Vis daugiau tėvų Lietuvoje neramina tai, kad jų vaikai valgo nepakankamai daržovių ir vaisių. Naujai atliktas tyrimas rodo, kad didžioji dalis tėčių ir mamų patys nemėgsta ir nevalgo tam tikrų sodo ir daržo gėrybių. Tuo metu vaikų psichiatrai pažymi, kad vaikai yra linkę sekti savo tėvų pavyzdžiu, todėl namuose vyraujantis požiūris į vaisius ir daržoves yra itin svarbus formuojant mažųjų mitybos įpročius.

Apklausus mažamečių vaikų turinčius tėvus Lietuvoje paaiškėjo, kad 62 proc. jų nuo mažens nemėgsta bent vienos ar keleto daržovių arba vaisių, todėl jų nevalgo. Prekybos tinklo IKI užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad tėvų labiausiai nemėgstamų daržovių sąraše pirmauja svogūnai, už jų rikiuojasi paprikos, salierai, persimonai ir burokėliai. Iš viso nemėgstamais buvo įvardinta net 70 skirtingų daržovių ir vaisių rūšių.

Vaikų psichiatras Linas Slušnys pažymi, kad tėvų pavyzdys yra itin svarbus vaiko mitybos įpročių formavimuisi, o namuose vyraujant neigiamam požiūriui į vaisius ar daržoves vaikai greičiausiai jį taip pat perims. „Vaiką daug sunkiau įtikinti valgyti žalumynus, jei jis mato, kad patys tėvai to nedaro, o vaisiai ir daržovės namuose yra retas svečias. Dar blogiau, jei tokią padėtį tėvai vaikui pristato, kaip natūralią ir tarsi savaime suprantamą, o savo pasirinkimui nevalgyti vienokių ar kitokių daržovių dar ir randa įvairių pasiteisinimų”, - sako L. Slušnys.

Tyrimo duomenimis, kas trečias mažamečių vaikų turintis tėtis ar mama mano, kad šiandien mažieji yra nepakankamai supažindinami su vaisiais ir daržovėmis, nors 86 proc. tėvų mano tokias žinias esant labai reikalingas. Be to, ketvirtadalis tėvų teigia, kad jų vaikai labai nedaug težino apie tai, kur ir kaip auga įvairūs vaisiai ir daržovės. Praėjusių metų gruodį atliktas tyrimas taip pat parodė penktadalį tėvų manant, kad jų vaikai pažįsta tik tas daržoves ir vaisius, kuriuos dažniausiai valgo.

„Tėvų apklausos duomenys patvirtina tai, ką daugelis turbūt nujautėme - šiandien vaikai menkai pažįsta įvairius vaisius ir daržoves, o tai, be abejonės, turi įtakos ir jų mitybos įpročiams. Vaikai yra gerokai mažiau linkę valgyti ir mėgti tai, ko gerai nepažįsta, kas jiems yra tolima ir neatrasta. Deja, vis retesnis vaikas turi progų asmeniniams sodo ar daržo atradimams, kadangi augant mieste paprasčiausi nėra, kur pamatyti, kaip daržovės ir vaisiai auga”, - sako prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Atliekant tyrimą iš viso buvo apklausta daugiau nei 500, 4-6 metų amžiaus vaikus turinčių Lietuvos gyventojų.

Daržovių nauda ir svarba

Daržovės - geras šaltinis ląstelienos, vitaminų ir mineralų. Visos be išimties daržovės naudingos vaiko organizmui, ir, žinoma, suaugusiems. Kasdien vaikučiui patartina duoti mažiausiai 2-3 porcijas vaisių ir daržovių. Viena daržovė, anot dietologų, niekada nebus pati vertingiausia. Žinoma, vaikučio sveikatai geriausios daržovės iš pačių daržo. Gerai, jei turite kaimą, kur jos auga. Jei ne, tuomet geriausia jas pirkti iš ekoparduotuvių arba turguose.

Šviežios daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vandenyje tirpių vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių. Kiekviena daržovė yra savita, skiriasi ir jos maistinė vertė. Šviežios daržovės greitai genda, todėl taikomi įvairūs jų išsaugojimo būdai - džiovinimas, konservavimas ir pan. Greičiausiai gendančios daržovės - agurkai, pomidorai, kopūstai - turi daug drėgmės. Vandeningiausi - agurkai. Jų sudėtyje nustatyta tik 3,7% sausųjų medžiagų, tuo tarpu česnakuose, kurie ne taip greitai genda, - net 38 %. Labai svarbu, kad visos daržovės turi skaidulinių medžiagų, kurios užpildo skrandį, dėl to greičiau pasisotinama. Per dieną reikia suvalgyti 400 g (2-3 lėkštes) vaisių ir daržovių.

