Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai, yra pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 m. amžiaus asmeniui. Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės.
Vaiko išlaikymo tvarka ir forma nustatomos bendru tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš tėvų nemoka alimentų, kreipiamasi į teismą, kuris nustato išlaikymo formą bei alimentų dydį, priklausantį nuo vaiko poreikių bei tėvų turimų pajamų.
Alimentų priteisimo tvarka: kur kreiptis?
Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Kreiptis į teismą gali vienas iš vaiko tėvų arba globėjų, o tam tikrais atvejais - ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdančios įmonės.
Paprastai priimant sprendimą dėl alimentų dydžio remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo pateikta rekomendacija, kad minimalus alimentų dydis vienam vaikui, gaunamas iš abiejų tėvų, turėtų prilygti minimaliai mėnesinei algai (MMA). Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus.
Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.
Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus
Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus - ne tokia ir reta situacija. Alimentus tėvai nustoja mokėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios ir t. t. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį ir t. t. Taigi jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Taip pat alimentų nemokantis asmuo gali tapti valstybės skolininku.
Vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, tad dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į „Sodrą“.
Tarptautiniai išlaikymo išieškojimo mechanizmai
Nuo rugpjūčio 1 d. visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms įsigaliojo Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo, todėl išlaikymą bus paprasčiau, efektyviau, greičiau ir pigiau išieškoti iš asmenų, gyvenančių Ukrainoje, Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Norvegijoje, kur gyvena nemažai lietuvių, teigia Teisingumo ministerija.
„Įsigaliojus šiai Konvencijai, žmonėms, norintiems išsiieškoti išlaikymą iš šiose valstybėse gyvenančių piliečių, nebereikės kreiptis į užsienio valstybių institucijas, ilgai laukti iš jų atsakymų, nes visus klausimus bus galima išspręsti per Lietuvoje veikiančias įstaigas“, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Įsigaliojus šiai Konvencijai, asmenys per Konvencijos dalyvių paskirtas centrines institucijas galės teikti kompetentingoms užsienio institucijoms, pavyzdžiui, teismams ar antstoliams, adresuojamus prašymus dėl sprendimo priteisti išieškojimą priėmimo ar jo pakeitimo, taip pat dėl vienoje valstybėje priimto sprendimo dėl išlaikymo priteisimo pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje.
Centrinės institucijos veiks ne tik kaip tarpininkai tarp asmens ir užsienio valstybių konkrečiais klausimais kompetentingų institucijų. Jos bendradarbiaus tarpusavyje bei imsis visų reikiamų priemonių siekiant suteikti besikreipiantiems asmenims teisinę pagalbą ar sudaryti palankesnes sąlygas jai teikti, padėti nustatyti skolininko ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, padėti gauti reikiamą informaciją apie pajamas, o prireikus - apie kitą skolininko arba kreditoriaus turtą, įskaitant turto vietos nustatymą, palengvinti dokumentų gavimą ir įteikimą, išlaikymo išmokų surinkimą ir greitą jų pervedimą, skatins taikiai spręsti ginčą, kad išmokos būtų mokamos savanoriškai ir kt.
Teisingumo ministerija pažymi, kad šios paslaugos, išskyrus atskirus atvejus, bus teikiamos nemokamai. Be to, ši Konvencija garantuoja nemokamą teisinę pagalbą visais atvejais, kai pateikiami prašymai dėl jaunesnių nei 21 metų asmens išlaikymo prievolių, kylančių iš tėvų ir vaikų santykių.
Lietuvoje tokia institucija yra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tačiau tais atvejais, kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis iš tėvų ir vaikų santykių, reikėtų kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šiuo metu Lietuvoje gyvenanti motina nori prisiteisti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui iš Norvegijoje gyvenančio tėvo, tačiau ji nežino nei kur jis tiksliai gyvena ir nuo ko pradėti tokias paieškas. Šiai motinai pakaks kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuris, kaip centrinė institucija, suteiks visą reikiamą pagalbą.
