Vaikų saugumas darželyje ir gatvėje yra itin svarbus aspektas, kuriam skiriamas didelis dėmesys. Siekiant užtikrinti mažųjų apsaugą, būtina nuolat tobulinti aplinką, ugdyti saugaus elgesio įgūdžius ir stiprinti bendruomenės įsitraukimą.

Saugumas Darželyje: Aplinka ir Priemonės

Kad darželinukai būtų saugūs, vien žvitrios auklėtojos akies nepakanka. Būtina pasirūpinti tinkama aplinka, o tai yra darželio vadovybės darbas. Visa darželio teritorija turi būti sistemingai valoma ir tvarkoma. Žaidimų aikštelėse darželinukams turi būti sudaryta galimybė apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių arba kritulių.

Žaidimų aikštelėse esančios smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo, t. y. su dangčiais ir vėdinimo angomis. Nepaisant šio reikalavimo, smėlis turi būti keičiamas kasmet, o prireikus - ir dažniau. Darželio teritorija turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora, per kurią mažieji negalėtų nesunkiai peršokti. Darželis turi turėti du atskirus atidarytus (!) lauko įėjimus.

Visi teritorijoje esantys įrenginiai turi būti saugūs, t. y. patikimai pritvirtinti, išdėstyti saugiu atstumu, atitikti vaikų amžių ir ūgį bei ugdymo poreikius. Pirmosios pagalbos rinkinys turi būti kiekvienoje įstaigos grupėje. Lovos, kuriose miegama pietų miego, turi būti kietu pagrindu ir atitikti darželinukų ūgį. Jų aukštis - ne mažesnis kaip 7 cm. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir lovos aukštį, turi būti įrengiamos saugos priemonės, kad vaikas neiškristų.

Tai, kad sūpynės naujos, dar nėra saugumo garantas. Verta ir patiems tėveliams pasidomėti, ar jūsų vaikai darželiuose saugūs.

Papildomos Saugumo Priemonės

• Rakinamos lauko durys tiesiog būtinos kiekvienai ugdymo įstaigai. Kai jos nerakinamos (pavyzdžiui, pagrindinio srauto metu), reikalingas budėtojas.
• Rakinamos klasės, grupės durys.
• Ryšys: Verta pasirūpinti, kad kiekviena klasė ar grupė galėtų tiesiogiai susisiekti su vadovybe telefonu, racija ar vidinio ryšio sistema („interkomu“).
• Lankytojų žurnalas.
• Apšviesti koridoriai, stebimi tualetai.
• Pratybos: Jos turėtų būti rengiamos mažiausiai du kartus per metus, vaikai turi žinoti, kaip evakuotis gaisro metu.

Didžiausias dėmesys mūsų darželyje skiriamas saugumui. Jis prasideda nuo patalpų saugumo. Todėl siekiame užtikrinti, kad nei į teritoriją, nei į patalpas nepatektų pašaliniai asmenys. Jei laukiame svečių, juos pasitinkame prie magnetine spyna rakinamų vartelių (tėvai žino spynos kodą). Mažyliui pradėjus lankyti „Vaikystės Sodą“, tėvai surašo, kas (išskyrus juos) gali ateiti paimti vaiko iš darželio. Atėjusio žmogaus, jei pedagogai jo iki tol nebuvo matę, bus paprašyta parodyti asmens dokumentus.

Įrenginėdami naują „Vaikystės Sodo“ padalinį, visada daug dėmesio skiriame ir vidaus patalpų saugumui. Ant langų, stalčių ir kitų vietų įrengiame ribotuvus, prie kriauklių patiesiame neslystančius kilimėlius, uždengiame elektros lizdus, laiptinėse vaikų rankyčių lygyje pritaisome turėklus. Visi darbuotojai, dar prieš pradėdami dirbti „Vaikystės Sode“, turi išklausyti pirmosios pagalbos teikimo mokymus. Mums svarbu, kad jie turėtų ne tik pažymėjimus, bet ir vertingų žinių.

