Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Tuo metu moters organizmas patiria didesnį krūvį, todėl svarbu atidžiai rinktis aktyviosios veiklos formas ir atostogų būdus. Daugelis moterų svarsto, ar galima lankytis pirtyje nėštumo metu, kokią įtaką tai daro vaisiaus vystymuisi ir motinos sveikatai. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su pirties lankymu nėštumo metu, remdamiesi moksliniais tyrimais ir medikų rekomendacijomis.
Pirties nauda nėštumo metu
Nors neretai patariama vengti pirties nėštumo metu dėl galimos rizikos, egzistuoja ir priešingų nuomonių bei mokslinių įrodymų, patvirtinančių pirties naudą. Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje medikai įrodė, kad pirtis teigiamai veikia moters organizmą visą nėštumą.
Kasdien lankantis saunoje, pagerėdavo nėščiųjų savijauta, sumažėdavo audinių hidrofiliškumas. Sauso oro seansai sumažina nefropatijos atsiradimo galimybę ir palengvina gimdymą. Pirtį lankiusioms nėščiosioms gimdant, gerokai rečiau kildavo nuskausminamųjų ir spazmolitikų reikalingų skausmų. Maždaug 80 proc. pirtį lankančių maitinančių motinų pagerėjo laktacija.
Nėštumo metu maždaug trečdalis moterų kenčia nuo venų išsiplėtimo. Lankantis pirtyje šios problemos išnyksta, nes padidėja kraujagyslių sistemos tonusas, todėl mažėja kolaptoidinės būklės tikimybė. Pirtyje besilankančios moterys rečiau turi problemų su trombozėmis. Buvo pastebėta, kad nėščiosioms rečiau skauda galvą, jos ne taip greitai pavargsta, kyla mažiau virškinimo problemų, lengviau praeina infekcinės ligos.
Lankantis pirtyje nėštumo metu gali regresuoti ar išnykti kai kurios odos ligos. Pirtis tinka ir ginekologinių susirgimų profilaktikai. Šiuo atveju teigiamas pirties poveikis siejamas su pagerėjusia kraujo apytaka vidaus organuose. Pagerėjus kraujotakai iš organizmo greičiau pašalinami uždegimų komponentai. Pirtis daro teigiamą poveikį esant problemoms su kiaušidėmis ir kitais gimdos funkcijų pakitimais, sergant pirmine ir antrine amenorėja, esant skausmingoms mėnesinėms, lėtinėms vidinių lytinių organų ligoms, lėtinėms problemoms po nėštumo nutraukimo, klimakteriniam sindromui, užtikrina normalų nėštumą iki pat gimdymo.
Rizika ir kontraindikacijos
Antra vertus, dažnai patariama nerizikuoti ir pirties nėščiosioms vengti. Nėštumo metu moters organizmas ir taip patiria didesnį krūvį, labiau apkraunama širdis, todėl jos nereikėtų dar labiau varginti dideliu karščiu. Didžiausią riziką kelia pirtyje nuolat tvyrantis didelis karštis. Nors daugelis mėgsta šilumą, ji padeda atsipalaiduoti ir pagerina savijautą, bet kartu gali būti ir nesaugi vaisiui.
Taip pat stiprus karštis gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją didėja apsigimimų, pavyzdžiui, skilvelio pertvaros defekto ar atviro arterinio latako rizika. Kiekvienas nėštumas yra individualus, skiriasi nėščiųjų negalavimai, savijauta.
Jei gydytojas leido pasimėgauti pirties malonumais, jie neturėtų trukti ilgiau nei 15 min. Beje, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ne visos pirtys vienodos. Skiriasi ne tik jų šildymo būdai, temperatūra, bet ir drėgmės lygis. Tad svarbu, kad kūnas neįkaistų iki temperatūros, kuri gali pakenkti vaisiui. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad nėštumo metu geriausia rinktis ne garinę pirtį, bet sauną.
Jeigu užėjus į pirtį pradėjo svaigti galva, pykinti, pajautėte silpnumą, gali būti, kad kūnas perkaito. Pirtyje nėščiosioms švelniai galima pertis vantomis. Labai dažnai greta pirčių įrengiami ir kubilai. Taigi, maudynių kubile metu kyla panaši rizika, kaip ir būnant pirtyje. Tačiau reikėtų žinoti, kad kubilas gali dar greičiau negu pirtis pakelti kūno temperatūrą.
Daugelis akušerių ginekologų uždraudžia nėščioms moterims lankytis pirtyse. Priešingu atveju, jei nėštumas be komplikacijų, galima drąsiai lįsti ir į vonią, ir į pirtį. Tačiau po maudynių karštoje vonioje kai kurioms moterims buvo nustatytas nesivystantis nėštumas. Nors priežastis dar nebuvo nustatyta, gydytojai mano, kad karšta vonia galėjo turėti įtakos.
Taisyklės, kurių privaloma laikytis
Tiesa, lankant pirtį nėštumo metu ir sergant ginekologinėmis ligomis, galimos tokios komplikacijos: staigūs uždegiminiai susirgimai, problemiškas nėštumas. To neturėtų atsitikti, jei pirtyje bus lankomasi laikantis tam tikrų taisyklių.