Įvairiose daržovėse yra skirtingų maistinių medžiagų ir jų kiekis skiriasi. Svarbus ne tik vartojamų daržovių kiekis, bet ir kokybė. Daržoves laikykite tamsioje, vėsioje, sausoje vietoje. Rinkitės kuo įvairesnes daržoves ir gaminkite maistą taip, kad išliktų kuo daugiau vertingų medžiagų. Daugiau jų vartokite sezono metu - tada daržovės vertingiausios. Austrų mokslininkų tyrimai parodė, kad šaldytos vietinės daržovės yra daug vertingesnės ir turi daugiau vitaminų, nei atvežtinės „šviežios“. Taigi verta vasaros metu užsišaldyti Lietuvoje arba savo darže užaugintų daržovių.

Atkreipkite dėmesį į daržovių spalvą. Rinkitės ryškiausių spalvų daržoves. Dietologai tvirtina, kad kuo ryškesnės spalvos ir sultingesnės daržovės, tuo jose daugiau vitaminų. Žalios daržo gėrybės yra didesnės maistinės vertės nei termiškai apdorotos, todėl dažniau gaminkite žalių daržovių salotas.

Kaip tinkamai paruošti daržoves

Negalima virti daržovių dideliame vandens kiekyje. Verdamos daržovės turi būti visiškai apsemtos vandeniu. Jeigu daug sultinio išgaravo, nepilkite į jį šalto vandens. Su juo į sultinį patenka deguonis, ardantis vitaminą C. Kuo trumpiau daržovės būna vandenyje, tuo daugiau jose išlieka vitaminų. Nedėkite visų produktų vienu metu. Atminkite, nors ir praradusios dalį vitaminų, daržovės vis tiek išlieka naudingos. Jose yra daug ląstelienos ir pektinų.

Pasitelkite savo fantaziją ir kulinarinius sugebėjimus, ir pasistenkite paįvairinti maisto pateikimo būdus. Vaikai dažnai mėgsta ne vieną daržovę, o jų mišinį. Jeigu vaikas nelabai mėgsta daržovių, įdėk jų į sriubas kartu su jo mėgstamais produktais.

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad termiškai apdorojant daržoves, kai kurių medžiagų kiekis gali sumažėti, tačiau kitų net padaugėti, susidaro nauji organizmui naudingi junginiai. Mažiausiai kaitinimui atsparus vitaminas C. Tačiau jo yra daugelyje daržovių ir vaisių, todėl mums jo netrūksta. Verdant vitamino C netenkama 50 proc., šaldant - apie 80 proc. Kita vertus, verdant daržoves pasišalina nitratai, jie pereina į vandenį. Ten pat, aišku, pereina ir dalis vitaminų bei mineralinių medžiagų. Naudingiausia daržoves blanširuoti garuose. Dalis vitaminų vis tiek suskyla, bet neišplaunamos mineralinės medžiagos. Kepti daržoves ne taip sveika, kadangi kepant dėl aukštos temperatūros daugeliu atvejų susidaro kancerogenas akrilamidas, ypač bulvėse. Tačiau kartais perdirbimas pagerina naudingų medžiagų įsisavinimą, pavyzdžiui, pomidoruose likopeno kaitinant net padaugėja. Iš šviežių daržovių mūsų organizmas pasisavina vos 8 proc., iš termiškai apdorotų - apie 80-90 proc. šios medžiagos. Taip pat ir iš morkų karotinas geriau pasisavina, kai jos termiškai apdorotos.

Bulvių nauda ir paruošimas

Viena populiariausių mūsų daržovių - bulvė. Pastarosios daug kas bijo ir be reikalo. Bulvės turi nemažą kiekį krakmolų, taigi joms reikia daug energijos, tai labai geras valgis vaikučiams nevalgiukams. Tačiau jų reikia vengti valgyti vakarais, jei vaikai ar suaugę turi viršsvorio. Taip pat turi nedidelį kiekį maistinių skaidulų (ląstelienos), būtinų gerai virškinimo trakto veiklai.