Saugus Elgesys Gatvėje: Projektai ir Iniciatyvos

Rugsėjo mėnuo darželyje buvo skirtas saugiam eismui. Projekto ,,Saugus gatvėje” tikslas buvo padėti vaikams suprasti saugaus elgesio gatvėje, kelyje prasmę ir būtinumą, siekti laikytis saugumo taisyklių. Visą mėnesį grupėse vyko pokalbiai, diskusijos, vaidybiniai žaidimai, buvo atliekami kūrybiniai darbeliai, siekiant susipažinti su kelio ženklais ir pagrindinėmis saugaus elgesio kelyje taisyklėmis. Įgytas žinias ir gebėjimus vaikai įtvirtino dalyvaudami prevencinėse išvykose, o priešmokyklinio ugdymo grupių vaikai savo žinias demonstravo edukacinėje veikloje, kurią vedė Klaipėdos miesto Bendruomenės pareigūnė.

2025 m. balandžio 28 d. - gegužės 2 d. Šiaulių lopšelyje-darželyje „Eglutė“ vyko saugaus eismo projektas „Vaikai ir saugus eismas“, įgyvendintas bendradarbiaujant su automokykla. Tęstiniame projekte dalyvavo grupės „Ąžuoliukai“ vaikai, jų tėveliai, saugaus eismo mokytoja Solveiga Būgienė, ikimokyklinio ugdymo mokytojos Vita Tavorienė ir Kristina Valčiukienė bei mokinio padėjėja Indrė Taudoravičienė.

Vaikai analizavo saugaus eismo plakatus, žiūrėjo edukacinę pamokėlę su policijos bičiuliu Amsiumi, o naudodamiesi programėlėmis LearningApps ir Wordwall žaidė interaktyvius žaidimus „Saugus eismas!“, „Būk atidus - saugok save ir kitus“, „Mano gatvė ir kiemas!“. Darželio teritorijoje įrengtoje gatvėje vaikai praktiškai mokėsi saugiai pereiti gatvę, laikydamiesi eismo taisyklių, „vairavo“ automobiliukus, o įgytas žinias pritaikė išvykoje į Šiaulių menų mokyklos klube „Kibirkštis“ veikiantį saugaus eismo kabinetą. Kelionės metu vaikai mokėsi atpažinti kelio ženklus, taisyklingai pereiti reguliuojamas ir nereguliuojamas sankryžas.

Projekto metu vaikai įsitraukė į STEAM veiklą „Saugus miestas - statome patys“, kurios metu konstravo namus, tiltus, viadukus, žaidimų aikšteles. Jie mokėsi laikytis kelių eismo taisyklių žaisdami, programavo robotukų „Photon“ ir „Bee-Bot“ judėjimą pagal nustatytus maršrutus, lavino inžinerinius, matematinius ir technologinius gebėjimus. Prie projekto aktyviai prisidėjo vaikų tėvai, dalyvaudami foto iššūkyje „Mano saugus kelias į darželį“, kurio metu fiksavo savo vaikų saugų kelią į ugdymo įstaigą pėsčiomis, paspirtuku ar automobiliu.

Pavyzdžiai Iš Darželių Gyvenimo

Projektas „Aš saugus, kai žinau“ buvo puiki proga vaikams mokytis svarbių saugumo įgūdžių žaismingai ir įdomiai. Visos savaitės metu mažieji lopšelio-darželio auklėtiniai susipažino su saugaus elgesio taisyklėmis įvairiose situacijose: gatvėje, namuose ir susidūrus su pavojingomis medžiagomis.

