Smurtas artimoje aplinkoje pastaraisiais metais Lietuvoje - aktuali problema. Visuomenėje plačiai apie tai yra kalbama ir nagrinėjama šios sąvokos prasmė. Smurtas - vieno žmogaus (žmonių grupės) prievartos veiksmas prieš kitą žmogų (žmonių grupę), iš to turint kokios nors naudos ar pasitenkinimo. Jo formos yra labai įvairios: fizinis, psichologinis, ekonominis, seksualinis ir kt.
Daug kalbama apie smurtą šeimoje. Tai viena labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimo formų. Smurto namuose objektais gali būti bet kuris šeimos narys, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų yra moterys ir vaikai. Tokio elgesio tikslas dažniausiai yra pademonstruoti jėgą ir galią kito asmens atžvilgiu.
Praėjus jau trejiems metams po Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimo, statistika rodo, kad vienas iš dešimties užregistruotų nusikaltimų - smurtavimas artimoje aplinkoje. Tai rodo, kad smurto atvejų kai yra smurtaujama šeimoje, mažėja nežymiai. Viso to sekoje, daroma didžiulė fizinė, psichologinė, socialinė ir materialinė žala visiems šeimos nariams.
Smurto atsiradimo priežastys labai įvairios ir aktualios sociologams, socialiniams darbuotojams. Smurtą dažniausiai gimdo - smurtas. Smurtautoju negimstama, smurtauti išmokstama, ir tai gali tapti nuolatiniu elgesio būdu. „Jis gali būti ir spontaniško pykčio išraiška dėl patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos”.
Šeimoje patiriamas smurtas turi didžiulį, sunkiai pataisomą, o kartais nebepataisomą poveikį suaugusiojo ir vaiko asmenybei. Deformuoja vidines psichines struktūras, dėl to visą gyvenimą žmogus gali jaustis ir elgtis neadekvačiai. Žmogus augęs smurtaujančioje šeimoje ir vaikystėje patyręs smurtą, užaugęs dažniausiai taip pat elgiasi ir su savo vaikais. Visa tai kyla dėl bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmo kai nežinoma kaip elgtis su savo jausmais. Lengviausia pyktį ar kitus jausmus išlieti ant bejėgiškiausio ir savęs apsiginti nesugebančio vaiko.
Todėl, vaikas gyvenantis smurtaujančioje aplinkoje, atsiduria tarsi įstrigę spąstuose. Jam iškyla sudėtingas uždavinys - kaip prisitaikyti? Jis privalo rasti būdą, kaip išsaugoti pasitikėjimą žmonėmis, kurie pasitikėjimo neverti, kaip rasti saugumą situacijoje, kuri nesaugi, kaip kontroliuoti situaciją, kuri gąsdinamai neprognozuojama, kaip įgyti jėgų kai jautiesi esąs beviltiškoje situacijoje.
Visa tai, jau nuo pat mažens formuoja baimę, uždarumą. Vaikas gyvena nuolatinėje grėsmėje, nuolatinėje baimėje, kad vėl gali pasikartoti smurtas. Ši baimė niekada neleidžia vaikui pasijausti saugiu - jis negali prognozuoti ateities. Prisitaikymas prie tos nuolatinės grėsmės reikalauja pastovaus budrumo. Todėl, vaikas priverstas išmokti atpažinti pačius menkiausius pavojaus ženklus, pvz., smurtautojo veido išraiškos, balso, kūno kalbos pasikeitimus. Vaikas reaguoja į tuos ženklus, net nespėdamas sąmoningai jų įvertinti.
Daugelis moterų patiriančių smurtą šeimoje pateisina savo gyvenimą su smurtautoju ir toleruoja tokį sutuoktinio ar partnerio elgesį, teisindamosi sau ir kitiems, nenoru ardyti šeimos dėl vaikų. Kaip teigia dauguma autorių, smurto prieš moteris kilmė slypi socialinėje struktūroje, kurioje lyčių nelygybę lemia vertybių, tradicijų, papročių, įpročių ir pažiūrų visuma.
