Lietuvos darželiuose auginamų augalų įvairovė skirtingais istoriniais laikotarpiais buvo nevienoda ir reikšmingai keitėsi. Puošnių ir ištvermingų augalų iki 20 a. pradžios buvo nedaug. Gerokai mažiau auginta vienamečių gėlių, kurioms prižiūrėti reikia nemažai darbo ir laiko. Dažniausiai buvo auginami tik tie vienamečiai augalai, kurie subrandindavo sėklas.
Žinoma, kad iki 19 a. pabaigos (gal ir ilgiau) visų ar beveik visų kaimo darželiuose augintų augalų daigų ar sėklų žmonės gaudavo iš dvarų, klebonijų ar vienuolynų. Jeigu darželyje jos gerai augo ir gražiai žydėjo, šeimininkės sėklų ar daigų duodavo kaimynėms. Paprasti žmonės neturėjo galimybių gėlių parsigabenti iš tolesnių kraštų.
Svarbus veiksnys, lėmęs darželiuose auginamų augalų įvairovę, ypač iki 19 a. vidurio, buvo pačių augalų savybės. Dažniausiai auginti ne vien gražūs, bet ir kitaip naudingi augalai, kuriais galima gydytis, jie tinkami maistui pagardinti ar pritaikomi buityje - audiniams dažyti, praustis, vabzdžiams naikinti. Tik 19 a. antroje pusėje ėmė plisti gražiai augalai, neturintys kitų naudingų savybių.
Lietuvoje darželiuose visais laikais buvo labai mažai auginama šalyje savaime paplitusių laukinių augalų, nors tarp jų buvo nemažai gražių - daug gražesnių už kai kurias tų laikų darželio gėles. Iš laukinių augalų darželiuose beveik visada auginti vaistiniai putokliai, paprastosios bitkrėslės, trispalvės našlaitės, paprastosios pakalnutės. Visi kiti savaiminiai augalai, pvz., paprastieji burbuliai, triskiautės žibuoklės, lieknosios plukės, - gerokai rečiau.
Dauguma tradicinių darželių augalų yra kilę iš Pietų Europos, pvz., žaliosios rūtos, vaistiniai bijūnai, tikrosios levandos. Nemažai seniausiai auginamų augalų kilę iš Vidurio Europos pietinės dalies, pvz., mažosios žiemės, mėlynosios kurpelės, šiurpiniai gvazdikai ir kiti. Kai kurie iš Azijos kilę ir iki 18 a. auginti augalai į Lietuvą, o paskui ir į kaimo darželius, pateko jau daug amžių auginti Pietų Europoje, pvz., darželinės juodgrūdės, baltosios lelijos ir kiti. Iš Amerikos kilę augalai į Europą pradėti gabenti tik 16 a. pradžioje. Lietuvos dvarų ir vienuolynų soduose jų atsirado tik beveik po dviejų šimtmečių, o kai kuriuos imta auginti tik 18 a. pabaigoje ar 19 a.
Neatsiejama darželio dalis - ne tik jame augančios gėlės, bet ir dekoratyviniai krūmai. Jie paprastai būdavo sodinami prie darželio tvoros - šalia prieangio ir ties kampu. Sodinti ir kitose sodybos vietose - neretai prie kiemo tvoros, ties trobos galu. Beveik visur augintos paprastosios alyvos, darželiniai jazminai ir kelių rūšių erškėčiai, pasitaikydavo guobalapių ir baltųjų lanksvų, šermukšnialapių lanksvūninių, baltauogių meškyčių.
Kiekviename Lietuvos krašte darželiai buvo šiek tiek kitaip įrengiami ir tvarkomi, tačiau iki 20 a. pradžios regioniniai skirtumai beveik sunyko. Labai nedaug skyrėsi ir darželiuose auginami augalai. Šalies regionų darželiuose auginamų gėlių ir kitų augalų įvairovę dažniausiai lėmė ne skirtingos tradicijos, bet šaltiniai, iš kurių buvo įsigyjama augalų. Pvz., Žemaitijos dvarų parkuose ir soduose nuo seno dažniau buvo auginamos baltosios lanksvos, todėl to regiono darželiuose jos buvo įprasti krūmai. Pietų ir Rytų Lietuvoje baltųjų lanksvų beveik nebuvo, bet dažnai augintos guobalapės lanksvos. Šiaurės Lietuvos ir Dzūkijos darželiuose buvo labai paplitusios goštautinės gaisrenos, kitur jos augintos gerokai rečiau. Suvalkijos darželiuose paprastai augintos baltosios lelijos, o Žemaitijoje jos buvo retos - vietoj jų labai dažnai augintos raudonosios lelijos. Regioninė auginamų gėlių įvairovė beveik galutinai sunyko apie 20 a. vidurį.
