti, diskutuoti ir atrasti kiekvienam vaikui pačius tinkamiausius būdus, galimybes įvertinti, ką jis geba, kaip jam pasiekti individualią pažangą.
Iššūkiai ir sprendimai informuojant tėvelius
Didžioji dalis tėvų neturi laiko nė paklausti kaip vaikui sekasi, todėl dažnai tenka įkalbinėti. Įprastai stiprinami ryšiai tarp vaiko, tėvų ir mokyklos, tačiau tėvų įtraukimas į ugdymo procesą dėl kiekvienos šeimos individualumo ir išskirtinumo yra labai sudėtingas procesas. Pedagogai stengiasi bendrauti, bendradarbiauti ir ieškoti bendrų sąlyčio taškų.
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas yra būtinas. Šiai dienai išlieka opiausia problema. Vieną kartą per mėnesį vyksta individualūs pokalbiai su tėvais, vaikai namo parsineša savo dienoraščius, kuriuose pedagogas fiksuoja pastebėjimus, bei savo darbų aplankus, kuriais gali pasidžiaugti visa šeima.
Kai kurie pedagogai sudaro vaikų darbų aplankus su komentarais, tiek vaikų, tiek savo. Pateikia juos tėvams bendrų susitikimų metu. Kviečia tėvus dalyvauti bendroje veikloje, atlikti tam tikras užduotis su vaiku; pateikia filmuotą medžiagą ar vaikų veiklos nuotraukas; vaikų samprotavimus talpina į darželio laikraštuką.
Kiti pedagogai siūlo žaidimo forma vertinimo būdus. Pavyzdžiui, „Zuikio laiškai“. Vaikai vertinami savaitės eigoje ir gauna Zuikio laišką, kurį parsineša į namus.
Rudenį ir pavasarį tėvai užpildo anketą apie savo vaiko pasiekimus ir pažangą pagal kompetencijas. Po to jas pildo ir pedagogai. Vėliau, rugsėjo mėnesį, tėvai pažymi, ką jų vaikas geba atlikti, pagal kompetencijas pliusų-minusų sistema, o ko dar tik siekia atlikti, bet dar negeba.
50 proc. tėvų adekvačiai reaguoja, 50 proc. vertinimas visai neįdomus. Juos reikia įtikinti, kad užpildytų savo vaiko vertinimo lenteles.
Vertinimo principai ir vaikų gerovė
Anksčiau buvome įpratę apie pasiekimus sužinoti iš gaunamų pažymių. Tačiau jau kuris laikas pradinukų mokymosi pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažymiai leidžia skirstyti vaikus į pirmūnus ir atsilikėlius, nepriklausomai nuo to, kokios yra jų realios galimybės, koks jų intelektinis pajėgumas. Prigimtinės savybės nėra vaiko nuopelnas (greičiau gamtos, genų dovana), o vertinami tarsi būtų jo pastangų rezultatas. Pažymiai orientuoja vaiką į atlygį. Už tam tikrą pageidaujamą elgesį yra atlyginama, už nepageidaujamą - baudžiama. Taip dresuojami gyvūnai. Bet žmogus - šiek tiek sudėtingesnis padaras. Dresūros metodas duoda gerus rezultatus tik tam tikrą laiką - ilgainiui atlygio stimulas ima nebeveikti. Pažymiai sukuria įtampos bei visai nepageidaujamo konkuravimo, rungtyniavimo atmosferą.
Individualios pažangos vertinimas atsirado drauge su humanistinio ugdymo teorija, kuri teigia nelygstamą kiekvieno asmens vertę. Vadovaujantis šia teorija, kiekvienas žmogus yra integrali įvairiausių - ir teigiamų, ir neigiamų, ir labai, ir menkai išplėtotų - savybių, gebėjimų, talentų visuma. Toks vertinimo principas yra itin priimtinas, siekiant puoselėti kiekvieno asmens savastį, išsaugoti visus geruosius prigimtinius vaiko bruožus, jo individualias potencines galias. Teigiama, kad visi žmonės kuriai nors gyvenimo sričiai yra gabūs, turi talentą. Tai nebūtinai turi būti akademinė, mokymosi sritis.