Į pirtį reikėtų vaikščioti su akušere, instruktore ar kitu lydinčiu asmeniu. Taip pat reiktų, kad draugija būtų gera, nes psichologinis klimatas taip pat labai svarbus. Pirmą kartą pirtyje nereiktų užtrukti ilgiau negu 5-7 minutes, pulsas neturėtų būti dažnesnis negu 120 dūžių per minutę.
Po 5-7 minučių išeiti iš pirties, apsigobti rankšluosčiu, atvėsti ir pailsėti sėdint ar gulint. Galima išgerti žolelių arbatos. Kitas etapas - nusiplauti išsiskyrusį prakaitą ir sausai nusišluostyti. Tada vėl galima į pirtį, bet būtina stebėti pulsą. Trečias kartas - dušas, nusišluostymas ir pirtis. Tada galima iš anksto paruošta beržine vanta lengvai masažuoti pėdas, klubus, nugarą ir pečius. Išėjus galima apsilieti šaltu vandeniu. Tą akimirką periferinės kraujagyslės susitraukia, o vidaus organų kraujagyslės išsiplečia. Įvyksta kraujo persiskirstymas, padidėja hemoglobino kiekis. Vėliau - šiltas baseinas arba dušas. Ar verta tęsti, pasakys savijauta. Iš esmės, galima ir sustoti. Namuose reikia atsigulti į šiltą lovą ir pailsėti.
Kai kurios moterys, nėštumo metu ėjusios į pirtį, ima ir savo 2-3 savaičių kūdikius. Tokie vaikai motinos įsčiose patyrė tam tikrą temperatūrų skirtumo poveikį. Jiems pirtis tas pats, kas kitiems baseinas ar grūdinimasis. Tiesa, viską reikia daryti stebint patyrusiam gydytojui ir nesant jokių komplikacijų.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Pirtis ir vaikai
Vaikų organizmo sugebėjimas reguliuoti šilumą - ribotas. Jų kūno paviršiaus ir masės santykis labai didelis, be to, silpniau veikia prakaito liaukos, plonesnis ir riebalinis sluoksnis, prasčiau išsivysčiusios reguliacinės sistemos, atsakingos už normalų organizmo vandens ir elektrolitų balanso palaikymą. Vaikas turi norėti eiti į pirtį. Prievarta - nieko gero. Šilumos poveikį galima apskaičiuoti pagal vaiko amžių. Pavojinga 2-5 metų vaikui būti 70°С temperatūroje ilgiau negu 8 min. Vaikas turi būti pakankamai didelis, kad aiškiai parodytų suaugusiems, jog jam nemalonu.
Kita vertus, 12 proc. suomių vaikų į pirtį patenka neturėdami nė mėnesio, 70 proc. - iki metų, o 95 proc. - iki dviejų. Tikriausiai dėl to suomių vaikai - tarp mažiausiai sergančių pasaulyje.
Daugelyje šalių vaikai ir suaugę lankosi pirtyje vienodai. Tarkim Rusijoje, ypač anksčiau, kartu su kitais šeimos nariais pirtyje perdavosi ir patys mažiausi. Daugelyje šalių pirties procedūros naudojamos kaip tam tikrų vaikiškų ligų profilaktinės ar gydomosios priemonės, pirmiausia: kvėpavimo takų, reumatinėms ir odos.
Nesant komplikacijų, pirtį kartą per savaitę gali lankyti bet koks sveikas vaikas, tačiau turi būti sudarytas vaikiškas režimas. Pirmą kartą pirtyje vaikas turi būti labai trumpai, o temperatūra pirtyje - neaukšta, negalima leisti staigiai atvėsti. Vaikui turi būti patogu ir malonu. Ankstyvoje vaikystėje lankytis pirtyje gali būti pavojinga, jei yra aiškus medžiagų apykaitos sutrikimas, užslėptų žaizdų, atsiradusių perinataliniu laikotarpiu, aiški centrinės nervų sistemos patologija. Reikia atsiminti, kad pirtyje vaikui gali pasireikšti širdies aritmija. Su įgimtomis širdies ydomis vaikų į pirtį vesti nereikėtų. Taip pat pirties ar saunos reiktų vengti esant chroniškoms inkstų, šlapimtakių kepenų, virškinimo sistemos ligoms, endokrininiams sutrikimams. Pirtis ir vaikams, ir suaugusiems, nerekomenduojama, jei yra infekciniais susirgimai su aukšta temperatūra. Negalima lankytis pirtyje ir esant bet kokio tipo traukuliams. Pirtyje neturėtų lankytis onkologinėmis ligomis sergantys vaikai ir kūdikiai su kepenų, plaučių ir bronchų ligomis. Sveikiems vaikams saunos seansai naudingi. Vienintelė sąlyga: temperatūra neturi viršyti 60-70°С, atvėsti reiktų pradėti nuo 20 °С, o į pirtį reiktų eiti ne daugiau kaip du kartus 2-5 minutėms.
Vis dėlto, kad ir kaip būtų gaila, būsimos mamytės neturėtų gyventi taip, kaip iki nėštumo. Žinoma, persistengti saugantis taip pat nebūtina, juk nėščioji - ne porcelianinė lėlė. Visgi verta peržvelgti savo įpročius ir kai kurių iš jų galbūt atsisakyti.
Ką dar reikėtų žinoti?
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi.
Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). „Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“.
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti nebel tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
„Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama girti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“.
Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