Kadangi, daugelis smurto prieš moteris atvejų neviešinami, nes moterys, bijodamos gėdos ir pažeminimo, nenori kalbėti apie savęs skriaudimą, tiksli smurto statistika nežinoma tiek pažangiose, tiek besivystančiose šalyse. Dažniausios smurto priežastys yra šios: vyro girtuokliavimas, nepritekliai, vaikų auklėjimas, nuostatų ir požiūrių skirtumai, dėmesio partneriams trūkumas, mažas rūpinimasis vieni kitais ir kt.
Smurtas artimoje aplinkoje smarkiai paveikia ir sutrikdo ne tik suaugusiojo, bet ir vaiko raidą, psichinį vystymąsi. Nuo pat mažens matydamas smurto apraiškas šeimoje, vaikas pradeda matyti iškreiptą šeimos modelį ir ugdosi netinkamą (destruktyvų) bendravimo supratimą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, darydami nesibaigiantį smurto ratą.
Seksualinis smurtas prieš vaikus laikomas viena labiausiai traumuojančių smurto formų, tačiau kartu jis yra ir viena sunkiausiai atpažįstamų. Dažniausiai seksualinis smurtas vyksta artimoje aplinkoje, pasitelkiant vaiko pasitikėjimą, priklausomybę ir emocinį ryšį. Smurtas gali būti lydimas manipuliacijos, grasinimų, gėdinimo ar net vaiko „ypatingumo“ akcentavimo, todėl vaikas dažnai pats nesupranta, kad patiriamas elgesys yra netinkamas. Svarbu pabrėžti, kad seksualinis smurtas nebūtinai palieka akivaizdžius fizinius pėdsakus. Daug dažniau jis pasireiškia per emocinius ir elgesio pokyčius, kurie gali būti subtilūs, nepastovūs arba priskiriami kitiems sunkumams. Vaikas gali patirti intensyvų gėdos jausmą, baimę, sumišimą, staiga regresuoti raidoje, vengti tam tikrų žmonių ar situacijų, demonstruoti seksualizuotą elgesį, neatitinkantį amžiaus, arba, priešingai, visiškai užsisklęsti. Specialistams itin svarbu suvokti, kad vaiko tylėjimas nėra sutikimas ar patvirtinimas, jog smurto nebuvo. Tylėjimas dažnai yra saugiausia strategija, kurią vaikas turi.
Vaikystėje patirtas smurtas artimoje aplinkoje dažnai daro įtaką žmogaus gyvenimui ilgalaikėje perspektyvoje. Suaugusieji, augę smurtinėje aplinkoje, dažniau susiduria su emocijų reguliavimo sunkumais, nerimo ar depresijos simptomais, priklausomybėmis, pasikartojančiais nesaugiais ar smurtiniais santykiais. Tai nėra neišvengiama lemtis, tačiau rizika reikšmingai didėja, jei vaikas negauna pagalbos ir palaikymo.
Smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminė problema, kuri neapsiriboja tiesioginiu fiziniu ar psichologiniu poveikiu suaugusiajam. Kiekvienas vaikas, augantis smurtinėje aplinkoje, patiria nuolatinį nesaugumą, kuris veikia jo emocinę būseną, nervų sistemos vystymąsi, santykių suvokimą ir savivertę. Net ir tais atvejais, kai vaikas nėra tiesioginis smurto taikinys ar akivaizdus liudininkas, jis gyvena aplinkoje, kurioje grėsmė yra nuolatinė, o saugumo jausmas - trapus arba visai neegzistuojantis. Specialistų praktikoje vis dar pasitaiko požiūris, kad vaiko patirtis tampa reikšminga tik tada, kai jis pats patiria fizinį ar seksualinį smurtą. Tačiau šiuolaikinis požiūris į vaikų psichologinę raidą ir traumą aiškiai rodo: emocinis smurtinės aplinkos poveikis vaikui yra pakankamas pagrindas laikyti jį nukentėjusiuoju.