Į centrinę instituciją pagalbos ir informacijos taip pat gali kreiptis asmenys, norintys susitvarkyti ir kitus išlaikymo klausimus, ne tik dėl vaikų, pavyzdžiui, kai neįgali žmona prašo išlaikymo iš kitoje šalyje gyvenančio sutuoktinio ir pan.
Nuo 2012 m. liepos iš esmės tokia pati tvarka jau galioja priteisiant ar išsiieškant išlaikymą visose ES valstybėse.
Išlaikymo sąvokos ir pareigos Latvijoje
Latvijos nacionalinės teisės aktuose nenustatyta išsami išlaikymo sąvokos apibrėžtis; tačiau yra bendras supratimas konkrečiais su kito asmens išlaikymu susijusiais klausimais. Pavyzdžiui, vaiko išlaikymas - tai vaiko išlaidos, kurias turi apmokėti kiekvienas iš tėvų, nepaisant jo finansinės padėties. Minimalų vaiko išlaikymo dydį nustato vyriausybė (lat. Ministru kabinets, Ministrų kabinetas).
Bendras supratimas įvairiais su išlaikymo prievolėmis (kurios gali būti vadinamos įvairiai, pvz., išlaikymu (lat. uzturlīdzekļi) arba ištekliais, reikalingais ankstesniam pragyvenimo lygiui užtikrinti (lat. līdzekļi iepriekšējā labklājības līmeņa nodrošināšanai)) susijusiais klausimais yra pagrįstas teismo sprendimuose išplėtota teismų praktika.
Vaiko tėvai turi prievolę išlaikyti vaiką iki to laiko, kai jis gali pats savimi pasirūpinti. Todėl vaiko išlaikymo prievolė nepasibaigia vaikui sulaukus pilnametystės. Tačiau teismas gali įvertinti, ar išlaikymo reikalavimą reikėtų patenkinti, jeigu vaikas yra pilnametis, tačiau nesimoko aukštojoje ar profesinėje mokykloje ir gali savimi pasirūpinti susirasdamas apmokamą darbą, tačiau to nedaro.
Reikėtų atsižvelgti į tai, kad tėvų išlaikymo prievolė vaikams turi būti proporcinga tėvo (motinos) finansinei padėčiai. Vis dėlto kiekvienas iš tėvų turi prievolę mokėti minimalią vyriausybės nustatytą išlaikymo išmoką, nepaisant tėvo (motinos) finansinės padėties.
Vaikų prievolė išlaikyti savo tėvus vienodai priklauso visiems vaikams. Jeigu santuoka pripažįstama negaliojančia ir jos sudarymo metu tik vienas iš buvusių sutuoktinių žinojo, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, sutuoktinis, kuris apie tai nežinojo, turi teisę reikalauti iš kito sutuoktinio mokėti lėšas, proporcingas pirmojo sutuoktinio finansinei padėčiai, kad užtikrintų savo ankstesnį pragyvenimo lygį.
Jeigu tėvų nėra arba jie negali išlaikyti vaiko, ši prievolė vienodai priklauso abiem seneliams. Senelių išlaikymo prievolė prireikus taip pat vienodai priklauso visiems vaikaičiams.
Šalys gali susitarti mokėti išlaikymą pagal išlaikymo susitarimą. Pagal išlaikymo susitarimą viena šalis moka kitai šaliai tam tikrą materialinę išmoką (grynaisiais pinigais arba natūra), o kita šalis įsipareigoja išlaikyti pirmąją šalį visą jos gyvenimą, išskyrus atvejus, kai nustatoma kitokia trukmė.
Jeigu asmuo, turintis prievolę išlaikyti kitą asmenį, miršta dėl patirtų sužalojimų, prievolė pereina asmeniui, atsakingam už sužalotos šalies mirtį. Tokios kompensacijos dydį teismas nustato savo nuožiūra, atsižvelgdamas į mirusio asmens amžių, gebėjimą save išlaikyti iki mirties ir galiausiai - asmens, kuriam turi būti teikiamas išlaikymas, poreikius.
