Vaikų sveikata ir gerovė yra vienas svarbiausių tėvų rūpesčių. Tačiau neretai vaikai susiduria su įvairiais skausmais ir įtampomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei ir emocinei būklei. Svarbu suprasti šių skausmų priežastis ir kaip juos tinkamai valdyti.
Dažniausios vaikų skausmo priežastys
Gydytoja Asta Žukovienė, dirbanti „Sporto klinikoje“, kasdienėje praktikoje dažnai susiduria su ūminiais skausmais, ypač nugaros ir galvos skausmais, kurie dažniausiai būna sukelti nuovargio, įtampos ar persitempimo. Paprastai šiuos skausmus pavyksta išgydyti per kelias dienas.
„Vaikai dažnai skundžiasi pilvo, kojų, galvos skausmais. Vaikų skausmą yra sudėtinga identifikuoti, nes jie ne visada tiksliai gali apibūdinti jo lokalizaciją, plitimą, pobūdį, pavyzdžiui, plaučių uždegimu sergančiam vaikui gali nebūti kitų simptomų, o tiesiog skaudėti pilvą“, - aiškina gydytoja.
Kartais skausmas gali būti fiziologinis, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo sukeliamas pilvo skausmas kaip reakcija į stresą, ar vaikų augimo skausmai ilgųjų kaulų srityje. Tačiau šie skausmai niekada nežadina nakties metu ir praeina savaime be vaistų.
Anot vaistininkės Astos Budreckienės, 8 iš 10 žmonių nors kartą gyvenime yra kamavę nugaros skausmai. Vaistinėje pacientai dažnai prašo receptinių vaistų, kurie skausmą turėtų nuimti kaip ranka, tačiau vaistai visiškai pašalinti problemos negali.
„Dažnai tenka girdėti, kad nepadeda skausmą mažinantys tepalai, o paklausus, kaip jie yra tepami, pacientas pasako, kad jo išspaudžia mažiau, nei rekomenduojama. Tokiu atveju kaltas yra ne tepalas“, - akcentuoja vaistininkė.
Psichologinis skausmas ir jo atpažinimas
Gydytoja A. Žukovienė pabrėžia, kad būtina įvertinti, koks yra skausmas - nuolatinis ar epizodinis, aštrus, duriantis, maudžiantis ar pulsuojantis. Svarbu, kas išprovokuoja skausmą ir nuo ko jis palengvėja.
„Šeimos gydytojas paprastai pažįsta savo pacientus, nemažai apie žmogaus būklę pasako veido mimika, bendravimas, eisena. Įvertinus visa tai, kartais galima įtarti ir psichologines skausmą sukėlusias priežastis, tuomet stengiuosi paklausti, kaip žmogus gyvena, kokius sunkumus kasdien patiria, ar išsimiega, ar niekas nepasikeitė kasdieniniame gyvenime, šeimoje, darbe“, - teigia ji.
Retais atvejais kai kuriems pacientams skausmas tampa priežastimi sulaukti dėmesio, atkreipia dėmesį gydytoja. Paprastai tai yra psichologinė bėda, kurios pats žmogus nepripažįsta, nuolat varsto tiek šeimos gydytojo, tiek gydytojų specialistų duris, pageidauja būti ištirtas visais įmanomais būdais, jam nuolat skauda ir dažniausiai skausmai būna vis kitoje vietoje, simptomai keičiasi.
„Pastebiu, kad vis dažniau kreipiasi jauni žmonės be aiškaus sveikatos sutrikimo. Liūdna, tačiau pastebime, kad ši bėda pastaruoju metu stipriai jaunėja, galbūt karantinas turėjo poveikį jaunų žmonių psichinei sveikatai, nerimui dėl savo sveikatos, ateities“, - komentuoja A. Žukovienė.
Dar viena psichologinio skausmo rūšis - kai tarp paciento artimųjų yra sunkiai sergančių, tuomet žmogus pradeda jausti galvos, širdies, krūtinės ar kitus skausmus. Tačiau atlikus tyrimus, pavyksta žmogų nuraminti, paskatinti rūpintis savimi.
Skausmo ABC: rūšys ir priežastys
Ūminis skausmas laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, o lėtinis, kuris tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius arba su pertraukomis ilgiau kaip 6 mėnesius, bei pasikartojantis skausmas - specifine sveikatos problema. Galimos lėtinio skausmo pasekmės - depresija, negalia, darbo ir gyvenimo veiklos sutrikimai, savęs izoliacija.
„Pagal kilmę skausmas gali būti skirstomas į nocicepcinį ir neuropatinį. Pirmąjį sukelia mechaninis, terminis, cheminis audinių pažeidimas arba trauma. Pavyzdžiui, įvairūs sumušimai, lūžimai, žaizdos, ūmūs uždegimai. Toks skausmas paprastai apibūdinamas kaip aštrus, duriantis, pjaunantis, plėšiantis, tvinkčiojantis, ilgalaikis, dažniausiai ūmus“, - vardija A. Budreckienė.
Neuropatinio skausmo priežastys - periferinės ar centrinės nervų sistemos struktūrų pažeidimas ar disfunkcija. Ligonio pojūčiai: deginimo, skruzdžių bėgiojimo, nubrozdintos odos, šaudantis, gilus, bukas skausmas. Jį gydyti itin sunku, todėl kartais pacientai būna nusivylę gydytojais, mėgina gydytis patys, kreipiasi į vaistininkus, net išbando netradicinius gydymosi būdus.
„Galvos skausmai skirstomi į 2 tipus. Idiopatiniai - kai galvos skausmas laikomas atskira liga, tai migrena, įtampos tipo skausmai. Simptominiai - kai galvos skausmas yra kitos ligos simptomas. Simptominius skausmus gali sukelti įvairios ligos: arterinė hipertenzija, galvos trauma, navikai, apsinuodijimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, analgetikais“, - atkreipia dėmesį vaistininkė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu skausmas yra intensyvus, 6-10 balų, nepraeina pagulėjus, pailsėjus, atsipalaidavus, užsiimant sau malonia veikla, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, mat pasikalbėjus ir atlikus reikiamus tyrimus, bus daug lengviau identifikuoti skausmą sukeliančias priežastis ir priimti sprendimus, galinčius jį palengvinti.
„Skausmui malšinti visų pirma tinka poilsis, ramybė, galima pasitelkti aromaterapiją, mėgautis maloniais kvapais, stengtis nukreipti mintis nuo nemalonių pojūčių pasitelkiant muziką, knygą ar kitą sau patinkančią veiklą. Taip pat skausmą padeda sumažinti šaltis arba šiluma, kartais taikoma judesio terapija, masažas, akupunktūra - įtampos sukeltam skausmui padeda atpalaiduoti raumenis. Kadangi skausmas yra labai dažnas palydovas gyvenime, kiekvienas ir turime atradę skirtingus būdus, kaip su juo kovoti“, - pataria gydytoja A. Žukovienė.
Svarbu suprasti, kad vaikų patiriamas skausmas, net ir psichosomatinis, yra realus ir reikalauja dėmesio. Tinkamas specialistų įvertinimas, tėvų palaikymas ir tinkamos pagalbos suteikimas yra būtini, kad vaikas galėtų augti sveikas ir laimingas.
