Kai rudens darbai darže ir sode baigiasi, dauguma sodininkų imasi galvoti apie poilsį iki kito sezono. Tačiau vienas svarbus darbas dar laukia - tinkamai paruošti dirvožemį žiemai. Žemės paruošimas prieš žiemą yra esminis žingsnis siekiant, kad dirva būtų vaisinga ir sveika kitą sezoną. Jeigu rudens darbus atliksite kruopščiai ir atsakingai, tai pavasarį galėsite mėgautis sveiku ir derlingu dirvožemiu, o tai tiesiogiai paveiks jūsų derlių. Tinkamas žemės paruošimas padeda sumažinti piktžolių plitimą, pagerinti dirvožemio struktūrą ir praturtinti jį maistinėmis medžiagomis, kurios būtinos augalų augimui.
Ruduo - metas, kai sodininkai ir daržininkai susiduria su daugybe svarbių užduočių, siekiant paruošti savo sklypus žiemos sezonui. Po derliaus nuėmimo būtina tinkamai paruošti žemę, kad pavasarį ji būtų sveika ir paruošta naujam auginimo ciklui. Žemės paruošimas žiemai yra ne tik fiziškai sudėtingas, bet ir labai svarbus darbas, kuris turi tiesioginę įtaką būsimam derliui.
Pagrindiniai žemės paruošimo darbai po derliaus nuėmimo
1. Derliaus likučių pašalinimas
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis žemės paruošimui - kruopštus daržo ir sodo valymas po derliaus nuėmimo. Likusios augalų dalys, pavyzdžiui, stiebai, lapai ir šaknys, gali būti ligų, kenkėjų ir grybų veisimosi vieta, todėl juos būtina pašalinti. Pašalinkite ir visus kritusius vaisius bei daržoves, kurie taip pat gali pritraukti kenkėjus. Po derliaus nuėmimo būtina kruopščiai pašalinti visus augalų likučius, kurie gali tapti ligų ar kenkėjų žiemaviečių šaltiniu. Tai ypač svarbu daržovėms ir vaiskrūmiams, nes palikti likučiai gali pritraukti piktžoles ir kenksmingus organizmus, kurie gali užkrėsti dirvožemį ir pavasarį pakenkti naujiems augalams. Nuėmus derlių, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų - sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Pirmiausia, nuėmus derlių, reikėtų pašalinti visas liekanas. Atidėliojant šį darbą, augalų liekanos ims pūti ir pradės bręsti patogenai, kurie užkrės dirvą.
2. Dirvos purenimas ir arimas
Rudens darbai darže nėra našta, o išmintinga praktika, kuri atsipirks gausiu derliumi. Kai paskutiniai pomidorai jau nuraukti, o burokėliai saugiai suvežti į rūsį, daugelis mano, kad daržo sezonas baigtas. Tačiau patyrę daržininkai žino priešingai - būtent dabar prasideda svarbiausia fazė. Ruduo kaime kvėpuoja ramybe, bet po mūsų kojomis vyksta tylus darbas, kuris lems kitų metų derlių. Rudenį, prieš žiemą, svarbu atlikti dirvožemio purenimą. Tai padeda pagerinti oro cirkuliaciją dirvožemyje ir sumažinti pernelyg suslėgtos dirvos problemas, kurios gali atsirasti po ilgo sezono. Vienas iš svarbiausių darbų rudenį yra dirvos purenimas ir arimas. Šie procesai padeda suardyti suspaustą dirvožemį, pagerinti jo aeraciją ir paruošti jį pavasariniam sodinimui. Purentas dirvožemis lengviau įsisavina drėgmę ir trąšas, todėl augalai gali geriau įsitvirtinti ir augti. Vėliau dirvą rekomenduojama perkasti. Taip sunaikinama nemažai piktžolių ir jų sėklų. Rudeninio kasimo metu nereikia smulkinti grumstų. Per žiemą vanduo ir sniegas sutrupina grumstus, pagerėja dirvos hidroskopiškumas. Perkasant dirvožemį nedideliuose sklypuose, patariama išrinkti pačių atspariausių piktžolių šaknis.
