Menu Close

Naujienos

Aurelija Malakauskaitė: Žurnalistikos Deimantas ir Žmogus, Kuriam Rūpėjo Kiti

2016-ųjų spalio 28-ąją iš Šiaulių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios šarvojimo salės buvo išnešta urna su ilgametės LRT ,,Panoramos” žurnalistės, 62 metų Aurelijos Malakasukaitės, mirusios po sunkios ligos, palaikais.

„Liūdime netekę A. Malakauskaitės, be kurios sunku įsivaizduoti LRT TELEVIZIJĄ ir „Panoramą“. Netekome ne tik pavyzdinio profesionalo ir kolegos. Netekome gyvo sidabro, kuriam kito bėdos ir džiaugsmai rūpėjo labiausiai, o savo rūpesčiai - paskiausiai. LRT naujienų tarnyboje ji dirbo keturis dešimtmečius. A. Malakauskaitė rengė reportažus aktualiomis ekonomikos, energetikos, verslo temomis. Jai buvo nesvetimos ir kitos - žurnalistė nuolatos sekė Lietuvos kultūros ir socialinį gyvenimą, buvo aktyvi visuomenininkė. A. Malakauskaitės pagalbos ir patarimų visuomet sulaukdavo jaunesni kolegos. LRT kolektyvas reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems.

„Šis darbas yra žavus tuo, kad pradedi aiškintis kaip žurnalistė svetimas problemas ir iš karto pamiršti savas…“, - „Panoramos“ 40-mečio šventėje juokavo žurnalistė. A. Malakauskaitė gimė 1955 m. rugsėjo 24 d. Kelmėje. 1977 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1976 m. Lietuvos televizijoje A. Malakauskaitė pradėjo dirbti būdama Vilniaus universiteto Žurnalistikos fakulteto penktakursė.

Profesionalumas ir Atsidavimas

„Liūdime netekę A. Malakauskaitės, be kurios sunku įsivaizduoti LRT TELEVIZIJĄ ir „Panoramą“. Netekome ne tik pavyzdinio profesionalo ir kolegos. Netekome gyvo sidabro, kuriam kito bėdos ir džiaugsmai rūpėjo labiausiai, o savo rūpesčiai - paskiausiai. Mums ji visada čia, šalia, Naujienų tarnyboje“, - sakė naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis.

LRT naujienų tarnyboje ji dirbo keturis dešimtmečius. A. Malakauskaitė rengė reportažus aktualiomis ekonomikos, energetikos, verslo temomis. Jai buvo nesvetimos ir kitos - žurnalistė nuolatos sekė Lietuvos kultūros ir socialinį gyvenimą, buvo aktyvi visuomenininkė.

A. Malakauskaitės pagalbos ir patarimų visuomet sulaukdavo jaunesni kolegos.

Aurelija Malakauskaitė darbe

Kovos Dvasia ir Kolegų Meilė

Praėjusių metų spalio 26 dieną LRT televizijos žiūrovai išvydo Aurelijos parengtą reportažą apie Lietuvos ir Lenkijos santykių perspektyvas. Po jo žurnalistė iš TV ekranų dingo ilgam - laukė ilgas sunkus gydymas.

„Kai Aurelija jau sirgo, atrodo, šį pavasarį, aš pas ją užsukau, - prisiminė „Panoramos“ vedėja Eglė Bučelytė. - Ji svarstė: „Gal reikėtų paprastesnio darbo?“ O netrukus sau paprieštaravo: „Ne. Aš negalėčiau išeiti iš „Panoramos“.“ Vasarą žurnalistė grįžo į darbą.

„Net tuomet, kai Aurelijai būdavo sunku, ji skubėdavo kitiems į pagalbą, - prisiminė buvusi „Panoramos“ žurnalistė ir laidų rusų kalba vedėja Ala Asovskaja. - Panašiu laiku, kaip ir Aurelija, aš taip pat sužinojau, kad sergu onkologine liga. Tiesa, ji nebuvo tiek pažengusi. Sunkiai sirgdama Aurelija lankė mane ligoninėje, dalijo patarimus apie gydymą, stiprino dvasiškai.

Mūsų gimtadieniai šalia. Aš gimusi rugsėjo 23 dieną, o Aurelija - diena vėliau. Šiemet taip pat viena kitą pasveikinome. Ji, kaip ir visada, buvo tvirta, optimistiška. Ją slėgė suvokimas, kad medikai nebegali niekuo padėti, bet jų nekaltino.