Atkreipkite dėmesį ir į bulvės spalvą. Mes įpratę bulves nuskusti, palaikyti jas šaltame vandenyje ir tuomet užkaisti puode. Tokiu būdu sumažiname bulvės teikiamą naudą. Pavyzdžiui, lyginant kalio kiekį šviežioje bulvėje su lupena, joje yra 12 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN), virtose su lupena - 11 proc., o štai virtose be lupenos - jau tik 4 proc. RPN. Po bulvės lupena ir iš karto po ja yra susikaupę daugiausia naudingų medžiagų, kurių netenkame skusdami. Taigi tik nušveitę bulvę šepetėliu ir nuplovę, išsaugosime jos naudą.

Vertingiausios bulvės - ką tik iškastos, šviežios. Jas didesniems vaikams ir suaugusiems galima valgyti termiškai neapdorotas, sutarkavus šiaudeliais ir sumaišius su agurkais, morkomis ar kitomis šakninėmis daržovėmis. Mažiems vaikams geriau jas virti garuose, virti su lupena, galima iškepti orkaitėje ant grotelių. Jei jau bulves verdate skustas - jokiu būdu nelaikykite jų ilgai šaltame vandenyje, nes jame tirpsta vitaminai ir taip netenkate didelės dalies daržovės naudos. Be to, bulves dėkite į verdantį pasūdytą vandenį. Vandens turėtų būti kuo mažiau, taip išsaugosite dalį vitaminų.

Geriausia visuomet ruošti šviežią maistą, nes vitaminai ir kiti antioksidantai nyksta ne tik verdant, bet ir vėsinant maistą, o dar mažiau lieka antrą kartą šildant maistą. Atminkite, kad pervirti bulvių nereikia, nes kuo ilgiau verdate, tuo labiau mažėja naudingų medžiagų kiekis. Pavyzdžiui, vitamino C 100 gramų šviežios bulvės su odele yra net 33 proc. suaugusio žmogaus paros normos, bet verdant jo kiekis stipriai mažėja. Verdant bulves su odele lieka tik 22 proc., verdant be odelės - tik 12 proc.

Net ir vyresniems vaikams nerekomenduojami tarkuotų bulvių patiekalai, jų iš viso nereikėtų duoti vaikams iki 3 metų. Tai ypatingai sunkiai virškinamas maistas. Jau pramokę vaikščioti vaikai yra smalsūs, jei mato, kad ruošiate maistą, natūralu, kad gali norėti paragauti. Tame nėra nieko blogo. Tik gerai nuplaukite ir tegul graužia į sveikatą. Galima jiems ir pagelbėti - supjaustykite bulvę smulkiais šiaudeliais ir sumaišykite su morkų ar kitų daržovių šiaudeliais.

Virtose bulvėse, lyginant su šviežiomis, 100 gramų produkto padaugėja kalorijų, nuo 77 kcal iki 87 kcal. Be to, keičiasi jų glikeminis indeksas (GI), kuris rodo angliavandenių pasisavinimo greitį. Kuo indeksas didesnis, tuo greičiau reikia panaudoti gautas kalorijas ir tuo greičiau išalksite.

Gali būti, kad užtruksite ne vieną ir ne du mėnesius, kol atrasite, kas mažyliui tinka bei patinka. Bandykite skirtingus maisto derinius ir konsistencijas, eksperimentuokite ir patiekalus patiekite išradingai (tai ypač aktualu vyresniems vaikams). Visada mažylį pagirkite, kai jis pavalgo. Niekada nebarkite ir nepykite, jei nevalgo. Jei matote, kad prasidėjo žaidimai su maistu, geriau lėkštę patraukite nuo stalo.

Pradėjus ragauti maisto, kūdikis įžengia į naują raidos etapą, kuriame laukia atradimai bei naujovės ne tik jam, bet ir tėveliams. Nuo šio kūdikio raidos etapo niekur nepasislėpsite, todėl geriausia strategija - tinkamai ir iš anksto jam pasiruošti. Maždaug apie šeštą vaiko gyvenimo mėnesį (jei gydytojai rekomenduoja - galima ir anksčiau) reikėtų jam pasiūlyti pirmųjų tyrelių. Pradžioje tai bus trintos daržovės, vėliau - kruopos, uogos ir t.t. Augant mažyliui, plėsis ir jo mitybos racionas.

