Vaikų imunitetas - tema, kuriai tėvai skiria daug dėmesio. Visi mes norime gyventi ramiai ir gražiai, nes taip geriausiai sveikatai. Tačiau susiplanuoti tokią ramybę retam pavyksta - juk, kaip sakoma, niekada nežinia, kas slypi už kampo. Vaikų ligos - natūrali raidos dalis.
„Vaikai serga, tai neišvengiama“, - pripažįsta šeimos gydytoja Emilė. Kitaip tariant, darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas, ir šiomis ligomis teks persirgti - anksčiau ar vėliau. Visai neseniai pasikeitė taisyklės, kurios reglamentuoja, kokie požymiai leidžia vaikui nelankyti darželio. Anksčiau buvo draudžiama priimti vaikus, turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, sloguoja, kosti), o dabar - tik tuos, kurie turi ūmių sveikatos sutrikimų požymių. Tačiau tai nereiškia, kad galima vesti sergantį vaiką į darželį.
Kada reikalinga gydytojo pagalba?
„Kartais panika užvaldo, bet svarbu išlikti ramiems ir suprasti, kada reikalinga gydytojo pagalba“, - sako Gintarė. Jei vaikui ugdymo proceso metu pasireiškė užkrečiamųjų ligų požymiai, jis izoliuojamas, kol jo tėvai (globėjai) atvyks. Jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų, jis negali būti priimamas į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupę.
Vaikų ligos - natūrali raidos dalis
Vaikų klinikos vadovė, vaikų plaučių ligų gydytoja, medicinos mokslų daktarė Indrė Plėštytė-Būtienė ramina panikuojančius tėvus: „Vaiko liga yra natūralus procesas. Jeigu vaikas nesirgs, jis neišmoks pasveikti“. Gimęs vaikas turi tik įgimtą nespecifinį imunitetą, o tai - tarsi pilna amunicija įvairiausių ginklų, tačiau be instrukcijos, kaip jais naudotis. Taigi, vaikas viską turi išbandyti pats. Todėl dygstant dantims vaikai viduriuoja, bando pašalinti „priešą“, keliant temperatūrą, kad jį „iškeptų“, kitaip tariant, mosuoja viskuo, ką turi ir tikrina, kas ir kur geriausiai veikia. Vaiko imuninė sistema nuolat treniruojasi, dirba 24 valandas per parą aktyviai kovodama su išoriniais ligų sukelėjais. Kad pasireikštų infekcinė liga, reikia trijų veiksnių - ligos sukelėjo, organizmo, kuris nori sirgti ir aplinkybių, kurios arba sustiprina ligos sukėlėją, arba susilpnina organizmą.
Anot medikės, pasireiškusi liga, jos intensyvumas ir trukmė bus lyg kontrolinis darbas, kurio metu imuninė sistema pasitikrina, kaip ji bręsta, ar ji eina tinkama linkme, ko jai trūksta. Jeigu vaikas yra grūdinamas, valgo sveiką ir subalansuotą maistą, yra pailsėjęs, žaidžia, linksminasi ir jaučiasi mylimas, tikimybė susirgti yra kur kas mažesnė ir sergama trumpiau bei lengvesne forma. Kitaip tariant, pasiruošusi imuninė sistema egzaminą išlaikys labai gerai. Tačiau nei vieno vaiko imuninė sistema nedirba visiškai be klaidų. Ji dar tik mokosi ir tikrai nėra tobula. „Mes, medikai, esame tam, kad padėtume tas klaidas taisyti“, - sako I. Plėštytė-Būtienė.
Imuniteto stiprinimas ir profilaktika
„Kai manęs klausia kokiais preparatais galima sustiprinti imunitetą, aš atsakau, kad jo neįmanoma iš esmės sustiprinti. Mes negalime duoti tabletės 6 metų vaikui, tikintis, kad staiga jis taps dvyliktoku. Tabletės, papildai, vitaminai, imunostimuliatoriai yra gerai, jeigu organizme yra jų trūkumas. Tačiau gana sudėtinga išsiaiškinti, ko iš tikrųjų trūksta imuninei sistemai, kad ji veiktų tikslingai. Tai yra lyg adatos ieškojimas šieno kupetoje. Neskubėkite ieškoti, ką siūlo pramonė, jei norite padėti imunitetui. Verčiau atsigręžkite į save, savo giminę, šeimą. Jeigu jūsų šeimoje vaikystėje visi valgydavote juodą duoną su česnaku ir akivaizdžiai mažiau sirgdavote, vadinasi jūsų giminei būdingas česnake esančios medžiagos trūkumas. Kiekviena šeima turi savo receptą ir jis veikia tai konkrečiai šeimai“, - teigia medikė.