Vaiko nervų sistema vystosi santykyje su aplinka. Kai aplinka yra neprognozuojama, kupina grėsmės, konfliktų ar baimės, vaiko organizmas adaptuojasi prie nuolatinio streso. Tokia būsena dažnai pasireiškia padidėjusiu budrumu, jautrumu garsams, staigioms emocinėms reakcijoms ar, priešingai, emociniu atbukimu. Vaikas mokosi „skaityti“ suaugusiųjų nuotaikas, nuolat stebėti, kada gali kilti konfliktas, ir koreguoti savo elgesį siekdamas išvengti pavojaus. Šis prisitaikymas dažnai klaidingai interpretuojamas kaip „geras elgesys“, „brandumas“ ar „ramumas“, tačiau iš tiesų tai yra išgyvenimo mechanizmas, kylantis iš nesaugios aplinkos.
Vienas iš skaudžiausių smurto artimoje aplinkoje aspektų yra vaiko vidinis konfliktas. Vaikai linkę egocentriškai interpretuoti įvykius - manyti, kad jie yra konflikto ar smurto priežastis. Tokiu būdu formuojasi kaltės jausmas, kuris gali lydėti vaiką daugelį metų. Kartu vaikas dažnai patiria stiprų lojalumą abiem tėvams ar globėjams, net jei vienas iš jų naudoja smurtą. Tai sukuria vidinę įtampą tarp noro būti saugiam ir poreikio išsaugoti ryšį su artimu žmogumi. Ši vidinė dinamika ypač svarbi specialistams, dirbantiems su vaikais, kurie neneigia smurto, bet kartu jį pateisina, minimalizuoja ar vengia apie jį kalbėti.
Nuo pat mažens matydamas smurto apraiškas šeimoje, vaikas pradeda matyti iškreiptą šeimos modelį ir ugdosi netinkamą (destruktyvų) bendravimo supratimą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, darydami nesibaigiantį smurto ratą.
LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2011, Nr. Higgins D., McCabe M. (2001). Multiple forms of child abuse and neglect: Adult retrospective reports. Jenkins J. 1997. Šių laikų dorovinės problemos. Kučinskas V. Kučinskienė R. 2000. Socialinis darbas švietimo sistemoje. Elshtain, J. B. 2002. Vyro viešumas, moters privatumas. Gilligan J. 2002. Smurto prevencija. Johnson L. C. 2003. Socialinio darbo praktika. Kanopienė V. 2001. „Lyčių lygios galimybės“ kn. Žmogaus socialinė raida. Miškinis K. 2003. Šeima Žmogaus gyvenime. Pavilionienė M. A. 1998. Lyčių drama.
Nustatoma, kad net 50 proc. Prokuratūros ir teismų atstovai kalbėjo apie probleminius vaiko atstovavimo teisiniuose procesuose aspektus. Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis savo pranešimą skyrė tinkamo vaiko atstovavimo temai ir pažymėjo, kad visais atvejais visų institucijų atstovams turi rūpėti vaiko interesai, į kuriuos atsižvelgdami atsakingi asmenys privalo kruopščiai atrinkti ir paruošti vaiko atstovus teisiniuose procesuose.
Nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ psichologė Silvestra Markuckienė kalbėjo apie tai, kaip vaikai jaučiasi, ką išgyvena patirdami smurtą artimoje aplinkoje dar iki teisinių procesų ir kaip atrodo jų gyvenimas sulaukus teisingumo. „Negalima sakyti, kad vaikų emocijos labai labilios, kad jie tai juokiasi, tai verkia, kad prieš savo vaiką pavartojau smurtą, mes susitaikėm ir jis viską pamiršo. Ne: vaikai tikrai mena viską“, - teigė S. Markuckienė. Aptardama statistiką ji pastebėjo, kad smurtavimas šeimoje perduodamas iš kartos į kartą ir tampa užburtu ratu, kurį reikia nutraukti padedant netinkamo elgesio aukoms keisti mąstymą ir elgseną.