Tėveliams, kurie augina pirmąjį vaiką, natūraliai kils labai daug klausimų. Nuo to, kada pradėti primaitinti, iki to, kaip siūlyti ir paskatinti mažylį noriai skanauti maistą. Ne vieną jauną mamytę kamuoja įvairios baimės dėl paspringimo rizikos ar dėl to, kaip teisingai ir sveikai paruošti maistą, kokius indus bei įrankius naudoti.

10 patarimų, kad primaitinimas būtų lengvas ir sklandus:

1. Įsitikinkite, kad kūdikis jau pasiruošęs primaitinimui. Nors Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams tiršto maisto pasiūlyti maždaug nuo šešto jų gyvenimo mėnesio, tačiau kiekvienas žmogus yra individualybė. Stebėkite savo kūdikio elgesį ir laukite ženklų, rodančių jo pasiruošimą.
2. Pasiruoškite atsargas. Atminkite, kad pačios vertingiausios ir naudingiausios - šviežios daržovės bei vaisiai. Jei jūsų kūdikio primaitinimas prasidės šaltuoju sezono metu, atsargomis pasirūpinkite iš anksto ir jas užsišaldykite (taip išsaugomi jų vitaminai, fermentai ir maistingosios medžiagos). Dauguma nustemba, tačiau šaldyti galima bene visas uogas, vaisius bei daržoves (nerekomenduojama to daryti su bulvėmis ir baklažanais). Šaldykite šviežius, nepastovėjusius ir nesuvytusius žalumynus. Geriausia - nedidelėmis porcijomis, kad galėtumėte atsišildyti vienam kartui.
3. Pasirūpinkite daiktais, reikalingais maistui gaminti. Visi puikiai žino, kad vertingiausias ir naudingiausias - tik ką paruoštas, šviežias maistas. Tyrelėms reikalingus ingredientus galite virti verdančiame vandenyje arba naudoti garpuodį. Maistas jame yra ruošiamas naudojant intensyvų garą, kuris nesunaikina maistingųjų medžiagų kokybės ir natūralaus skonio. Naudojant homogenizavimo funkciją, kuri būna kai kuriuose garpuodžiuose, galima susmulkinti maistą taip, kad jis būtų lengvai praryjamas bei geriau įsisavinamas nei įprastai sutrinti produktai. Kitas dalykas, kurio tikrai prireiks pirmaisiais primaitinimo mėnesiais, maistui trinti skirtas virtuvės įrankis.
4. Indai ir įrankiai. Mažajam valgytojui reikės savo indų. Nuo atsparios smūgiams gertuvės iki iš plastmasės ar bambuko pagamintų lėkščių ir įrankių. Jūsų ir vaiko patogumui, parduotuvėse galima rasti neišsiliejančių gertuvių (jos būna be jokių snapelių ar šiaudelių - taip daug sveikiau mažylio burnytės raumenų vystymuisi, jis mokosi gerti kaip iš suaugusiųjų puodelio), prie stalo limpančių lėkščių ar šaukštelių, kurių formos išgaubimas yra pritaikytas tam, kad mažylis greičiau išmoktų savarankiškai valgyti. Kodėl netinka suaugusiųjų indai ir įrankiai? Vaikams patinka spalvos, linksmi paveikslėliai ir iliustracijos. Net didžiausią „nevalgiuką” bus lengviau įkalbėti paragauti maisto, jei maitinsite iš jo smalsumą žadinančių indų. Nepamirškite ir seilinukų, jų pirmaisiais vaiko metais prireiks ne vieno. Itin praktiški - aprengiami su rankovėmis arba plastmasiniai, kuriuos itin patogu valyti.
5. Teigiama atmosfera. Dar visai mažą vaiką reikėtų pratinti prie teisingų valgymo ritualų. Kai kūdikį maitinate, neužsiimkite papildoma veikla - jokio telefono maigymo ar žurnalų vartymo. Nesistenkite mažylio dėmesio nukreipti papildomomis priemonėmis, pavyzdžiui, leisdami jam žiūrėti televizorių. Valgymo metu jus turi supti rami atmosfera, o kūdikis jausti ir suprasti, kad tai nėra žaidimas. Vaiką pasodinkite į maitinimo kėdutę (ir dėl saugumo, ir dėl gero įpročio formavimo).
6. Turėkite daug kantrybės. Gali būti, kad užtruksite ne vieną ir ne du mėnesius, kol atrasite, kas mažyliui tinka bei patinka. Bandykite skirtingus maisto derinius ir konsistencijas, eksperimentuokite ir patiekalus patiekite išradingai (tai ypač aktualu vyresniems vaikams). Visada mažylį pagirkite, kai jis pavalgo. Niekada nebarkite ir nepykite, jei nevalgo. Jei matote, kad prasidėjo žaidimai su maistu, geriau lėkštę patraukite nuo stalo.
7. Naujus produktus į mitybą įtraukite po vieną ir stebėkite alerginės reakcijas. Daugelis vaikų mitybos specialistų primaitinimą tirštu maistu rekomenduoja pradėti nuo bulvių, moliūgo ar cukinijos, avižų, ryžių, grikių, kukurūzų kruopų. Naują produktą įveskite kas 5-7 dienas ir stebėkite, kaip mažylio organizmas į jį sureagavo. Jei pastebėjote bėrimus, vaikas atpylinėja ar jam pučia pilvą - tai alergijos požymiai. Pirmus kartus užteks vieno ar kelių arbatinių šaukštelių, pamažu maisto kiekį didinkite iki 100 ml, o vėliau iki 150-200ml. Geriausia primaitinimą pradėti nuo pietų valgio, o vėliau įvesti pusryčius ir pietus.
8. Jei vaikas gerai valgo, duokite jam užkandžių. Įvedus nemažai produktų, tarp maitinimų savo mažylį pradėkite vaišinti užkandžiais. Tai gali būti juoda duona, duoniukai, nesaldinti kukurūzai, vaisiai bei daržovės, maitinami per silikoninį ar medžiaginį kieto maisto maitintuvą. Pastarieji labai patogūs paimti mažoms kūdikio rankytėms ir idealiai tinka skausmingoms dantenoms masažuoti.
9. pasirūpinkite šviežio maisto išsaugojimu kelionėse. Jei gyvenate aktyviai - mėgstate keliones ir išvykas, pasirūpinkite daiktais, kurie maistą padės transportuoti ir ilgiau išlaikyti šiltą. Vienas tokių daiktų, be kurio neišsiverčia daugelis mamų - maistui skirtas termosas. Jums taip pat prireiks įvairių indelių ar dėžučių, skirtų užkandžiams įsidėti.
10. Leiskite pačiam valgyti. Netvarkos, mokant kūdikį valgyti, jūsų namuose tikrai bus. Nors vaiką daug paprasčiau maitinti patiems, tačiau jau apie 7-8 mėnesį duokite jam šaukštelį į rankas ir leiskite pačiam bandyti maistą įsidėti į burną. Didžioji jo dalis keliaus ant žemės, bet mažylis pamažu mokysis savarankiškai valgyti ir, pirštais suimdamas šaukštelį, lavins smulkiąją motoriką. Šiuo laikotarpiu daržovių ir vaisių galite nebesmulkinti iki tyrelės konsistencijos, užteks juos pertrinti šakute.

