Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus.
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti, tačiau susitarto išlaikymo forma ir dydis turi užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus.
Jeigu tėvai nesusitaria, taip pat jei nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu.
Kilus ginčui tarp tėvų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, dažnai konsultacijų metu užduodami klausimai - ar įstatymas numato konkretų išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, kokie yra pagrindiniai kriterijai priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymą, yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau jame nėra įtvirtintas konkretus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis.
Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, vertina konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujasi principu „pagal poreikius ir galimybes“, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Nepilnamečio vaiko poreikių nustatymas
Taigi, vienas iš kriterijų apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.
Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, teismų praktikoje pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.
Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
Teismui nustačius vaikui reikalingą išlaikymo dydį, dažnai teismų praktikoje iš nustatytos vaiko poreikių sumos atimama pagal Išmokų vaikams įstatymą teikiama išmokos suma, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje išaiškino, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas ne visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą suma - tuo atveju, jei šalys turi finansines galimybes vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu.
Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.
Pagal CK 3.208 straipsnį, periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą buvo indeksuojamas 2021 m. liepos 21 d.
Kasacinis teismas, atmesdamas ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl išlaikymo indeksavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, padarė išvadą, kad išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti.
Teismai nagrinėjamoje byloje nustatė padidėjusius vaikų poreikius ir pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį, todėl priteisė didesnį išlaikymą iš atsakovo, negu buvo priteista 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti (išlaikymo padidinimas ar sumažinimas) yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai.
Išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas ir dėl vaiko poreikių pasikeitimo.
Poreikių padidėjimas nustatomas, pavyzdžiui, jeigu dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.
Sumažėjimas nustatomas, kai vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.
Teismų praktikoje pripažinta, jog vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant.
Teismų praktikoje buvo ir tokių atvejų, kai pagrindas padidinti vaikui priteistą išlaikymą arba pakeisti išlaikymo formą buvo nustatytas dėl aplinkybės, kai asmuo savo noru vengia teikti išlaikymą kas mėnesį ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas.
Jeigu tėvas (motina) yra pajėgus teikti išlaikymą pagal savo pajamas arba turi santaupų, tačiau piktybiškai neteikia išlaikymo, tai gali būti laikoma pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį.
Pavyzdžiui, iš mėnesinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo į konkrečia pinigų suma sumokamą išlaikymą.
Teismų praktikoje yra buvę ir atvejų, kai vieno iš tėvų teikiamo išlaikymo dydis buvo sumažintas.
Teismai tokiose bylose nustatė šias aplinkybes: vieno iš tėvų netektas darbingumas ir dėl to gerokai sumažėjusios nuolatinės pajamos; pablogėjusi sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio; padidėjusios išlaidos sveikatos priežiūrai; darbo netekimas ir bedarbystė; atsiradę dideli finansiniai įsipareigojimai; esminis darbo užmokesčio sumažėjimas; esminis bendros finansinės padėties pablogėjimas; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų (kitų vaikų, tėvų) ir kt.
Didelių skolinių įsipareigojimų įgijimas teismų nebūtinai bus įvertintas kaip turtinės padėties pablogėjimas, nes įvertinama visa asmens finansinė situacija iš esmės.
Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal, tarkime, būsto kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti.
Tokiu atveju vertinamas ir įgytas turtas, jo vertė.
Todėl vien tai, kad asmuo prisiėmė įsipareigojimus, ne visada bus vertinama kaip turtinės padėties pablogėjimas.
Tačiau bet kuriuo atveju išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas tik nustačius tam teisinį pagrindą atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teisę kreiptis į teismą turi vaiko tėvai, o tam tikrais atvejais pats vaikas, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras.
Kadangi kainos laikui bėgant kyla (maistas, drabužiai, paslaugos brangsta), išlaikymo suma, nustatyta prieš metus ar daugiau, gali tapti per maža patenkinti vaiko poreikius.
Todėl valstybė numato, kad kas mėnesį teikiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas - t. y. perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją.
Taip pat verta paminėti, kad vaikams valstybė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą moka mėnesines išmokas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 122,50 Eur).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo priteisiamo išlaikymo vaikui suma negali būti sumažinta valstybės mokamos išmokos suma, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tėvams tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius.
Ši išmoka tokiu atveju turėtų būti skiriama papildomiems, o ne būtiniems vaikų poreikiams patenkinti.
Tai reiškia, kad iš esmės padidėjus vaiko poreikiams yra pagrindas didinti išlaikymo dydį nepaisant valstybės skiriamos išmokos vaikams.