Lietuvos teismų psichologų kuratorė doc. dr. Neringa Grigutytė teigė, kad smurtas prieš moteris yra plačiai aprašytas, tyrinėtas, tačiau „mažiau kalbama apie smurto poveikį vaikams, kai jie patys nėra tiesiogiai mušami, tik stebi, kaip jų vienas iš tėvų ar globėjų yra skriaudžiamas. Tokie vaikai vadinami - pamirštomis buitinio smurto ar smurto šeimose aukomis.“ S. Markuckienei pritardama N. Grigutytė teigė, kad smurtą stebėjusiems kaip ir jį patyrusiems vaikams reikia pagalbos formuojant tinkamus socialinius įgūdžius ir saugant jo psichinę sveikatą: „tokiems vaikams reikia suaugusiojo asmens, kuriuo jie pasitikėtų, ir kuris galėtų užtikrinti jiems saugumą bei suteikti nusiraminimą ir jaukumą.
Europos Tarybos Lyčių lygybės skyriaus programų patarėja Jenna Shearer Demir atskleidė, kad Stambulo konvencija pasisako ne tik prieš smurtą prieš moteris, bet ir jų atžalas. Pranešėja tvirtino, kad dokumente nurodyta daug būdų, kaip užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje. „Dažniausiai smurtą patiria moterys, tačiau Stambulo konvencija saugo ne tik jas, bet ir jų vaikus, - esminius principus minėjo J. Sh. Demir.
Baltijos jūros valstybių tarybos Vaikų rizikos grupės vadovė iš Švedijos Olivia Lind Haldorsson pristatė daugelyje Europos šalių taikomą tarpinstitucinio bendradarbiavimo siekiant draugiško vaikui teisingumo ir globos - Barnahus - modelį. „Daugialypis tarpdisciplininis bendradarbiavimas svarbus tam, kad galėtume padėti vaikui fiziškai ir moraliai atsigauti po patirtų traumų bei užtikrinti paramą jam ir tinkamą jo dalyvavimą baudžiamajame procese, - kalbėjo O. L. Haldorsson. - Barnahus yra fizinė vieta, vadinama „vaiko namu“, kuriame yra 4 kambariai. Juose dirba skirtingos tarnybos: socialinės ir medicinos tarnybos, teisėsaugos institucijos.
Renginį vainikavusioje žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės moderuotoje diskusijoje buvo aiškintasi, ar Lietuvoje pakankama įstatyminė vaikų smurto prevencijos bazė, bandyta atrasti spartesnio ir kokybiškesnio institucijų bendradarbiavimo būdų, prisiminti skaudūs smurto prieš vaikus Lietuvoje atvejai. A. Purvainis pažymėjo, kad teisinių instrumentų Lietuvoje pakanka, tereikia juos tinkamai taikyti: kiekvienam su itin jautriais vaiko interesų gynybos klausimais dirbančiam specialistui savo darbą dera atlikti ne formaliai, o iš esmės ir detaliai įvertinant visus aspektus. S. Markuckienė pabrėžė, kad vaikui patekus į teisinius procesus, duodant parodymus svarbu jaustis saugiai, turėti žmogų, kuriuo galėtų pasitikėti, ir būti aplinkoje, kuri jam nekeltų streso. Diskusijos kolegoms saugios vaiko savijautos apklausose klausimais pritarė ir parlamentaras Stasys Šedbaras. Dalyviams diskutuojant apie vaikų liudytojų padėtį Lietuvoje A. Purvainis pastebėjo, kad kiekvienu atveju turėtų būti vertinama, ar tikrai reikia apklausti vaiką, o gautas jo liudijimas „turėtų būti patikrinamas visomis prasmėmis ir labai skrupulingai vertinamas“, mat vaiko parodymai neretai būna fragmentiški, formuluojami kitaip nei suaugusiųjų liudytojų atvejais. Visi pašnekovai vieningai sutarė, kad visos institucijos ir kiekvienas su smurto artimoje aplinkoje aukos - vaiko - klausimais susiduriantis specialistas (atstovas, prokuroras, teisėjas ir kt.) turėtų labai gerai pasiruošti vaiko apklausai, kad joje gauti atsakymai būtų kokybiški, padėtų tinkamai įvykdyti teisingumą ir nebereikėtų pakartotinių apklausų, kurios neretai iškreipia parodymų tikslumą ir pakartotinai traumuoja nepilnamečius liudytojus.
