Įvairios žarnyno infekcijos ir virusai sukelia vienus iš nemaloniausių simptomų ir labai greitai plinta. Kasmet su tokiomis infekcijomis Lietuvoje susiduria tūkstančiai žmonių, ypač vaikai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad kasmet daugėja ir ūminių žarnyno infekcijų proveržių. Jei pernai jų buvo užregistruota 14, šiemet nuo metų pradžios fiksuota jau 18 proveržių, kurių metu susirgo per 140 žmonių. Didžiausi protrūkiai kasmet pasireiškia ten, kur buriasi didesnės vaikų grupės, tačiau sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad žarnyno infekcijomis lengva užsikrėsti ir pamiršus pagrindines higienos taisykles namuose.

Vaistininkė Regina Molotkova sako, kad žarnyno infekcijas atpažinti gana lengva, jos pasireiškia staigiais nemaloniais požymiais: viduriavimu, vėmimu, pilvo skausmu ir karščiavimu. Nors tokios infekcijos gali pasireikšti įvairiu metu laiku, masiškai dažniausiai su jomis susiduriama žiemą ir pavasarį.

„Šaltuoju metu padidėja tikimybė pasigauti visas užkrečiamas ligas, tarp jų ir virusinę žarnyno infekciją. Vienas pagrindinių virusinio viduriavimo sukėlėjų - rotavirusas, juo dažniausiai suserga vaikai iki trejų metų. O susirgus vienam, gana greitai simptomus pajunta ir šeimos nariai“, - sako vaistininkė.

Vengti didžiausios komplikacijos

Pasak R. Molotkovos, vėmimas ir viduriavimas yra įprasti žarnyno infekcijos simptomai, tačiau gali pasireikšti ir silpnumas, galvos ar raumenų skausmai. Dažniausiai liga prasideda staiga - ligonis ima vemti, viduriuoti, organizmas greitai netenka vandens, druskų ir vystosi dehidratacija. Todėl labai svarbu atidžiai stebėti ligonio būklę, ypač jei tai - mažametis vaikas.

„Pasikartojantis vėmimas, dažnas ir gausus viduriavimas, suretėjęs šlapinimasis, sausos lūpos, tirštos seilės, pasireiškiantis vaiko vangumas ar susijaudinimas - visa tai yra ženklai, kurie signalizuoja apie dehidrataciją. Jei prarasti skysčiai nėra kompensuojami laiku, gali pasireikšti šokas, o ši būsena jau yra pavojinga vaiko gyvybei. Todėl vienas svarbiausių patarimų tėveliams ir artimiesiems: pamačius pirmuosius žarnyno infekcijos požymius, reikia pasirūpinti, kad užsikrėtęs žmogus gautų pakankamai skysčių, kuriose yra druskų ir gliukozės“, - nurodo farmacininkė ir primena, kad visais atvejais svarbu pasitarti su gydytoju.

Viduriuojant svarbi ir tinkama mityba. Reikėtų vengti saldaus, riebaus, daug maistinių skaidulų turinčio maisto, pieno produktų. Geriau rinktis tokius produktus, kuriuos organizmas lengvai virškina, pavyzdžiui, virtas daržoves, skrebučius.

Maistas ir higiena

Siekiantiems išvengti tiek virusinių, tiek bakterinių žarnyno infekcijų, svarbiausia valgyti tik gerai termiškai apdorotą, nepasenusį maistą ir laikytis pagrindinių higienos taisyklių.

„Kruopščiai plaukite daržoves, vaisius, uogas ir maisto paruošimui naudojamus daiktus, įrankius bei paviršius. Praktinis ir paprastas patarimas rizikai mažinti - termiškai neapdorotai mėsai, daržovėms ir kitiems produktams geriausia nuolat naudoti skirtingas pjaustymo lenteles. Taip pat būtina atsižvelgti ir į maisto galiojimo terminą, nerizikuokite valgyti tai, kas jau atrodo pasenę. Paruošto maisto kambario temperatūroje nepalikite ilgiau nei dviems valandoms“, - išskiria R. Molotkova.

Jeigu vis dėlto kuris nors šeimos narys užsikrėtė nemalonia žarnyno infekcija, patartina jį šiek tiek izoliuoti, laikytis atstumo, kad neužsikrėstų kiti šeimos nariai.

Dažniausios infekcijos tarp vaikų šaltuoju metų sezonu. Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas (nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt.

Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, nes tam, kad pilnai išsivalytų vaiko kvėpavimo takai, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kartais kosuliukas gali varginti iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.