Daržininkai bei sodininkai mėgėjai jau galvoja ir rūpinasi kokių sėklų įsigyti ir ką šiais metais pasisėti. Kviečiame susipažinti su tradiciniais senųjų darželių augalais Lietuvos sodybose. Gal ir Jūs prisiminsite malonius vakarus, prakvipusius leukonijų, rezetų ar bijūnų skleidžiamais aromatais. O tada susikursite ir užauginsite jaukų ir spalvingą darželį, kuriame pasikviesite draugus arbatos puodeliui ir ramiai atsipūsite po sunkių darbų….
Lietuvoje darželiais paprastai rūpinosi mergelės, tai buvo tartum jų vizitinė kortelė. Pagal darželį buvo sprendžiama ir apie sodybos šeimininkus. Skirtingose Lietuvos regionuose žolynų įvairovė skyrėsi. Manoma, kad tradiciniai kaimų darželiai atsirado po Valakų reformos XVI amžiaus antroje pusėje, valstiečiams pradėjus savarankiškai ūkininkauti. Kas lėmė augalų pasirinkimą? Tai augalų atsparumas vietinėms klimato sąlygoms, nesudėtinga priežiūra, dekoratyvumas, naudingos vaistinės, maistinės ar dažinės augalo savybės.
Lietuvos kaimų gėlių darželiuose vešančios ar auginamos vertingos augalų rūšys (kartais veislės) yra gamtos paveldo dalis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 metų vasario 5 dienos įsakymu Nr. DI-64 augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo suteiktas dekoratyvių augalų lauko kolekcijai „Senieji Lietuvos darželių augalai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“, esančiai Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Minimoje kolekcijoje saugomi šešiasdešimties senųjų darželių augalų rūšių pavyzdžiai ateities kartoms.
Mūsų aplinka nuolat keičiasi, atsivežam naujų augalų, todėl ir darželių augalų įvairovė, formos taip pat kinta. Pasak Gražinos Žumbakienės, iki Pirmojo pasaulinio karo lysvelių planas buvo ne itin prašmatnus: pagal tvorelę ar namo sieną sukastos pailgos lysvelės, o centrinės lysvelės buvo keturkampės ar apvalios. Tarpukaryje jau ruošė širdelės, rombo, mėnulio formos lysves. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, jos įgijo valstybingumo ženklų formą: Šaulių kryžius, Vyčio kryžius, Gedimino stulpus.
Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Stasė Dapkūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė ir Veisiejų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė (ekologė) Irma Maciulevičienė 2017-2019 metais inventorizavo augalus keturiasdešimtyje Lietuvos - Baltarusijos pasienio kaimo sodybų Kalvarijos, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės darželiuose. Sodybos želdinimo tikrumą apibūdina originali gamtinė medžiaga - vietiniai (savaiminiai) ir tradiciniais tapę svetimžemiai augalai. Visose inventorizuotose sodybose vyravo svetimžemių daugiamečių augalų rūšys. Svetimžemiai, kurie pritapo augti mūsų klimato sąlygomis ir buvo pamėgti sodybų šeimininkų, laikomi tradiciniais (senoviniais) darželio augalais.
Mylimiausi senoviniai darželių augalai, tarpstantys daugiau nei pusėje lankytų sodybų (skliaustuose nurodoma sodybų, kuriose buvo aptikti augalai, skaičius) buvo puikusis bijūnas (35), darželinė tulpė ir gvazdikinis serentis (33), poetinis narcizas (31), šluotelinis flioksas (2 nuotr.) ir šiurpinis gvazdikas (29), paprastosios alyvos (27), žalioji rūta (25 - 3 nuotr.), darželinė našlaitė (24), paprastasis buksmedis (23), didžiagraižis jurginas (4 nuotr.) ir tigrinė (raiboji) lelija (22 - 5 nuotr.), tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis bijūnas ir vaistinė medetka (21).