Children can be victims, witnesses, as well as perpetrators of violence, starting from their own homes, in school, in leisure and recreational activities, in the justice system, offline as well as online. Experiencing violence in childhood may have long-life consequences.Promoting a culture of zero-tolerance for violence against children requires to close the gap between international standards, political commitments, and action and to mobilise all relevant actors across the society. This should concern any form of violence, meaning all forms of physical or mental violence, injury or abuse, neglect or negligent treatment, maltreatment or exploitation, including sexual abuse, physically, online, or in virtual worlds. Such violence includes for instance domestic violence, human trafficking, sexual abuse, gender-based violence, including female genital mutilation and child marriage, as well as all forms of bullying and corporal punishment.
National child protection systems are put in place to protect children from violence. The EU has now very strong legislation to protect children from violence, such as on victim’s rights, child sexual abuse, trafficking in human beings and violence against women and domestic violence (provisionally politically agreed), among other policy and funding actions.Specific EU actions, such as the European strategy for a better internet for kids or the Digital Services Act, ensure that children can safely navigate the digital environment and harness its opportunities. Furthermore, the Commission has developed measures to improve mental health and well-being of children, notably with the Communication on a comprehensive approach to mental health.
Svarbu pabrėžti, kad pagalba vaikui nėra vien individualus darbas su juo. Dirbdami su smurtą patyrusiais vaikais, specialistai susiduria ne tik su vaiko, bet ir su savo pačių ribomis - emocinėmis, profesinėmis, institucinėmis. Todėl itin svarbi traumai jautri laikysena, refleksija ir nuoseklus darbas komandoje. Specialisto užduotis nėra „išgauti tiesą“ ar „greitai išspręsti situaciją“, bet sukurti sąlygas saugumui, pasitikėjimui ir pagalbai. Kiekvienas vaikas, kurio patirtis yra atpažinta ir pripažinta, gauna galimybę ne tik išgyventi, bet ir gyti.
Veiklos įgyvendinamos pagal projektą „Vaikams ir dėl vaikų - daugiau vidinės šviesos ir saugumo artimoje aplinkoje“ (Nr. NSPVP 08500), kuris vykdomas pagal kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojams), ir jų šeimų nariams projektų atrankos organizavimo 2025 metais konkursą (konkurso kodas NSPVP00299).
2025 m. sausio - gruodžio mėn. pagal projektą „Vaikams ir dėl vaikų - daugiau vidinės šviesos ir saugumo artimoje aplinkoje“ (Nr. NSPVP 08500) sėkmingai įgyvendintos 5 veiklos:
- 4 grupiniai meno (dramos) terapijos užsiėmimų ciklai „Kaukės: pakilti saugiai“ (iš viso 18 val.), kuriuose dalyvavo daugiau nei 60 vaikų (6-18 m.), nukentėjusių nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojų). Grupinius užsiėmimus vedė meno (dramos) terapeutė Eglė Naimavičienė. Užsiėmimų metu vaikai, dirbdami dramos terapijos grupėje, tam tikrus savęs aspektus bei gyvenimo patirtis projektuoja į kaukę, lėlę, kitą asmenį ir randa būdų per tai išreikšti savo jausmus ir vidinio pasaulio būsenas. Kurdamas rolę jis susikuria dramatišką identitetą, bet kartu išlaiko saugią distanciją, kuri padeda kalbėti bei reflektuoti apie tai, kas skausminga. Meno (dramos) terapeutė darbe su vaikais saugiai ir veiksmingai, naudodama projekcinius dramos terapijos darbo metodus (kaukes, lego figūrėles, lėles ir kt.), sprendė įvairias situacijas ir sunkumus. Grupiniuose užsiėmimuose kiekvienam dalyviui buvo skiriamas ir individualus dėmesys, sudarytos sąlygos kiekvieno vaiko visapusiškai raiškai.