Šiuo metu taip pat vyrauja Covid 19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38, gali žmogus ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau. Taip pat šiuo metu labai vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai Nora, Rota virusas, entero virusas. Šioms infekcijoms dažniausi būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Prie entero virusinių infekcijų gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys).

Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.

Vėjaraupiai - taip pat priskiriama sunkesnių infekcijų grupei. Ji ypatinga tuo,kad yra labai užkrečiama oro lašiniu būdu (būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju ar sirgsiančiuoju) ir tuo, kad turi ilgą inkubacinį laikotarpį net iki 21 dienos, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai po kontakto su sergančiuoju. Vėjaraupiams būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, pradžioje - dėmelėmis, vėliau jos vietoje iškyla pūslelė, o jai subliuškus susiformuoja šašelis, kadangi naujai beria iki 5 dienų, bėrimų elementų pas sergantį galima stebėt įvairių - nuo dėmelių, pūslelių iki šašelių. Bėrimai pakankamai skausmingi, niežti, tad labai svarbu nepamiršti priešalerginių preparatų vaikams, kad nesikasytų ir neliktų randelių.

Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt. Kada įtarti bakterinę infekciją? Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.

Atskirai noriu pakalbėti apie enterobiozę, kuri darželinukų tarpe labai paplitusi. Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl suprastėja ir miegas, vaikas tampa irzlesnis, jaučiasi nepailsėjęs ir dienos metu. Tėveliai, pastebėję, kad jūsų vaikučiai kasosi užpakaliuką, būtinai išsitirkite dėl šių helimintų. Spalinukėmis užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų, užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai bei spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) - tai palankūs veiksniai enterobiozės greitam plitimui vaikų kolektyvuose bei šeimose. Enterobiozė yra gydoma antihelmintiniais preparatais (Vermox, Piranteliu ir kt).

Kad stiprinti vaikų imunitetą, labai svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą nuo mažens, laikytis rėžimo, užtikrinti kokybišką miegą, toks miegas yra nuo 21 iki 1-2val nakties. Pasirūpinti visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, geriau lietuviškų, ne vežtinų, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti. Kasdien būti bent 1-2 val lauke.

NVSC specialistai primena, kad leisti vaikų į ugdymo įstaigą nereikėtų net tuomet, jei žarnyno virusas yra įtariamas. Nors žarnyno infekcinės ligos registruojamos visus metus, tačiau šaltuoju metų laikotarpiu dažniau sergama virusinės kilmės žarnyno ligomis, viena labiausiai paplitusių - rotavirusinė infekcija, kurios simptomai panašūs, tačiau dažniausiai stipresni nei norovirusinės infekcijos. Praėjusiais metais buvo užregistruoti 1569 rotavirusinės infekcijos atvejai. Kasmet registruojama ir rotavirusinės infekcijos protrūkių, dažniausiai šeimose, dėl asmens higienos stokos. 2019 m. buvo užregistruoti 144 šios ligos protrūkiai, kuriuose susirgo 324 asmenys, 2022 m. - 62 protrūkiai (128 ligoniai). Praėjusiais metais ikimokyklinio ugdymo įstaigoje buvo užregistruotas 1 protrūkis. Šiemet (sausio-rugpjūčio mėn.) buvo užregistruoti 1107 atvejai ir 63 šeimyniniai protrūkiai, rašoma.

Rotavirusas gali būti aptinkamas užsikrėtusio žmogaus išmatose jau 2 dienas iki simptomų atsiradimo ir dar iki 10 dienų po to, kai jie sumažėja. Visą užsikrėtimo laiką virusas į aplinką išskiriamas su sergančio žmogaus išmatomis ir plinta per neplautas (ar blogai nuplautas) rankas, užterštus daiktus, rašo NVSC.

„Liga gali plisti per maistą, jei jis ruošiamas nešvariomis, viruso užkrėstomis rankomis. Ypač pavojingas mažai termiškai apdorotas maistas, t. y. sumuštiniai, mišrainės. Vaikų kolektyvuose dažnai vaikai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji namie užsikrečia nuo sergančių vaikų“, - paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.

Rotaviruso inkubacinis laikotarpis (laikotarpis nuo žmogaus užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo) vidutiniškai yra 2 dienos. Liga prasideda ūmiai. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų. Vemiama 3-4 kartus per parą. Kiek vėliau ligonis pradeda viduriuoti. Viduriuojama dažnai, net iki 20 kartų per parą, išmatos skystos arba pusiau skystos. Ligos pradžioje skauda pilvą. Kartu gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Beveik 90 proc. ligonių karščiuoja. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus (iki 37,8 °C) iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų.