Unikalios daržovių savybės

Burokėliai, kurie yra pamėgta tradicinė lietuvių daržovė, be kitų naudingų medžiagų (vitamino C, natrio, fosforo, kalio, magnio, geležies) vieninteliai turi mums svarbios amino rūgšties, kurios dar randama tik vienoje Afrikos kaktusų rūšyje. „Tirdami daržovių sudėtį atrandame įdomių faktų. Pavyzdžiui, salierų dažniau naudojame gumbus, bet, pasirodo, lapai tam tikrais komponentais dešimt kartų naudingesni, o jie paprastai tiesiog išmetami. Taigi reikėtų jų pasismulkinti ir dėti į patiekalus arba pasidžiovinti ir gerti kaip arbatą. Tačiau labai smulkiai malti nereikėtų, jei iškart nevalgysite, nes oksidacijos procesų labai mažėja naudingų medžiagų. Smulkinti galima jau išdžiovintas žoleles. Taip pat yra lapkotinių salierų rūšis - jie gumbų neturi, bet stiebai labai vertingi. Jų valgyti rekomenduojama turintiems problemų dėl sąnarių, lieknėjantiems. Taip pat labai įdomų dalyką atradome dėl šaltalankių. Nors jų uogos labai vertinamos, plačiai vartojamos sultims, uogienėms, nes turi labai daug vitamino C, karotenoidų, vitamino E ir pan., pasirodo, lapai kaip antioksidantai penkis kartus vertingesni už uogas. Taigi labai vertinga jų arbata“, - pasakojo mokslininkas.

