Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva įsteigtas ir koordinuojamas konsultacijų centras - Vaiko teisių linija - bus prieinamas ir patogus kanalas, kuriuo visuomenė galės nemokamai konsultuotis ir gauti rūpimą informaciją visais vaiko teisių apsaugos klausimais ir pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Per šią liniją vaikai ir suaugusieji galės pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais ir pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Tarnybos direktorė Ilma Skuodienė kviečia konsultacijų galimybe pasinaudoti ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus - jų skambučiams bus skiriamas ypatingas dėmesys.
„Kviečiame skambinti visus, kurie nori pasikalbėti ir pasitarti rūpimais klausimais vaiko teisių tema - tėvus, senelius, mokytojus, gydytojus, kaimynus - esame pasiruošę išklausyti kiekvieną ir drauge surasti atsakymus. Tikimės išgirsti ir pačius vaikus - kuo jie gyvena, kas jiems kelia nerimą, kokią pagalbą jiems galėtume suteikti. Norisi, kad Vaiko teisių linija taptų saugia erdve kalbėti žmonėms, esantiems arčiausiai vaikų ir galintiems pasidalinti informacija, kuri leistų vaiko teisių gynėjams operatyviau reaguoti į galimus vaiko teisių pažeidimus ir pasirūpinti vaikų gerove“, - kiekvieno skambučio svarbą akcentuoja I. Skuodienė.
Skambinantieji į liniją gaus bendro pobūdžio atsakymus įvaikinimo ar globos klausimais, dėl svečiavimosi galimybės, konsultacijas dėl skyrybų ar dėl bendravimo tvarkos, esant ginčams dėl vaikų auklėjimo, galės pasitarti bet kokiais klausimais, susijusiais su vaiko teisėmis.
„Džiaugiamės, kad Alytuje įkurtas toks svarbus skambučių centras - iš bet kurio Lietuvos kampelio į mūsų miestą atkeliavęs pagalbos šauksmas operatyviai bus išspręstas ir galėsime didžiuotis, kad prie šio darbo prisideda ir alytiškiai“, - teigia Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, - nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą.
Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, reaguodamas į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus pradeda atlikti pranešimo gavimo dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento, ir užbaigia visus veiksmus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Policijos pareigūnai, turintys darbo su nepilnamečiais kompetenciją, įvykio vietoje nustatę vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, privalo nedelsdami imtis veiksmų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui užtikrinti ir apie įvykį nedelsdami informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.
Gavę policijos pareigūnų pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje ir (arba) galimai panaudotą seksualinį smurtą prieš vaiką, ir (arba) kilusį pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius atvyksta į įvykio vietą ne vėliau kaip per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo.
Dėl objektyvių priežasčių negalėdami atvykti į policijos pareigūnų pranešime nurodytą vietą per vieną valandą nuo šio pranešimo gavimo, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius privalo nedelsdami apie tai informuoti policijos pareigūnus ir užtikrinti kiek įmanoma skubesnį atvykimą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta ir kurioje kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai užtikrina vaiko saugumą, nedelsdamas imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą.
Jeigu kyla įtarimų, kad vaiko teisės pažeidžiamos, jis galimai patiria smurtą (nepriežiūrą, psichologinį, fizinį, seksualinį smurtą), neužtikrinama saugi bei sveika aplinka vaikui augti ir vystytis, apie tai turite informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos miesto / apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, esantį vaiko gyvenamajame mieste / rajone (kontaktus galite rasti čia).
Jeigu kreipiatės po 17 val., savaitgalį ar šventinę dieną dėl vaiko, kuris patyrė (patiria) smurtą, kurio sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, vaikui reikalinga užtikrinti saugią aplinką, prašome nedelsti ir skambinti į policiją, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Į pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus reaguojama bet kuriuo paros metu ir savaitgaliais.
Pažymėtina, jog vaiko teisių gynėjai į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą reaguoja kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, t. y. nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir jį išklauso, susitinka su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Reaguodami į pranešimą apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, minėtus veiksmus atlieka per 6 valandas nuo pranešimo gavimo momento.
Asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių.
Asmuo, žinantis apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui, atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.
Asmens, pateikusio informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus.
Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams.
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau - Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą.
Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.
Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal įstatymą.
