Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Tačiau kartu tai gali būti ir iššūkis, ypač kai pasireiškia nemalonūs simptomai. Vienas iš tokių - galvos svaigimas, kuris gali varginti tiek pirmaisiais nėštumo mėnesiais, tiek artėjant gimdymui.
Ar jums yra tekę patirti jausmą, kai apsvaigsta galva ir atrodytų, tarsi viskas aplink jus suktųsi ratu? Į galvos svaigimą dažniausiai reaguojama paprastai - prisėsiu, pasėdėsiu ir praeis. Bet kai kuriems žmonėms galvos svaigimas kartojasi nuolatos. Kartais šią būseną lydi ir pykinimas, vėmimas ar pusiausvyros sutrikimas. „Kardiolitos klinikų“ gydytoja neurologė doc. dr. Kristina Ryliškienė pastebėjo, kad dažnai pasikartojantis galvos svaigimas labai pablogina gyvenimo kokybę, didina nerimą, kuris ir pats vėliau sukelia svaigimą. Todėl kamuojamiems šio sutrikimo žmonėms verčiau kreiptis į specialistus, kurie ištyrę pacientą ir išsiaiškinę sutrikimo priežastis, paskirtų gydymą, o ne tikėtis, kad ši būsena greitai praeis.
Nėštumo metu moters organizmas patiria reikšmingus hormoninius, kraujotakos ir medžiagų apykaitos pokyčius. Šie procesai tiesiogiai veikia kraujospūdį, gliukozės lygį ir nervų sistemą, todėl gali atsirasti silpnumas ar nestabilumo jausmas.
Galvos svaigimas nėštumo metu - vienas dažnesnių, bet dažnai nerimą keliančių simptomų. Daugeliui moterų jis pasireiškia jau pirmąjį trimestrą ir gali kartotis skirtingais nėštumo etapais. Nors daugeliu atvejų tai yra fiziologinis reiškinys, susijęs su organizmo pokyčiais, svarbu žinoti, kada svaigimas laikomas normaliu, o kada - signalas pasitarti su gydytoju.
Kodėl nėštumo metu dažnai svaigsta galva?
Vienas pagrindinių veiksnių - hormoniniai pokyčiai. Progesteronas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, todėl kraujospūdis gali sumažėti. Dėl to trumpam sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis, o tai sukelia svaigimo jausmą. Be to, nėštumo pradžioje sparčiai didėja kraujo tūris, tačiau organizmui reikia laiko prisitaikyti. Šis prisitaikymo laikotarpis dažnai ir yra susijęs su galvos svaigimu, ypač greitai keičiant kūno padėtį. Kai kurioms moterims svaigimą sustiprina pykinimas, sumažėjęs apetitas ar ilgesnės pertraukos tarp valgymų. Tuomet svarbus tampa ir gliukozės kiekio svyravimas kraujyje.
Galvos svaigimas skirtingais nėštumo trimestrais
Nors galvos svaigimas gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, jo priežastys ir intensyvumas dažnai skiriasi priklausomai nuo trimestro. Tai susiję su tuo, kad organizmas kiekviename etape prisitaiko prie skirtingų fiziologinių pokyčių.
Pirmasis trimestras: hormonų įtaka
Pirmąjį trimestrą galvos svaigimas dažniausiai susijęs su staigiais hormonų pokyčiais. Progesteronas plečia kraujagysles, todėl kraujospūdis gali sumažėti. Dėl to atsiranda silpnumas, „apsvaigimo“ jausmas, ypač greitai atsistojus ar ilgiau stovint. Šiuo laikotarpiu svaigimą dažnai lydi pykinimas ir sumažėjęs apetitas. Jei moteris mažiau valgo ar vemia, sumažėja gliukozės kiekis kraujyje, o tai dar labiau sustiprina silpnumą.
Antrasis trimestras: kraujotakos prisitaikymas
Antrąjį trimestrą organizmas dažniausiai prisitaiko prie padidėjusio kraujo tūrio, todėl svaigimas gali sumažėti. Tačiau jis vis dar gali pasireikšti ilgai stovint, per karštį ar esant dehidratacijai. Šiame etape svarbu atkreipti dėmesį į geležies kiekį kraujyje. Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę, kurios vienas simptomų - galvos svaigimas.