Dėl higienos įgūdžių stokos virusai plinta tiek šeimose, tiek vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius. Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs šiai infekcijai, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. „Jei vaikas suviduriavo, vėmė, patariame tokio vaiko neleisti į darželį, o kreiptis į gydytoją, kuris paskirs gydymą ir pasakys, kada vaikas galės grįžti į darželį“, - rekomenduoja NVSC atstovė.

Veiksmingiausia priemonė - skiepai

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusinės infekcijos - skiepai, kurie turi būti atlikti kūdikiams ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus. Lietuvoje į profilaktinių skiepijimų kalendorių vakcinacija nuo rotavirusinės infekcijos įtraukta nuo 2018 m. rugsėjo mėn. Kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė įskiepijama 2 mėn., antroji - 4 mėn., trečioji - 6 mėn. kūdikiams.

Žarnyno infekcijų plitimą gali sumažinti ir kitos priemonės:

• Plauti rankas. Tai pagrindinė profilaktikos priemonė, padedanti sumažinti viruso plitimo riziką. Rankas reikėtų plauti šiltu vandeniu ir muilu. Plautis rankas būtina ne tik pasinaudojus tualetu ar po sąlyčio su ligonio išmatomis, bet grįžus iš parduotuvės ar kitos viešos vietos, po važiavimo visuomeniniu transportu, taip pat visada prieš valgant ir gaminant maistą. Maži vaikai dažnai nesugeba patys tinkamai nusiplauti rankų, todėl jiems turėtų padėti suaugusieji.
• Sergančio vaiko nevesti į darželį. Ikimokyklinukai yra labai imlūs rotavirusinei infekcijai. Todėl, jei vaikas suviduriavo ar pradėjo vemti, rekomenduojama jo neleisti į darželį ar kitas susibūrimo vietas. Sergantysis virusą platina vidutiniškai 7 dienas.
• Ligonį izoliuoti. Sergančiajam namuose reikėtų paskirti atskirą kambarį arba bent jau jo dalį. Patalpa, kurioje būna ligonis, turėtų būti gerai vėdinama. Slaugant ligonį patariama naudoti vienkartines slaugos priemones.
• Kruopšti higiena. Tualetas ir kambarys, kuriame būna ligonis, turėtų būti valomas atskirais įrankiais, šluostėmis. Rekomenduojama naudoti dezinfekcines medžiagas, kurių sudėtyje yra chloro. Taip pat svarbu saugiai šalinti sergančio kūdikio sauskelnes, atskirai laikyti ir skalbti nešvarius ligonio drabužius, rankšluosčius. Prieš tai juos patariama 15 min. pavirinti su skalbimo milteliais, o išdžiovinus išlyginti karštu lygintuvu. Vaiko žaislus reikėtų plauti muilo arba sodos tirpalu, po to nuskalauti po tekančiu vandeniu ir išdžiovinti.

„Kruopšti rankų higiena, patalpų valymas, dezinfekavimas ir vėdinimas yra pagrindinės priemonės, padedančios apsisaugoti nuo virusinių žarnyno infekcijų“, - atkreipia dėmesį NVSC specialistė.

Nors vis dar gyvename pandemijos centre, specialistai ragina nepamiršti - egzistuoja ir kiti susirgimai bei negalavimai. Vienas jų - dažnėjančios bakterinės žarnyno infekcijos, kurias sukelia į mūsų organizmą patekusios bakterijos bei jų gaminami toksinai. Dauguma žarnyno bakterijų į mūsų organizmą patenka per maistą ir skysčius. Įveikusios skrandžio barjerą ima žaloti plonosios ar storosios žarnos gleivinę, sutrikdo elektrolitų ir vandens apykaitą žarnyne. Kartais užkratas gali patekti į žmogaus organizmą ir per namų apyvokos daiktus, nešvarias rankas. Dažniausiai pasitaikančios patogeninės žarnyno bakterijos - stafilokokai, salmonelės ir kampilobakterijos. Suvalgius užkrėsto maisto kitoje šalyje, galima susirgti ir šigelioze.