Tik 1-5 inventorizuotose sodybose aptikti tradiciniai augalai: armėninė žydrė, siauralapis bijūnas, balzaminis skaistenis, kvapioji dedešva, poetinis narcizas ʽPlenus’ (6 nuotr.), rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso (7 nuotr.), smulkialapis astrūnas, girinė tulpė, peletrūnas, paprastoji dumplūnė, kvapusis pelėžirnis, didysis žioveinis (8 nuotr.), darželinis šlamūnas, kvapioji našlaitė, pankolinė kinmėtė, vaistinė melisa, raudonoji monarda ir vaistinė agurklė (9 nuotr.).
Kai kurie svetimžemiai, tradiciniais laikomi senųjų darželių augalais, sulaukėjo, pradėjo plisti Lietuvoje, stumti vietines rūšis iš savo augimviečių. Norisi juos palyginti su moliūgėliu, kuris, pagal vaikystės laikų pasaką, apsigyveno šunelio būdoje, kad geraširdžiui šuneliui neliko vietos... Tokie „moliūgėliai“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. DI-810 pripažinti invaziniais augalais, kurie laikomi nepageidautinais ir naikintinais. Aptikti 7 rūšių invaziniai augalai: varpinė medlieva, gausialapis lubinas, muilinė guboja, bitinė sprigė, rykštenė (aukštoji ir kanadinė), dygliavaisis virkštenis.
Varpinė medleva kilusi iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje jos populiacija aptikta 1934 metais. Krūmas neišrankus Lietuvos klimatinėms sąlygoms, nereiklus dirvožemiui, gerai besidauginantis sėklomis ir atžalomis. Įvežtas į Lietuvą kaip dekoratyvus, tinkamas gyvatvorėms formuoti ir dar su valgomais vaisiais - tapo invaziniu.
Ne mažiau pavojingas savaiminiams Lietuvos augalams yra gausialapis lubinas, kilęs iš Šiaurės Amerikos, kaip nederlingas dirvas praturtinantis azotu ir dekoratyvus augalas. Deja, buvo neįvertintas jo agresyvus paplitimas. Taigi, kuo daugiau jį skinkime ir neleiskime brandinti sėklų, kad neplistų. Pasienio sodybų darželiuose buvo auginamos šio lubino veislės dviejose sodybose kasmet.
Muilinė guboja Lietuvoje įvežta, kaip kopas sutvirtinantis augalas, nes pasižymi plačiu šaknynu. Ją vis dar galima sutikti močiučių darželiuose, kaip dekoratyvų, kvepiantį ir tinkamą puokščių dekoravimui augalą.
Iš sprigių Lietuvoje savaiminė rūšis yra paprastoji sprigė. Tačiau darželiuose nuo XVII amžiaus pabaigos buvo auginama balzaminė sprigė, o vėliau atkeliavo smulkiažiedė ir bitinė sprigė (11 nuotr.). Bitinė sprigė - ateivė iš Himalajų kalnų. Tai iki 3 metrų aukščio užaugantis vienametis augalas. Jis žydi stambiais baltais, rausvais ar violetiniais žiedais, išbarsto sėklas sprogstant dėžutei. Kad neplistų, reikia neleisti subrandinti sėklų ir kelis kartus nušienauti.
Rykštenės yra ypatingai plintantys augalai. Keturios rykštenių rūšys: aukštoji, kanadinė, didžioji ir vėlyvoji, - laikomos invazinėmis. Visos kilusios iš Šiaurės Amerikos. Europos želdynuose želdynuose paplito XIX amžiuje. Kadangi rykštenės išoriškai panašios, nepavyko rasti duomenų nuo kada pradėtos veisti Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai. Iš sodybų darželių jos pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir kitas atviras buveines. Dabar visos invazinės rykštenių rūšys yra paplitusios beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes ir apleistuose žemės plotuose.
Dar vienas aptiktas invazinis augalas - dygliavaisis virkštenis (12 nuotr.). Tai vienametis laipiojantis, kvapniais žiedais moliūginių šeimos augalas iš Šiaurės Amerikos. Sulaukėjęs virkštenis Lietuvoje aptiktas 1987 metais. Dabar virkšteniai dažnai randami upių ir upelių pakrančių krūmynuose, užliejamose pievose. Pasitaiko dykvietėse, pakelėse, pamiškėse ir net pasėliuose. Visur sudaro tankius sąžalynus ir brūzgynus.