Gydytojos teigimu, negalime užsimerkti ir prieš genetiką. Jeigu vaikystėje tėvai daug sirgo, panašiai tiek gali sirgti ir jų vaikas. Jeigu tėvas visą vaikystę praleido ligoninėje gydydamasis plaučių uždegimus ar bronchitus, tikimybė perduoti tokią genetinę informaciją yra išties didelė. „Kartais sakau tėvams: prieš išleisdami vaiką į darželį, atsiverskite savo vaikystės ambulatorines korteles ir peržvelkite, kokiomis ligomis sirgote, - juokauja klinikos vadovė. Imuninės sistemos gebėjimus išmokti, įsiminti ir prisitaikyti taip pat paveldime iš tėvų ir kiekvieno vaiko imuninė atmintis yra skirtinga. Vienam vaikui užtenka susirgti vieną kartą, o kitiems infekcinės ligos kartojasi, kol jie išmoksta pasveikti“.
Psichologiniai aspektai ir stresas
Gydytojos manymu, vaikams galime padėti sudarydami jiems sąlygas tinkamai pailsėti. „Turime suprasti, kad darželis irgi yra darbas. Nors vaikai ir džiaugiasi ten, tačiau tai vis tiek yra didelis stresas - nauja aplinka, kitoks maistas, pakitęs režimas ir kitos aplinkybės. Kad ir kaip mums patiktų darbas, mes vis tiek kažkada pavargstame. Ikimokyklinukams reikia žymiai daugiau poilsio negu suaugusiems. Puikiai žinome klasikinį variantą - vaikas lanko darželį dvi savaites ir suserga. Tokiu būdu jis lyg pats pasidaro dviejų savaičių atostogas sau. Žiūrint imunologiškai - tokio amžiaus vaikams tai normalu“, - sako I. Plėštytė-Būtienė.
Kartais tėvai skundžiasi, kad vaikas serga pernelyg dažnai. Jeigu vaikas pradėjęs lankyti darželį suserga vos po kelių dienų arba nuolat serga net nelankydamas darželio, tokiu atveju tenka bandyti atsakyti į klausimą - kodėl vaikas nori sirgti? „Tuomet ieškome priežasčių, ką ši liga nori mums parodyti ir labai dažnai išsiaiškiname psichologines ligos kilmės priežastis. Vaikas nori, kad mes atkreiptume į jį dėmesį. Taip dažnai atsitinka, kai tėvai yra daug dirbantys, užsiėmę, neturintys pakankamai laisvo laiko arba gimus antrai atžalai mama praleidžia žymiai daugiau laiko su kūdikiu. Vaikas vedamas į darželį gali jaustis lyg atskirtas nuo šeimos, todėl vienintelis būdas likti namie yra susirgti. Žinoma, vaikus paveikia tėvų skyrybos, artimųjų ar augintinių netektis. Jeigu vaikas nesugebėjo išsakyti emocijų, jis susirgo. Kartais įvairios autoimuninės ligos - astmos, alergijos, yra pagalbos šauksmas. Todėl labai svarbu, kad vaikas jaustųsi laimingas ir mylimas šeimoje pagal jo suvokimą, o ne pagal mūsų, suaugusiųjų. Taip pat labai svarbu ugdyti vaiko emocinį intelektą“, - pabrėžia gydytoja.
Vidinę įtampą gali lemti daugybė veiksnių, pavyzdžiui, alkis, troškulys, skausmas, per didelis fizinis ir psichologinis krūvis (pvz., per dideli reikalavimai), skriauda, netektis, grėsmė, informacijos perteklius. Įrodyta, kad patyrus didelį sukrėtimą keičiasi organizmo hormonų pusiausvyra, mažėja baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su organizmo užkratu, gamyba. „Šeimos santykiai, be abejo, turi įtakos vaiko sveikatai“, - sako gydytoja psichiatrė. Tačiau turbūt nėra tokios šeimos, kur sesės ir broliai nesipyksta, tokie konfliktai neišvengiami. Vaikas turi išmokti bendrauti su broliais ir seserimis, perprasti tam tikras taisykles, išmokti dalytis dėmesiu, erdve, patirti, kas galima, o ko ne, kad išėjęs į platesnę bendruomenę gebėtų tinkamai reaguoti, suprastų savo ir kitų ribas, nepatirtų šoko. Jei vaikas sveikas ir jaučiasi saugus, įtampa, kurią išgyvena konfliktuodamas su broliu ar sese, neperžengia jo galimybių ribos, t. y. jis pajėgus pats tokius iššūkius įveikti. „Konfliktuodami vaikai „sprendžia“ savo vidinius konfliktus, be abejo, patiria įtampą, bet kartu įgyja ir socialinių įgūdžių, mokosi prisitaikyti. Kasdieniai, net ir konfliktiški santykiai su broliais ir seserimis dažniausiai vaikus veikia palankiai, tai lyg vadinamasis geras stresas. Gerai vaiko fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti svarbi suaugusiųjų pozicija. Kai vaikai pykstasi, tėvai turi būti išmintingi stebėtojai, t. y. nelikti abejingi, bet ir neturi per daug kištis, stengtis visą laiką viską kontroliuoti. Dažnai, kai tėvai ypač aktyviai „lenda“ į vaikų tarpusavio santykius, konfliktai ne išsprendžiami, o tik padidėja. Vaikams svarbiausia jausti, kad yra apsupti tėvų meilės ir rūpesčio. Didelę, ligas paskatinančią įtampą jie išgyvena tada, kai nejaučia suaugusiųjų užnugario. „Reikėtų nepamiršti, kad mažas vaikas, nors fiziškai yra atsiskyręs nuo mamos, tačiau dvasiškai vis dar su ja susijęs. Vaiką supantis pasaulis yra jo fizinė aplinka, o mamos jausmai - jo jausmų, sielos aplinka.