- 4 grupiniai psichologinio konsultavimo užsiėmimai vaikams „Daugiau vidinės saulės“ (iš viso 18 val.), kuriuose dalyvavo daugiau nei 60 vaikų (6-18 m.), nukentėjusių nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojų). Psichologinio konsultavimo užsiėmimus vedė psichologė - psichoterapeutė Svaiga Beinorienė. Užsiėmimų metu buvo naudojamas individualizavimo principas - skatinama kiekvieno vaiko minčių ir emocijų raišką, konkrečiai jam buvo teikiamos psichologo konsultacijos, kurios aktualios ir kitiems grupės dalyviams (ypač uždaresniems ir nedrąsiems vaikams). Buvo naudojami metodai, terapijos bei jų elementai, kurie padėjo vaikams atsipalaiduoti, aktyviai dalyvauti organizuojamose veiklose bei žaidimuose, suprasti ir pripažinti savo emocijas ir išgyvenimus, komunikuoti ir reflektuoti, dalyvauti grupiniame pokalbyje ir įsiklausyti į psichologės - psichoterapeutės patarimus. Tai padėjo veiksmingai spręsti vaikų emocines problemas ir mažinti traumuojančių patirčių neigiamą poveikį jų asmenybės raidai ir psichikos sveikatai.
- Suteiktos individualios psichologinės konsultacijos (iš viso 100 val.) daugiau nei 60 vaikų (6-18 m.), kurios padėjo individualizuotai spręsti vaiko emocines psichologines problemas, susijusias su smurto artimoje aplinkoje neigiamu patyrimu, mažinti šios trauminės patirties neigiamą poveikį tolimesniam vaiko gyvenimui. Individualias psichologines konsultacijas teikė psichologė - psichoterapeutė Svaiga Beinorienė.
- 3 grupiniai konsultacinių užsiėmimų ciklai „Kad šeima būtų vaiko užuovėja“ (iš viso 18 val.), kuriuose dalyvavo daugiau nei 60 šeimų narių, kurių šeimose nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje nukentėjo vaikas, patobulinant šeimų narių pasirengimą teikti optimalią pagalbą bei paramą nuo smurto nukentėjusiam vaikui bei geriau patenkinti jo poreikius. Grupinius konsultacinius užsiėmimų ciklus vedė psichologė - psichoterapeutė Svaiga Beinorienė.
- 3 grupiniai teisinio konsultavimo paslaugų ciklai „Vaiko apsauga - ką būtina žinoti“ (iš viso 6 val.), kuriuose dalyvavo daugiau nei 60 šeimų narių, kurių šeimose nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje nukentėjo vaikas, padedant spręsti su smurtu artimoje aplinkoje bei jo pasekmėmis susijusias, teisės aktais apibrėžtas situacijas bei vykdant jų prevenciją. Grupinius teisinio konsultavimo paslaugų ciklus vedė teisininkė Eglė Šimkevičienė.
Vaiko apsauga: kai žinios ir pagalba susitinka
Šiaurės Lietuvos kolegijoje birželį startavo šviesos ir saugumo kupinos veiklos - prasidėjo grupinės teisinės konsultacijos šeimoms bei individualios psichologo pagalbos užsiėmimai vaikams, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Teisinė pagalba - paprastai apie sudėtingus dalykus
Teisininkė Eglė Šimkevičienė pradėjo grupinių konsultacijų ciklą „Vaiko apsauga - ką būtina žinoti“, kuriame su šeimų nariais gilinasi į teisinius klausimus, susijusius su vaikų teisių apsauga, smurto prevencija ir realių situacijų sprendimais. Dalyviai ne tik sužinojo, kokie įstatymai gina vaikus, bet ir aptarė, kaip atpažinti smurtą bei kokių veiksmų imtis, kad jis nesikartotų. Šios konsultacijos - ne teoriniai pamokslai, o gyvas pokalbis apie realybę, kurią reikia keisti. „Svarbiausia - nebijoti klausti ir žinoti, kad pagalba yra“, - sako teisininkė, atvira dalyvių klausimams ir tikroms istorijoms.
