Kūdikio vystymasis yra stebėtinai greitas, ir kiekviena diena atneša naujų atradimų. Vienas įdomiausių ir dažnai klausinėjamų klausimų - kada kūdikiai pradeda matyti ir kada susiformuoja jų akių spalva. Šie procesai yra unikalūs ir vyksta palaipsniui, tad šiame straipsnyje pasidalinsime įdomiais faktais apie kūdikių regą ir akių spalvą.
Kada kūdikiai pradeda matyti?
Nors kūdikiai gimsta su akimis, jų rega nėra pilnai išvystyta, ir tai yra visiškai normalu. Regos vystymasis vyksta palaipsniui, todėl kūdikiai pradeda matyti ne iš karto.
- Gimimo momentu: kūdikiai gimsta su ribotu regėjimu. Naujagimiai gali matyti tik apie 20-30 centimetrų atstumą - tai yra atstumas nuo mamos veido iki krūties metu žindymo. Kūdikių regėjimas tuo metu yra neryškus ir miglotas.
- Pirmieji 2 mėnesiai: nuo gimimo iki maždaug dviejų mėnesių kūdikiai pradeda geriau sutelkti akis ir matyti ryškesnius objektus. Jų rega išlieka šiek tiek neryški, tačiau jie pradeda atpažinti judančius objektus ir žmogaus veidus.
- 3-4 mėnesiai: Po trečio mėnesio kūdikiai pradeda matyti didesnį atstumą, o jų regėjimas tampa ryškesnis. Jie gali išmokti sekti judančius objektus ir pradeda atskirti spalvas, nors dar nesugeba aiškiai įvertinti atstumų.
- 6 mėnesiai: Maždaug per pirmuosius šešis mėnesius kūdikio regėjimas jau yra daug aiškesnis, ir jie gali atskirti daiktus pagal spalvas, tačiau jų rega dar nesiekia suaugusiųjų regos. Kūdikiai taip pat pradeda naudoti abu akių raumenis kartu ir geba susitelkti į tolesnius objektus.
- 1 metų amžius: Iki pirmųjų metų kūdikio rega tampa beveik panaši į suaugusio žmogaus regą. Jie jau gali matyti ryškiai ir aiškiai, įvertinti objektų atstumą ir skirti smulkesnes detales.
Motinos įsčiose kūdikio akys pradeda formuotis praėjus maždaug šešioms savaitėms nuo pastojimo. Antrojo nėštumo trimestro pradžioje kūdikis jau gali matyti šviesą net ir pro sulipusius akių vokus. Prieš keletą metų atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog sveikoms akims ir gerai regai užtikrinti, vaisiui dar esant įsčiose yra būtina gauti kuo daugiau šviesos. Gimdymo metu kūdikis yra išstumiamas į vizualinės stimuliacijos pasaulį, nors dar neturi gebėjimo atskirti vieną objektą nuo kito. Kūdikiams labiausiai įdomūs ryškūs ir kontrastingi vaizdiniai, o jų pagrindiniai regos objektai yra ne toliau kaip už 30 cm - maždaug tiek, kiek yra nutolęs motinos veidas maitinimo krūtimi metu. Pirmųjų gyvenimo mėnesių metu kūdikio akys mokosi veikti kartu ir pradeda sekti judančius objektus. Maždaug 5 mėnesį po gimimo, kūdikiui pradeda vystytis gylio suvokimas. Jis jau gali pradėti matyti pasaulį trimis dimensijomis. Maždaug nuo 9 mėnesio kūdikis pradeda mokytis kartu naudoti rankas ir akis. Šį gebėjimą pritaiko ropojimui, o vėliau vaikščiojimui. Kadangi regėjimas, kaip ir vaikščiojimas ar kalbėjimas, reikalauja mokymosi proceso, tėvai ir globėjai čia atlieka svarbų vaidmenį. Pirmą kartą visapusiškai patikrinti kūdikio regą reiktų praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimimo. Tai reikalinga todėl, nes kurios regos problemos gydomos žymiai lengviau, jei yra nustatomos ankstyvosiose savo stadijose. Priklausomai nuo kūdikio amžiaus, regos vystymosi procesui taip pat padeda įvairios veiklos. Naujagimiams jų regos lauke galima 20-30 cm atstumu išdėlioti ryškius žaislus.
Kada susiformuoja kūdikio akių spalva?