Vienas pagrindinių rudeninių darbų yra dirvos kasimas į gilumą, paliekant stambesnius žemės grumstus žiemos laikotarpiui. Tai nėra atsitiktinumas ar tingumas - tokia praktika turi gilius pamatus. Stambūs grumstai peršąla daug geriau nei smulki, purenta dirva, todėl sunaikinami kenkėjai, kurie planuoja saugiai perleisti žiemą dirvos paviršiuje.
3. Organinių medžiagų ir trąšų įterpimas
Vienas iš geriausių būdų pagerinti žemės kokybę ir derlingumą yra organinių medžiagų įterpimas. Tai gali būti kompostas, gerai supuvęs mėšlas arba organinis mulčias. Jei naudojate mėšlą, svarbu jį išskleisti tolygiai ir įmaišyti į viršutinį dirvožemio sluoksnį. Komposto ir organinių trąšų įterpimas į dirvą ne tik pagerina jos struktūrą, bet ir suteikia būtinų mineralų. Kompostą įterpti į dirvą padeda tie patys kultivatoriai arba traktoriukai su specialiais priedais, tokiais kaip plūgai ar frezos. Tokie įrankiai užtikrina, kad trąšos būtų tolygiai paskleistos per visą dirvos plotą, taip padidindami jų efektyvumą.
Neatsisakykite mėšlo: Įsidėmėkite, kad prieš skleidžiant mėšlą darže jis pirmiausia turi būti kompostuotas, bet jei juo tręšiate dirvą pavasariui, galite naudoti ir šviežią (jei atlaikysite kvapą). Per žiemą ant dirvos nemalonaus kvapo neliks, o dirvožemis bus prisigėręs trąšų. Geriausia naudoti karvių, arklių ir avių mėšlą.
Patręškite: Jei nenorite dirvožemio prisotinti mėšlu, bandykite dirvą patręšti organinėmis trąšomis - žaliu smėliu, fosfatais, kraujo ar kaulų miltais. Šios trąšos per porą mėnesių į dirvą išskiria maistines medžiagas, kurios ypač naudingos augalams pavasario metu.
Pridėkite komposto: Ant dirvos paviršiaus uždėkite poros centimetrų sluoksnį komposto, tada pasinaudokite šakėmis ar kauptuku lengvai sumaišyti jį su žemėmis. Jei kompostą maišote, kol jis dar šiltas, jis aprūpins dirvą maisto medžiagomis - mikroelementais, kurie padės augalams augti pavasarį.
Nuėmus derlių, sutvarkytą dirvožemį galima pagerinti. Pavyzdžiui, pasėti baltųjų garstyčių, rugių, vikių. Vėliau, paaugusius iki 20-30 cm, apkasti 15 cm gylyje. Garstyčias geriausia apkasti prieš pat žydėjimą. Jos turi ilgas šaknis, supurena dirvą, pagerina vandens laidumą. Be to, garstyčios turi ir baktericidinių savybių, iš dalies apsaugo nuo grybinių ligų, atbaido kai kuriuos kenkėjus.
Dirvos derlingumą ir humuso kiekį galima padidinti, įterpiant kompostuoto arklių mėšlo arba komposto. Į dirvą nedideliais kiekiais galima įterpti (apkasti) smulkintų daržovių ar medžių lapų. Jie turi būti sveiki, nepažeisti kenkėjų ir ligų. Įterptos organinės medžiagos pritraukia sliekų ir naudingų mikroorganizmų.