Trečiasis trimestras: spaudimas kraujagyslėms
Trečiąjį trimestrą didėjanti gimda gali spausti stambiąsias kraujagysles, ypač gulint ant nugaros. Tai gali sumažinti kraujo grįžimą į širdį ir sukelti staigų silpnumą ar galvos svaigimą. Dėl šios priežasties nėščioms moterims rekomenduojama gulėti ant šono, o ne ant nugaros. Jei svaigimas atsiranda būtent gulint ant nugaros ir praeina pakeitus padėtį, tai dažniausiai yra fiziologinė reakcija.
Kada galvos svaigimas nėštumo metu gali būti pavojingas?
Nors daugeliu atvejų galvos svaigimas nėštumo metu yra fiziologinis ir susijęs su hormoniniais ar kraujotakos pokyčiais, tam tikrais atvejais jis gali signalizuoti rimtesnę būklę. Pirmiausia svarbu įvertinti intensyvumą ir lydinčius simptomus. Jei svaigimas trumpalaikis, praeina atsisėdus ar atsigulus ir nėra kitų pavojingų požymių, dažniausiai tai nėra grėsminga. Tačiau situacija keičiasi, jei atsiranda papildomų simptomų.
Į ką būtina atkreipti dėmesį?
Jei galvos svaigimą lydi:
- Alpimas arba sąmonės netekimas
- Stiprus galvos skausmas
- Regėjimo sutrikimai
- Pilvo skausmas ar kraujavimas
- Staigus patinimas ir aukštas kraujospūdis
būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kai kuriais atvejais svaigimas gali būti susijęs su mažakraujyste, dehidratacija, nėščiųjų diabetu ar net preeklampsija. Todėl svarbu neignoruoti dažnų ar stiprėjančių simptomų.
Alpimo rizika
Net jei svaigimas nėra susijęs su rimta liga, jis gali padidinti kritimo riziką. Tai ypač aktualu nėštumo metu, kai pasikeičia kūno svorio centras ir pusiausvyra. Jei svaigimas kartojasi, rekomenduojama vengti staigių judesių, atsikelti lėtai ir užtikrinti saugią aplinką namuose.
Gydytojo komentaras: ar galvos svaigimas nėštumo metu dažnas reiškinys?
Akušeriai-ginekologai pabrėžia, kad galvos svaigimas nėštumo metu yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių būsimos mamos kreipiasi konsultacijos. Daugeliu atvejų tai susiję su natūraliais organizmo pokyčiais - kraujagyslių išsiplėtimu, padidėjusiu kraujo tūriu ar gliukozės svyravimais. Tačiau svarbiausia - įvertinti visą klinikinį vaizdą. Jei svaigimas epizodinis ir praeina pakeitus kūno padėtį ar pavalgius, dažniausiai jis nėra pavojingas. Jei jis stiprus, progresuojantis ar lydimas kitų simptomų, būtinas išsamesnis ištyrimas. Galvos svaigimas nėštumo metu dažniausiai yra fiziologinis, tačiau bet koks staigus ar neįprastas simptomų pasikeitimas turėtų būti aptartas su gydytoju.
- dr. Mary L. Rosser
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar normalu, kad nėštumo metu dažnai svaigsta galva?
Taip, ypač pirmąjį trimestrą. Galvos svaigimas dažnai susijęs su hormoniniais pokyčiais ir kraujospūdžio svyravimais.
Kodėl svaigsta galva atsistojus?
Staiga atsistojus gali sumažėti kraujo pritekėjimas į smegenis, todėl atsiranda trumpalaikis silpnumas ar svaigimas. Nėštumo metu ši reakcija pasireiškia dažniau.
Ar galvos svaigimas gali būti mažakraujystės požymis?
Taip. Nėštumo metu padidėja geležies poreikis, o jos trūkumas gali sukelti mažakraujystę, kurios vienas simptomų yra galvos svaigimas.
Kada reikia skubiai kreiptis į gydytoją?
Jei svaigimą lydi alpimas, stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, kraujavimas ar pilvo skausmas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti galvos svaigimą nėštumo metu?