Individualios pažangos vertinimas:
- Laiduoja kiekvienam vaikui psichologinį saugumą - „mokausi tiek, kiek pajėgiu, neprivalau konkuruoti su kitais“.
- Atsakomybės tėvams, mokytojams, artimiesiems jausmas.
- Atsakomybės jausmą - tinkamos vertybinės nuostatos ir kt.
Mokykla turi teisę susikurti ir mokyklos tarybos sprendimu įteisinti savo vertinimo metodiką, ji turi būti grįsta Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta vertinimo samprata. Mokytojo įvertinimas gali būti išsakomas vaikui žodžiu. Tai pats efektyviausias grįžtamasis ryšys, nes jis atliekamas tuoj pat. Tėvai neturėtų bijoti naujovių mokykloje - juk niekas nestovi vietoje, keičiasi gyvenimo reikalavimai žmogui. Mokymo įstaigai taip pat kyla naujų uždavinių: vienas iš jų - ugdyti mąstantį, kūrybingą, atsakingą žmogų.
Vertinimo procesas ikimokyklinėje įstaigoje
Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus, tai mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį).
Pedagogas, vertindamas ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Tarkim, Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats.
Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį.
Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.
Vertinimo procesas:
- Vaiko pasiekimai - tai gyvenimo ir ugdymo(si) realybėje įgytos kompetencijos (vaiko vertybinės nuostatos, gebėjimai, įgūdžiai, supratimas, patirtis).
- Vertinimas - nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymosi ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas.
- Vertinimo nuostatos: Pedagogai iš anksto numato, ką, kokiu tikslu, kada ir kaip vertins, taigi vaikų pasiekimų vertinimas planuojamas. Vertinimas nevienkartinis, siekiama, kad vertinimas būtų nenutrūkstamas, grįžtamasis.
- Vertinimo laikas: Pirmą kartą: rugsėjo-spalio mėn. Antrą kartą: gegužės-birželio mėn.
- Tėvų informavimas: Vertinimo medžiaga yra konfidenciali ir aptariama individualiai su vaiko tėvais (globėjais) reikalui esant su specialistais, kurie gali suteikti vaikui pagalbą - logopedu, visuomenės sveikatos priežiūros specialistu ir kt. Tėvai su grupės pasiekimais yra supažindinami grupės susirinkimų metu, o su individualiais vaiko pasiekimais supažindinami asmeniškai, individualių pokalbių metu.
- Dalyviai: Vertinimo procese dalyvauja mokytojai, kurie analizuoja vaiko brandą ir pasiekimus; pagalbos mokiniui specialistai, vertinantys ugdymosi rezultatus pagal individualius vaiko poreikius; vaikai, kurie įsivertina savo veiklos patirtis: „koks esu?“ ir „kaip paaugau?“; bei tėvai (globėjai), aptariantys vaiko pasiekimus ir iššūkius.
Daugiausia dėmesio skiriama formuojamajam vertinimui, grįžtamajam ryšiui bei apibendrinamajam vertinimui. Vaikų pasiekimai ir pažanga vertinami žingsneliais pagal „Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimų aprašą“, remiantis jų kasdiene veikla ir jos rezultatais. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai ugdymo procesą fiksuoja elektroninėje sistemoje „Mūsų darželis“.
Vaiko ugdymosi pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami kiekvienų mokslo metų pradžioje, kai aptarus su tėvais užpildomas įstaigos patvirtintas „Planas vaikui“, išsikeliant pagrindinį vaiko ugdymo(si) tikslą (-us) mokslo metams, kurio bendromis pastangomis sieks tiek mokytojai ugdymo įstaigoje, tiek tėvai namuose; antrasis metinis vaiko ugdymo(si) ir pažangos aptarimas vyksta mokslo metų pabaigoje, aptariant vaiko pasiekimus bei „Plano vaikui“ įvykdymą. „Planas vaikui“ leidžia planuoti kiekvieno ugdytinio ugdymąsi individualiai ir vaikui siekti asmeninių tikslų bendradarbiaujant ugdymo įstaigai ir ugdytinio šeimai. Vaikų ugdymosi pasiekimų dokumentavimo, stebėsenos ir surinktos informacijos naudojimo procesai vykdomi laikantis visų etikos reikalavimų.
tags: #apie #vaiku #pasiekimus #informuoti #tevelius