4. Mulčiavimas
Mulčiavimas rudenį taip pat yra puikus būdas apsaugoti dirvožemį nuo erozijos, šalčio ir per didelės drėgmės. Mulčias veikia kaip izoliacija, apsauganti dirvožemio struktūrą ir slopinanti piktžolių augimą. Mulčiavimas yra būtinas norint apsaugoti dirvožemį nuo erozijos, drėgmės praradimo ir šalčio. Mulčias sudaro apsauginį sluoksnį, kuris padeda išlaikyti pastovią temperatūrą dirvožemyje, neleidžia piktžolėms išplisti ir apsaugo dirvą nuo pernelyg didelio išdžiūvimo. Mulčiavimo procesą palengvina speciali mulčiavimo įranga, kuri tolygiai paskleidžia mulčią per dirvos paviršių, taip sutaupydama laiko ir užtikrindama, kad dirvožemis bus tinkamai apsaugotas nuo nepalankių žiemos sąlygų.
Uždėkite lapų: Kad ir kokio komposto dėtumėte darže, jį uždenkite dideliu sluoksniu smulkintų lapų. Tai padeda ilgiau išsilaikyti sliekams.
Tinkamai atliktas mulčiavimas padeda išsaugoti dirvožemio struktūrą, drėgmę ir apsaugo augalus bei dirvą nuo žiemos šalčio. Mulčias veikia kaip natūrali antklodė - sumažina temperatūros svyravimus, kurie ypač pavojingi jautresniems augalams ir daugiametėms kultūroms. Mulčiui naudojamos įvairios organinės medžiagos - šiaudai, sausos nukritę lapai, kompostas ar nupjauta žolė. Tokios medžiagos ne tik apsaugo, bet ir pamažu suira, praturtindamos dirvą humusu bei mikroelementais. Rekomenduojamas mulčio sluoksnio storis rudenį siekia apie penkis iki dešimties centimetrų.
5. Dirvožemio tyrimas ir korekcija
Rudenį yra geriausias metas atlikti dirvožemio tyrimą, kad suprastumėte, kokių maistinių medžiagų trūksta. Dirvožemio testas padės nustatyti pH lygį, taip pat azoto, fosforo ir kalio kiekį dirvoje. Jei dirvožemis yra pernelyg rūgštus, galite pridėti kalkių, kad subalansuotumėte pH lygį. Jei trūksta maistinių medžiagų, galima įberti fosforo, kalio ar kitų trąšų.
Pabandykite padaryti dirvos rūgštingumo testą - jei reikia, kad dirva būtų rūgštesnė, prilašinkite citrinos sulčių ar sieros. Beveik visoms daržovėms tinka silpno rūgštingumo (pH) 6,5 dirvožemis. Daržo dirva turi būti ne per sunki, humusinga, laidi orui, vandeniui. Sunkioje, kietoje dirvoje trūksta humuso, šaknys negauna oro, augalai blogai vystosi, nepasisavina reikiamo kiekio maisto medžiagų. Lengvoje, smėlėtoje dirvoje taip pat gero derliaus neverta tikėtis, nes dirva greit perdžiūva, augalams trūksta vandens, greitai išsiplauna maistinės medžiagos. Sunkią dirvą galima pagerinti, įmaišant rupaus smėlio ar žvyro ir organinių medžiagų, o smėlėtą - įmaišant organinių medžiagų ir molio. Šios medžiagos sulaiko vandenį ir ne taip greitai išsiplauna maistinės medžiagos.
6. Žaliasis tręšimas (sideracija)
Vienas iš ekologiškiausių ir natūraliausių būdų praturtinti dirvą - naudoti žaliąjį tręšimą, vadinamą sideracija. Tai yra augalai, tokie kaip žirniai, vikiai, dobilai ar garstyčios, kurie sodinami rudenį ir vėliau užariami į žemę. Šiuos augalus galima sodinti po derliaus nuėmimo. Kai jie išdygs, juos galima užarti arba palikti per žiemą kaip mulčią.
Pasirūpinkite pasėliais: Dar vienas variantas padėti dirvai - pasirūpinti pasėliais. Galima sėti dobilus, raudonuosius kviečius, javus ar vienmečius rugius, garstyčias ar pupeles bei kitus ankštinius augalus. Šie augalai padeda iš dirvos pašalinti vandens perteklių, dirvai suteiks azoto. Reikia prisiminti, kad tokius pasėlius reikia sėti tada, kai dirva dar šilta - jie turi spėti sudygti.
