Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko raidai, todėl bet kokie elgesio ar emocijų sutrikimai gali turėti ilgalaikį poveikį jo tolimesniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius elgesio ir emocijų sutrikimus ikimokykliniame amžiuje, jų priežastis, požymius bei galimus pagalbos būdus.

Kas yra elgesio ir emocijų sutrikimai?

Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (arba) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų. Šie sutrikimai nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas ir pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse.

Šią sutrikimų grupę sudaro:

• Elgesio sutrikimai
• Emocijų sutrikimai
• Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai

Svarbu pažymėti, kad emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Tačiau, jei šie sunkumai tampa nuolatiniai ir trukdo vaiko prisitaikymui kasdieniniame gyvenime, reikėtų atkreipti į tai dėmesį.

Dažniausiai pasitaikantys elgesio sutrikimai

Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu ir nuolatiniu agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu. Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu.

Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys, kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.

Dažniausiai pasitaikantys emocijų sutrikimai

Emociniai sutrikimai dažniausiai skiriasi nuo elgesio sutrikimų tuo, kad vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, dažniausiai kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.

Emociniai sutrikimai skirstomi į dvi grupes:

• Nerimo sutrikimai: susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
• Nuotaikos sutrikimai: būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas (ADS)

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas (ADS) - tai sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs aktyvumas (hiperaktyvumas), impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas ADS, būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą.

Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.

Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į:

• Dėmesio sutrikimą: būdinga silpna dėmesio koncentracija.
• Aktyvumo sutrikimą: būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas.
• Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą: būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas.

Hiperaktyvumas: ar tai tik būdas, ar diagnozė?

Dažnai tėvai klausia, ar vaiko judrumas ir aktyvumas yra tiesiog jo būdo bruožas, ar jau reikėtų įtarti hiperaktyvumą. Svarbu suprasti, kad hiperaktyvumas, arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), yra diagnozė, kurią gali nustatyti tik specialistas.

Hiperaktyvumas įtariamas tuomet, kai vaikas patiria sunkumų dėl savo didelio motorinio aktyvumo, sutrikusios dėmesio koncentracijos bei impulsyvumo. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintis vaikas turi sunkumų šiose srityse:

• Itin judrus: būdingas bendras motorinis neramumas.
• Neatidus: sutrikęs gebėjimas susikoncentruoti, sumažėjęs ilgalaikis susikaupimas, padidėjęs išsiblaškymas.
• Impulsyvus: būdingas skubotas, chaotiškas elgesys.

Tokiam vaikui būdingos „žioplos“ klaidos, neapgalvoti veiksmai, jis būna neatsargus, elgesys būna chaotiškas, veikla - skirtingų krypčių, dažnai nepabaigta iki galo. Būdingas greitas bei gausus kalbėjimas, triukšmingumas. Kai kada vaikas gali nejausti distancijos, socialinių normų, gali kilti keblumų dėl vulgaroko jo elgesio. Tokiam vaikui labai sunku išlaukti savo eilės, kalbėdamas jis pertraukinėja kitus, atsakinėja į klausimą dar neišgirdęs jo iki galo.

Kalbant apie bet kokių psichikos ar elgesio sutrikimų spektrą, simptomus ar bruožus, sutrikimu tai yra laikoma tuomet, kai asmeniui tai trukdo adaptuotis ir adekvačiai, sėkmingai funkcionuoti.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Dažniausiai įvardijama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.

Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Diagnostika ir gydymo galimybės

Pastebėjus, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.

Gydymo galimybės:

• Psichoterapija
• Elgesio terapija
• Vaistai

Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.

Kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikams?

Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnės savijautos.

Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga.

Pagalba vaikams su ADS (Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu):

• Dienotvarkės sureguliavimą.
• Elgesio ugdymo sistemą.
• Bendradarbiavimą su ugdymo įstaiga.
• Aplinkos pritaikymą.
• Medikamentinę pagalbą (tik išbandžius visas įmanomas vaiko elgesio struktūravimo priemones ir nepatyrus žymesnio pagerėjimo).

Vaikams, turintiems ADS, nepavyksta arba yra sunku tinkamai stimuliuoti savo smegenų veiklą, dėl to nusilpsta įvairūs kognityviniai įgūdžiai ir atsiranda sunkumų tiek mokykloje, tiek bet kokioje kasdienėje veikloje.