7 būdai sustiprinti vaiko imunitetą | Tėvai
Sergančio vaiko slaugymas
„Sergančio vaiko slaugymas - tai ne „sedėjimas“ socialiniuose tinkluose ir pykimas ant vaiko, kodėl jis trukdo tėvams užsiimti sava veikla. Buvimas namie su sergančiu vaiku nėra atostogos. Tėvai turi pasirūpinti edukacija, režimu, tinkamu kaloražu maiste, žaidimais. Televizoriaus žiūrėjimas nėra geras laiko praleidimo būdas ir priemonė priversti vaiką atsigulti į lovą. Įtemptos smegenys energiją skiria filmo žiūrėjimui, o ne kovai su virusu taip tik dar labiau pasunkindamos simptomus. Geriau bus, jeigu mama atsiguls šalia, pakaitys pasaką“, - pataria medikė. Nederėtų skubinti vaiko kuo greičiau pasveikti ir nepagrįstai jaudintis patiems. „Neretai vos prasidėjus ligai duodame gerti priešuždegiminių vaistų, kuriais tik slopiname simptomus, tačiau nesutrumpiname ligos eigos, o kai kuriais atvejais dėl pašalinių vaisto poveikių dar labiau pakenkiame. Uždegimas yra organizmo ginklas prieš infekcijos sukelėją. Slopindami vaiko imunitetą vaistais prailginame sveikimo laiką“, - įspėja gydytoja. Pasak I. Plėštytės-Būtienės, vaiko imunitetas yra pritaikytas sirgti: „Pasistenkite tinkamai įvertinti pačio vaiko būklę, kritiškai įvertinkite, kas iš tikrųjų labiau kankinasi - jūs ar vaikas. Į vaiko ligos gydymą kišamės tik tada, kai vaikas prašo pagalbos: verkia, intensyviai kosti, neprakvėpuoja pro nosį, yra vangus, dažnai kvėpuoja, karščiuoja, nuolat prašosi paimamas ant rankų. Verta įsiklausyti ir į mamos intuiciją. Jeigu mamai labai neramu dėl vaiko sveikatos, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tačiau svarbu, kad nei mamos, nei daktarai nerašytų kontrolinio už patį vaiką, pavyzdžiui, skirdami antibiotikų, kai jie nėra būtini.“
Taisyklės dėl sergančių vaikų darželiuose
Nuo šiol nebegalioja ir dar vienas svarbus punktas - kad po ligos vaikas gali būti priimtas tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą. „Kartais vaikai neina į darželį ir ne dėl ligos, o iš tėvų vis tiek būdavo reikalaujama gydytojo pažymos. Tėvai užplūsdavo gydytojų kabinetus, nors vaikas ir nesirgdavo. Nuo šiol pažyma nebus būtina“, - sakė A. Žilinaitė. Tiesa, susimokėti už praleistas dienas kol kas tėveliai vis tiek turės, jei vaikas neturi pažymos iš gydytojo. Bet anot spaudos tarnybos patarėjos, šis klausimas taip pat svarstomas ir netrukus gali būti pakeistas.
