LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų skyriuje atidarytas atnaujintas tuberkuliozės gydymui skirtas padalinys, kuriame siekiama užtikrinti aukščiausio lygio medicinines paslaugas ir sukurti komfortiškas sąlygas mažiesiems pacientams bei jų tėveliams.
Šioje įstaigoje yra senos vaikų tuberkuliozės gydymo tradicijos. Kaip sakė LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas, dėl ligos specifikos šie mažieji pacientai stacionare turi gulėti daug ilgiau nei kiti, taigi jų gydymo sąlygų gerinimas yra ypač svarbus. LSMU Kauno ligoninės Vaikų ligų skyriuje per metus tiriama ir gydoma 100 - 150 vaikų dėl lokalios ir latentinės tuberkuliozės.
Atidarymo juostelę perkirpo LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas, direktorė valdymui ir infrastruktūrai dr. Helga Marija Kauzonė, direktorė medicinai prof. Diana Žaliaduonytė, Vaikų ligų skyriaus vedėja dr. Jūratė Radvilavičienė, projekto vadovas Alius Jaskūnas bei vadovas ūkiui ir infrastruktūrai Viktoras Margelevičius.
Modernizuotos patalpos ir įranga
Pasak LSMU Kauno ligoninės direktorės valdymui ir infrastruktūrai dr. H. M. Kauzonės, įgyvendinto projekto tikslas - sergantiems tuberkulioze vaikams sudaryti galimybes gauti aukščiausio lygio medicinines paslaugas bei sukurti geras sąlygas stacionare. „Pasirūpinome, kad mažieji pacientai ir jų tėveliai, lankytojai turėtų komfortiškas sąlygas: visose palatose įrengta moderni oro rekuperacijos sistema, kondicionieriai, yra miegamieji foteliai lydinčiam asmeniui, televizoriai ir šaldytuvai.“
Daugelis vaikų šiame skyriuje dėl tuberkuliozės gydomi net po kelis mėnesius, todėl svarbu užtikrinti ir geras mokymosi sąlygas. Tam turime mokymo patalpas, skyriuje veikia internetas, todėl galimas ir nuotolinis mokymas“, - pasakojo dr. H.M. Kauzonė.
Taip pat suremontuota kvėpavimo gimnastikos-kineziterapijos salė ir kitos kokybiškam ligonių gydymui užtikrinti būtinos patalpos, įsigyta interaktyvi reabilitacijos sistema, rentgeno, dirbtinio plaučių ventiliavimo, lazerio terapijos aparatai. Iš viso medicininei įrangai skirta beveik pusė milijonų eurų.
Sutelktos diagnostinės ir gydymo priemonės
Vaikų, kuriems įtariama tuberkuliozė konsultacijos, pirminė diagnostika, planinis stacionarizavimas, persirgusių šia liga stebėjimas vyksta LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje, o sergantys įvairiomis lokalios tuberkuliozės formomis - tarpuplaučio limfmazgių tuberkulioze, tuberkulioziniu pleuritu, atvira plaučių tuberkulioze, ekstrapulmonine tuberkulioze ir kitomis šios ligos formomis - tiriami ir gydomi Vaikų ligų skyriuje.
Kaip sakė skyriaus vedėja dr. J. Radvilavičienė, siekiant kuo skubiau ir efektyviau nustatyti galimą vaiko susirgimo atvejį, atliekama daug tyrimų: tuberkulino mėginių, rentgeno ir kompiuterinės tomografijos, bronchoskopijos ir bronchų sekreto dėl tuberkuliozės mikobakterijų, kvėpavimo funkcijų mėginių, ultragarsinė diagnostika, teikiamos specialistų konsultacijos.
„Ligoniai, sergantys nekomplikuota tuberkuliozės forma, turi būti gydomi 6 mėnesius, o komplikuotais atvejais gydymas tęsiamas net iki 1 metų. Dalį gydymo laikotarpio sergantis vaikas turi praleisti ligoninėje ir neretai vienas palatoje, kad neužkrėstų kitų ligonių. Dėl šios priežasties labai svarbu kokybiška ir greita ligos diagnostika, patogios ligoniui sąlygos palatoje ir skyriuje“, - teigė medikė.
Vaikų tuberkuliozės gydymui skirtas projektas finansuotas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Tam buvo skirta 827 337 Eur. Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, kasmet tuberkulioze suserga apie 900 asmenų.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos yra didžiausia daugiaprofilinė gydymo įstaiga Lietuvoje.