Savaiminiai augalai lankytų pasienio sodybų darželiuose sudarė apie 20 procentų visų aptiktų augalų. Remiantis literatūros šaltiniais, inventorizuotus tradicinius darželių augalus suskirstėme į grupes pagal auginimo pradžią darželiuose.
Nuo XIV-XV amžiaus darželiuose auginami:
- Vaistinis putoklis
- Vaistinis smidras
- Daugiametė saulutė
- Paprastoji pakalnutė
- Žalioji rūta
- Vaistinis skaistenis
XVI-XVII amžiuje darželiuose pasirodė:
- Aukštoji piliarožė
- Diemedis
- Poetinis narcizas
- Poetinis narcizas ʽPlenus’
- Šiurpinis gvazdikas
- Geltonoji viendienė
- Rusvoji viendienė
- Mažoji žiemė
- Darželinė tulpė
- Paprastasis sinavadas
- Paprastosios alyvos
XVIII-XIX amžiuje darželiuose auginamų augalų sąrašą papildo:
- Čiaudulinė kraujažolė (15 nuotr.)
- Darželinis gludas
- Didysis pentinius
- Šluotelinis flioksas
- Dailieji auskarėliai
- Goštautinė gaisrena
- Paprastoji kosmėja (16 nuotr.)
- Darželinis jazminas
- Plunksnialapė rudbekija
- Darželinė rožūnė
- Balzaminis skaistenis
XX amžiuje darželiuose ypač gausu naujų augalų. Juose vis daugiau auginama ne tik puikių vietinių, bet ir įvežtinių augalų rūšių. Nepamirštant, kad lietuvės darželyje nuo seniausių laikų veši vaistiniai, aromatiniai, prieskoniniai, dekoratyvūs ir kiti naudingi augalai (17 nuotr.), darželiuose auginamų augalų rūšių skaičius stipriai išsiplėtė. Beveik visus, aukščiau minėtus augalus galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode.
Užutrakio augalija: istoriniai E. F. Andrė želdynai ir laukinės gamtos stebuklai
Vėdrynas (Ranunculus), skaisčiai geltonas - šviečia, kaip pavasarinė saulė! Magiškos, švelnios aguonos (Rytinė aguona, Papaver orientale), spalvų įvairovė. Dekoratyvinis česnakas (Allium), smulkūs balti žiedai, kvepiantis. Vėdrynas (Ranunculus) baltas, purus, pilnaviduris. Išskirtinė skinta gėlė. Pakalnutės (Convallaria, Lily of Valley) skintos - kvapnios ir nepakeičiamos.
Ananasinė mėta (Mentha rot.). Švelnaus aromato, šiek tiek vaisinio skonio mėta. Lapai margi - žali su baltomis dėmelėmis. Žydi šviesiai rožiniais žiedeliais VIII mėn. Tinka pusiau saulėta ar pavėsinga vieta. Kompaktiškas, žemaūgis. Užauga iki 30 cm aukščio ir 30 cm pločio.
Visžalis krūmas, besidriekiančiomis pagal žemę šakomis. Augdamas atvirose vietose siekia iki 25 cm aukščio. Tinka pusiau saulėta vieta.
Tinka saulėta vieta. Užauga iki 80-90 cm aukščio. Žiedai oranžiniai. Žydi VII mėn. Dirvai nereikli. Stambus žiedas, daugiametė.
Tinka saulėta vieta. Užauga iki 75-100 cm aukščio. Žiedai šviesiai rožiniai. Lapai pilkšvi. Žydi VI-VII mėn. Stambus žiedas, daugiametė.
Tinka saulėta vieta. Užauga iki 100 cm aukščio. Žiedai rožiniai. Žydi VI-VII mėn.
Rausvi lapeliai, pereinantys į violetinę spalvą. Auga 50 cm aukščio ir 45 cm pločio. Žydi VI-VII mėn rausvais žiedeliais. Dirva vidutinio drėgnumo ir derlingumo.
