Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu moters organizme vyksta milžiniški pokyčiai, užtikrinantys vaisiaus augimą, gimimą ir išgyvenimą. Tai ne tik fiziniai, bet ir itin svarbūs pokyčiai smegenyse, prilygstantys paauglystės virsmui. Kiekviena moteris, tapdama mama, išgyvena kardinalius hormoninius ir emocinius pokyčius. Šis laikotarpis yra itin jautrus, todėl kylantys sunkūs jausmai yra normali virsmo į motinystę dalis. Kai kurios moterys po gimdymo patiria vadinamąją pogimdyminę melancholiją (angl. baby blues), kuriai būdingi nuotaikų svyravimai, verksmingumas ar irzlumas, tačiau ši būklė paprastai praeina savaime ir netrunka ilgiau nei kelias savaites. Tačiau svarbu atskirti melancholiją nuo pogimdyminės depresijos, kuri yra psichikos sveikatos sutrikimas ir reikalauja profesionalios pagalbos.
Pogimdyminė depresija yra vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių moterims po gimdymo. Tyrimai rodo, kad šia būkle gali sirgti nuo 10 iki 25% gimdyvių, o Lietuvoje per metus tai gali paliesti nuo 1500 iki 5000 moterų. Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nėra hormonų nulemtas liūdesys, o moters savijauta, daranti didelę įtaką visai šeimai.
Kas sukelia pogimdyminę depresiją?
Pogimdyminės depresijos priežastys yra kompleksinės ir dažnai susijusios su daugybe tarpusavyje susipynusių veiksnių:
- Biologiniai veiksniai: staigūs hormonų svyravimai po gimdymo, genetinė polinkis, jautrumas hormonų pokyčiams, neurotransmiterių pokyčiai smegenyse.
- Psichologiniai veiksniai: dideli gyvenimo pokyčiai, naujos atsakomybės, stresas, miego trūkumas, ankstesni emociniai sutrikimai ar psichikos ligos istorija, nerealistiški lūkesčiai sau, savikritika, kaltės jausmas.
- Socialiniai veiksniai: paramos stoka iš partnerio ar artimųjų, konfliktai šeimoje, finansinės problemos, socialinė izoliacija, patiriamas smurtas ar prievarta, sudėtingi santykiai su partneriu, neplanuotas ar nenorėtas nėštumas.
Šie veiksniai gali jungtis ir didinti riziką susirgti pogimdyminę depresija, nepriklausomai nuo moters amžiaus, nėštumo eigės ar gimdymo sunkumo.
Kaip atpažinti pogimdyminę depresiją?
Pogimdyminė depresija gali pasireikšti ne tik per pirmas savaites po gimdymo, bet ir vėliau - per pirmuosius šešis mėnesius ar net metus. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:
- Emociniai pokyčiai: nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas, beviltiškumas, nerimas, dirglumas, pyktis, nuolatinis nuovargis, energijos ir motyvacijos stoka, apatiškumas, užsisklendimas savyje, kaltės jausmas, prarastas malonumas anksčiau mėgstamose veiklose.
- Mąstymo ir elgesio pokyčiai: sunkumai susikaupiant, priimant sprendimus, planuojant kasdienius dalykus, įkyrios mintys apie galimas grėsmes kūdikiui ar sau, minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę protrūkiai, perdėtas namų tvarkymas ar kiti kompulsyvūs veiksmai siekiant atitikti aukštus standartus.
- Fiziniai simptomai: miego sutrikimai (nemiga net kai kūdikis miega, ankstyvas prabudimas, neramus miegas), apetito pokyčiai (valgymo sutrikimai - nenoras valgyti arba, priešingai, persivalgymas), fizinis išsekimas, galvos skausmai, virškinimo problemos, sumažėjęs lytinis potraukis.
- Santykių su kūdikiu ir aplinkiniais pokyčiai: sunkumas užmegzti ryšį su kūdikiu, abejingumas ar perdėtas nerimavimas dėl jo, atsiribojimas nuo partnerio ar artimųjų.
Svarbu nepainioti pogimdyminės depresijos su pogimdyminę melancholija (baby blues), kuri yra trumpalaikė ir lengvesnė būklė, dažniausiai praeinanti savaime. Pogimdyminė depresija trunka ilgiau nei dvi savaites, simptomai yra intensyvesni ir netrukdo moteriai tinkamai pasirūpinti savimi ir kūdikiu.