Iki kokio amžiaus vaikas gali gauti išlaikymą?
Vaiko tėvai turi prievolę išlaikyti vaiką iki to laiko, kai jis gali pats savimi pasirūpinti. Todėl vaiko išlaikymo prievolė nepasibaigia vaikui sulaukus pilnametystės.
Latvijos teisės aktuose neapibrėžiamas išteklių, kuriais užtikrinamas kito sutuoktinio ankstesnis pragyvenimo lygis, turinys. Latvijos teisės aktuose vaiko išlaikymas apibrėžiamas kaip aprūpinimas maistu, drabužiais, būstu, sveikatos ir asmenine priežiūra, auklėjimas ir vaiko auginimas (pareiga užtikrinti psichinį ir fizinį vystymąsi tinkamai atsižvelgiant į vaiko asmenybę, įgūdžius ir interesus, taip pat vaiko pasirengimą dirbti visuomenei naudingą darbą.
Vaiko išlaikymo priteisimo procesas Latvijos teismuose
Norėdamas užsitikrinti bet kokios formos išlaikymą, ieškovas turi kreiptis į teismą Civilinio proceso įstatyme (lat. Civilprocesa likums) nustatyta tvarka. Vaiko tėvai gali sudaryti notariniu aktu (lat. notariāls akts) tvirtinamą susitarimą, kuriame nustatomos kiekvieną mėnesį mokamos išlaikymo išmokos. Toks susitarimas yra laikomas civiliniu sandoriu, sukeliančiu teisines pasekmes, kurios reiškia, kad abi šalys privalo paisyti teisiškai sudarytos sutarties nuostatų ir jų laikytis.
Latvija įsteigė Išlaikymo garantijų fondą (lat. Uzturlīdzekļu garantiju fonds), kurio paskirtis - mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš centrinio vyriausybės biudžeto. Fondą valdo Išlaikymo garantijų fondo administracija (lat. Uzturlīdzekļu garantiju fonda administrācija).
Taip, įgaliotas atstovas reikalavimą gali pareikšti giminaičio arba artimo asmens vardu. Nepilnamečių vaikų vardu reikalavimą gali pareikšti jų teisiniai atstovai. Jurisdikcijos taisyklėse nustatyta, kad jurisdikciją išieškoti bet kokios rūšies išlaikymą turi rajono (miesto) teismas (lat. 2008 m. gruodžio 18 d.
Ar ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, turi veikti per tarpininką?
Norėdamas pareikšti ieškinį ir pateikti reikalavimą teisme, pareiškėjas neprivalo naudotis advokato arba kurio nors kito tarpininko paslaugomis. Tačiau teisėjas, rengdamasis nagrinėti bylą, stengiasi sutaikyti šalis.
Ar už ieškinio pareiškimą teisme mokami mokesčiai?
Pagal Civilinio proceso įstatymo 43 straipsnio 1 dalį toliau nurodyti asmenys atleidžiami nuo pareigos atlyginti teismo išlaidas (žyminį mokestį (lat. Pagal Latvijos civilinio proceso įstatymo 34 straipsnio 1 dalį ieškinio pareiškimas (lat.
Latvijoje teisinę pagalbą užsienio ieškovams arba atsakovams, turintiems teisę ją gauti pagal Išlaikymo reglamentą, teikia pagal reglamentą įsteigta centrinė institucija, t. y. Išlaikymo garantijų fondo administracija. Išlaikymo reglamente neaptartais atvejais Latvijos valstybė suteikia teisinę pagalbą, jeigu ypatingos asmens aplinkybės, turtinė padėtis ir pajamų dydis, vertinant kartu, tam asmeniui objektyviai apsunkina galimybes apsaugoti savo teises.