Rekomenduojama valgyti reguliariai, gerti pakankamai skysčių, vengti staigių judesių ir ilsėtis ant šono, o ne ant nugaros.
Kaip elgtis, kai svaigsta galva?
Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai. Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos. Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas. Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai. Gydant gerybinį paroksizminį svaigimą skiriami specialūs pratimai. Tačiau geriausia savigyda neužsiimti ir pačiam vaistų, mažinančių galvos svaigimą, nesirinkti. Tinkamiausią galvos svaigimo gydymo būdą gali parinkti tik negalavimų priežastį išsiaiškinę medikai.
Jei galva ima svaigti, svarbu atsisėsti arba atsigulti, vengti staigių judesių. Taip pat rekomenduojama:
- Maudytis po šiltu, bet jokiu būdu ne karštu, dušu. Labai tiktų kontrastinis dušas.
- Naktį stenkitės miegoti ant šono.
- Jei mankštinatės, jokiu būdu nepersistenkite.
- Palaikykite reikiamą cukraus kiekį kraujyje valgydama dažnai, bet nedidelėmis porcijomis. Šiuo metu tai geriau, nei tris kartus sočiai pavalgyti.
- Jei jaučiate silpnumą prieš išlipdama iš lovos, suvalgykite kelis nesūrius sausainius. Kai keliatės naktį į tualetą, irgi "sukramsnokite" kelis. Jie absorbuos per didelį rūgšties kiekį skrandyje.
- Vakare valgykite baltyminį maistą, nes jis ilgiau virškinamas.
- Vitaminas B6 tabletės gali sumažinti rytinį blogumą.
Ką daryti, jei svaigsta galva? | Neurologė Jolita Čičelienė
Maistas - energijos šaltinis, kuris tik patekęs į burną, pradedamas skaidyti virškinimo fermentų ir hormonų. Sotumo jausmą mums suteikia tokie hormonai kaip: cholecistokininas, gliukagonas ir amilinas. Pavalgius, cukraus kiekis kraujyje didėja, dėl to kasa pradeda gaminti hormoną insuliną. Jis transportuoja cukrų į mūsų ląsteles, kuris virsta energija. Tačiau, kai kurie žmonės pavalgę gali jausti nemalonius simptomus, tokius kaip silpnumas, galvos svaigimas, svaigimas ir rankų drebėjimas. Virškinant maistą, tam tikru momentu daugiau kraujo susitelkia apie skrandį ir plonąjį žarnyną, todėl širdis pradeda plakti dažniau ir stipriau, o kraujagyslės, esančios toliau nuo virškinamojo trakto, susiaurėja, taip kompensuodamos ir perskirstydamos kraujo kiekį. Šis mechanizmas yra kompensacinis. Žmonės, kuriems yra sutrikęs šis kompensacinis mechanizmas, jaučia kraujospūdžio sumažėjimą, kuris kliniškai gali pasireikšti silpnumu pavalgius, galvos skausmu ir svaigimu, skausmu krūtinės srityje ir bendru silpnumu. Hipoglikemija - gliukozės kiekio kraujyje sumažėjimas, kuris sąlygoja klinikinių simptomų atsiradimą (kaip silpnumą, galvos svaigimą, kojų rankų drebėjimą, prakaitavimą). Su hormonų sutrikimu (pvz. Esant, ar įtarus hipoglikemiją, pavalgius reiktų subalansuoti mitybą, kad joje būtų kuo mažiau angliavandenių (greitų kalorijų), daugiau baltymų ir skaidulų turinčio maisto, bei valgyti reguliariai ir dažnai, mažomis porcijomis.