• „Skruzdėliukai“ grupės vaikai piešė miestą pilną mašinų, žmonių, pastatų, šviesoforų. Kalbėjosi apie saugų elgesį mieste.
• „Pelėdžiukai“ aiškinosi ir aptarė saugaus elgesio taisykles namuose. Aptarė, kokie nelaimingi dar atsitikimai gali nutikti namuose ar grupėje. Sužinojo, kur ir į ką galima kreiptis pagalbos ištikus bėdai, išmoko pasakyti pagalbos telefoną.
• Grupės „Kodėlčiukai“ ugdytiniai sužinojo ir įtvirtino, kad žaisti su peiliu, kitais aštriais įrankiais, adatomis ar mezgimo įrankiais negalima, nes yra pavojus įsipjauti ar įsidurti. Susipažino su saugaus elgesio su žirklėmis taisyklėmis.
• „Voveriukai” grupės vaikai mokėsi svarbiausių saugumo taisyklių: prisiminė pagalbos numerį 112 ir, kad šiuo numeriu reikia skambinti nelaimės atveju. Jie statė numerį 112 iš kaladėlių, spalvino policijos automobilį ir žiūrėjo filmukus su policijos bičiuliu Amsiumi.
• „Gudručiai“ visą savaitę aiškinosi, kokie gali būti pavojai ir nelaimingi atsitikimai, įdėmiai klausėsi, kaip nuo jų reikia apsisaugoti. Susidomėję žiūrėjo, aiškinosi, kokios yra cheminės medžiagos ir kaip jos naudojamos grupėje. Išsiaiškino, kam reikalingi vaistai. Sudarė diagramą „Kas dažniausiai man paduoda vaistus“.

Dirbant su ikimokyklinukais svarbu žinoti, kad jų niekada negalima palikti vienų ir pamesti iš akių. Priešmokyklinės ,,Pelėdžiukų“ grupės vaikai dvi savaites vykdė projektą ,,Kaip gatvėje ir kelyje būti saugiam?“, jo metu vaikai prisiminė kelių eismo taisykles, ugdėsi kritinį mąstymą, gebėjimą orientuotis greitai kintančiose situacijose, tobulino važiavimo dviračiu / paspirtuku / riedučiais įgūdžius, lavino pusiausvyrą, koordinaciją. Taip pat integravosi į transporto priemonių parodą ,,Eko mašinų gamyba“, gamino, konstravo automobilius. Ugdomųjų veiklų metu vaikai taikė įvairias inovatyvias technologijas ir ugdymo(si) metodus, kurie skatino visapusišką vaiko tobulėjimą saugaus elgesio gatvėje tema. ,,Pelėdžiukų“ grupės vaikai po įvykusio projekto suvokė saugaus elgesio taisyklių svarbą ir tapo atsakingi eismo dalyviai, kurie saugos savo ir kitų sveikatą.

