Nėštumo metu moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamas naujas vidinis suvokimas apie save, santykius, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia.
Nėštumo pradžia yra laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelį hormonų šuolį. Tai gali turėti tiesioginį poveikį emocinei būsenai. Vienas iš pagrindinių nėštumo hormonų, progesteronas, gali sukelti nuovargį, nerimą ir net depresinius simptomus. Taip pat kinta ir estrogeno lygis, o tai gali sukelti nuotaikų svyravimus - nuo didelio džiaugsmo iki verksmingumo ar irzlumo. Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai. Tai priklauso nuo endokrininės sistemos funkcionavimo, būdų, kuriais moteris įveikia stresą, artimųjų socialinės paramos, psichologinio atsparumo ar temperamento. Dažnai hormonų sąlygoti jausmai gali būti nesuprantami, neaiškūs.
Be abejo, įtakos gali turėti ir nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo ir t.t. Nesaugumas - kadangi dar nėra akivaizdžių požymių ir simptomų. Dažnai kyla minčių apie tai, ar aš tikrai laukiuosi ir ar viskas gerai. Tai skatina atidžiau stebėti savo kūną, užfiksuoti, kad ir mažiausius pokyčius, simptomus. Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas.
Dažniausi emociniai pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo pradžia yra laikotarpis, kai moters organizmas patiria didelį hormonų šuolį. Tai gali turėti tiesioginį poveikį emocinei būsenai. Vienas iš pagrindinių nėštumo hormonų, progesteronas, gali sukelti nuovargį, nerimą ir net depresinius simptomus. Taip pat kinta ir estrogeno lygis, o tai gali sukelti nuotaikų svyravimus - nuo didelio džiaugsmo iki verksmingumo ar irzlumo.
Nerimas ir baimė
Viena dažniausių emocijų, su kuria susiduria būsimos mamos, yra nerimas. Nerimauti galima dėl daugelio dalykų: ar viskas bus gerai su kūdikiu, ar pavyks būti gera mama, ar gyvenimas po gimdymo pasikeis ir kaip. Tai visiškai natūralus procesas, tačiau svarbu nepamiršti, kad nerimas gali tapti per didelis, jei nėra tinkamai valdomas. Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Dažniausiai gimdymo laukiama su nerimu, baime, kad skaudės, kad situacija bus nevaldoma. Kyla minčių apie tai, kaip gimdymas pakeis poros santykius, jei kita poros pusė dalyvaus gimdyme. Dažnai gali aplankyti mintis apie laikotarpį po gimdymo, kurio galima laukti nusiteikiant gražiam laikui, arba kyla įvairių baimių dėl emocijų ir buities po gimdymo. Fiziškai darosi sudėtinga, dėl to baimę gimdyti dažnai pakeičia nekantrumas. Šio ypatingo momento laukimas yra labai svarbus ir kartu reikalaujantis sąmoningumo bei išbuvimo. Leiskite sau būti namuose, atsiribokite nuo visko, ko šiuo metu nenorite, ir kartu stebėkite savo mintis, jausmus. Jei galvoje sukasi nerimastingos, gąsdinančios mintys ir fantazijos, pravartu prisiminti įvairius relaksacijos, meditacijos bei vizualizacijos metodus.
Džiaugsmas ir susijaudinimas
Nors daugelis moterų patiria nerimą, nėštumas taip pat suteikia didelį džiaugsmą ir susijaudinimą dėl būsimo kūdikio. Pirmieji ultragarso tyrimai, teigiamas nėštumo testas ir mintys apie tai, kaip jūsų gyvenimas pasikeis, dažnai sukelia neapsakomą laimę ir emocinį pakilimą. Jėgų ir emocijų antplūdis, kurį dažnai lydi pagerėjusi fizinė savijauta. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaiku. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes.