Sideratai, dar vadinami žaliosiomis trąšomis, yra augalai, specialiai sėjami po derliaus nuėmimo siekiant pagerinti dirvožemio kokybę ir derlingumą. Tai lyg gyvasis trąšų fabrikas - be chemikalų, tik natūralūs gamtos procesai. Populiariausi rudenį sėjami augalai yra baltosios garstyčios, žieminiai rugiai, vikiai ir lubinai. Sėjant sideratus labai svarbu pasirinkti tinkamą augalą: jei ruošiate dirvą ridikėliams ar kopūstams, geriau sėti lubinius ar vikius, o jei planuojate auginti burokėlius ar morkas - idealus pasirinkimas bus garstyčios. Tai susiję su augalų šeimomis - tos pačios šeimos augalai dažnai kenčia nuo tų pačių ligų ir kenkėjų, todėl sėjomainos principai taikomi ir sideratams.
7. Palikite šaknis žiemoti
Dar liko keli augalai, kuriuos reikia nuimti? Vietoj to, kad kastumėte kiekvieną šaknelę, “apkamšykite” likusias augalų šaknis. Jos bus naudingi mikrobai, kurie vėliau virs humusu. Jis padeda ne tik sudrėkinti ir suteikti oro augalams, bet padeda išlaikyti ir maisto medžiagas, kurių reikia išlaikyti augalų gyvybingumą.
Papildomi rudens darbai
8. Drėkinimo sistemų paruošimas
Jeigu naudojate drėkinimo sistemas, būtina jas tinkamai paruošti žiemai. Išvalykite visus vamzdžius ir laistymo sistemas, išleiskite vandenį, kad šaltis jų nesusprogdintų.
9. Šiltnamio paruošimas
Po derliaus nuėmimo šiltnamyje būtina pašalinti augalų likučius, dezinfekuoti konstrukciją ir sudrėkinti dirvą. Šiltnamyje, kur kasdien buvo auginami pomidorai, agurkai ar paprikos, per sezoną kaupiasi ligos ir kenkėjai. Todėl rudens tvarkymasis čia ypač svarbus. Jei augalai sirgo ar dirva buvo nusilpusi, gali prireikti pakeisti viršutinį žemės sluoksnį nauja, derlinga dirva. Tokia investicija atsipirks kitų metų derliumi. Taip pat verta įvertinti, ar šiltnamio viduje nepasikeitė mikroklimatas - gera ventiliacija ir pakankamas apšvietimas yra būtini sėkmingam auginimui.
Roges ruošk vasarą, o šiltnamį - rudenį. Perfrazavome žinomą posakį, kuris parodo pasiruošimo svarbą. Kai jau nuskynėte paskutinius pomidorus, šiltnamis prieš žiemą turi būti paruoštas turtingam kitų metų derliui. Pradėkite nuo augalų, kurie augo jūsų šiltnamyje. Išneškite visus stiebus, nukritusius lapus. Jei šiltnamyje turėjote problemų su ligomis ar kenkėjais, nekraukite liekanų į kompostą, kad užkratų nepadaugintumėte kitiems augalams pavasarį. Tokias augalų liekanas geriausia sudeginti. Prieš degindami pasidomėkite savo kvartalo ar gyvenvietės sąlygomis dėl deginimo, toli gražu ne visur galima laisvai kurti ugnį kur užsinorėjus.
Šiltnamio dezinfekavimas - tai kompleksiškas procesas, kai įvertinama šiltnamio konstrukcija, būklė bei parenkami tinkami dezinfekcijos ir dezinsekcijos būdai. Visų pirma, iš šiltnamio būtina pašalinti visas liekanas ir tik tuomet imtis dezinfekavimo cheminiais preparatais. Šį darbą patariama pasilikti šiltesnę dieną, mat, esant žemesnei nei 12 laipsnių temperatūrai, kai kurie cheminiai preparatai tampa neefektyvūs. Populiariausias dezinfekcijai ir dezinfekavimui naudojamas mišinys - preparatai MAVRIK ir PREVIKUR ENERGY.