Apibendrinant galima teigti, kad išlaikymo dydžio ar formos pakeitimas yra teisinė priemonė, leidžianti prisitaikyti prie nuolat kintančių gyvenimo aplinkybių.
Teismai, vertindami tiek tėvų finansinę padėtį, tiek vaikų poreikius, vadovaujasi geriausių vaiko interesų prioriteto principu.
Išlaikymo padidinimas kaip ir sumažinimas yra galimas tais atvejais, kai pasikeičia vaiko poreikiai ar tėvų galimybės teikti išlaikymą.
Kadangi tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, yra galima, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios.
Be to turi būti laikomasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
Išlaikymo pakeitimo kriterijai
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje:
- Vaiko poreikiai - pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai (savaime suprantama, jog vaikui augant atitinkamai didėja jo poreikiai, išlaidos maistui, drabužiams, higienos prekėms, ugdymui bei laisvalaikiui ar vaikas turi specialiųjų poreikių, kurie suponuoja didesnes nei įprastai tokių poreikių neturinčiam vaikui, išlaidas vaiko sveikatos priežiūrai, maitinimui, ugdymui, higienai, išlaidas transportui dėl būtinumo nuolat lankytis pas gydytojus jam ir lydinčiam asmeniui). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
- Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, nes sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Šalyje nuolat augant pragyvenimo lygiui, didėjant tiek prekių, tiek paslaugų kainoms, išsiskyrę tėvas arba motina, su kuriuo lieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, neretai susiduria su priteisto išlaikymo dydžio nepakankamumo problema, kai kito vieno iš tėvų mokamo išlaikymo dydis yra neproporcingai mažas, atsižvelgiant į ilgainiui didėjančius vaiko poreikius bei augantį pragyvenimo lygį šalyje.
Tokiu atveju didesnė išlaikymo našta tenka tam vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi.
Ilgainiui išlaikymo dydis dėl didėjančių kainų bei augančių vaiko poreikių gali tapti neadekvatus
Pavyzdžiui, tėvai išsiskyrė 2012 metais, kai vaikui buvo 5 metai, nutraukdamas santuoką teismas nustatė 150 Eur (tuo metu apie 500 litų, kas buvo tikrai nemažai) išlaikymą, tačiau 2021 metais, kai vaikas yra paauglys, priteistas išlaikymo dydis, atsižvelgiant į per dešimtmetį ženkliai padidėjusias kainas bei išaugusius vaiko poreikius, patenkina tik mažąją dalį vaiko kasdieninių poreikių bei yra akivaizdžiai neadekvatus.
Išlaikymo dydis nėra absoliutus ir nekeičiamas,- atvirkščiai, jis gali ir turi būti padidintas, atsižvelgiant į vaiko poreikių augimą.
Gera žinia yra ta, kad priteisto vaikui išlaikymo dydis nėra kažkoks absoliutus ar nekeičiamas, atvirkščiai, jis gali būti keičiamas, atsižvelgiant į kaip ne kartą minėta išaugusius vaiko poreikius, kainų kilimą, tėvų turtinės padėties pasikeitimą.
Tad aukščiau nurodytoje situacijoje vienas iš tėvų, su kuriuo liko gyventi vaikas, turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo (padidinimo), savo prašymą grįsdamas išaugusiais vaiko poreikiais.
Vaiko išaugę poreikiai - ne tik vienas iš, bet ir pagrindinis išlaikymo dydžio padidinimo pagrindas
Teismui reikia pateikti tokį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.
Kai kurios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, vaiko kasdieninių poreikių arba kainų šalyje padidėjimas, gali būti savaime suprantamos ir nereikalauti papildomų įrodymų, o kai kurios individualios aplinkybės, kaip, pavyzdžiui, vaiko specialūs poreikiai, tėvų turtinės padėties pasikeitimas, reikalauja jų pagrindimo teikiamais įrodymais, kuriuos teismas kiekvienu atveju vertina individualiai kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis bei kitais įrodymais byloje.
Į kokias aplinkybes atsižvelgia teismai, vertindami išlaikymo pakeitimo būtinumą?
Teismai, nagrinėdami bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pripažįsta, kad tais atvejais kai išlaikymo sumos dydis buvo nustatytas seniai, kai vaiko poreikiai buvo nedideli, priteisto išlaikymo neužtenka, nes viskas ženkliai pabrango.
Vaikas auga, auga ir poreikiai.