Nuotaikų kaita
Nuotaikų svyravimai nėštumo pradžioje yra visiškai normalūs. Dėl hormonų poveikio galite staiga pereiti nuo džiaugsmo iki liūdesio, kartais net nesuprasdamos, kas sukėlė tokius pokyčius. Tai gali sukelti tiek moteriai, tiek jos aplinkai nežinomybę ir nesupratimą. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Būtent
Pavargimas ir nusivylimas
Pirmąsias savaites daugelis moterų jaučia nuolatinį nuovargį ir silpnumą, nes kūnas pradeda prisitaikyti prie nėštumo. Tai gali sukelti nusivylimą ir jausmą, kad nieko nesugebate atlikti taip, kaip anksčiau. Svarbu atsiminti, kad šis nuovargis yra laikinas ir normalus šio etapo simptomas. Didėjantis fizinis krūvis ir atsirandantis nuovargis pradeda vis labiau „dalyvauti“ gyvenime. Tampa vis sunkiau dirbti, pradeda kilti noras sumažinti dienos intensyvumą, stimuliaciją. Dažnai pradeda lėtėti tiek fizinis, tiek vidinis tempas.
Kaip susidoroti su emocinėmis reakcijomis?
Nėštumo pradžia yra ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai įtemptas laikotarpis. Tačiau yra keletas būdų, kaip padėti sau išgyventi pirmąsias savaites ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą.
Savo emocijų priėmimas ir supratimas
Pirmiausia svarbu priimti, kad emocijos nėštumo metu gali būti labai intensyvios ir nepastovios. Stenkitės neprisirišti prie neigiamų emocijų ir prisiminkite, kad jos yra laikinos. Tai, ką jaučiate šiandien, gali labai skirtis nuo to, kaip jaučiatės rytoj. Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo. Svarbu neišsigąsti savo jausmų ir pasikalbėti apie juos su artimaisiais. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai sudėliotas kūdikio kraitelis, psichologiškai pasiruošti pokyčiams iš anksto - sudėtinga. Nėštumas gali atnešti tiek naujų galimybių, tiek sudėtingų išgyvenimų. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti nerimą dar būdama nėščia. Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas.
Reguliarus bendravimas su partneriu ir artimaisiais
Pasidalijimas savo emocijomis su partneriu, draugais ar šeimos nariais gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Ne visada reikia ieškoti atsakymų, kartais tiesiog išklausymas ir supratimas gali suteikti didelį emocinį palaikymą. Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Su vyru skirkite laiko vienas kitam, sutvirtinkite ryšius, pakalbėkite apie savo baimes ir lūkesčius vienas kitam. Poros santykiai yra pagrindas, nuo kurio priklauso jūsų psichologinė būsena po gimdymo.
Fizinė veikla ir atsipalaidavimas
Lengvi fiziniai pratimai, pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, joga arba plaukimas, gali padėti geriau jaustis tiek fiziškai, tiek emociškai. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip gilus kvėpavimas arba meditacija, taip pat gali padėti sumažinti stresą ir nerimą. Judėjimas. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Kvėpavimas. Moterims, kurios jaučiasi susijaudinusios, gali padėti paprastas kvėpavimo pratimas. Skaičiuojant iki trijų, reikia tolygiai, ramiai įkvėpti per nosį ir porą sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Iškvėpti reikia tolygiai ir ramiai, skaičiuojant iki trijų ir per šiek tiek pravertą burną. Kartoti pratimą rekomenduojama tol, kol kvėpavimas taps natūralus, lėtas ir ramus. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas. Judėjimas. Išlikite fiziškai aktyvi: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštas, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine ir kt. Šviesos terapija. Ji efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiųjų depresiją.
Sveika mityba ir pakankamas poilsis
Nėštumo metu mityba ir poilsis yra labai svarbūs. Valgydami subalansuotą maistą, gausite reikiamų medžiagų, kurios padės ne tik kūdikiui, bet ir jums pačiai. Taip pat stengtis miegoti pakankamai - nuovargis gali stipriai paveikti emocinę būseną. Mityba. Adekvatūs lūkesčiai. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Kūno pokyčius mums lengviau priimti kaip vykstančius savaime, tačiau tai, kas vyksta su mūsų psichika, su mūsų emocijomis, atrodo, kad yra mūsų „klaidos“, esame kalti, negalėdami jų kontroliuoti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Tai priimti nelengva, bet labai svarbu. Omega-3 riebalų rūgščių vartojimas. Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių. Tinkama mityba. Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai - bananai, riešutai, linų sėmenų aliejus ir kt. Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti.