Teisinė pagalba teikiama pagal Valstybės teisinės pagalbos įstatymą (lat. Teisinę pagalbą galima gauti siekiant susigrąžinti procesinių dokumentų parengimo, teisinių konsultacijų bylos nagrinėjimo metu ir atstovavimo teisme išlaidas. Tarpvalstybiniuose ginčuose, be pirmiau minėtos pagalbos, asmuo taip pat turi teisę gauti vertėjo žodžiu, tam tikrų teisminių ar neteisminių dokumentų ar ieškovo pateiktų dokumentų, reikalingų bylai išnagrinėti, vertimo paslaugas, taip pat tam tikrais atvejais gauti kelionės į teismo posėdžius išlaidų kompensaciją.
Valstybė neatlygina teismo išlaidų. Teismo išlaidas sudaro žyminis mokestis, kanceliarijos mokestis ir procesinės išlaidos, pvz., liudytojams ir ekspertams mokėtinos sumos, su liudytojų apklausa susijusios išlaidos, su ieškovo prašymo kopijos ir šaukimo į teismą įteikimu susijusios išlaidos ir pan.
Kokių rūšių išlaikymą teismas priteisia Latvijoje?
Spręsdamas vaiko išlaikymo išieškojimo klausimą, teismas įvertina visas aplinkybes ir įrodymus byloje ir nustato išlaikymo dydį. Priteisus išlaikymą, bet kokie išmokos dydžio ir periodiškumo pakeitimai ir pareigos mokėti išlaikymą panaikinimas atliekami suinteresuotosios šalies prašymu.
Skolininkas išlaikymą privalo mokėti kreditoriui. Jeigu ieškinį nepilnamečio vaiko vardu pareiškia vienas iš jo tėvų arba globėjų, išlaikymas mokamas ne vaikui, o tam vienam iš tėvų arba globėjui.
Jeigu skolininkas savanoriškai nemoka išlaikymo, asmuo, kuriam buvo priteistas išlaikymas, iš bylą nagrinėjusio teismo turi gauti vykdomąjį raštą (lat. izpildu raksts). Minėtą vykdomąjį raštą arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje išduotą vykdomąjį raštą reikia perduoti vykdyti antstoliui per 10 metų nuo teismo sprendimo arba teisėjo nutarties įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai taikomi kiti senaties terminai (jeigu periodiniai mokėjimai išieškomi remiantis teismo sprendimu, vykdomasis raštas galioja visą laikotarpį, kuriuo buvo nustatyta pareiga vykdyti periodinius mokėjimus, o senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinės kiekvieno mokėjimo dienos).
Antstolis pradeda priverstinę vykdymo procedūrą remdamasis šalies, siekiančios įvykdyti sprendimą, rašytiniu prašymu. Antstolis privalo priimti vykdomąjį raštą, jeigu skolininko gyvenamoji arba jo turto ar darbo vieta yra antstolio apygardoje (lat. iecirknis). Antstolis taip pat gali priimti kitus vykdomuosius raštus, vykdytinus apygardos teismo (lat. apgabaltiesa), kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontora, jurisdikcijoje.
Pagal Civilinio proceso įstatymo 570 straipsnį išieškojimo negalima nukreipti į skolininko turtą, jeigu skolininkas dirba, gauna pensiją arba stipendiją, o išieškoma suma neviršija tos mėnesio pajamų dalies, kurią galima išieškoti pagal įstatymą. Civilinio proceso įstatyme nustatytos konkrečios turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, kategorijos, pvz., tam tikri namų apyvokos prietaisai, namų ūkio įranga arba skolininkui ir jo išlaikomiems šeimos nariams reikalingi drabužiai.
Pagal Civilinio proceso įstatymo 546 straipsnį vykdymo dokumentus priverstiniam vykdymui galima pateikti per 10 metų nuo teismo arba teisėjo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jeigu įstatyme nenustatyti kitokie senaties terminai.