Labai tamsiai rudi lapeliai. Auga 15 cm aukščio ir 20 cm pločio. Žydi VI-VII mėn rausvais žiedeliais. Dirva vidutinio drėgnumo ir derlingumo.
Auga 35 cm aukščio. Žydi VII-VIII mėn baltais žiedais. Lapai tamsiai raudoni. Dirva vidutinio drėgnumo ir derlingumo.
Vieta saulėta ar dalinis pavėsis. Žiemoja gerai. Auga 30 cm aukščio ir 40 cm pločio. Žydi VI mėn ryškiai raudonais žiedais. Lapai žali. Dirva vidutinio drėgnumo ir derlingumo.
Auga 50 cm aukščio ir 50 cm pločio. Žydi VII-VIII mėn baltais žiedais. Lapai stambūs rausvai sidabriniai. Dirva vidutinio drėgnumo ir derlingumo.
Auga 50 cm aukščio ir 50 cm pločio. Žydi VII-VIII mėn baltais žiedais. Lapai tamsiai bordo. Dirva vidutinio drėgnumo ir derlingumo.
Auga 50 cm aukščio ir 50 cm pločio. Žydi VI-VIII mėn ryškiai raudonais žiedais. Lapai žali. Dirva vidutinio drėgnumo ir derlingumo.
Lapai turi rausvą atspalvį, stipriai karpyti, rudenį augalas parausta. Žydi baltais žiedais VI-VII mėn. Tinka pusiau saulėta ar pavėsinga vieta.
Užauga iki 1,5-1,8 m aukščio ir 1 m pločio. Žydi baltais žiedais VI-VII mėn. Mėgsta vidutiniškai derlingą ir drėgnesnę dirvą.
Labai tamsi. Augalo aukštis apie 50 cm. Lapai rudi. Žiedų spalva šviesiai rožinė, pereinanti į tamsesnę rožinę spalvą. Kontrastuoja su lapais.Stiprūs stiebai išlaiko žiedynus stačiai, neišlinksta. Žydi VIII mėn. Tinka sodinti ir saulėtose, ir pavėsingose vietose.
Pilnas, tankus žiedynas alyviškos spalvos. Žydi VII mėn. Užauga iki 60 cm aukščio. Lapai tamsiai žali, blizgūs. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą. Derinkite kartu su melsvėmis, paparčiais.
Kremiškai balti žiedynai ant tvirtų ilgų stiebų. Užauga iki 75 cm aukščio ir 40 cm pločio. Lapai žalios spalvos. Žydi VII-VIII mėn. Kininės astilbės pakenčia ir salėtą vietą, tačiau labiausiai joms patinka pusiau saulėta ar pavėsis. Dirvožemis derlingas ir vidutiniškai drėgnas. Vėlyvo žydėjimo.
Tankiai išsidėstę žiedeliai sudaro tankias, ilgas šluoteles ant tvirtų, stačių stiebų. Užauga iki 70 cm aukščio ir 40-50 cm pločio. Žiedai tamsiai rožiniai. Lapai blizgūs, žali. Žydi VIII mėn. Patinka pavėsinga vieta, bet gali augti ir saulėtoje vietoje.
Aukštos astilbės su tvirtais, ilgais, tankiais žiedynais. Žiedynai švelniai rožinės spalvos. Lapai žali. Užauga iki 120 cm aukščio ir 100 cm pločio. Žydi VII-VIII mėn.
Aukšta, tvirta astilbė. Žiedynai ilgi, apie 30 cm, raudoni, saulėje gali būti šviesesni. Augalas užauga iki 100-120 cm aukščio ir 50 cm pločio. Lapai žalios spalvos. Žydi VII-VIII mėn. Kininės astilbės pakenčia ir saulėtą vietą, tačiau labiausiai joms patinka pusiau saulėta ar pavėsis.
Kompaktiška, nedidukė astilbė. Žydi violetiniais žiedais VIII-IX mėn. Užauga iki 20-25 cm aukščio ir 25-30 cm pločio. Lapai žali. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Gražu auginant didesnėmis grupėmis, galima pritaikyti ir kaip gėlyne tarpus užpildantį augalą.
Vėlyva. Žydi rožinės spalvos žiedynais. Žydi VIII-IX mėn. Užauga iki 50 cm aukščio. Lapai sodriai žali. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą.