Kauno klinikose - nauja gyvybes sauganti technologija naujagimių reanimacijai. Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje pristatyta intensyviajai naujagimių reanimacijai skirta centrinė monitoravimo (stebėjimo) stotis. Medikams ji leis dar efektyviau stebėti gyvybinius mažųjų pacientų rodiklius, o tėvams suteiks galimybę būti šalia savo mažylių net sudėtingiausiomis akimirkomis.
Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje kasmet gydoma apie 3500 naujagimių. Didžioji dalis klinikoje gydomų mažylių praleidžia vos kelias dienas ir išvyksta toliau augti į namus. Tačiau apie 450 Kauno klinikose gimusių bei iš kitų Lietuvos ligoninių skubiai pervežtų sergančių ar per anksti gimusių naujagimių kurį laiką turi praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, o vėliau ir intensyvaus stebėjimo palatose. Šiandien visuomenei pristatyta naujoji įranga, kurią Kauno klinikų Neonatologijos klinikai padovanojo paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ projektas „Ankstukai“. Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, prof. Kęstutis Stašaitis, dėkodamas už paramą, pabrėžė šios inovatyvios įrangos svarbą: „Ši technologija neabejotinai palengvins mūsų personalo darbą prižiūrint sergančius ar per anksti gimusius naujagimius. Tai reikšmingas žingsnis, kuris ne tik padidins mažųjų pacientų saugumą, bet ir suteiks tėvams daugiau ramybės.“
Pasak Neonatologijos klinikos vadovės prof. dr. Rasos Tamelienės, patys mažiausi anksčiau laiko gimę naujagimiai klinikoje praleidžia net po du ar tris mėnesius, o jų vystymuisi ypač reikšmingas buvimas šalia savo tėvų - tai yra vienas iš klinikos prioritetų. Kai pagerėjus būklei mažyliai iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus perkeliami į intensyvaus stebėjimo palatas, čia tėvai visą parą gali būti šalia. Jų sveikatos rodikliai stebimi mobilių, pervežamų monitorių, taip pat į palatą nuolatos ateina slaugytojai, kurie akylai stebi jų sveikatos būklę. Tačiau dar labiau pagerėjus sveikatos rodikliams, jie nėra nuolatos prijungti prie monitorių, juos stebi prižiūrintys slaugytojai, gydytojai bei patys tėvai. Toks visą parą trunkantis savo mažylio stebėjimas tėvams tampa dideliu iššūkiu ir kelia nemažą stresą. „Ši įranga suteikia galimybę tėvams visą parą būti šalia savo mažylių, bet miegoti bent truputį ramiau. Sergančių naujagimių būklę seka išmanūs monitoriai, o slaugytojams į mobiliuosius įrenginius perduodami signalai apie pasikeitusią mažojo paciento būklę“, - aiškino prof. dr. R. Tamelienė. Vienam slaugytojui vienu metu tenka prižiūrėti keletą mažylių, todėl naudodamas mobiliuosius įrenginius ligoninės personalas gali operatyviai reaguoti į skubius monitorių signalus ir taip nedelsiant suteikti pagalbą kritinėse situacijose.
Mažylių tėvams svarbus ir moralinis, ir finansinis visuomenės palaikymas. Centralizuotos naujagimių gyvybinių funkcijų stebėjimo sistemos pristatyme dalyvavusi asociacijos „Padedu augti“ viena steigėjų ir vadovė Inga Laukytė-Budrienė Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje pirmą kartą apsilankė prieš 13 metų, kai vos 26 nėštumo savaitę susilaukė dvynukų - nei po kilogramą nesvėrusių sūnaus Arento ir dukters Miglės. Tada čia jie visi gyveno beveik tris mėnesius, kol mažieji išmoko kvėpuoti, palaikyti normalią kūno temperatūrą ir valgyti. I. Laukytė-Budrienė dar neužmiršo to patirčių ir didelių išgyvenimų kupino laiko, kurie nesibaigė ir tada, kai iš intensyviosios terapijos palatos mažieji buvo perkelti į Naujagimių ligų skyrių ir ji jau galėjo gyventi kartu su naujagimiais. „Dvynukai susidūrė su apnėjomis - kvėpavimo sustojimais, taigi ir pati žinau, kiek streso ir nerimo kelia vaikų stebėjimas