Akių spalva, nors ir matoma jau gimstant, nėra galutinė. Kūdikio akių spalva formuojasi per pirmuosius gyvenimo mėnesius ir gali keistis.
- Gimimo metu: dauguma kūdikių gimsta su pilkai mėlynomis akimis, nes jų akies rainelėse dar nėra pakankamai pigmento. Tai yra dėl to, kad naujagimio akies rainelės pigmentacija dar nėra visiškai išsivysčiusi.
- Per pirmus 6 mėnesius: kūdikio akių spalva gali pradėti keistis per pirmuosius 6 mėnesius. Paprastai po šio laikotarpio, jei akių spalva turi pasikeisti, ji pradeda tamsėti, nes rainelėje kaupiasi pigmentas (melaninas).
- Iki metų amžiaus: kūdikio akių spalva yra galutinė ar beveik galutinė iki pirmųjų metų pabaigos. Tačiau ne visiems kūdikiams akių spalva pasikeičia labai akivaizdžiai. Kai kuriems vaikams ši spalva gali pasikeisti net ir iki 3 metų amžiaus, ypač jei tėvai turi ryškesnes ar įvairias akių spalvas.
Kas lemia akių spalvą?
Akių spalvą lemia genetika. Kiekvienas žmogus paveldi akių spalvą iš savo tėvų, tačiau tai nėra paprastas procesas, nes įtakos turi daugybė genų. Tamsios akių spalvos (ruda, tamsiai žalia) dominuoja, o šviesios (mėlyna, pilkšva, šviesiai žalia) yra recesyvinės. Tai reiškia, kad jeigu abu tėvai turi šviesias akis, jų vaikai dažniausiai turės šviesias akis, tačiau jei bent vienas iš tėvų turi tamsias akis, vaikui tikimybė turėti tamsias akis yra didesnė.
Nosinio ašarų kanalo obstrukcija: priežastys ir sprendimai
Nosinio ašarų kanalo obstrukcija - tai viena dažniausių patologijų naujagimių tarpe. Ašarų kanalas pilnai arba dalinai užsikemša, neleidžia ašaroms tekėti latakais, jos kaupiasi ir išsilieja per apatinio voko kraštą, t. y. akys ašaroja. Nuo 80 % iki 90 % atvejų simptomai pasireiškia dar pirmąjį mėnesį. Negydant kanalo obstrukcijos, kaupiasi skysčiai, formuojasi ašarų liaukų ir nosies ertmės uždegimai, sukeliantys apatinio akies voko egzemą. Būtina paminėti, kad dažnai ši patologija, vaikui augant, susitvarko savaime dėl fiziologinių latakų spindžio praplatėjimų bei membranos atsivėrimų. Tačiau efektyvus osteopatinis kranialinės terapijos gydymas padeda išvengti anksčiau minėtų komplikacijų.
Ašaros teka latakais, kurių vidus padengtas specifišku epiteliu, leidžiančiu ašaroms laisvai slysti jų paviršiumi virš viršutinio išorinio akies krašto. Ašaros nuolat gaminamos tam, kad pakankamai sudrėkintų akies obuolio paviršių ir apsaugotų jį nuo pažeidimo išsausėjimo atveju. Tekėdamos latakais, ašaros pasiekia nedidelę angą akies kampe, šalia nosies krašto, kuriuo jos patenka į ankščiau minėtą nosinį ašarų kanalą. Jei ši anga užsikemša, ašaros pradeda kauptis kanale ir akies obuolio drėkinimas tampa perteklinis. Akis nuolat ašaroja nors vaikas ir neverkia. Taip gali nutikti dėl kanalo spindžio susiaurėjimo, jei vaisiaus stadijoje jis nesusiformuoja pakankamai platus, arba jei kanalas pasidengia plona plėvele, kuri sukelia dalinį užsikimšimą. Dėl drenažo sutrikimo ir atsiradusio padidėjusio spaudimo galime pastebėti padidėjusius kapiliarinius rezginius akies obuolio kampe arba išsiplėtusias venas ties nosies kraštu, akies voku ir t.t.