Viename privačiame Vilniaus vaikų darželyje, įsikūrusiame gamtos prieglobstyje, 2016 m. gimęs vaikas, niekieno nepastebėtas, kažkaip išėjo iš teritorijos ir savarankiškai nuklydo iki magistralinės gatvės, esančios už kelių šimtų metrų. Pasak liudininkų, mažylis atsidūrė važiuojamojoje dalyje. Laimė, pavojingiausiai artėjusio automobilio vairuotojas mažąjį eismo dalyvį pastebėjo ir spėjo sustabdyti, o tuo metu stotelėje autobuso laukęs 72 metų senolis atskubėjo prie berniuko ir išnešė jį į saugią vietą. Suprasti akimirksniu 15min redakcijai visi konkretūs duomenys šioje istorijoje yra žinomi, tačiau įstaigos pavadinimas ir vardai bei pavardės sąmoningai nėra viešinamos: nenorima niekam pakenkti, tik siekiama atspindėti tėvų susirūpinimą dėl aplaidaus prižiūrėtojų elgesio. Tikimasi, kad nieko panašaus ateityje nepasikartos. Guvus pensininkas puikiai orientavosi ir toliau: pamanęs, kad dar nekalbantis berniukas gali būti atklydęs iš palyginti netoli esančio darželio, nuvedė jį ten ir įsitikino, kad buvo teisus. Teigiama, kad tuo metu auklėtojos šio mažylio dar nebuvo pradėjusios ieškoti, nespėjo net pasigesti. Galima tik įsivaizduoti, kad šio vaiko ir kitiems tėvams, kurių atžalos lanko šį darželį, po kelių savaičių sužinojus visą istoriją, ėmė šiauštis plaukai. Išgelbėto vaiko tėvai iškart nutarė nebeleisti šio mažylio į darželį, kol jo administracija nepasirūpins saugumu. Mūsų vaikelis jau ėjo į antrą juostą, kai senolis jį pamatė ir šoko prieš mašinas jo gelbėti. „Žmogus, buvęs stotelėje, pamatė, kaip tarsi iš niekur išėjo mūsų vaikas, visas apsisnargliavęs ir verkiantis, šaukiantis „Mama, mama...“ Mūsų vaikas išbėgo į pirmą juostą, bet vairuotojas jį pastebėjo ir sustabdė mašiną prieš pat vaiką. Mūsų vaikelis jau ėjo į antrą juostą, kai tas senelis jį pamatė ir šoko prieš mašinas jo gelbėti“, - socialinio tinklo grupėje pasakojo išgelbėto berniuko tėvas. Didvyriu tapo 72 metų vilnietis, lemtingą minutę atsitiktinai atsidūręs įvykio vietoje. Beje, gelbėtoju tapęs pensininkas lemtingą minutę toje stotelėje atsidūrė atsitiktinai. Pasirodo, vilnietis apmaudžiai pavėlavo į prieš tai nuvažiavusį autobusą, todėl buvo priverstas sulaukti kito. Diskutuodamas su kitų šį darželį lankančių vaikų tėvais, vilnietis teigė, kad jo sūnaus atvejis nebuvo pirmas, kuomet mažyliai ištrūksta iš darželio teritorijos. Tėvas pasigedo įstaigos vadovybės atsakomybės: užuot kaltinus darželio auklėtojas, galbūt reikėtų pasikviesti specialistus, kurie pasidalytų patarimais apie teritorijos saugumo užtikrinimą? Esminis tėčio noras - kad iš pastarosios klaidos būtų pasimokyta: „Vaikas vos nežuvo.“ Savo ruožtu šio vaikų darželio vadovas diskusijos grupės narius informavo, kad viešai atsiprašė abiejų dvimečio tėvų. Atsiprašau už tokį neapdairumą ir sukeltą riziką. Nesame abejingi ir labai stipriai išgyvename situaciją. „Dar kartą atsiprašau už tokį neapdairumą ir sukeltą riziką. Visa komanda prisiimame atsakomybę, įskaitant ir mane. Tikimės supratimo ir bendradarbiavimo šioje visiems sudėtingoje situacijoje. Nesame abejingi ir labai stipriai išgyvename šią situaciją - tiek aš, tiek visa komanda“, - skelbia įstaigos direktorius. Vadovas teisinosi, kad įvykio dieną neturėta visos informacijos apie „vaiko nesužiūrėjimą“, nes niekas įvykio įkarštyje nuodugniai nepabendravo su vaiką atvedusiu senoliu ir nepaprašė jo kontakto. Daugiau apie tai - TV3 žinių reportaže.

Svarbiausios Taisyklės ir Rekomendacijos

Nuolat (tiek išvykų, tiek veiklų grupėje metu) pabrėžiame saugumo svarbą. Kad sodiečiai jaustųsi saugūs, jie privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Kai karpo, tai tik prie stalo, o su žirklėmis rankose po patalpą vaikščioti negalima. Kai valgo, kad neužspringtų, reikia stengtis susikaupti, o plepėti ar juokauti galima tik nuėjus nuo stalo. Laiptais lipti reikia tvarkingai ir laikantis už turėklų.

Aptardami tam tikras temas daug kalbame apie konkrečias nesaugias situacijas ir tinkamą elgesį, pavyzdžiui, gatvėje, prie vandens, gaisro metu.

Pastebite, kad grįžęs iš darželio vaikas dažnai būna irzlus, išlieja susikaupusias emocijas ir sunkiai geba nurimti? Dažniausiai tai didelės sensorinės apkrovos, emocijų laikymo savyje, o kartais - paprasčiausio fizinio nuovargio ar net alkio pasekmė. „Vakare pasireiškiantis vaikų irzlumas yra labai dažnas ir visiškai normalus reiškinys. Kai vaikas grįžta į namus, jam saugiausią aplinką, jo emocinė sistema tarsi atsipalaiduoja. Jis įvairiais būdais išgyvena visas emocijas, nuovargį, frustraciją. Jos teigimu, tėvams svarbu stebėti tokio elgesio tendencijas. Jei vaikas yra irzlus be aiškios priežasties, dažniau nei įprastai nori būti laikomas ant rankų, greitai susierzina, tai gali būti fizinio nuovargio požymiai. Verkimas be aiškios priežasties, pykčio protrūkiai, tėvų atstūmimas (pvz., vaikas sako - „nenoriu tavęs“, „tu bloga(s)“), rodo emocinį išsikrovimą.