Išlaikymo dydis gali būti keičiamas ir pasikeitus tėvų pajamų lygiui.
Teismai savo praktikoje pažymi, kad pagal LR CK 3.201 str. 1 d. teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Sistemiškai aiškinant LR CK 3.201 str., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams.
LR CK 3.192 str. 3 d. nustato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013 yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis pajamomis.
Taigi, tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, o vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Taigi, vadovaujantis teismų praktika, pažymėtina, kad vaiko poreikių padidėjimas yra esminis rodiklis, sudarantis pagrindą didinti priteisto išlaikymo dydį ir šiuo atveju tėvų pajamų reikšmė yra antraeilė.
Kai vaiko poreikiai padidėja, o tėvų turtinė padėtis išlieka nepakitusi arba pablogėja, teismas, atsižvelgdamas į vaiko poreikių prioritetą, gali padidinti išlaikymo dydį.
Paprastastai kalbant, byloje nustatyta aplinkybė, kad padidėjo vaiko poreikiai, tėvų pajamoms išlikus nepakitusioms arba joms net ir sumažėjus, sudaro vienareikšmišką pagrindą didinti vaiko išlaikymo dydį.
Teismai bylose dėl išlaikymo padidinimo akcentuoja tai, kad didinant išlaikymą būtina atsižvelgti į vaiko amžių, būtinas vaiko vystymosi sąlygas, užtikrinant vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, ir tik paskui į abiejų tėvų turtinę padėtį.
Nustačius, kokios aplinkybės sudaro išlaikymo dydžio keitimo (padidinimo) pagrindą, toliau vertėtų pasigilinti, koks išlaikymo dydis gali būti pripažintas „protingu“.
Nuo kurios sumos yra „atsispiriama”, formuluojant ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio padidinimo?
Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikomas užtikrinančiu vaiko būtinus poreikius
Šiuo atveju atsakymas slypi taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, kurioje laikomasi pozicijos, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.
2020 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1114 nuo 2021 m. sausio 1 d. patvirtinta 642 Eur minimali mėnesinė alga (bruto), kas reiškia, jog kiekvieno iš tėvų skiriamo išlaikymo orientacinis dydis vaikui būtų pusė MMA , t.y. 321 Eur atėmus mokesčius.
LAT taip pat pažymėjo, kad mažesnis išlaikymas (mažiau negu pusė MMA) teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.
Šiuo atveju yra būtina teismui pristatyti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes.
Tačiau paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.
Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
Mažesnis išlaikymo dydis gali būti priteisiamas įrodžius, kad egzistuoja ypatingos aplinkybės, dėl kurių nurodyto dydžio išlaikymas būtų objektyviai neįmanomas
Taigi, atsakovui nesutinkant su ieškinio reikalavimu dėl pusės MMA dydžio išlaikymo priteisimo, jis teismui turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius itin sunkią jo turtinę padėtį arba sveikatos būklę bei pagrįsti šių aplinkybių išskirtinumą.
Tačiau, pavyzdžiui, išskirtinėmis nebus pripažintos aplinkybės, jeigu vaiko tėvas nedirba savo pasirinkimu ir nededa pastangų susirasti darbą pagal turimus įgūdžius.
Šios aplinkybės neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui.
Kaip apskaičiuoti išlaikymą vaikui naudojant išlaikymo vaikui skaičiuoklę
Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų - laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas.
Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas.
Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti.
Todėl norėdami, jog būtų priteistas vaikui laikinas išlaikymas, anketoje atitinkamai pažymėkite.
Paprastai priteisia teismas max. 1/2 MMA arba 306 €/mėn. laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas (pvz.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Svarbu pažymėti, kad tėvai šią pareigą privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, ar gyvena kartu su vaiku, ar atskirai.
Civilinis kodeksas taip pat numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį bei pakeisti išlaikymo formą.
Į advokatų kontorą Simonavičius ir partneriai kreipėsi klientė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja ir jų poreikiai.
Pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, vaiko motina kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pakeisti anksčiau nustatytą išlaikymo dydį.
Vaiko tėvas su ieškiniu nesutiko ir pateikė atsiliepimą teismui.
Atsakovas teigė, kad jo turtinė padėtis, palyginti su laikotarpiu, kai buvo nustatytas vaiko išlaikymo dydis (2008 m. kovo 5 d.), nepagerėjo, todėl išlaikymo dydis neturėtų būti didinamas.