Vaikų emocinis saugumas - per individualų dėmesį
Tuo pačiu metu startavo ir individualios psichologo konsultacijos vaikams. Jas veda patyrusi psichologė-psichoterapeutė Svaiga Beinorienė. Konsultacijos padeda vaikams suprasti ir išgyventi patirtą smurtą, mažina traumos padarinius ir stiprina jų emocinį atsparumą. „Kiekvienas vaikas turi teisę augti saugiai. Kartais reikia tik saugios erdvės ir žmogaus, kuris išgirstų“, - teigia psichologė.
Grupiniai užsiėmimai tęsis iki metų pabaigos, o naujos dalyvių grupės startuos rugpjūtį. Psichologinės konsultacijos vyks visą antrąjį metų pusmetį - iki gruodžio.
2025 m. balandžio mėn. prasidėjo psichologės - psichoterapeutės Svaigos Beinorienės grupinių konsultacinių užsiėmimų ciklas „Kad šeima būtų vaiko užuovėja“ (1 grupė).Užsiėmimų metu dalyviai nagrinėjo bazinius ir specifinius vaikų poreikius smurto paveiktoje aplinkoje, aptarė šeimos narių vaidmenį ir atsakomybę. Analizavo realias situacijas,dalinsosi savo patirtimis, vyko individualios ir grupinės psichologo konsultacijos. Dėmesys skiriamas vaiko emocinės būklės atpažinimui, pagalbos teikimo galimybėms šeimoje ir ilgalaikės paramos užtikrinimui. Baigiamojoje dalyje vyko refleksija - ką sužinojo, pritaikė ar planuoja taikyti praktikoje. Užsiėmimų metu naudojami įvairūs metodai ir terapijos elementai, kurie užtikrina efektyvią komunikaciją, įtraukiant į dalyvavimą ir reflektavimą. Dalyviams buvo suteikta naudingų žinių, stiprinami bendravimo su vaiku, emocinio palaikymo ir ilgalaikės pagalbos įgūdžiai. Šie užsiėmimai padės šeimų nariams geriau pasiruošti teikti veiksmingą pagalbą vaikui, patyrusiam smurtą, ir atpažinti situacijas, kai būtina kreiptis į specialistus dėl vaiko psichologinės būklės.Kiti grupininių konsultacinių užsiėmimų ciklai (2 grupės) vyks 2025 m. birželio - gruodžio mėn.
2025 m. balandžio mėn. pradėti vykdyti psichologės - psichoterapeutės Svaigos Beinorienės grupiniai psichologinio konsultavimo užsiėmimų ciklai vaikams ir paaugliams „Daugiau vidinės saulės“ (2 grupės).Užsiėmimų metu naudojamas individualizavimo principas - skatinama kiekvieno vaiko minčių ir emocijų raiška. naudojami metodai, terapijos bei jų elementai, kurie padeda vaikams ir paaugliams atsipalaiduoti, aktyviai dalyvauti organizuojamose veiklose bei žaidimuose, suprasti ir pripažinti savo emocijas ir išgyvenimus, komunikuoti ir reflektuoti, dalyvauti grupiniame pokalbyje ir įsiklausyti į psichologės - psichoterapeutės Svaigos Beinorienės patarimus. Tai padeda veiksmingai spręsti vaikų emocines problemas ir mažinti traumuojančių patirčių neigiamą poveikį jų asmenybės raidai ir psichikos sveikatai. Grupinių užsiėmimų metu vaikai ir paaugliai psichologės - psichoterapeutės motyvuojami dalyvauti individualiose psichologo konsultacijose, siekiant toliau tęsti individualų darbą ir spręsti emocines bei psichologines problemas, kilusias dėl smurto artimoje aplinkoje, mažinant šios trauminės patirties neigiamą poveikį jų tolimesniam gyvenimui.Kiti grupiniai psichologinio konsultavimo užsiėmimai (2 grupės) vyks 2025 m. rugsėjo - gruodžio mėn.