Gydymui naudojami medikamentai (antibiotikai) bei nubrėžiamos profilaktinės higienos gairės, paaiškinančios, kaip tinkamai valyti naujagimio akis. Sudėtingais atvejais, kai gydymas yra uždelstas ar nesuteiktas laiku, gali būti taikomos chirurginės invazinės intervencijos. Tuomet taikomas nemedikamentinis kranialinis osteopatinis gydymas. Osteopatinis gydymas taikomas jei gimdymas buvo apsunkintas - truko ilgiau, įvyko trauminis gimdymas arba buvo naudota gimdymo pompa, galvos žnyplės. Gydytojo-osteopato tikslas - pašalinti intrakranijinę kaukolės įtampą, sumažinti kaukolės plokštelių rigidiškumą ir taip atstatyti neurovaskulinį drenažą. Gydymo metu osteopatas apžiūri gretimus segmentus, viršutinę kaklinę stuburo dalį bei kaukolės pamatą. Daug dėmesio skiriama kaukolės struktūroms (galinčioms sukelti nosinio ašarų kanalo obstrukciją), priekinio viršutinio žandikaulio, gomurio ir pleištuko-skruostikaulio jungties gydymui. Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama kaktikaulio, skruostikaulio ir nosikaulio plokštelių mobilizacijai, siekiant atlaisvinti kanalą ir latakus.
Svarbu esate daktarų priežiūroje, ir pakartotinos konsultacijos jus tik nuramins, jei dabar iki šiol nieko nerado, tikiu nieko tokio nebus ir paskui.
Ar kūdikiai gali matyti spalvas nuo gimimo?
Nors kūdikiai pradeda matyti spalvas po kelių mėnesių, jų spalvų atpažinimas nebus toks pat kaip suaugusiųjų. Pirmiausia jie geriau mato ryškias, kontrastingas spalvas, tokias kaip raudona ir mėlyna.
Kūdikio galvos apimtis: kada nerimauti?
Kartais tėvai pastebi, kad kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei įprasta. Svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus. Jei gydytojas pastebi nedidelį nukrypimą, bet atlieka tyrimus ir neranda jokių patologijų, dažniausiai tai nėra priežastis dideliam nerimui. Gydytojo paskirtos papildomos konsultacijos ar tyrimai, tokie kaip echoskopija, gali padėti nuraminti tėvus ir patvirtinti, kad viskas gerai. Kai kuriais atvejais, didesnė galvos apimtis gali būti tiesiog paveldėta iš tėvų, ypač jei tėtis ar mama taip pat turi didesnę galvą. Svarbu stebėti bendrą vaiko vystymąsi ir pasitikėti gydytojų rekomendacijomis.
Viena mama pasidalino savo patirtimi: "Mus siuntė pas neurologą dėl per didelės galvos apimties, patikrino ir pasakė, kad viskas gerai ir, kad sesutė blogai pamatavo 😊 nors galva tikrai į didžiąja pusę, bet ir tėčio tokia 😁 bet kokiu atveju pas neurologą apsilankyti reiktų ir profilaktiškai." Kita mama pridūrė: "Kai bus biski didesnis ir didesnis skirtumas esant poreikiui sius pas neurologas. Aš su vaiku ėjau bet ji pamatė vaiką, paprašė vyro nuotraukos, sake viskas su šiuo vaikų tikrai gerai tėčio galva. Aišku tyrimus darė, dar po poros mėn vel ėjom kol maimenelis ne užsidarė ir vistiek viskas buvo OK. Tik va kepurės keturmečiui perku tikrai kaip 7-8metu vaikams. Nes nu ne visi vaikai vienodi."
Kaip laiku atpažinti kūdikių ir vaikų akių sutrikimus? Gyd. Rūta Kėvelaitienė | BIOSHORT'ai #10
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad kartais gali būti pastebimas skirtumas tarp vyzdžių dydžio. Tai gali sukelti nerimą, tačiau dažnai tai yra normali kūdikio akių adaptacija prie skirtingo apšvietimo ar netgi laikina toliaregystė, kurią vaikas išauga. Akių gydytojai gali įvertinti šį skirtumą ir nustatyti, ar jis yra reikšmingas ir reikalauja papildomo dėmesio. Paprastai, jei skirtumas nėra didelis (iki 1-1.5 mm), tai nėra priežastis rimtam susirūpinimui.
Apibendrinant, svarbu atsiminti, kad kūdikių vystymasis yra individualus procesas. Nors didesnis galvos apimties dydis ar nedidelis skirtumas tarp vyzdžių gali sukelti tėvų susirūpinimą, dažniausiai tai yra normalios kūdikio organizmo reakcijos arba paveldėtos savybės. Svarbiausia yra reguliariai lankytis pas gydytojus, atlikti rekomenduojamus tyrimus ir pasitikėti jų profesionalumu.