Jei galva svaigsta staiga atsistojus ar kitaip pakeitus kūno padėtį - tai dažniausiai nekelia rimtų problemų. Tačiau jei galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas vargina nuolatos, tai gali signalizuoti apie rimtas sveikatos būkles, pvz., galimas vidines ausies, neurologines, širdies arba kitas terapines ligas. Dažnai žmonės galvos svaigimu vadina skirtingus dalykus, pavyzdžiui, vieni įvardija, jog viskas aplinkui sukasi, kiti tikina, jog jaučia sukimąsi viduje: „Toks galvos svaigimas vadinamas tikruoju vestibuliniu arba vertigo sindromu. Kitas galvos svaigimo tipas - priešalpimo būsena, kai žmogus jaučia lengvą svaigulį, aptemimą akyse, silpnumą ir pojūtį, jog netrukus nualps. Tačiau, pasak gydytojos, šios būsenos atveju dažnai nėra tikro sukimosi pojūčio. Tai neretai susiję su kraujotakos problemomis, pvz., staigiu kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ir pan. Žmogui svaigsta ar sukasi galva ir esant nestabilumo ar pusiausvyros sutrikimui, kai sunku stovėti arba vaikštinėti, nes „mėto į šonus“. Tačiau nėra sukimosi pojūčio kaip vertigo atveju. Galvos svaigimas gali būti ir psichogeninio pobūdžio. Dažniausiai pasireiškia dėl nerimo, streso ar baimės, panikos priepuolių. Psichogeninis svaigimas dažnai neturi konkrečios fiziologinės priežasties ir dažniausiai susijęs su funkciniais galvos smegenų ląstelių (neuronų) pakitimais. Lengvas galvos svaigimas dažniausiai yra trumpalaikis, lengvo nestabilumo pojūtis, kai, tarkim, einant truputį sumėto į šonus arba trumpai aptemsta akyse, staigiau pritūpus ar atsistojus. Lengvas galvos svaigimas gali būti susijęs su kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ar elektrolitų disbalansu, miego trūkumu, per dideliu kofeinu kiekiu ir pan. Mūsų vestibulinę sistemą sudaro vidinė ausis (labirintas), pusiausvyros nervai ir smegenų vestibuliniai centrai. Jei galvos svaigimas kyla iš vestibulinių takų, jis yra sukamojo pobūdžio, žmogui atrodo, kad jį pykina, galvos svaigulys yra lydimas vėmimo. Lengvo pobūdžio nestabilumas ir pusiausvyros sutrikimas yra nesukamojo pobūdžio (kai nėra pojūčio, kad sukasi aplinka). Tai dar vadinama ortostatiniu galvos svaigimu, kuris neturėtų kelti didelio susirūpinimo, tačiau visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų. Taigi, medicininė pagalba būtina: esant staigiam ir stipriam svaigimui, pavyzdžiui, atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti. Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai. Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse. „Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patariu iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau.“
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ atliekama išsami galvos svaigimo diagnostika, naudojant pažangiausius pasaulyje metodus ir technologijas, siekiant greitai ir efektyviai išsiaiškinti galvos svaigimo priežastis ir tiksliai diagnozuoti sutrikimą. Pirmiausia surenkama išsami paciento anamnezė: gydytojas išklauso dažniausius nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį ir kt. Atliekamas bendras paciento fizinis tyrimas, vertinant pusiausvyrą, koordinaciją ir akių judesius, kurie gali padėti nustatyti galimas vestibulinės sistemos problemas. Vienas pažangiausių tyrimų „Hila“ centre - vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT). Tai visiškai neskausmingas, inovatyvus tyrimo metodas, kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas - vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti. VHIT tyrimo metu įvertinami paciento akių judesiai, reaguojant į staigius galvos pasukimus. Pacientui uždedami specialūs akiniai, kuriuose įmontuota aukšto dažnio kamera. Ji registruoja net mažiausius akių judesius. „Visiems pacientams atliekami vadinamieji poziciniai testai. Pacientas paguldomas į „Dix-Hallpike“ poziciją atlošta galva. Šie testai naudojami, norint diagnozuoti gerybinį paroksizminį galvos svaigimą. Dažniausios svaigimo priežastys ir