Aurelija džiaugėsi kolegų palaikymu. Ji sakė: „Žinau, kad daug kas mane myli ir dėl manęs sielojasi.“

„Mes ją vadindavome Auryte, - sakė buvusi „Panoramos“ žurnalistė Julija Šliažienė. - Ji buvo pareiginga, atsakinga, drąsi, nevengdavo pasakyti ir aštresnio žodžio, bet viską darė iš širdies.“

„Geriausia visų laikų ekonomikos žurnalistė Lietuvoje. - Aurelija jau dirbo. Ji visada buvo kolektyvo siela.“

Politinis ir Visuomeninis Kontekstas

A. Malakauskaitė dirbo žurnalistinį darbą itin svarbiu Lietuvos istorijos laikotarpiu, kai vyko esminiai politiniai ir visuomeniniai pokyčiai. Jos reportažai apie ekonomiką, energetiką ir verslą padėjo visuomenei suprasti sudėtingus procesus.

Pavyzdžiui, viena iš jos parengtų laidų nagrinėjo Lietuvos ir Lenkijos santykių perspektyvas, o tai atspindėjo tuometinius geopolitinius iššūkius. Kiti jos darbai sekė Lietuvos kultūros ir socialinį gyvenimą, rodydami jos platų interesų spektrą ir rūpestį šalies gerove.

Kituose straipsniuose iš pateikto teksto aptariami tokie politiniai įvykiai kaip Seimo balsavimas dėl Viktoro Uspaskicho ir kitų Darbo partijos narių neliečiamybės panaikinimo, Vyriausybės formavimas ir biudžeto priėmimas, kas iliustruoja sudėtingą politinę atmosferą ir galimus koalicijų nesutarimus.

Taip pat minimas naujasis socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas Ministrų kabinetas, jo programos pristatymas ir vertinimai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė linkėjo naujajai Vyriausybei sėkmės, pabrėždama, kad tik laikas parodys jos darbo kokybę.

Straipsniuose taip pat keliami klausimai apie rinkimų sistemos patikimumą, kandidatų informacijos skelbimą ir galimus rinkimų pažeidimus, pavyzdžiui, minimas atvejis, kai rinkėjai buvo papirkinėjami balsuoti už konkretų kandidatą.

Be to, aptariami santykiai su Rusija, naujosios valdančiosios koalicijos ketinimai juos "perkrauti" ir pagerinti. Taip pat minima diskusija apie žmogaus teisių universalumą ir vaiko teisių sampratą.

Minimas ir skulptoriaus V. Vildžiūno įvertinimas už viso gyvenimo kūrybą, kas rodo dėmesį kultūros ir meno sričiai.

Atskirai paminėta ir tai, kad 2013-ųjų metų Karolio Didžiojo premija skirta Lietuvos prezidentei, o tai svarbus tarptautinis įvertinimas.

Politiniame kontekste taip pat svarbus yra ir Zenono Vaigausko, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko, biografijos ir mokslinės veiklos aptarimas, ypač jo disertacija apie J. Stalino ideologiją. Tai kelia klausimus apie jo kompetenciją ir galimą politinį šališkumą.

Straipsniuose taip pat nagrinėjama ir aplinkosaugos bei kultūros paveldo tema, pavyzdžiui, Druskininkų mero R. Malinausko veiksmai, sunaikinus skulptūrą „Legenda“, sukėlė pasipiktinimą.

Paminėtas ir didžiosios Britanijos kapitalo „Albright International“ atstovybės Lietuvoje veiklos pikis ir planai palaikyti tempą.

Taip pat paliesta ir religinė tema, minimas Betliejaus taikos ugnies atkeliavimas į Lietuvą.

Paminėti ir broliai dvyniai Augustinas ir Kristijonas Vizbarai, sukūrę savą lazerį ir bandantys jį pritaikyti pramoninei gamybai su įmone „Brolis Semiconductors“.

Aptariami ir Europos Sąjungos vadovų kalbos, kuriose prisimenamas Baltijos kelias ir pabrėžiamas Baltijos šalių vaidmuo.

Galiausiai, straipsniuose išreiškiamas susirūpinimas dėl galimo žmonių išdavimo, paminint J. Chardikovą ir Allą Dudajevą.

Lietuvos Seimo pastatas

Atsisveikinimas ir Atmintis

Aurelijos Malakauskaitės netektis paliko gilų pėdsaką LRT kolektyve ir tarp kolegų. Jos profesionalumas, atsidavimas darbui ir ypatingas rūpestis kitais buvo vertinami visų.

Jos gyvenimo kelias ir darbai yra svarbus priminimas apie žurnalistikos galią ir atsakomybę, o jos asmenybė - apie tai, kaip svarbu išlikti žmogumi net ir sunkiausiais laikais.

LRT televizijos logotipas

tags: #dekretas #aurelija #malakauskaite