Psichologės-psichoterapeutės teigimu, norint padėti vaikui, reikia apgalvoti, koks buvo jo dienos ritmas, pabandyti identifikuoti, kas provokuoja tokias emocijas. Visų prima, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išsimiegojęs? „Tikslas - ne vengti nemalonių emocijų, o išmokti jas atpažinti, suprasti ir išgyventi saugiu būdu. Nerekomenduojama vaiko kontroliuoti ar moralizuoti, verčiau stengtis padėti išmokti savireguliacijos įgūdžių. Kai tėvai priima vaiko emocijas („matau, kad tau dabar sunku“), įvardija jas („suprantu, kad tau dabar yra pikta, nes…“) ir būna šalia, bet nemoralizuoja, vaiko smegenyse formuojasi neuroniniai keliai, kurie leidžia vaikui ateityje pačiam atpažinti ir tinkamai reikšti emocijas“, - pastebi E. Vitlio darželio psichologė-psichoterapeutė pataria grįžus namo leisti vaikui ramiai pabūti, neapkrauti jo klausimais apie tai, kaip jam sekėsi. Pirmiausia užtenka tik apkabinimo, mielo žodžio, mėgstamo užkandžio ir tylos. Jei vaikas mėgsta fizinį kontaktą, galima leisti pasėdėti glėbyje, apipilti bučinių lietumi, supti (tai veikia raminančiai per parasimpatinę nervų sistemą). „Vaikams labai svarbi rutina, dėl to rekomenduojama nuosekliai laikytis vakarinių veiklų sekos. Pavyzdžiui, grįžimas namo - poilsio laikas - vakarienė - vonia - pasaka - miegas. Rutina vaikams suteikia saugumo jausmą“, - sako E. Psichologės-psichoterapeutrės teigimu, emocijų sprogimas grįžus iš darželio gali būti signalas ir apie gilesnius sunkumus, jei toks irzlumas ar pykčio protrūkiai būna intensyvūs ir nuolat kartojasi. „Dažnai vaikai išgyvena stiprias emocijas, jei darželyje jaučiasi atstumti, nesuprasti, nesijaučia saugūs. Taip pat labai dažnai pasitaiko atsiskyrimo nerimas, kai sunku atsisveikinti su tėvais ryte. Visais šiais atvejais pirmiausia reikėtų pasikalbėti su grupės mokytoja, suprasti, kaip vaikas elgiasi dienos metu, kaip bendrauja su kitais vaikais. Atrasti tam tikras emocinės iškrovos tendencijas, kada kartojasi toks elgesys. Rekomenduojama su vaikais kalbėtis pasitelkiant projekcinius metodus (piešinius, žaisliukus) - tai padeda geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį. Jei patiems nepavyksta padėti vaikui, visuomet galima kreiptis į psichologą“, - pastebi E. Gaila dėl tokios situacijos Istorija pasidalinti sutikęs dvejų metukų nukentėjusio berniuko tėtis (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), nenorėjo būti itin kategoriškas. Anot jo, ugdymo sistema šiame darželyje yra labai gera ir Lietuvoje tokių įstaigų reikėtų daugiau. Bet viskas netenka prasmės, kai nėra užtikrinamas esminis dalykas - vaikų saugumas. „Darželio vadovybei atrodo, kad žmonės, kurie prižiūri vaikus, yra pagrindinis saugumo garantas. Bet mes manome, kad reikėtų imtis ir kitų priemonių, kurios apsaugotų nuo žmogiškosios klaidos. Mes net nežinojome, kad ir anksčiau šiame darželyje buvo tokių atvejų. Gal šis buvo labiausiai katastrofiškas, kai vaikas atsidūrė visai šalia tragedijos. Šiuo metu dar nesame apsisprendę, ką daryti toliau, bet tai buvo dūris mums į nugarą“, - pasakojo mažamečio tėtis. Jis įsitikinęs, kad spręsti saugumo klausimą darželio vadovybė turėjo jau po pirmo karto, kai auklėtiniai išėjo iš teritorijos. „Sakė, kad varteliai bus tvarkomi, kažkokie variantai svarstomi, kalbamasi su auklėtojais. Bet tai neesminis dalykas. Gal mūsų vaikui tai jau ir nenutiks, bet kitiems“, - svarstė pašnekovas. Nors apie incidentą, kuris įvyko rugsėjo 17 d., jis sužinojo vos prieš keletą dienų, jau spėjo pasikalbėti ir su vyru, kuris išgelbėjo jo sūnų. „Tas vyriškis jau pagyvenęs, astmatikas. Jis buvo šoke, kai pamatė mūsų vaiką išbėgusį į gatvę. Anot jo, dėkoti reikia ne jam, o automobiliui, kuris spėjo sustoti, nes berniukas jau buvo išbėgęs į gatvę. Apskritai yra stebuklas, kad tas vyras ten atsidūrė, nes jis tiesiog per klaidą praleido autobusą ir laukė kito“, - pasakojo mažamečio tėtis. Tos dienos vakarą, kai mama atvyko pasiimti sūnaus, auklėtoja tepasakė, kad jų vaikas buvo išėjęs už vartelių. Jokių detalių apie incidentą nebuvo pateikta. Darželio vadovas atsiuntė visiems laišką, kad buvo imtasi priemonių, pasikalbėta su auklėtojais ir pan. Tada pažiūrėjome, apie kokios dienos incidentą kalbama, ir supratome, kad tai buvo mūsų vaiko istorija“, - pasakojo berniuko tėtis. Šiuo metu šeima svarsto, ką daryti toliau. „Jaučiamės apgauti, kad mūsų niekas neinformavo, jog tokie dalykai vyksta. Dabar net ir kito darželio nelabai surasime. Kita vertus mūsų vaikui šitas labai patinka ir gaila dėl tokios situacijos“, - teigė pašnekovas.