Asmuo, manantis, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai ar nesilaikoma nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų, gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir žodžiu.
Pateikusiam elektroninį skundą (prašymą) per 5 darbo dienas bus pranešta, ar jis nagrinėtinas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, o jeigu reikės papildyti jo turinį suteiksime informaciją (konsultaciją).
Tačiau visais atvejais skundas (prašymas) bus pradėtas nagrinėti tik gavus jo originalą.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad žmonės ne tik informuoja apie kaimynystėje gyvenančių ar artimai pažįstamų šeimų patiriamus sunkumus, bet pastaruoju metu aktyviau išreiškia susirūpinimą dėl vaikų gerovės šeimose, besidalinančiose savo gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose.
Anot Tarnybos vadovės, stebima tendencija, jog apie pusė iš visų gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtina.
„Nuvykę į šeimą vaiko teisių gynėjai bendrauja su kiekvienu jos nariu atskirai, išklauso nuomonę, įvertina situaciją ir jeigu pastebi, jog šeimai yra reikalinga pagalba, - ją inicijuoja.
Gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius auga kasmet: 2020 m. buvo gauta apie 39,5 tūkst. pranešimų, 2021 m. - apie 40,5 tūkst., 2022 m. - apie 45,5 tūkst.
| Metai | Pranešimų skaičius |
|---|---|
| 2020 | ~39,5 tūkst. |
| 2021 | ~40,5 tūkst. |
| 2022 | ~45,5 tūkst. |
Daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus sulaukiama iš policijos.
Nors didžioji dalis jų yra apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų: 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. šis skaičius padidėjo beveik vienu tūkstančiu.
Praėjusių metų duomenimis, daugiausia - apie 65 proc. - pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo gauta iš policijos, dukart padaugėjo vieno iš vaiko atstovų, pagal įstatymą gyvenančio skyriumi, pranešimų.
Apie 3-4 proc. pranešimų per metus, pasiekiančių vaiko teisių gynėjus, yra anonimiški.
„Kiekvienas gautas pranešimas, nesvarbu, kas jį pateiktų - prisistatęs pranešėjas ar pageidavęs likti nežinomas, - mums reiškia būtinybę reaguoti ir vertinti situaciją. Nors visuomenėje tenka išgirsti nuomones, jog užuot vykę į „normalias“ šeimas, verčiau atkreiptume dėmesį į tas, kurios išties patiria sunkumus, tačiau vaiko teisių gynėjai neskirsto šeimų į geresnes ar blogesnes, į daugiau ar mažiau žinomas. Mūsų tikslas vienas - apsaugoti vaiką ir padėti šeimai, tad sureagavę į kiekvieną pranešimą, net ir nepasitvirtinusį, bent jau turime galimybę įsitikinti, jog vaikui šeimoje saugu“, - sakė I. Skuodienė.
Svarbu žinoti, jog vaiko teisių gynėjai apsilanko šeimoje tik reaguodami į gautą pranešimą, jog vaikui galimai nesaugu, galbūt jis patiria smurtą arba jo poreikiai nėra atliepiami.
Tačiau tais atvejais, kai paaiškėja, jog pavojaus signalai dėl vaiko nepasitvirtina ir jokių pažeidimų nenustatoma - su šeima atsisveikiname“, - paaiškino I. Skuodienė.
Jeigu nukentėjote nuo nusikaltimo arba tapote nusikaltimo liudininku, turėtumėte apie tai pranešti policijai.
Šiuo numeriu skambinkite tuomet, jeigu jūsų akivaizdoje įvyko nusikaltimas.
Jeigu operatorė pateikia elgesio instrukcijas, laikykitės jų.
Pateikti pareiškimą policijai pranešti apie nusikaltimą galite atvykę į artimiausią policijos komisariatą.
Pateikdama(s) pareiškimą policijai, jūs turite teisę būti lydima(s) savo pasirinkto asmens - draugės, draugo, artimo giminaičio arba pagalbą teikiančios organizacijos darbuotojos.
Pranešti apie įvykį galite ir anonimiškai.
Tokiu atveju pranešimas bus laikomas neoficialiai suteikta informacija policijai.
Taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Pokalbiai galimi ir kreipiantis el. paštu arba skambinant telefonu.
tags: #del #vaiko #teisiu #pazeidimo #pranesimas