sprendimai Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių, pvz., vidinės ausies sutrikimai, neurologinės ir kraujotakos problemos. Svarbiausia gydytojo otoneurologo užduotis - nustatyti pagrindines galvos svaigimo priežastis ir paskirti efektyviausią gydymą. Viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas: „Jis atsiranda, kai mažos kalcio kristalų dalelytės (otokonijos), esančios vidinės ausies struktūroje, iš savo įprastinės vietos (prieangio) nukeliauja į labirinto pusratinius kanalus. Šie kristalai dirgina receptorius kanaluose, sukeldami netikrą smegenų suvokimą apie galvos judėjimą, todėl atsiranda galvos svaigimas.“ Esant šiam sutrikimui, pacientas dažnai jaučia trumpalaikį, bet stiprų sukimosi pojūtį (vertigo), kuris dažniausiai atsiranda staiga pakeitus galvos padėtį, pvz., atsigulus, atsisėdus, pasivertus lovoje, staiga pakėlus galvą ir pan. Gerybinio paroksizminio galvos svaigimo diagnostika ir gydymas yra gana paprastas: pacientas paguldomas, galva šiek tiek atlošiama, atliekami tam tikri provokaciniai judesiai, nustatoma tiksli otokonijų vieta. „Pacientui gulint tokioje padėtyje, stebime jo nevalingus akių judesius, naudodami specialius akinius. Paciento vidinėje ausyje pradeda judėti kristalai. Ausys siunčia impulsus smegenims, smegenys - akių raumenims. Šio testo metu matome, kurioje ausyje yra problema. Su pacientu atliekame specifinius manevrus ir grąžiname kristalus į vietą“. Moksliškai pagrįsta naujovė - „Virtualis“ Gydytoja atkreipė dėmesį, jog tiems pacientams, kurie skųsdavosi pusiausvyros, vienpusiu ar abipusiu vestibuliniu sutrikimu, kraujagyslių problemomis, su Parkinsono liga susijusiais pusiausvyros sutrikimais ir pan., anksčiau pagalba buvo gana ribota. Jiems buvo taikomas arba medikamentinis gydymas, arba fizinės reabilitacijos priemonės. Tačiau šiuo metu vestibulinio aparato gydymui atsirado moksliškai pagrįsta naujovė „Virtualis“ - tai vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas. „Virtualis“ sistema pradėta taikyti „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre ir jame dirbantys specialistai yra lyderiai šioje srityje. „Virtualis - tai kompleksinis daugumos galvos svaigimo priežasčių šalinimas. Reabilituoti galima daugumą pusiausvyros sutrikimų po insulto ir neurologinių ligų, esant jūrligei ir pan. Ši virtuali platforma treniruoja visą pusiausvyros sistemą. Mūsų pusiausvyros sistemą palaiko ne tik vestibulinė sistema (ausys), bet ir akys, propriorecepcinė sistema (gilieji receptoriai) ir smegenys, kurios yra pagrindinės impulsų koordinatorės. Pacientui taikant „Virtualis“ platformą, galima nustatyti, kurioje sistemoje yra didžiausias sutrikimas, tad treniruojama būtent ta sistema.“ Medicinos centro „Hila“ LOR gydytojai, otorinolaringologai glaudžiai bendradarbiauja su neurologais, radiologais, kardiologais, šeimos gydytojais, kineziterapeutais ir kitais gydytojais specialistais.
Vakar buvau pas daktarus ir kraujo tyrimai parode, kad man mažakraujystė, nors nesijaučiau blogai, gal kiek dažniau ėmė skaudėti galva. Išrašė vitaminų su geležimi, bet namuose dar pradėjau gerti žalių burokėlių sultis, nors turiu pripažinti, kad jos labai neskanios, bet ko tik nepadarysi dėl savo angeliuko. Man visada po dienų būdavo mažakraujystė, tai į mėnesį kartą nusipirkdavau granatų sulčių 100%. Juose yra daug geležies.
Man taip pat pirmomis savaitėmis labai sukdavosi galva, ypač stojantis nuo lovos ar pan. Pradėdavo tvinkčioti galva. Bet kartą kai buvau pas mamą, ji man pamatavo del visa ko spaudimą... ir spaudimas buvo labai nukritęs. Man kažkaip keistai pasidaro silpna. Jei tvarkausi ar dar kita tai nebuna silpna, taciau jei valgyt gaminu pasidaro labai silpna ir nezinau kodel. Pvz: jei ka nors kepu ar verdu. Mano mama kažkada kai kalbėjome ta tema pasakojo, kad ji kai manęs laukėsi išvis vos iš lovos pakildavo, tad turbūt manęs irgi tas pats laukia, nes man sunku, svaigsta galva norisi tik gulėt jėgų nėra visiškai, žodžiu baisu.