Berniuko mama (vardas ir pavardė reakcijai žinomi) taip pat sunerimusi dėl tokios situacijos. „Šiuo metu bendraujame su darželio vadovais, bet kol nėra užtikrinamas papildomas vaikų saugumas, neleidžiame savo vaiko į darželį ir nesiruošiame kol kas leisti. Gal nuo žmogiškų klaidų ir negalima apsisaugoti 100 proc., bet gal techniškai galima kažką padaryti, kad tokių įvykių nebebūtų. Tai privatus darželis, jie turi daug darbuotojų, vaikų nėra daug - vienam darbuotojui tenka vos trys vaikai, svarbu, kad žmonės atsakingai žiūrėtų į savo darbą. Be to, pavyzdžiui, užsienyje padaryta, kad tik suaugusieji gali atidaryti darželio vartelius. Gal ir čia reikėtų tokios sistemos? Tokie dalykai padėtų sužiūrėti ir išvengti žmogiškų klaidų. Galbūt padėtų vaizdo kameros, signalizacijos“, - svarstė berniuko mama. Ji negalėjo tiksliai pasakyti, kiek laiko jos vaikas klaidžiojo vienas už teritorijos ribų. „Jam neseniai suėjo du metai, jis nėra greitas. O S.Batoro gatvė yra už kelių šimtų metrų. Vaikas turėjo užtrukti, kol iki jos nuėjo“, - pasakojo pašnekovė. Iki šio įvykio abu tėvai neturėjo jokių nusiskundimų ugdymo įstaiga. „Kai rinkomės darželį, klausėme vadovų apie saugumą, nes šalia yra ne tik gatvė, bet ir upelis. Mus užtikrino, kad čia vaikai yra saugūs“, - sakė mažamečio mama.

