Ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaidina svarbų vaidmenį vaikų gyvenime, nes jie praleidžia didžiąją dalį savo laiko šiose įstaigose, todėl aplinka turi būti saugi ir atitikti visus vaiko poreikius.
Reikalavimai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms
Darželiai, norėdami vykdyti priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, privalo turėti leidimą-higienos pasą (LHP). Šis dokumentas patvirtina, kad veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Kasmet privaloma pasitikrinti sveikatą tiek darbuotojams, tiek vaikams. Visi įstaigoje dirbantys darbuotojai, nepriklausomai nuo tiesioginio kontakto su vaikais, turi kasmet pasitikrinti, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, įskaitant tuberkuliozę. Vaiko sveikata turi būti patikrinama prieš pradedant lankyti darželį ir vėliau - kasmet.
Yra nustatytas reikalavimas, kad ugdymo patalpose esančius elektros lizdus, prie kurių gali prieiti vaikai, būtina uždengti specialiomis apsaugos priemonėmis. Šildymo prietaisai, turintys aštrias briaunas, turi būti apsaugoti nuimamomis grotelėmis ar kitomis priemonėmis. Langai, kurie yra varstomi, privalo turėti ribotuvus arba kitas apsaugos priemones, kad vaikas negalėtų jų atidaryti. Darželio teritorija arba jos dalis, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Taip pat turi būti sudaryta galimybė apsaugoti vaikus nuo tiesioginių saulės spindulių, pavyzdžiui, pavėsinės, skėčiai ar želdiniai, sudarantys šešėlį.
Ne visos įstaigos, vykdančios ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą, turi turėti savo sklypą ar teritoriją vaikų žaidimams. Jei darželyje ugdoma iki 60 vaikų, jis gali nesinaudoti savo sklypu, o naudotis kita vaikų žaidimui tinkama erdve, pavyzdžiui, viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele ar parko teritorija. Tokiu atveju būtina numatyti vaikų nuvykimo, grįžimo ir buvimo toje erdvėje saugos priemones.
Lopšelyje-darželyje vaikų maitinimas organizuojamas tris kartus: pusryčiai, pietūs, vakarienė. Tėvai turi galimybę ne trumpiau kaip vieną mėnesį atsisakyti vieno maitinimo (pusryčių arba vakarienės), pateikę prašymą raštu ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Alergiškiems vaikams yra pritaikomas maitinimas, būtina pateikti gydytojo pažymą apie vaiko alergijas tam tikriems maisto produktams.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad draudžiama vesti vaiką į darželį, jei jam pasireiškė kosulys, vaikas dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, karščiuoja, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų. Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies ar kosulys, nėra specifiški užkrečiamosioms ligoms, todėl esant šiems simptomams vaikas gali būti priimtas į darželį. Taip pat svarbu, kad lengvai pasiekiamoje vietoje būtų pirmosios pagalbos rinkinys, atitinkantis nustatytus reikalavimus.
Grupių formavimo reikalavimai ir vaikų skaičius
Vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.
Minimalūs patalpų ploto reikalavimai vienam vaikui ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra šie:
| Vaikų amžius | Patalpos plotas |
|---|---|
| Iki 3 metų | 4,3 kv. m |
| 3 metai ir vyresni | 4 kv. m |
| Specialiųjų poreikių turintys vaikai | 5 kv. m |
Vaikų skaičius grupėje priklauso nuo grupės ploto, vaikų amžiaus ir vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių. Grupių vaikų sąrašai naujiems mokslo metams formuojami sistemoje iki gegužės 31 dienos.
Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymas
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Atliekamas vaiko raidos vertinimas, kurio metu specialistai stebi ir fiksuoja, kaip vaikas atlieka pateiktą medžiagą.
Tėvai, pasirašydami pažymas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo ir skyrimo, patvirtina, kad sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami gauti specialistų pagalbą ugdymo įstaigoje, tėvai turi pristatyti šias pažymas. Gavęs pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui teikiama mokykloje, įskaitant žodinės kalbos vertimą į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitas paslaugas, didinančias ugdymosi prieinamumą.
Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad tai yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis nustatytais reikalavimais. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimami į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją.
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse.
Programos „Pagalba ikimokyklinio amžiaus vaikams, sergantiems autizmu: mokytojai ir tėvai kaip partneriai“ apžvalga
Mokymo metodų pasirinkimas specialiųjų poreikių mokinių ugdyme grindžiamas mokymo diferencijavimu ir individualizavimu, atsižvelgiant į individualius specialiuosius poreikius. Taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, naudojami spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, paprastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Taip pat taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba, daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija, taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba. Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, skiriama Brailio rašto mokymosi. Mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrąsias programas ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis.