ištisą parą. Jei naujagimis nėra nuolat prijungtas prie jo gyvybines funkcijas stebinčios įrangos, atsakomybė tarsi perkeliama tėvams. Tad visa širdimi džiaugiuosi dėl kitų šeimų, kad jos galės jaustis saugesnės, ramesnės ir nepatirs to, ką patyrė mūsų šeima. O jeigu ir patirs, medicinos personalas dėka išmaniųjų įrenginių sureaguos labai operatyviai“, - sakė asociacijos „Padedu augti“ vadovė, nuolat Kauno klinikose lankanti ir konsultuojanti ankstukų susilaukusias šeimas. Ji patikino - žinojimas, kad tokio masto projektai gali įvykti iš žmonių suaukotų lėšų, kad vis didesnei visuomenės daliai rūpi, kad per anksti gimę vaikai sėkmingai augtų ir stiprėtų, tėvams irgi labai reikšmingas. „Visuomenės moralinis palaikymas suteikia jėgų bei įkvepia vilties, o finansinis palaikymas atveria galimybes turėti inovatyviausius medicinos prietaisus bei slaugos priemones. Dėl centralizuotos monitoravimo įrangos daugybę kartų buvo kreiptasi į geradarius, ieškota įvairių galimybių, tačiau tai yra itin brangi įranga ir šiandien galime švęsti tik didelio visuomenės palaikymo dėka. Už tai esame nuoširdžiai dėkingi ir kartu su „Ankstukų“ projekto komanda šia dovana džiaugiamės kaip reikšmingu istoriniu įvykiu“, - neslėpė I. Laukytė-Budrienė.
Šiandien visuomenei pristatytą naująją naujagimių stebėjimo įranga, kurios vertė - 87 tūkst. eurų, Kauno klinikų Neonatologijos klinikai padovanojo paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ projektas „Ankstukai“. Beveik 11 metų mažiausiais Lietuvos gyventojais besirūpinančio paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris renginyje taip pat dėkojo kiekvienam, skyrusiam ir skiriančiam savo paramą per anksti gimusių vaikų gerovei - ar pervedant gyventojų pajamų mokesčio dalį, ar periodinėmis aukomis, ar prisidedant bent simboline suma konkrečiam įrenginiui įsigyti. „Džiaugiamės, kad „Ankstukų“ projektą palaiko tokia gausi geradarių bendruomenė, o šis trapiausias gyvybes gelbėjantis projektas, kurį galėjome finansuoti iš savo sukauptų lėšų - puikus pavyzdys, kaip stipriai veikia bendrystė“, - pabrėžė V. Kinduris.
Kauno Perinatologijos centras, kurį sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos - tai didžiausias tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Jame gydomi pacientai iš maždaug trijų penktadalių Lietuvos teritorijos. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3000 naujagimių, iš jų - apie 450 gimsta anksčiau laiko arba jiems reikalingas tolesnis gydymas Neonatologijos klinikoje.
LSMU Kauno ligoninė per kelis dešimtmečius suvienijo daug miesto gydymo įstaigų, kurios atsinešė ilgametes tradicijas ir turtingą patirtį. 2020 metais dviejų didelių ligoninių dalininkų - Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto - sprendimu sujungtos Respublikinė Kauno ligoninė ir Kauno klinikinė ligoninė. Patvirtinta naujos ligoninės struktūra ir pavadinimas - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė. Įstaiga šiuo metu yra antra didžiausia pagal veiklos apimtis daugiaprofilinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga Kauno regione.LSMU Kauno ligoninėje teikiamos II ir III lygmens stacionarinės ir ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje pastaruoju metu netrūksta reikšmingų pokyčių - į naują pastatą perkelta Kauno centre veikusi Ortopedijos traumatologijos klinika, atnaujinta svarbi tyrimų įranga, plečiamos dienos stacionaro paslaugos. Neatidėliotinų sprendimų reikalauja... Oficialiai atidarytas vienas moderniausių ortopedijos traumatologijos centrų šalyje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės padalinių kompleksas plečiasi - penktadienį atidaryta nauja Ortopedijos traumatologijos klinika.