„Braingym“ treniruotės gali padėti vaikams, turintiems ADS, išsiugdyti stipresnį dėmesio įgūdį, todėl tampa lengviau išlaikyti koncentraciją ir atlikti įvairias užduotis. Kognityvinių įgūdžių lavinimas „Braingym“ centre padeda vaikams geriau valdyti savo emocijas ir priimti apgalvotus sprendimus, taip mažinant impulsyvų elgesį.

Vaikams, turintiems dėmesio stokos sutrikimą, ypač jeigu jis nediagnozuojamas ir negydomas, klasėje užliejami beveik nesiliaujančių pastabų lavina. Be to, esama stiprios koreliacijos tarp DSS ir nerimo bei savivertės bėdų, nes nuo šio sutrikimo kenčiantis žmogus patiria daug skausmingų išgyvenimų.

Tėvai gali padėti vaikams, turintiems dėmesio stokos sutrikimą, jaustis pilnaverčiams ir pasitikintiems savimi.

Kaip tėvai gali padėti hiperaktyviam vaikui?

• Kurkite teigiamą emocinę aplinką.
• Būkite nuoseklūs ir struktūruoti.
• Nustatykite aiškias taisykles ir ribas.
• Mokykite vaiką valdyti emocijas.
• Skatinkite fizinį aktyvumą.
• Naudokite regimąją informaciją ir gestus.

Tiksli diagnozė ir tinkamai pritaikyta pagalba gali padėti vaikams ir jų tėvams valdyti ADS simptomus ir labai pagerinti gyvenimo kokybę. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas paprastai apima elgesio terapiją, specialų ugdymą bei kognityvinių įgūdžių stiprinimą ir lavinimą.

Vaikas gali būti įsitempęs, neramus, gali liūdėti ne vien dėl ADS, bet ir dėl daugelio kitų priežasčių. Pavyzdžiui, jam gali kelti nerimą, bauginti daug dalykų (pavyzdžiui, vaikas gali jautriai išgyventi dėl netekčių, netikėtų sunkių ar skaudžių pokyčių, kartais ir smurto, patyčių). Toks vaikas irgi atrodys kaip negalintis susikaupti, nenustygstantis vietoje, ūmiai reaguojantis.

Su DSS susiję ne tik sunkumai, bet ir išskirtiniai gabumai. Vilčių teikiantis tyrimų kiekis dabar leidžia manyti, kad nekontroliuojamas dėmesio svyravimas (tuo pat metu kartais ir visai nuslystantis į nevaldomą minčių srautą) yra būtinas išskirtiniam originalumui ir kūrybingumui, būdingam daugeliui asmenų, kenčiančių nuo DSS.

Ilgalaikius paskatinimus keiskite trumpalaikiais, elgesio terapija ir asmeniniu ugdymu. Neurotechnologijomis paremti tyrimai rodo, kad ilgalaikės paskatos silpniau veikia DSS turinčių asmenų smegenų atlygio grandinę.

Ugdyti ir stiprinti jų gabumus, o ne susitelkti į silpnybes. Su DSS susiję ne tik sunkumai, bet ir išskirtiniai gabumai.

Padėti vaikui pažinti save ir nemenkinti jų mokykloje ar namie. Žmogui, turinčiam bet kokių smegenų skirtumų, vienas galingiausių būdų apeiti juos yra tiesiog pažinti save.

Ieškoti dialogo su mokytojais: specializuotos mokyklos ne visada yra būtinos.

Skatinti vaikų tarpusavio bendradarbiavimą mokykloje. Savo amžiui deramu būdu ir vaikai, ir suaugusieji, turintys DSS, gali pasinaudoti strateginėmis partnerystėmis.

Ieškoti naujų mokymosi metodų ir priemonių. Ypač tose srityse, kuriose vaikui sekasi sunkiau.

Psichiatrės Gail Saltz teigimu, tikroji dėmesio stokos sutrikimo sukeliama problema yra gėda, baimė, įsitikinimas, kad turi negalią. Būtent tai pakerta žmogų. Tačiau esama daugybės pavyzdžių, kai žmonės šį trūkumą paverčia nuostabiais dalykais.

Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais galite drąsiai kreiptis į specialistus.

tags: #demesio #ir #elgesio #sutrikimai #ikimokykliniame #amziuje

• Iššūkiai darželiuose
• Nėštumo komplikacijos
• Statistika apie dvynukų ūgį ir svorį
• Stovyklos ikimokyklinukams
• Harmonija ir stiprybė: mankšta su kūdikiais