Psichologinė pagalba
Jei emocinė būklė tampa sunkiai valdoma arba jei jaučiate, kad nerimas ar depresija pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, svarbu neignoruoti šių simptomų ir kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Kvalifikuotas specialistas gali padėti susidoroti su emociniu spaudimu ir pasiekti psichologinę pusiausvyrą. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Kilus mintims, jog reikalinga specialisto pagalba, reikia nedvejoti ir kreiptis. Pogimdyvinė depresija - tai psichikos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug 10-15 proc. moterų. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai. Pogimdyvinė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų. Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyvinės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimas būdas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Jei pogimdyvinės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas. Moterys, kurios po gimdymo patiria sunkumų, savo jausmus būtinai turėtų aptarti su partneriu arba kitu artimu žmogumi. Visuomenės sveikatos biurai rengia psichologinę sveikatą stiprinančius grupinius užsiėmimus, buria savitarpio paramos grupes, teikia nemokamas anonimines psichologo konsultacijas visose savivaldybėse. Psichikos sveikatos centrai teikia medicinos psichologo, psichiatro konsultacijas, atlieka diagnostiką visose savivaldybėse. Nemokamos (draustiems asmenims), be siuntimo. Mobilios krizių įveikimo komandos, esant psichologinei krizei šeimoje ar organizacijoje, teikia konsultacinę pagalbą telefonu, prireikus psichologų komanda teikia pagalbą vietoje. 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt. Būtinoji pagalba. ir 17-21 val. Mamos linija - Anoniminė emocinė parama el. „PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
Depresija ir nerimo sutrikimai nėštumo metu ir po gimdymo
Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“, per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyvinė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.
Apie pogimdyvinę depresiją esame girdėję daugelis. Nuotaikų kaita nėštumo metu - visiškai normali. Ją nulemia pakitusi hormonų pusiausvyra organizme. Tačiau susirgus depresija moters būklės jau neįmanoma pavadinti vien bloga nuotaika. Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai siejami su depresija ir padidėjusiu nerimu. Be abejo, įtakos gali turėti ir nėštumo metu patiriamas stresas, kūno pokyčiai ir juntamas fizinis diskomfortas ar skausmas, nerimas dėl kūdikio sveikatos, šeimos finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo ir t. Manoma, kad būtent depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu. Depresija paveikia maždaug 10-15 proc. nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų, o pogimdyminės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Beje, šie skaičiai ženkliai išauga, jei šeimos gyvenimo lygis, pajamos yra mažos (t. y. Depresijos nėštumo metu simptomai yra beveik analogiški kaip ir įprastos depresijos. Jei nėščioji gauna tinkamą gydymą ir pagalbą, simptomus įprastai galima suvaldyti, nors tai gali ir užtrukti. Gydytojas gali rekomenduoti lankytis psichoterapijos seansuose arba kognityvinę elgesio terapiją. Ypač sunkiais atvejais netgi kyla grėsmė moters ir vaikelio gyvybei. Bene didžiausias nėščiųjų nuogąstavimas - ar depresija nepadarys neigiamos įtakos vaikeliui. Jei depresija niekaip negydoma, ji išties sietina su tam tikra rizika. Pirmoji priežastis, kodėl nėščiųjų depresija dažnai lieka nediagnozuota - jog kai kurie jos simptomai primena nėštumo simptomus (tai miego pokyčiai, energijos stygius, apetito ir lytinio potraukio sumažėjimas ir kt.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. Tais atvejais, kai pastebima prasta pacientės emocinė būsena, jos bus paprašoma užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną. Savivoka. Nėštumo metu pasireiškusi depresija - laikinas reiškinys. „Aplankius niūrioms mintims, labai svarbu jomis pasidalinti su artimais žmonėmis. Pajutus, kad pokalbis su artimaisiais nepadeda, reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Psichologas gali padėti suprasti jaučiamos įtampos priežastis ir pasiruošti nėštumui, artėjančiam gimdymui ar pogimdyviniam laikotarpiui“, - apie psichologinės pagalbos svarbą kalba A..