Skrandžio problemų gali sukelti ir maistas - jis turėtų būti ne per aštrus, ne per riebus ir gerai termiškai apdorotas. Blogai termiškai apdorota paukštiena, vakuumuota mėsa, nepasterizuoti pieno produktai, nevirintas pienas ir vanduo - pagrindiniai kampilobakterijų perdavimo produktai. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo ir koks jo kiekis pateko į žmogaus organizmą, kiek stiprus imunitetas, žmogus ima gausiau ar mažiau viduriuoti, sunkesniais atvejais su kraujo ir gleivių priemaiša. Ypatingą pavojų sergant bet kokia žarnyno infekcija kelia dehidratacija - vandens kiekio sumažėjimas organizme. Dažiausiai žarnyno infekcija nėra patikslinama, nes diagnozuojama remiantis tik klinikiniais simptomais. Norint patikslinti ligos sukėlėją, reikia atlikti išmatų diagnostinį pasėlį. Atsakymo galima tikėtis po 48-72 val.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai nustatė, kad visiems 4 lopšeliams darželiams, kuriuos lankė susirgę vaikai, maistą tiekė ta pati viešojo maitinimo įmonė - bendrovė „Voverės“. Nedelsiant atliktas šios įmonės patikrinimas. Pirminiais patikrinimo duomenimis, viešojo maitinimo įmonėje „Voverės“ šiurkščių pažeidimų, galinčių turėti įtakos maisto saugai ar kokybei, nenustatyta. Patikrinimo metu inspektoriai paėmė ištirti laboratorijoje plovinius nuo darbo paviršių, darbuotojų rankų, taip pat atrinkti smulkintos atvėsintos vištienos ir vištų kiaušinių mėginiai salmonelėms nustatyti.

Kasmet virusinių žarnyno infekcijų sergamumo rodiklis Kauno apskrityje svyruoja apie 40 atvejų 10 000 gyventojų, iš kurių didžiausią dalį (11 atvejų / 10 000 gyventojų) sudaro rotavirusinės infekcijos, Noro viruso sukelti viduriavimai - 3 atvejai /10 000 gyventojų. 2019 metais registruoti net 67 virusų sukelti žarnyno infekcijų protrūkiai šeimose bei kolektyvuose. Dažniausiai šiomis ligomis sirgo ikimokyklinio (iki 7 metų) amžiaus vaikai. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. 1 d. kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, valstybės biudžeto lėšomis yra skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos, deja per 2019 m.

Liga prasideda ūmiai, po 24 - 72 valandų po užsikrėtimo. Pagrindinis ankstyvasis simptomas - vėmimas, kuris tęsiasi nuo 2 iki 6 dienų bei pilvo skausmas. Karščiavimas gali būti labai įvairus: nuo subfebrilaus iki labai aukšto ir trunka iki 3-4 dienų. Vaikams gali būti ir lengvų viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymių. Lengvos ligos formos retai išaiškinamos. Dažnesnės vidutinio sunkumo formos.

Pagrindinis rotavirusinės infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Dažniausiai ligos sukėlėjus platina rotavirusu užsikrėtę vaikai ir besimptome infekcija sergantys suaugusieji. Kadangi virusai ilgą laiką gali išlikti gyvybingi aplinkoje, todėl jie gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos vaikai gali įsidėti į burną. Galima užsikrėsti ir nuo maisto, jei jis buvo gamintas virusais užterštomis rankomis. Dažniausiai tai maistas, vartojamas be papildomo apdorojimo šiluma, pavyzdžiui, sumuštiniai, mišrainės. Vaikų kolektyvuose vaikai dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito, o suaugusieji paprastai užsikrečia šeimose nuo mažų vaikų.

Asmenys, sergantys besimptome ligos forma, kelia epidemiologinį pavojų, jei namuose ar kolektyve neužtikrinama nuolatinė rankų higiena. Kadangi maži vaikai asmeninės higienos įgūdžių neturi, užsikrėsti ir susirgti šia infekcija jie gali keletą kartų. Persirgus rotavirusine infekcija išsivysto ilgalaikis imunitetas sunkios formos susirgimui. Susirgus pakartotinai - klinikiniai ligos požymiai ir simptomai būna žymiai lengvesni.

Laikytis rankų higienos. Kruopščiai ir dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgant, gaminant valgį, po tualeto, grįžus iš lauko, po kontakto su gyvūnais, keičiant kūdikiui sauskelnes, slaugant ligonius ar pagyvenusius asmenis ir kt. Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs ir virusinės žarnyno infekcijos lengvai plinta kolektyvuose, tad jei vaikas suviduriavo, apsivėmė, patariama tokio vaiko neleisti į kolektyvą ar kitus vaikų susibūrimus.

tags: #daugeja #uminiu #zarnyno #infekciju #proverziu #jautriausi

• Vaikų vasaros stovyklų nauda
• Daržovių receptai mažyliams
• Visapusė priežiūra motinystei
• Emociniai pokyčiai tėvams
• Kūdikių Drabužėliai