Lauko darželio vadovas Žilvinas Karpis pripažįsta kaltę ir sakė prisiima visą atsakomybę dėl tokio incidento. „Visų pirma, kažkas teritorijoje paliko atvirus vartelius. Taip sutapo, kad vaikas dingo iš akiračio ir atsidūrė be priežiūros. Jis nuėjo keliuku ir, kaip manoma, pasiekė judrią gatvę. Ten stotelėje stovėjęs vyriškis jį rado ir parvedė atgal. Iš pradžių neturėjome jokių detalių, todėl ir tėvų tinkamai neinformavome. Paskui istorija pasklido po socialinius tinklus. Mus pasiekė įvairios jos interpretacijos. Bet faktas, kad vaikas atsidūrė neprižiūrimas. Mes dėl to prisiimame visą atsakomybę, darome susirinkimus, pakeitėme tam tikrą komandinio darbo grafiką, vidinius dokumentus, tobuliname infrastruktūrą. Yra numatyta veiksmų ateičiai, bet situacija yra labai nemaloni ir tai didelė pamoka mums visiems“, - sakė vadovas. Anot jo, incidentas įvyko rugsėjo 17 d. Jau tada buvo padaryti susirinkimai, priimti tam tikri sprendimai. „Bet nežinojome dar visų detalių, nes nespėjome pasikalbėti su vyriškiu, kuris atvedė vaiką. Paskui jį radome, pats bendravau su juo, su jo dukra. Situacija paaiškėjo, vaikas tikrai nebuvo dingęs labai ilgam - gal kokių 10 min.”, - teigė pašnekovas. Pasak darželio vadovo, tai iš tiesų ne pirmas kartas, kai vaikai išeina iš darželio teritorijos ribų, bet tokio tragiško įvykio iki šiol dar nebuvo. „Po kiekvieno tokio incidento visada buvo peržiūrimos priemonės, imamasi saugumo reikalavimų. Bet kiekviena situacija unikali ir neįmanoma numatyti visų žmogiškų klaidų. Šį kartą kažkas neapsaugojo teritorijos, o auklėtoja nesužiūrėjo vaiko“, - apgailestavo Ž.Karpis. Iškart po įvykio buvo kalbėta su auklėtoja, jai įteiktas griežtas įspėjimas, buvo svarstoma ir dėl atleidimo. „Įvertinus visas aplinkybes, nutarėme nesiimti kraštutinių veiksmų. Tiesiog sieksime pasitaisyti. Tėveliams buvo pristatytas išsamus planas, kas buvo atlikta po šio atvejo. Jie dabar svarsto, ką daryti toliau“, - sakė darželio vadovas.

Užsiregistruoti vaiką į ikimokyklinio ugdymo įstaigą galima elektroniniu būdu per Gyventojų registrą. Sistemoje eilės generuojamos automatiškai pagal prašymų registravimo datas, pageidaujamas pradėti lankyti įstaigas datas, pirmumo ir prioriteto teisę suteikiančias priežastis. Vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir pageidaujantiems lankyti specialiąsias įstaigas (grupes) ar specializuotas įstaigas, galinčias teikti kvalifikuotą pagalbą, teikiama pirmenybė. Tokiu atveju, registruojant Prašymą, Sistemoje tėvai pažymi, kad vaikas turi specialiuosius ugdymosi poreikius ar vaikui reikalinga specialioji pagalba, susijusi su vaiko sveikata (alerginiai susirgimai, regos, klausos, kalbėjimo ir kalbos sutrikimai ir kt.). Informaciją apie vaiko vietą eilėje galite rasti prisijungę per el. valdžios vartus prie sistemos. Darželiai nėra priskirti pagal gyvenamą vietą. Jei norima lankyti darželį 2025 m., 2026 m. Prašymai priimami ir Sistemoje registruojami nuolat. Eilės Sistemoje generuojamos automatiškai pagal prašymų registravimo datas, pageidaujamas pradėti lankyti įstaigas datas, pirmumo ir prioriteto teisę suteikiančias priežastis. Eilė yra rodoma tik einamiesiems metams (pvz. jeigu vaikas yra užregistruotas 2026 lankymo metams, eilė bus rodoma nuo 2026 m. sausio mėn., jei 2027 m, - 2027 m. sausio mėn.

tags: #darzelis #vaikas #gatveje

• Saugus kištukinis lizdas jūsų namams
• Modernumas vaikų darželių projektuose
• Sniego motociklų saugumas vaikams
• Išmanieji žaislai: ateities karta
• Alergijos simptomai