Kaip padėti sau ir artimajam?
Pogimdyminė depresija yra gydoma liga, todėl svarbu nebijoti kreiptis pagalbos. Pagalba gali būti teikiama įvairiais būdais:
- Profesionali pagalba: psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos, psichiatro paskirtas medikamentinis gydymas (antidepresantai), kuris gali būti derinamas ir su žindymu, jei moteris maitina kūdikį. Taip pat svarbu žinoti, kad pagalbos kreiptis galima į artimiausią psichikos sveikatos centrą, kur profesionali pagalba teikiama nemokamai.
- Savipagalba ir palaikymas:
- Kalbėkite apie savo jausmus: svarbu nebijoti kalbėti apie savo sunkumus su artimaisiais, draugais, partneriu.
- Pasirūpinkite savimi: skirkite laiko poilsiui, miegui (stenkitės miegoti tada, kai miega kūdikis), fiziniam aktyvumui (pasivaikščiojimai gryname ore), sveikai mitybai (įtraukite omega-3 rūgštis).
- Tinkamos nuostatos: ruoškitės motinystei, priimkite pokyčius, venkite perfekcionizmo ir nerealistiškų lūkesčių sau.
- Pagalba iš aplinkinių: nesistenkite visko daryti vienos, kurkite savo palaikymo grupę iš artimųjų ir draugų.
- Sveikas gyvenimo būdas: reguliarus miegas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas padeda atstatyti organizmo funkcijas.
5 Pirmoji pagalba depresiškoj būsenoj
Vyrai taip pat gali susidurti su pogimdyminės depresijos simptomais. Jiems būdingi panašūs, tačiau kartais ir specifiniai požymiai, tokie kaip dirglumas, pyktis, polinkis į priklausomybes ar perdėtas darbų krūvis. Svarbu, kad ir vyrai nebijotų ieškoti pagalbos ir atvirai kalbėtų apie savo jausmus.
Pogimdyminė depresija nėra silpnumo ar netinkamo motinystės jausmo ženklas. Tai medicininė būklė, kuriai laiku nustačius ir gydant, galima sėkmingai įveikti ir grįžti į visavertį gyvenimą.
Neringos istorija: „Nebesijaučiu savimi, nuolat jaučiuosi liūdna ir suirzusi. Nebejaučiu jokio ryšio su savo vaiku ir nuolat jaučiuosi siaubinga mama. Taip laukiau, kada ją galėsiu paimti ant rankų ir įsivaizdavau, džiaugsimės savo pirmagime. Kurį laiką taip ir buvo, tačiau po truputį ėmiau jaustis vis liūdnesnė, pasimetusi tarp daugybės naujų pareigų. Galiausiai, nebegalėdavau užmigti, netgi kai vaikas leisdavo ir aš būdavau išsekusi. Nebejaučiau ryšio su vaiku, o į galvą ateidavo įkyrios mintys, kad galiu sužeisti savo kūdikį.“
Rolando istorija: „Nesuprantu, kas vyksta, mes taip ilgai laukėme šio kūdikio, mes taip planavome ir svajojome apie šį laiką kartu. Viskas dėliojosi į savo vietas, tačiau staiga viskas pasikeitė ir aš nebesuprantu, kas vyksta. Ji nebedaro tų dalykų, kuriuos darė anksčiau. Ji tik verkia visą laiką ir sako, kad negali nieko su tuo padaryti. Po velnių, nebesuprantu, kas čia darosi!“
Prevencinės priemonės dar iki vaiko gimimo: patiriamus emocinius sunkumus (įtampą, nerimą, depresiškumą, perdegimą) patartina aktyviai spręsti dar iki vaiko gimimo, pavyzdžiui, lankant psichologo konsultacijas. Taip pat reikėtų didinti atsparumą esamam ir būsimam stresui, skiriant daugiau laiko poilsiui, miegui, fiziniam aktyvumui, mokantis atsipalaiduoti meditacijos praktikų, be to, rūpinantis visaverte ir sveika mityba.
Pagalba artimajam: sužinoti apie pogimdyminę depresiją, būti šalia, siūlyti pagalbą, kalbėti apie santykius, organizuoti pagalbą ir aktyviai dalyvauti gydymo procese, pasirūpinti savimi.