Kauno klinikų atstovė spaudai dr. Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė patvirtino, kad berniukas gydomas Kauno klinikose. „Jo būklė stabili“, - sakė atstovė. Tai - visa informacija, kokią gydymo įstaiga gali suteikti: „Gerbiant tėvų norą, daugiau informacijos suteikti negalime.“
Pirmas žingsnis - šaldyti. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas „DELFi“ yra pasakojęs, kad nudegimai ugnimi, vandeniu ar kitu skysčiu, pavyzdžiui, aliejumi yra labai panašūs. Pirmasis žingsnis patyrus nudeginimą - šaldyti pažeistą vietą. „Tiesiog po šalto vandens srove 15-30 minučių, kol susilpnės skausmas ir atvės audiniai. Jei šaldysite ledu ar ledukais, šaldytais maišeliais iš šaldiklio, šaldymo laikas turėtų būti trumpesnis. 3-5 minutės, kad nebūtų oda pažeista dar labiau“, - įspėjo medikas. Pažeistos vietos atvėsinimas padės ne tik sumažinti skausmą, bet ir sustabdyti gilesnį karščio plitimą. Tokiu būdu bus apsaugota oda ir audiniai nuo didesnio pažeidimo. Jei nusiplikoma per drabužius, kurie yra prigludę, patariama pradžioje vėsinti - tiesiog pilti vandenį ant drabužių, o tada nusirenginėti, nes taip mažesnė galimybė pažeisti odą. V. Morozovas „Jei nusiplikoma per drabužius, kurie yra prigludę, patariama pradžioje vėsinti - tiesiog pilti vandenį ant drabužių, o tada nusirenginėti, nes taip mažesnė galimybė pažeisti odą nusiimant drabužius“, - pasakojo V. Morozovas. Nereikia naudoti nieko, apart švaraus tekančio vandens - jokių tepalų ar aliejaus. Gydytojas taip pat priminė, kad namuose savarankiškai galima gydyti tik nedidelius (I-II laipsnio), kurie apima iki 1 proc. kūno paviršiaus ir nesukelia didelio skausmo. Pirmojo laipsnio nudegimais laikomi tie, kurie sukelia tik odos paraudimą ir išsausėjimą. O toks nudegimas praeina per 3-7 dienas. 1 proc. kūno plotas yra maždaug delno dydžio plotas.
Džiuginta Vaitkevičienė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė paaiškino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. „Turi ekspertai įvertinti ir nuspręsti, kas ten ir kaip buvo. Ar tai buvo didelė, ar maža mašinėlė. Kadangi nebuvo gaisro, mums, ugniagesiams, šis atvejis nėra toks svarbus, todėl aplinkybes turėtumėte aiškintis kitose struktūrose“, - kalbėjo D. Vaitkevičienė. Ji pažymėjo, kad kalbant apie rekomendacijas siekiant išvengti tokių atvejų, žaislai ir jų elementai turi būti sertifikuoti, verčiau nenaudoti nepatvirtintų gamintojų elementų. Naudojami elementai turėtų būti negavę smūgių ar termiškai pakenkti. Tinkami ir tinkamai naudojami daiktai pavojaus nekelia“, - sakė D. Vaitkevičienė.
Svarbu laikytis instrukcijų. Ugniagesiams vis dažniau skubant į iškvietimus dėl degančių paspirtukų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) primena, kad netinkamas elektrinių mikrojudumo priemonių (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir kt.), turinčių Ličio jonų baterijas, laikymas ir (ar) krovimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei bei jo turtui. Siekiant išvengti ar sumažinti gaisro kilimo riziką, svarbu žinoti, kokios laikymo ir (ar) krovimo sąlygos yra netinkamos. Svarbu įkrauti tik gamykliniais tam gaminiui skirtais įkrovikliais ir, laikantis gamintojo nurodyto įkrovimo režimo, nepalikti krauti per naktį. Nemodifikuoti elektrinių mikrojudumo priemonių. Nepašalinti greičio ar galios ribotuvų. Nenaudojant elektrinių mikrojudumo priemonių, išjungti baterijas. Saugoti elektrinių mikrojudumo priemonių baterijas nuo smūgių, deformacijų ar kitų pažeidimų.Nenaudoti elektrinių mikrojudumo priemonių, jeigu baterijos yra pažeistos, praradusios pradinę formą (išsipūtusios), įkraunant kaista, skleidžia specifinį degėsių, plastiko kvapą.Įkrauti elektrines mikrojudumo priemones naudojant tvarkingą elektros instaliaciją. „Namuose ar įstaigoje turėkite pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvą, tinkamą elektros prietaisams gesinti, nedegų audeklą). Užsidegusias elektrines mikrojudumo priemones gesinkite tik išjungtas iš elektros tinklo. Elektrines mikrojudumo priemones laikykite patalpose, turinčiose dūmų detektorius ar gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemą“, - skelbiama PAGD rekomendacijose.
tags: #delfi #aie #kulautuvos #vaiku #ligonine