Įdomi astilbių veislė. Kontrastingai atrodo tamsiai bordo žiedstiebiai aplipę tankiai pieno baltumo žiedeliais. Augalo aukštis 60 cm, plotis 40 cm. Lapai tamsiai žali. Žydi VII-VIII mėn. Patinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Vėlyvas. Žydi baltos spalvos žiedynais. Gana ilgas žydėjimas. Žydi VIII mėn. Užauga iki 60 cm aukščio. Lapai žali. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą.
Žydi rožiniais žiedais VII-VIII mėn. Užauga iki 45-50 cm aukščio. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Žydi baltais žiedais VIII mėn. Užauga iki 50 cm aukščio. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Žydi baltais žiedais VII-VIII mėn. Užauga iki 60 cm aukščio. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Žydi rausvais žiedais VII mėn. Užauga iki 50 cm aukščio. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Žydi raudonais žiedais VII mėn. Užauga iki 50-60 cm aukščio. Tamsiai žali lapai. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Žiedai rožinės spalvos, žydi VI-VII mėn. Užauga iki 60 cm aukščio. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Gausiai žydinti. Tvarkingas, purus žiedynas lašišiškai rožinės spalvos. Užauga iki 35-40 cm aukščio ir 30-40 cm pločio. Lapai blizgūs, tamsiai žalios spalvos. Žydi VII mėn. Patinka pusiau saulėta vieta ar pavėsis. Dirvožemis derlingas ir vidutiniškai drėgnas.
Žydi baltais ilgais žiedynais VII-VIII mėn. Užauga iki 80 cm aukščio. Lapai žali. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Žydi baltais žiedais VII mėn. Užauga iki 60 cm aukščio. Įspūdinga atrodo tamsūs žiedkočiai. Lapai tamsiai žali. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Įdomi astilbių veislė. Lapai išmarginti rudai žaliomis spalvomis. Gražiai atrodo pavėsingame gėlyne toks spalvų žaismas per visą šiltąjį sezoną. Žydi VII mėn. Žiedų spalva šviesiai rožinė. Augalo aukštis apie 50 cm.
Žydi šviesiai rausvais ilgais žiedynais VII mėn. Užauga iki 50-60 cm aukščio. Lapai žali. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Žydi tankiais ryškiais žiedynais. Augalo aukštis 70 cm, plotis 60 cm. Žiedai tamsiai raudoni, burgundiški. Lapai tamsiai žali. Žydi VII-VIII mėn. Geriausia auginti pusiau pavėsyje arba pavėsingoje vietoje.
Žydi tankiais ilgais žiedynais. Gana aukšta gėlė - 75-90 cm aukščio, 45-50 cm pločio. Žiedai švelniai rožiniai. Lapai tamsiai žali. Geriausia auginti pusiau pavėsyje arba pavėsingoje vietoje. Patinka derlinga dirva.
Žydi raudonais žiedynais VII mėn. Užauga iki 40 cm aukščio. Lapai žali. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą.
Žydi raudonais žiedais VII mėn. Užauga iki 60 cm aukščio. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Žydi raudonais žiedynais VII mėn. Užauga iki 50-60 cm aukščio. Lapai žali. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą.
Žydi rausvais, šiek tiek kvapniais žiedynais VII-VIII mėn. Užauga iki 50-60 cm aukščio. Lapai tamsiai žali, blizgantys. Augalas gražiai atrodo ir nežydintis dėl atraktyvių lapų. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą.
Žydi ryškiai raudonos (granatinės) spalvos žiedais. Ištęstas žydėjimas, nes žiedeliai prasiskleidžia ne vienu metu.Žydi VII-VIII mėn. Užauga iki 60 cm aukščio. Lapai žali. Galima auginti ir saulėtoje vietoje. Tačiau labiausiai tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Purūs, švelniai rožiniai žiedai išsidėstę ant tamsių, tvirtų stiebų. Užauga iki 60-70 cm aukščio ir 45-50 cm pločio. Lapai tamsiai žalios spalvos. Žydi VII mėn. Pakenčia ir saulėtas vietas, tačiau labiausiai patinka pusiau saulėta vieta ar pavėsis. Dirvožemis derlingas ir vidutiniškai drėgnas.