Pasak mokslininko, ypač vertinga daržovė - puikiai mums žinomas kopūstas. Jis turi daug vitamino K, kurio kitose daržovėse mažai, labai daug vitamino C ir kitų medžiagų. Žiediniai kopūstai, pasak jo, neturi tiek daug vertingų medžiagų, nors daugelis juos mėgsta labiau. Dar vertingesni - brokoliai, ypač dėl didelio chlorofilo kiekio, kuris juos nudažo žaliai, taip pat magnio, kalio, kalcio, o šių mineralų labai reikia mūsų širdžiai ir kaulams. Pašnekovas patarė apskritai valgyti kuo daugiau žalią spalvą turinčių daržovių, kadangi jos labai gerina kraują. „Žolinčių akademijos“ įkūrėja Danutė Kunčienė taip pat vadina kopūstą daržovių karaliumi ir pataria jo valgyti kasdien. Jo sultys vartojamos sergant skrandžio ir žarnyno opalige, pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Pakaitintą kopūsto lapą labai gerai uždėti ir ant skaudamos vietos, jis mažina uždegimą. Dar vertingesni - Briuselio kopūstai. Jie turi dar daugiau vitamino C, kalio, kalcio, magnio ir geležies, be to, turi labai mažai kalorijų. Juos galima rauginti atskirai arba su paprastais kopūstais. Dar mažiau kalorijų turi brokoliai, apie kuriuos pasaulyje jau daug kalbama. Pasak jos, brokolius ypač vertina japonai. Jie lengvai virškinami, todėl patartina juos vartoti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis. Pamerkus brokolius l5 min. į šaltą pasūdytą vandenį, kaitinimo metu išliks jų spalva.

„Šiuo metu labai populiarūs špinatai, su jais daromi žalieji kokteiliai. Tai iš tiesų naudinga daržovė, turinti kalio, kalcio, magnio, geležies, karotino ir daug vitamino C. Tačiau virti lapų sriuboms negalima, nebent truputį pakaitinti, kadangi prarandama dauguma vitaminų, be to, juos kaitinant susidaro organizmui kenksmingos medžiagos“, - teigė žolininkė.

Nors agurkai gretai baigsis, žolininkė ragina nenuvertinti jų, be to, visą rudenį galime mėgautis kitomis agurkų grupės daržovėmis. „Agurkas nėra tik vanduo, jame gausu mineralinių medžiagų, ypač kalio, taip pat jis skatina skysčių išsiskyrimą iš organizmo. Peraugusių agurkų taip pat neverta išmesti, o perpjauti per pusę ir suleisti į jį nagus - tai juos labai stiprina. Agurkų griežinėliu trinama galvos oda nuo pleiskanų. Dar naudingesnė daržovė - agurotis. Jame jau randama D1, D2, karotino, o kalio yra du kartus daugiau nei agurkuose, tačiau agurotis netinka diabetikams, nes turi cukraus. Dietinei mitybai labai tinka cukinija, ji padeda ir nuo vidurių užkietėjimo. Tačiau šios grupės daržovė - moliūgas. Jis turi daugiau karotino nei morkos, be įprastų mineralinių medžiagų, joje randama vario ir kobalto. Moliūgo sultys rekomenduojamos nusilpusiems žmonėms. Beje, moliūgas labai skanus žalias. Vaikams aš moliūgą apšlakstau išlydytu šokoladu ir jie su malonumu jį valgo kaip saldainį“, - pasakojo pašnekovė.

Pasak D. Kunčienės, ruduo - šakniavaisinių daržovių metas, todėl nereikėtų jų pamiršti. Tai nėra tik morkos ir burokėliai, nors šios abi daržovės labai naudingos. Beje, morkos labai gardžios raugintos, o iš sutarkuotų džiovintų morkų daroma labai skani morkų kava, kurią itin mėgsta vaikai ir vyresni žmonės. Taip pat labai skanūs plonais griežinėliais supjaustyti ir šviežiai spaustose sultyse pamirkyti traškučiai, sudžiovinti orkaitėje arba džiovyklėje. Lygiomis dalimis sutarkuotų burokėlių, morkų ir kopūstų salotos puikiai valo kraują. „Tik reikia žinoti, kad švieži burokėliai truputį tirština kraują, o džiovinti - ne. Taip pat aš burokėlius kepu orkaitėje (30 min. 150 laipsnių temperatūroje), neverdu, kad neišbėgtų sultys su naudingomis medžiagomis. Galima vynioti į foliją, bet aš dedu į karščiui atsparų indą su dangčiu. Lupti juos reikėtų tik tada, kai atvėsta“, - receptais dalinosi pašnekovė.