Pagal Išlaikymo reglamentą asmuo gali kreiptis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją, kad išieškotų išlaikymą iš Latvijoje nebegyvenančio skolininko. Išlaikymo garantijų fondo administracija gali veikti vaiko išlaikymo skolininko vardu, jeigu paskelbiama, kad teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, neįmanoma įvykdyti pagal taikytiną civilinę procedūrą, arba jeigu skolininkas laikosi teismo sprendimo dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nemoka vyriausybės nustatytos minimalios išlaikymo sumos.
Jeigu išlaikymą moka fondo administracija, ji turi teisę išieškoti sumokėtas sumas, įskaitant įstatyme nustatytus delspinigius (žr. Jeigu skolininkas gyvena užsienyje ir Latvijoje neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ieškovas prieš kreipdamasis į Išlaikymo garantijų fondo administraciją turėtų pateikti teismui sprendimą, kad jis būtų pripažintas ir įvykdytas atitinkamoje užsienio šalyje.
Išlaikymo garantijų fondo administracija vykdo centrinės institucijos funkcijas reglamento įgyvendinimo tikslais (žr. 3 ir 13 skirsnius). (žr. Išlaikymo garantijų fondo administracija (lat.
Jeigu išlaikymo kreditorius yra kitoje ES valstybėje narėje, o išlaikymo skolininkas - Latvijoje, kreditorius pagal Išlaikymo reglamentą gali kreiptis į savo gyvenamosios šalies centrinę instituciją. Prašyme gali būti prašoma priimti arba sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo Latvijoje, kurioje gyvena skolininkas, arba sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo tėvystės nustatymo byloje Latvijoje, arba sprendimą dėl užsienio teismo sprendimo, kuriuo priteisiamas išlaikymas, paskelbimo vykdytinu, arba sprendimą dėl užsienio sprendimo vykdymo. Užsienio centrinė institucija pagal reglamentą atlieka reikalingus oficialius veiksmus ir perduoda kreditoriaus prašymą pagal reglamentą įsteigtai Latvijos centrinei institucijai.
Pagal Išlaikymo reglamentą asmuo turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos šalies centrinę instituciją. Išlaikymo garantijų fondo administracija (lat.
Teisinė pagalba ir tarptautiniai aspektai
Latvija privalo laikytis 2007 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Latvijoje teisinę pagalbą užsienio ieškovams arba atsakovams, turintiems teisę ją gauti pagal Išlaikymo reglamentą, teikia pagal reglamentą įsteigta centrinė institucija, t. y. Išlaikymo garantijų fondo administracija.
Latvija iš dalies pakeitė keletą nacionalinių įstatymų ir taisyklių, kad leistų pagal Išlaikymo reglamentą įsteigtai centrinei institucijai vykdyti 51 straipsnyje nustatytas funkcijas. Iš dalies pakeistais Latvijos įstatymais ir taisyklėmis užtikrinamas teisinės pagalbos, įskaitant atitinkamo asmens atstovavimą teisme ir vykdymo įstaigose, teikimas tarpvalstybinių bylų kreditoriams ar pareiškėjams, turintiems teisę gauti teisinę pagalbą, kaip nustatyta reglamente.
Siekiant nustatyti skolininko arba kreditoriaus gyvenamąją vietą Latvijoje arba gauti informacijos apie skolininko ar kreditoriaus pajamas ir bet kokio jiems priklausančio turto buvimo vietą Latvijoje, Latvijos centrinė institucija, t. y. Išlaikymo garantijų fondo administracija, turi tiesioginę prieigą prie įvairių Latvijos registrų, kuriuose pateikiama tokia informacija. Informacija, kurią centrinė institucija gali gauti tiesiogiai iš atitinkamų registrų, gali sudaryti sąlygas gauti dokumentus ir įrodymus.
Siekdamas iškelti ar palengvinti bylą, užtikrinti reikalingų laikinųjų priemonių apsaugą ir gauti įrodymų, fondo administracija turi teisę atitinkamų ieškovų ar pareiškėjų vardu kreiptis į Latvijos teismus.
tags: #del #islaikymo #priteisimo #vaikams #lat