2025 m. kovo - balandžio mėn. pradėti įgyvendinti meno (dramos) terapeutės Eglės Pikšrytės grupiniai meno (dramos) terapijos užsiėmimų ciklai vaikams ir paaugliams „Kaukės: pakilti saugiai“ (2 grupės).Užsiėmimų metu vaikai ir paaugliai, dirbdami dramos terapijos grupėje, tam tikrus savęs aspektus bei gyvenimo patirtis projektuoja į kaukę, lėlę, kitą asmenį ir randa būdų per tai išreikšti savo jausmus ir vidinio pasaulio būsenas. Kurdamas rolę jis susikuria dramatišką identitetą, bet kartu išlaiko saugią distanciją, kuri padeda kalbėti bei reflektuoti apie tai, kas skausminga. Meno (dramos) terapeutė darbe su vaikais ir paaugliais saugiai ir veiksmingai, naudodama projekcinius dramos terapijos darbo metodus (kaukes, lego figūrėles, lėles ir kt.), sprendžia įvairias situacijas ir sunkumus. Grupiniuose užsiėmimuose kiekvienam dalyviui buvo skiriamas ir individualus dėmesys, sudarytos sąlygos kiekvieno vaiko ir paauglio visapusiškai raiškai.Kiti grupiniai meno (dramos) terapijos užsiėmimai (2 grupės) vyks 2025 m. rugsėjo - gruodžio mėn.
Užvakar mišriu būdu (virtualiai ir gyvai televizijos studijoje) vykusioje diskusijoje „Kaip apginti vaiką?“ susitiko Lietuvos ir Norvegijos teismų, policijos, prokuratūros, Lietuvos įstatymų leidžiamosios valdžios ir tarptautinių organizacijų atstovai. Sveikindamas diskusijos dalyvius Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje kancleris Mr. Bjørn Erik Brustad pabrėžė, kad tarptautiniai informacijos ir gerųjų patirčių mainai yra labai svarbūs kuriant tvaraus vystymosi projektus. Kancleris teigė, kad „tvarus vystymasis yra neįmanomas be vaiko teisių apsaugos“, su kuria susijusius klausimus sprendžia tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2020 m. nuo įvairių nusikalstamų veikų nukentėjo 1720 nepilnamečių (2019 m. - 2522): net 499 iš jų nukentėjo nuo tėvų (2019 m. „O kiek vaikų stebi smurto protrūkius savo namuose? Kiek skaičių lieka už oficialios statistikos ribų? - retoriškai klausė diskusijos dalyvius sveikindama Nacionalinės teismų administracijos direktorė dr. Natalija Kaminskienė. Pirmajame renginio pranešime policijos atstovė Eglė Maziliauskienė pažymėjo, kad pandemijos sąlygomis sumažėjo tikimybė vaikams nukentėti nuo nepažįstamųjų, smurto prieš vaikus rodikliai krito. Vis dėlto namuose užsidariusiose šeimose buvo pradėta vartoti daugiau alkoholio, didžiausią dalį vaikams padarytos žalos (net 73 proc.) sudarė fizinis smurtas, o aplinka, kurioje jie patyrė smurtą net 68 proc. buvo artima aplinka. Pasak E. Maziliauskienės, nerimą kelia augantys mažamečių tvirkinimo atvejai ir „šešėlinės“ smurto artimoje aplinkoje grėsmės.
Smurto prevencija