D. Kunčienė atkreipė dėmesį, kad spalį pasirodys mažai kam žinomos gelteklės derlius. Tai į petražolės šaknį panaši daržovė, o jos skonis primena šparagus. Tai lengvai virškinama ir nekaloringa daržovė, turinti daug kalio ir geležies, kitų mineralinių medžiagų, taip pat gydomųjų savybių turinčių rauginių medžiagų asparagino, inulino, levulino. Ši daržovė ypač naudinga diabetikams ir turintiems skrandžio bei žarnyno opaligę. Ją labai skanu valgyti su obuoliais, morkomis, salierais ir svogūnais, tačiau kad nuskusta šaknis nepatamsėtų, ją reikia pamerkti į parūgštintą vandenį.

„Dar viena nekaloringa šakniavaisinė daržovė - pasternokai. Jie turi baltymų, kalio, geležies, taip pat daug eterinių aliejų, todėl yra specifinio kvapo. Pasternokai turi dar mažiau kalorijų nei agurkai, skatina virškinimo sistemos veiklą, teigiamai veikia kvėpavimo takus, nervų sistemą, rekomenduojami sergant kai kuriomis inkstų ligomis. Labai skanu juos valgyti padžiovintus arba pakepintus, o jų arbata prieš miegą padeda užmigti. Žalių pasternokų salotas galima valgyti su obuoliais, svogūnu ir trupučiu krienų, kurie užgožia pasternoko eterinių aliejų skonį. Virtų pasternokų salotos labai tinka su agurkais, obuoliais ir svogūnais. Dar vienas svarbus šakniavaisis - salieras, kuriam nusilenkdavo eidami pro šalį dar senovės romėnai. Jei žmonės sirgdavo, būdavo sakoma, kad turbūt nevalgo salierų. Taigi šios daržovės nauda žinoma nuo seno - jie gerina nervų sistemą, naudingi sergantiems podagra, reumatu ir akmenlige, skatina skysčių išsiskyrimą, medžiagų apykaitą, todėl tinka norintiems sublogti. Kad nepajuoduotų, ją taip pat pirma reikėtų blanširuoti parūgštintame vandenyje, tik tada lupti. Salierai labai skanūs kepti arba troškinti, jie gali būti pagrindas daržovių užkepėlei“, - pasakojo žolininkė.

Labai svarbi ir ankštinių daržovių grupė, kadangi jos turi baltymų, taip pat kalio, fosforo, todėl lengvina širdies ir kraujagyslių veiklą, skatina skysčių išsiskyrimą. Turintiems problemų dėl virškinimo labiau tinka šparaginės pupelės. Jas galima trumpai apdoroti garuose, sumalti ir gaminti įvairias užtepėles.

Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be bulvių, kurios turi daug įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Ypač gausu jose kalio (100 g bulvių jo yra net 570 mg). Daugiau šio mikroelemento, kuris stiprina širdies raumenį ir šalina skysčių perteklių iš organizmo, yra tik petražolėse ir ankštiniuose. Taip pat yra kalcio, magnio, fosforo bei vitamino C (rudenį 100 g bulvių yra 20-30 mg vitamino C, t. y. 1/3 kg bulvių patenkina vitamino C paros normą). Tam, kad bulvės neprarastų savo vertės, jas reikia virti ar kepti su lupenomis. Be to, tai labai kaloringas ir pakankamai sunkus maistas. Taip pat reikia žinoti, kad jas netinka valgyti su mėsa ir žuvimi.

tags: #darzoves #vertingiausios #vaikui

• Spalvų mokymasis per žaidimus
• Vilnonės antklodės vaikams
• Vaikų bėrimų priežastys
• Rizika ir rekomendacijos dėl kofeino nėštumo metu
• Žaidimai ir priemonės vaiko gebėjimams lavinti