Melancholija po gimdymo gali prasidėti praėjus vos kelioms dienoms po gimdymo ir tęstis kelias valandas, dienas arba ilgiau (iki dviejų savaičių), praeina savaime. Išgyvenant melancholiją po gimdymo, būna padidėjęs jautrumas, liūdesys, sutrikimo jausmas ir kiti sunkumai nėra pastovūs. Būsena dienos eigoje gali keistis sulaukus artimųjų palaikymo, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus. Pajautus šiuos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis pagalbos. Negydoma depresija po gimdymo gali labai pasunkėti ir būti pavojinga gyvybei. Psichozė po gimdymo išsivysto per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, yra gerokai retesnė. Tai kur kas sunkesnė neseniai gimdžiusios moters būsena. Artimieji tai nesunkiai pastebi, nes moteris pradeda elgtis neįprastai ar net keistai (gali matyti ir girdėti tai, ko nėra, visiškai nesidomėti arba neadekvačiai elgtis su kūdikiu, būti stipriai užsisklendusi ir atsiribojusi, vangi arba, priešingai, nustoti miegoti, tapti perdėtai energinga, netinkamu metu arba nuolatos užsiimti namų ruošos darbais).
Kada svarbu kreiptis į gydytojus?
Būsimos, ypač pirmąkart, mamos neretai sunerimsta pajutusios neįprastus simptomus. Vienos atsakymų ieško interneto platybėse, forumuose ar socialinių tinklų grupėse, kitos skuba į priėmimo-skubios pagalbos skyrius. A. Liepinaitienė išskiria simptomus, į kuriuos negalima numoti ranka ir svarbu nieko nelaukus kreiptis į gydytojus.
„Nėštumas - labai jautrus laikotarpis ir moterys visuomet turėtų kreiptis į specialistus, kai jaučia, kad „kažkas vyksta ne taip“. Tokiu atveju, pirmiausia, galima kreiptis į šeimos gydytoją, gydytoją akušerį-ginekologą jų darbo metu. Tačiau yra išimčių ir kiekvienu nėštumo laikotarpiu simptomai, dėl kurių reikėtų kreiptis į specialistus, gali būti skirtingi. Mus, sveikatos priežiūros specialistus, dažniausiai neramina jei nėščioji kraujuoja, teka vaisiaus vandenys, nėščiąją ištiko ūmios būklės, pavyzdžiui: traukuliai, nualpimas, staigus kojų patinimas ir skausmas, sunkumas, pakilo arterinis kraujo spaudimas (daugiau nei 140/90 mm Hg), moteris kartu jaučia skausmą skrandžio, dar vadinamą epigastriumo, srityje, mirga akyse, sunku kvėpuoti ar yra kiti simptomai, kurie labai pablogina nėščiosios savijautą. Tokiais atvejais visuomet sakome, kad būtina nedelsiant kreiptis į specialistus vykstant į nėščiųjų ir gimdyvių priėmimo skyrių ar artimiausią priėmimo-skubios pagalbos skyrių, jei rajone nėra akušerijos paslaugų teikiančio skyriaus“, - simptomus, kurių negalima ignoruoti vardija A. Liepinaitienė.
Yra keletas situacijų nėštumo metu, kurios gali reikalauti skubios medicinos pagalbos. Jeigu pastebėjusi, kad kurį laiką nejaučiate judesių ar jų skaičius itin sumažėjęs, ramiai atsigulkite, atsipalaiduokite, pakutenkite pilvuką, švelniai pabaksnokite, suvalgykite kažką saldaus. Jeigu vis tiek nejaučiate judesių, kreipkitės į skubios pagalbos skyrių. Skausmas: stiprus, nuolatinis, ilgalaikis skausmas pilvo srityje nėra normalu. Nėštumo metu augant gimdai, moterys dažnai jaučia aštrų, kartais buką skausmą pilvo srities šonuose, tačiau šis skausmas trumpalaikis. Suskaudo ir praėjo. Jeigu jaučiate intensyvų, varginantį skausmą pilvo apačioje, stipresnį nei menstruacijų metu, nedelskite ir vykite į gydymo įstaigą pasitikrinti. Tepimas ar kraujavimas: nėštumo metu negalima nekreipti dėmesio į kraujavimą. Pastebėjote gausesnį šviesų kraują? Nedelsdama kreipkitės į gydytoją. Makšties išskyros: normalu, kad nėštumo metu pas moterį yra išskyrų (kaip ir ne nėštumo), tačiau jeigu matote žymų jų pagausėjimą, spalvos pasikeitimą, atsiranda nemalonus kvapas, makšties ar vulvos niežulys, skausmas praneškite gydytojui. Priešlaikinio gimdymo požymiai: jeigu nėštumo trukmė mažesnė nei 37 savaitės ir jaučiate gimdos susitraukimus (nugaros skausmą, pilvo skausmus), daugiau nei 4 kartus per valandą, jeigu jaučiate sunkumą dubens srityje, būtinai pasitarkite su gydytoju. Tinimas: veido, rankų patinimas nėštumo metu yra normalu, tačiau jeigu pastebėjote, kad jums stipriai tinsta kojos ir kulkšnys, rodos, staiga priaugote daugiau svorio, nedelsiant pasitarkite su gydytoju. Depresija: apima didelis nerimas, nusivylimas, liūdesys, užeina panikos priepuoliai, nebegalite susitvarkyti su savo kasdieniais rūpesčiais, kyla mintys apie savęs žalojimą.