Teismas, įvertinęs advokatų kontoros „Win & Law“ Simonavičius ir partneriai pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai atitinka ekonominę realybę, vaiko amžių ir būtinus bet kurio vaiko poreikius.
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl dviem nepilnamečiams vaikams priteistų alimentų padidinimo ir prašė teismo padidinti 2021 m. liepos 21 d. sprendimu iš atsakovo priteistus alimentus - 300 Eur į išlaikymą nepilnamečiam vaikui - 750 Eur ir iš atsakovo priteistus alimentus 300 Eur į išlaikymą nepilnamečiam vaikui - 700 Eur, mokant kas mėnesį atsakovo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d.
Pagal civilinio kodekso nuostatas, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį spręsti dėl išlaikymo padidinimo arba sumažinimo, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.
Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo padidinimo (dėl alimentų padidinimo) arba sumažinimo.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
Taip pat kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą.
Alimentų priteisimas (dydis).
Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (alimentams) (CPK 3.192 straipsnio 2 dalis), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą.
Mes visada rengdami dokumentus teismui pasirūpiname, jog būtų pilnai išreikalauta visa informacija apie tėvo turtinę padėtį, kad ir pats tėvas geranoriškai to neteikia.
Išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.
Todėl, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko rūbams, skiepams, būreliams, padidėjus MMA, t.y.
Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti priteista tam tikra vienkartinė pinigų suma arba tam tikros periodinės išmokos, išieškomos nustatytą laiką.
Priteisiant alimentus mūsų profesionalūs teisininkai parengs Jums reikalingus dokumentus teismui dėl vaiko išlaikymo Lietuvoje ar užsienyje, o prireikus atstovaus bylose.
Tereikia Jums pateikti vaiko išlaikymo anketą, o visa byla bus nagrinėjama raštu t. y. Jums nedalyvaujant.
Naujiena! Prisiteisk alimentus be advokato nedalyvaujant teismo posėdyje.
Parengiame teismui dokumentus, jog nei Jums nei kitam vaiko tėvui nereikėtų dalyvauti teismo posėdyje ar samdytis advokatą nesvarbu kur Jūs bebūtumėte, ar Lietuvoje, ar Anglijoje, ar Švedijoje ar kitoje pasaulio šalyje.
Vaiką išlaikyti privalo ABU TĖVAI!
Ši tėvų pareiga įtvirtinta svarbiausiame šalies įstatyme - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: „tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“ (38 str.
Pilnamečio vaiko išlaikymo priteisimas.
Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Atkreiptinas dėmesys, kad besimokančio ar studijuojančio pilnamečio vaiko išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas.
Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.
Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.
Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas.
Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.
Užpildykite anketą ir greitai užsitikrinsite savo vaiko išlaikymą!
Paprastai priteisia teismas max. 1/2 MMA arba 306 €/mėn. laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas (pvz.
Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti priteista tam tikra vienkartinė pinigų suma arba tam tikros periodinės išmokos, išieškomos nustatytą laiką.
Priteisiant alimentus mūsų profesionalūs teisininkai parengs Jums reikalingus dokumentus teismui dėl vaiko išlaikymo Lietuvoje ar užsienyje, o prireikus atstovaus bylose.
Tereikia Jums pateikti vaiko išlaikymo anketą, o visa byla bus nagrinėjama raštu t. y. Jums nedalyvaujant.
Naujiena! Prisiteisk alimentus be advokato nedalyvaujant teismo posėdyje.
Parengiame teismui dokumentus, jog nei Jums nei kitam vaiko tėvui nereikėtų dalyvauti teismo posėdyje ar samdytis advokatą nesvarbu kur Jūs bebūtumėte, ar Lietuvoje, ar Anglijoje, ar Švedijoje ar kitoje pasaulio šalyje.
Vaiką išlaikyti privalo ABU TĖVAI!
Ši tėvų pareiga įtvirtinta svarbiausiame šalies įstatyme - Lietuvos Respublikos Konstitucijoje: „tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“ (38 str.
Pilnamečio vaiko išlaikymo priteisimas.
Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Atkreiptinas dėmesys, kad besimokančio ar studijuojančio pilnamečio vaiko išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas.
Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.
Išlaikymo pilnamečiam vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydžio nustatymui taikytinos sąlygos pagal įstatymo analogiją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas viduriniam išsilavinimui įgyti.
Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos viduriniam išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas.
Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.
Užpildykite anketą ir greitai užsitikrinsite savo vaiko išlaikymą!
tags: #del #islaikymo #nepilnameciui #vaikui #padidinimo