Vėlyvesnė astilbė. Žydi alyvinės spalvos žiedais, kurie nužydin išblunka beveik iki baltos spalvos. Žydi VIII mėn. Užauga iki 80 cm aukščio. Lapai žali. Galima auginti ir saulėtoje vietoje. Tačiau labiausiai tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą.
Žydi ilgais rožiniais žiedynais VII-VIII mėn. Užauga iki 60 cm aukščio. Lapai žali su tamsiai rausvu atspalviu. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis.
Kompaktiška, skleidžia kvapą. Žiedeliai rožinės spalvos, sutelkti į ilgus žiedynus. Žydi gan ilgai VII-VIII mėn. Užauga iki 40 cm aukščio. Lapaii žali, blizgūs. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą. Derinkite kartu su melsvėmis, paparčiais.
Įdomūs žiedynai - viename galima rasti nuo rožinių iki baltų žiedelių. Aukštis 70-80 cm, plotis 45-50 cm. Lapai tamsiai žali. Geriausia auginti pusiau pavėsyje arba pavėsingoje vietoje. Patinka derlinga dirva.
Puri, baltai žydinti astilbė su tamsiais stiebais. Užauga iki 50 cm aukščio ir 30 cm pločio. Lapai tamsiai žalios spalvos. Žydi VII-VIII mėn. Patinka pusiau saulėta vieta ar pavėsis. Dirvožemis derlingas ir vidutiniškai drėgnas.
Žydi švelniai rožinės spalvos puriais žiedynais. Ankstyva. Žydi VII mėn. Užauga iki 40 cm aukščio. Lapai žali. Galima auginti ir saulėtoje vietoje. Tačiau labiausiai tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą.
Žydi baltos spalvos žiedynais. Gana ilgas žydėjimas. Žydi VII mėn. Užauga iki 60 cm aukščio. Lapai žali. Tinka pusiau pavėsis ar pavėsis. Mėgsta derlingą, vidutinio drėgnumo dirvą.
Kompaktiška. Baltai žydinti astilbė su raudonos spalvos stiebais. Užauga iki 30 cm aukščio ir 20 cm pločio. Lapai tamsiai žalios spalvos. Žydi VII mėn. Patinka pusiau saulėta vieta ar pavėsis. Dirvožemis derlingas ir vidutiniškai drėgnas.
Tankus žiedynas. Spalva rožinė. Užauga iki 60 cm aukščio ir 40 cm pločio. Lapai žalios spalvos. Žydi VII mėn. Patinka pusiau saulėta vieta ar pavėsis. Dirvožemis derlingas ir vidutiniškai drėgnas. Patartina kasmet papildyti kompostu ar patręšti mineralinėmis trąšomis.
Kompaktiška. Žiedyno spalva rožinė su pilkšvu dūminiu atspalviu. Užauga iki 50 cm aukščio ir 40 cm pločio. Lapai žalios spalvos. Žydi VII mėn. Patinka pusiau saulėta vieta ar pavėsis. Dirvožemis derlingas ir vidutiniškai drėgnas.
Labai tankus žiedynas. Spalva balta. Užauga iki 60 cm aukščio ir 40 cm pločio. Lapai tamsiai žalios spalvos. Žydi VII mėn. Patinka pusiau saulėta vieta ar pavėsis. Dirvožemis derlingas ir vidutiniškai drėgnas. Patartina kasmet papildyti kompostu ar patręšti mineralinėmis trąšomis.
Tinka saulėta, pusiau saulėta vieta. Užauga iki 70 cm aukščio. Žiedai rožiniai, žydi VI - VIII mėn. Mėgsta derlingą, drėgną dirvą.
Tinka saulėta, pusiau saulėta vieta. Užauga iki 70 cm aukščio. Žiedai rožiniai, žydi VI - VIII mėn. Mėgsta derlingą, drėgną dirvą.
Tankus, gausiai žydintis astras. Užauga iki 70-80 cm, greitai besiplečiantis. Tinka didesniems gėlynams, sodinti į masyvus. Žydi švelniai alyvine spalva IX mėn. Visiškai nereiklus, atsparus augalas.