„Ir visgi, kilus bet kokioms baimėms dar iki nėštumo, nėštumo metu ar po gimdymo, kiekviena moteris gali drąsiai kreiptis į ją prižiūrinčius specialistus arba susisiekti su Lietuvos akušerių sąjunga, konkrečiais akušeriais, kurie mielai pagelbės, nukreips tinkama linkme ir padės įveikti galimas baimes. Kartais užtenka tik palaikymo, padrąsinančio žodžio ir didelė dalis baimių pranyksta“, - priduria A.
Psichikos sveikatos palaikymas nėštumo metu ir po jo | Kaiser Permanente
Kaip nepasiklysti informacijos gausoje
Jei anksčiau pagausėjimo laukiančios šeimos susidurdavo su informacijos trūkumu, šiandien būsimiesiems tėvams tenka skirti nemažai laiko bandant nepaskęsti informacijos pertekliuje. Kad taip nenutiktų, A. Liepinaitienė būsimiems tėvams pataria pirmiausia pasikliauti specialistų žiniomis ir patarimais, kuriais jie šiandien noriai dalinasi ir socialiniuose tinkluose. „Gimdymas, kaip ir bet kuris kitas įvykis gyvenime, atneša įvairių išgyvenimų, suvokimų ar patirčių. Tačiau gimdymas turi ir vieną tobulą aspektą - jam galima pasiruošti iš anksto. Kiekviena moteris, sužinojusi, kad laukiasi, dažniausiai turi dar bent 6-7 mėnesius pasiruošti vaikelio atėjimui. Būtent tie mėnesiai, net jeigu vaikelis atkeliaus anksčiau, yra skirti moteriai pasiruošti gimdymui, gimstant tiek išnešiotam, tiek neišnešiotam naujagimiui. Besiruošiant gimdymui svarbiausia domėtis, skaityti literatūrą, ieškoti įvairių informacijos šaltinių, kurie yra patikimi. Kaip surasti patikimus šaltinius? Šiuo metu labai daug akušerių, slaugytojų, gydytojų socialiniuose tinkluose dalinasi naudinga informacija. Keletas patikimų šaltinių nėštumo ir gimdymo tematika: sumani mama; žemiau bambos; ketvirtas trimestras. Vaikų priežiūros tematika verta peržiūrėti šias paskyras: mamytologija; vaikų chirurgas; LOR gydytoja Rimantė. Žindymo tematika siūliau peržvelgti šias paskyras: akušerė Ilona Grigutienė; sumani mama; noriuzindyti; Agnė Škudienė. Yra daugybė kitų paskyrų, kuriose mamos, tėčiai, kiti šeimos nariai gali rasti begalę naudingos ir patikimos informacijos. Nėštumo mėnesius geriausia skirti pasiruošimui vaiko atėjimui, pačiam gimdymui, baimių sumažinimui, tiesiog išsamiai gilinantis į tai, kas vyksta gimdymo metu ir po jo“, - pataria A. Liepinaitienė.
