Nešvaistykite savo laiko ir pinigų veltui, nes vaiko tėvystės nustatymas ir alimentų priteisimas žymiai pigesnis, paprastesnis ir patikimesnis su kvalifikuota advokatų pagalba.

Patyrę advokatai padės jums nustatyti nepilnamečio vaiko tėvystę ir prisiteisti vaiko išlaikymą nuotoliniu būdu (internetu). Teikiame tik patikimą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą. Visos teisinės paslaugos teikiamos tiesiogiai advokatų, o ne tarpininkų. Todėl pigiau gausite profesionaliai be trūkumų parengtus procesinius dokumentus ir kitas pageidaujamas teisines paslaugas, tarp kurių numatomos teisinės konsultacijos, reikalingų pažymų surinkimas, dokumentų kopijų patvirtinimas, pranešimų apie teismo procesą suinteresuotiems asmenims išsiuntimas, procesinių dokumentų su visais priedais teismui pateikimas, teismo bylos vedimas, informavimas apie proceso eigą, atstovavimas teisme, t.t.

Patikėkite visus vaiko tėvystės nustatymo bei alimentų priteisimo formalumus kvalifikuotiems advokatams ir jums neteks nusivilti, nes nebus jokių paslėptų sąlygų ir tarpininkavimo išlaidų, o jūsų patirtos teisinės išlaidos galės būti teismo priteistos atgal.

Norint pradėti nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo bei alimentų priteisimo procesą, jums tereikia užpildyti alimentų priteisimo anketą ir gausite jums skirtą individualų geriausios kainos pasiūlymą.

Vaiko kilmės nustatymas

Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju.

Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.

Motinystės nustatymas

Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.

Tėvystės nustatymas

Vaiko tėvas nepripažįsta savo tėvystės. Noriu prisiteisti nepilnamečio vaiko išlaikymą, tačiau neturiu jokių žinių apie vaiko tėvą. Ką daryti? Jeigu neturite jokių žinių apie nepilnamečio vaiko tėvą, tokiu atveju reikia reikšti ieškinį teisme dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, kartu prašant teismo surinkti duomenis apie nepilnamečio vaiko tėvą.

LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio išvados) ir kitos įstatymuose numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir kiti įrodymai.

Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Visgi nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizės priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt.

Tėvystės nuginčijimas

Tėvystės pripažinimas (arba nuginčijimas) yra aktualus, nes Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne sutuoktiniu ar sutuoktine).

Tėvystės nuginčijimas galimas tik tuomet, kai asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas. Įprastai tokiais atvejais kreipiamasi į teismą, pateikiant ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į terminus. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo galima pateikti per vienerius metus nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Jei terminas praleidžiamas, vėliau tokį ieškinį pateikti galima tik teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pagrindinis ir svarbiausias įrodymas tėvystės nuginčijimo bylose - DNR tyrimas. Jis atliekamas teismo paskyrimu arba savanoriškai, kai abi pusės sutinka. Jei vaiko motina ar įrašytas tėvas (atstovai pagal įstatymą) nesutinka su genetinės ekspertizės atlikimu, teismas neturi teisės jos skirti priverstinai - tai būtų pažeidimas asmens teisei į kūno neliečiamumą. Tokią poziciją yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e3K-3-180-695/2019). Todėl, kai genetinė ekspertizė neatliekama, vertinama visuma - liudytojų parodymai, susirašinėjimai, finansiniai dokumentai, bendro gyvenimo faktai ar kiti įrodymai.

Teoriškai tėvystę galima nuginčyti ir po kelerių metų, tačiau praktikoje tai priklauso nuo to, ar ieškovas gali pagrįsti, kodėl laiku nesikreipė į teismą.

Nuginčijus tėvystę, teisinis ryšys tarp vyro ir vaiko nutrūksta: vyras nebeturi pareigos mokėti alimentų, o vaikas netenka paveldėjimo teisių iš buvusio tėvo. Tačiau svarbu žinoti, kad praeityje sumokėti alimentai atgal negrąžinami.

Tėvystės nuginčijimo pagrindai ir terminai

LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus.

Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Praleidus aukščiau nurodytą ieškinio senaties terminą, net po DNR testo, kuris įrodytų, jog tikrai nesate tėvas, tai dar nereikš, kad teismas nuginčys tėvystę. Taip yra, kadangi Lietuvoje “tėvas” suprantama plačiau nei vien biologinis tėvas. Jeigu auginote vaiką kaip savo, užsimezgė ryšys ir tėvystės neginčijote - tai teismas gali ir laikyti jus tėvu, net jei nesate biologinis tėvas.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą.

Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas - nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.

Alimentų priteisimas

Ar teismui nustačius atsakovo tėvystę, galima prisiteisti nepilnamečio vaiko alimentus atgaline data, tai yra už praėjusius nemokėtus metus? Taip, vaiko išlaikymą galima priteisti ir atgaline data, bet ne daugiau nei už trejus praėjusius metus.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienu atveju būtina įvertinti ne tik biologinius duomenis, bet ir vaiko interesus bei emocinį ryšį su asmeniu, įrašytu kaip tėvu. Pavyzdžiui, jeigu vaiko gimimo dokumentuose tėvystė yra įrašyta, tačiau nėra kito asmens, kuris norėtų ir galėtų tėvystę pripažinti, teismas gali atsisakyti nuginčyti tėvystę vien dėl to, kad vaikas neliktų be teisinio tėvo statuso turinčio asmens. Be to, jeigu tarp vaiko ir įrašyto tėvo yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, teismas gali spręsti, kad šis ryšys yra svarbesnis nei biologinis tėvystės faktas - net jei kitas vyras būtų pasirengęs pripažinti tėvystę ir atlikęs DNR tyrimą.

Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todėl visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo.

Savanoriškai pripažinta tėvystė gali būti nuginčyta tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, esant apgavystei ar prievartai pripažinti tėvystę arba suklydus dėl fakto, kuris nebuvo žinomas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus.

Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT sprendimu ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant.

EŽTT yra nurodęs bendrąjį principą, kad tėvystės nuginčijimo bylose asmenys turi Konvencijos saugomą gyvybiškai svarbų interesą gauti informaciją, būtiną atskleidžiant tiesą apie svarbų jų asmens identiteto aspektą; privataus gyvenimo gerbimas reikalauja, kad kiekvienas galėtų nustatyti savo kaip atskiro žmogaus identiškumą apibūdinančius faktus - asmens teisė į tokią informaciją yra svarbi dėl šios informacijos poveikio asmenybės formavimuisi; šiame kontekste svarbi asmens galimybė ne tik žinoti savo kilmę, bet ir galimybė ją teisiškai pripažinti.

Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugomi; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą.

tags: #del #tevystes #nugincijimo #ir #nustatymo

• Kaip rasti auklę neįgaliam vaikui
• Ar pavojingas nėštumo simptomų dingimas?
• Patarimai, kaip maitinti šuniukus iš buteliuko
• Vaisiaus judesių vystymasis 34 savaitę
• Kūrybiškos dovanos mamai