Aukštas, tvirtas, stipriai šakotas astras. Užauga iki 150 cm aukščio ir 90 cm pločio. Žiedynai dideli, tankūs, baltos spalvos. Pradeda žydėti gan anksti, VIII-X mėn. Nereiklus augalas augimo sąlygoms. Toleruoja saulės atokaitą ir dalinį pavėsį.
Tankus keras su smulkiais lapukais ir gausiai apsipylęs smulkiais žiedukais. Žydi švelniai rožine spalva IX-X mėn.
Kompaktiškas, tvirtas, pusavalis keras. Atsparus miltligei. Užauga iki 50 cm aukščio ir 40-45 cm pločio. Žiedai levandų mėlynumo, žiedo skersmuo apie 4 cm. Žydi gausiai VIII-X mėn. Stiebeliai labai tankiai šakoti. Nereiklus augalas augimo sąlygoms.
Kompaktištas, taisyklingos formos kerelis. Užauga iki 25-30 cm aukščio ir 35-40 cm pločio. Žydi ryškiai rožiniais žiedeliais IX-X mėn. Rudenį gėlynui suteikia ryškios spalvos. Galima naudoti gėlynų apvadams, alpinariumuose, lauko vazonuose.Tinka saulėta vieta.
Kompaktištas, taisyklingos formos kerelis. Užauga iki 40 cm aukščio ir 40-45 cm pločio. Žydi baltais žiedeliais IX-X mėn. Dėl tankaus kero ir gausaus žydėjimo rudenį, tinka sodinti didelių gėlynų priekyje kaip apvadą. Tinka saulėta vieta.
Užauga iki 35-40 cm aukščio. Žydi violetiniais žiedeliais IX-X mėn. Alpinariumo augalas. Labai anksti pradeda žydėti, jau nuo vidurvasario. Įdomiai atrodo tamsūs žiedkočiai. Žydi mėlyna spalva VII-VIII mėn. Puikiai atrodo keras ir po žydėjimo. Užauga iki 50 cm aukščio ir 50 cm pločio. Lapai žal.
Nereiklus augalas augimo sąlygoms. Stipriai šakotas kerelis su smulkiais, žvagždutės formos žiedeliais. Žydi ilgai ir taip gausiai, kad savo mažais žiedeliais tiesiog uždengia visą augalą. Užauga iki 50-60 cm aukščio ir 60 cm pločio. Pradeda žydėti anksti, žydėjimo laikas VIII-X mėn. Lapai gan smolkūs, žali.
Anksti pradeda žydėti - nuo liepos mėn. Platūs lapai, alyviškai melsvi žiedai. Užauga iki 70-80 cm aukščio ir 50 cm pločio. Žydi gausiai VII-IX mėn. Nereiklus augalas augimo sąlygoms. Gali augti ir prastoje žemėje. Tinka saulėta, pusiau saulėta vieta.
Užauga iki 90-120 cm aukščio. Lapai tamsūs, turi juosvą atspalvį. Žydi baltai rožiniais žiedeliais IX-X mėn. Atsparus miltligei.
Pilnaviduriai, dideli žiedeliai. Žydi mėlyna spalva VIII-X mėn. Užauga iki 90 cm aukščio ir 70 cm pločio. Lapai siauri, pailgi. Nereiklus augalas augimo sąlygoms.
Pilnaviduriai, dideli žiedeliai. Žydi alyviškai rožine spalva VIII-X mėn. Užauga iki 90 cm aukščio ir 70 cm pločio. Lapai siauri, pailgi. Nereiklus augalas augimo sąlygoms.
Ryškus akcentas rudenį. Užauga iki 50 cm aukščio. Žydi raudonais žiedeliais su violetiniu atspalviu IX-X mėn. Taisyklingos formos kerelis. Tinka saulėta vieta.
Labai puošni ašuotė, turinti lengvumo įspūdį ir šilkinį blizgesį. Daugiametė Lietuvos klimate. Užauga iki 70 cm aukščio ir apie 80 cm pločio. Žydėti pradeda nuo rugpjūčio šviesiai žalsvais žiedynais su šilko blizgesiu. Rudenį pereina į rudą, šiaudinę spalvą. Lapai siauri, ilgi, žali. Tinka pusiau pavėsinga vieta arba pavėsis. Žydi baltais žiedeliais V-VI mėn. Užauga iki 80 cm aukščio.
tags: #darzelio #geles #pavadinimai