Sumažinti gimdymo baimę padės žinios
Gimdymo baimė - turbūt viena dažniausiai pasitaikančių baimių, su kuria tenka susidurti nėščiosioms, ypač artėjant gimdymo terminui. A. Liepinaitienė sako, kad pagrindinis įrankis, galintis padėti šią baimę įveikti ar ją sumažinti - žinios. „Visos baimės kyla iš nežinojimo. Tam, kad jas įveiktume, turime arba pažvelgti toms baimėms į akis, arba sužinoti, su kuo ta baimė susijusi. Nėštumas ir gimdymas - laikotarpis, kai šeimos bijo labiausiai. Paklausus: „Ko bijote?“, dažniausiai girdimas atsakymas: „Gimdymo“. Tačiau gimdymas yra trumpiausias etapas per visą nėštumo ir vaiko priežiūros laikotarpį, todėl gimdymo gerokai mažiau bijosime, jei žinosime, kas vyksta jo metu. Tam skirtos nėščiųjų pamokėlės, informaciniai leidiniai apie gimdymo baimių įveikimą. Pamokėlių, ypatingai gimdymo ligoninėse, yra begalė - kiekviena ligoninė teikia šią paslaugą, kartu šeimoms suteikdama galimybę pamatyti viską iš arčiau, susipažinti su personalu, gimdymo palatomis, lovomis ir pačiu gimdymo procesu. Tėvams tikrai nereikėtų bijoti pažiūrėti realių gimdymo įrašų, nes filmuose gimdymai gali įvykti vos nusičiaudėjus, bet realiame gyvenime viskas atrodo kitaip“, - domėtis skatina A. Liepinaitienė, 2022 m. inicijavusi pirmą Lietuvoje tarptautinę akušerių, dėstytojų ir akušerijos studentų konferenciją.
Būsimųjų tėčių vaidmuo pasiruošime gimdymui
Šiandien gimdymui aktyviai ruošiasi ne tik nėščiosios, bet ir būsimieji tėčiai. A. Liepinaitienė sako, kad pirmiausia tinkamam pasiruošimui svarbi abipusė komunikacija ir tėčių įsitraukimas į visus nėštumo etapus. „Tėčiai geriausiai ruošiasi tuomet, kai kartu su moterimi dalyvauja visuose nėštumo etapuose: vyksta į ultragarso tyrimus, kartu lanko pasiruošimo tėvystei kursus, paskaitas, nuolat bendrauja ir kalba su savo antrąja puse bei aptaria, kas jį neramina, kokie jausmai, mintys užplūsta, kai galvoja apie vaikelį, jo gimimą, priežiūrą po gimimo. Tėčiams ypač svarbu kalbėtis su moterimi apie tai, koks bus jo vaidmuo gimdymo metu, kaip jis galės padėti, palengvinti skausmus, kokį gimdymo planą jie įsivaizduoja. Tokiu būdu ne tik mamos, bet ir tėčiai bus ramesni, nes žinos ko tikėtis, koks gimdymas gali būti ir kaip vyras galės padėti. Labai dažnai nutinka situacijos, kai vyras atvyksta į gimdymo skyrių kartu su būsima mama, tačiau net nežino, kur jis gali stovėti, sėdėti, ką gali daryti, o kartais bijo net kvėpuoti neteisingai, nes yra apimtas streso. Atvykdamas į gimdymo skyrių pasiruošęs, būsimas tėtis jaučia gerokai mažiau nerimo, o gimus vaikui savimi didžiuojasi, kad dalyvavo gimdyme, galėjo padėti ir nesijautė esantis „našta“. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad nesvarbu kaip viskas susiklostytų, gimdymo metu tėčiai niekuomet nėra „našta“, - apie būsimų tėčių pasiruošimą vaiko gimimui kalba Kauno kolegijos dėstytoja.
Lėtas grįžimas į gyvenimą
Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Netrikdomas laikas po gimdymo. Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Žindymas. Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu.
Adekvatūs lūkesčiai sau
Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo.
Gebėjimas pasirūpinti savimi
Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti.
Laikas sau
Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti.
Socialiniai ryšiai
Santykiai su partneriu. Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Esant smurtui šeimoje būtina kompleksinė specializuota pagalba.
Kultūriniai veiksniai
Šiuolaikinėje visuomenėje didėja reikalavimai mamoms, informacijos gausa kelia pasimetimą ir kaltę, sumažėja autoritetų poveikis, nes jų tiesiog labai daug. Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.
Tekstus rengė Pogimdyminės depresijos centro specialistai: psichologės Sigita Valevičienė, Rūta Antanavičienė, vadovė Nida Vildžiūnaitė, www.pdcentras.lt El p.