Sloga - ne liga. Kaip anksčiau DELFI sakė vaikų ligų gydytoja, įstaigos „Mama aš sergu“ vadovė Indrė Plėštytė-Būtienė, jei vaikui nėra intensyvaus kosulio, slogos, karščiavimo, į darželį galima eiti. „Nedidelė sloga niekam darželyje nepadarys jokios žalos. Kitos šalys - tiek Skandinavai, tiek britai - leidžia su sloga, kosuliu ir temperatūra iki 37,5 vesti vaikus į darželį. Ir sergamumas ten yra visiškai toks pats. Anksčiau buvo taip, kad tėvai turėdavo eiti į darbus, todėl vesdavo į darželį net labai sergančius vaikus. Dėl to ta higienos norma ir buvo išleista, kad tėvai susiprotėtų. Bet priėjome kitą kraštutinumą - neduok Dieve, vaikas nusičiaudo, aplinkiniai į jį pasižiūri, kaip į valstybės priešą. Iš tiesų bent jau man sloga nėra baisi liga. Jei vaikas gerai jaučiasi ir jei tai jau antra stadija, užtenka karts nuo karto išsipūsti nosį, į darželį galima leisti“, - tvirtino medikė.
Pasak pašnekovės, ir sveikas žmogus gali apkrėsti kitus, mat mes visi savo viršutiniuose kvėpavimo takuose nešiojame daug dulkių, šiukšlių, virusų ir bakterijų. „Jei į vaiką patenka jam nepažįstamas virusas, jis sukels ligą. Vaikai dažniau serga, nes jie artimiau bendrauja vienas su kitu, nelaiko atstumo per ištiestą ranką kaip kad suaugusieji, dalinasi žaislais ir pan. Be to, jie kvėpuoja dažniau. Jų kvėpavimo dažnis didesnis, todėl oro filtravimas greitesnis.
Net ir laikantis aukščiausių „higienos normų“, per adaptacinį periodą darželyje dauguma vaikų suserga. Priežastis, kodėl vaikas, po vasaros atvestas į darželį, gana greitai suserga, paprasta - vaikas neturi susiformavusio imuniteto galybei virusų, kurie kolektyve greitai plinta. Be to, adaptacijos metu vaiko imunitetas savaime susilpnėja dėl išgyvenamo streso. Net jei vaikas į darželį eina linksmas ir puikiai ten jaučiasi, jo organizmui pasikeitusi gyvenimo tvarka yra didelis iššūkis. Vieni darželio virusai sukelia vadinamąsias peršalimo ligas (vaikas pradeda kosėti, sloguoti), kiti - viduriavimą ir pilvo skausmus. Viena vertus, kuo daugiau virusų vaikas pažins, tuo geriau formuosis jo imunitetas. Kad sergančio vaiko negalima vesti į darželį, savaime aišku. Peršalimo ligų požymius atpažinti nesunku: temperatūra, sloga, kosulys. Ypač greitai kolektyve plinta viduriavimo virusai. Jų nereikia painioti su vadinamuoju „adaptaciniu viduriavimu“, kai vaiko viduriai suskystėja dėl pasikeitusios mitybos ir streso. Viduriavimo sukeltų ligų prevencijai net mažiausi darželinukai mokomi plautis rankas po pasinaudojimo tualetu ir prieš valgį. Plaunant rankas su muilu, nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių bakterijų ir virusų. Žarnyno infekcija vaikas gali užsikrėsti ne tik per nešvarias rankas, bet ir per užkrėstą viduriavimą sukeliančiais virusais ir bakterijomis maistą, pvz., neplautas daržoves, vaisius. Taip yra dėl to, kad tas pirmasis, kuris „atneša virusą“ į grupę, užsikrečia namuose. Viduriavimą bei vėmimą sukeliantys virusai (ūmios žarnyno virusinės infekcijos) yra labai lakūs ir kibūs, todėl dažnai paguldo į lovas ištisas darželių grupes. Virusą ligonis išskiria ūmiu ligos periodu, vidutiniškai 4-6 dienas. Kadangi rotavirusai tokie atsparūs išorinėje aplinkoje, o jų užkrečiamoji dozė labai maža, jie plinta be galo greitai, ypač nesilaikant asmens higienos. Nuo viduriavimo virusų sukeltų ligų konkrečių vaistų nėra, gydymas tik simptominis. Sergant reikalingas poilsis, o pagrindinis gydymas - skysčių balanso organizme atkūrimas. Nuo pilvuko skausmų gydytojas gali patarti duoti spazmus mažinančių vaistų, nuo temperatūros - mažinančių karščiavimą, o žarnyno mikroflorai atstatyti bus skirta probiotikų. Probiotikų rekomenduojama vartoti kuo anksčiau, prasidėjus viduriavimui, ir tiek ilgai, kiek trunka viduriavimas. Probiotikai yra įtraukti į Europos vaikų gastroenterologų draugijos ūminio gastroenterito gydymo rekomendacijas, nes atsirado daug įrodymų, pagrįstų klinikinių tyrimų duomenimis, kad probiotikai skatina žarnų gleivinės gijimą veikdami per žarnyno imuninę sistemą ir didindami imunoglobulino А išsiskyrimą.