Kai šiltnamyje jau nebeliko augalų ir mulčio, metas pagalvoti apie gruntą. Šiltnamyje dažniausiai auginamos tos pačios kultūros metai iš metų: agurkai, pomidorai, paprikos ir pan. Sąrašas trumpas, sėjomaina dažniausiai netaikoma - t.y. toje pačioje vietoje auginamos nuolat tos pačios daržovės. Jos naudoja tas pačias maisto medžiagas, jas puola tie patys kenkėjai, tos pačios ligos. Kad žemė nebūtų taip alinama, lauke auginamas daržoves kaitaliojame, tačiau šiltnamyje tą padaryti sunku. Galima pagalvoti, kad tai nebūtina, nes galite pagerinti gruntą pavasarį įterpdami mineralinių kompleksinių trąšų, tačiau to neužtenka. Trąšos aprūpina augalus ne tik pagrindiniais azoto, fosforo ir kalio elementais, kitais svarbiais mikroelementais. Nukaskite bent 10cm gylio ir išneškite - pats tas rudeniškai mankštai gryname ore. Sukraukite atskirą komposto krūvą, joje susluoksniuokite išneštas žemes kartu su nupjauta žole ar kitomis organinės kilmės atliekomis. Palikite šitą krūvą ramybėje bent metams ar dviems, kad nusistovėtų. Dabar jau per vėsūs orai, kad reakcijos komposte pasidarytų greitai, o ir užkratų toje žemėje tikriausiai gausu, tad skubėti su šia komposto krūva neverta. O dabar į šiltnamį atneškite daržo žemės, gero komposto, perpuvusio mėšlo, viską sumaišykite ir paskleiskite, gerai sulaistykite. Na ir dar vienas svarbus darbas - palikti tvarkingą šiltnamį. Jei šiltnamis apdengtas plėvele, nuimkite ją, sulankstykite ir padėkite sausoje vietoje. Kenkėjai mėgsta pasislėpti prie bėgelių, sujungimų ir kitų sunkiai pasiekiamų vietų, tačiau būtent todėl išvalyti yra labai svarbu. Sieros dūmadėžė yra efektyvi priemonė, kurios smilkstantys dūmai pasiekia visus užkaborius, tačiau tai labai stiprus ginklas, todėl naudotinas tik labai aršiam mūšiui.
10. Sodinimo laikas
Nuo rugsėjo pabaigos iki spalio vidurio yra puikus laikas sodinti žieminius česnakus ir sėti žieminius svogūnus. Česnakus geriausia sodinti tarp rugsėjo dvidešimtosios ir spalio dvidešimt penktosios - tada jie spėja gerai įsišaknyti, o tam reikia apie keturiasdešimt penkiasdešimt dienų iki dirvos užšalimo. Vaismedžių ir vaiskrūmių sodinimas iki spalio vidurio taip pat duoda puikių rezultatų. Obelys, kriaušės ir daugelis kitų medžių geriau prisitaiko, kai sodinami rudenį - šaknys spėja įaugti iki šalčių, o pavasarį medis jau pradeda augti iš karto.
Jeigu rudens darbus atliksite kruopščiai ir atsakingai, tai pavasarį galėsite mėgautis sveiku ir derlingu dirvožemiu, o tai tiesiogiai paveiks jūsų derlių. Tinkamas žemės paruošimas padeda sumažinti piktžolių plitimą, pagerinti dirvožemio struktūrą ir praturtinti jį maistinėmis medžiagomis, kurios būtinos augalų augimui.
7 patarimai, kaip paruošti sodą žiemai ir pavasariui
tags: #darzo #zemes #paruosimas #ziemai
