Prasidėjus atostogų sezonui, darbuotojams neretai kyla klausimų apie atostogas ir jų apmokėjimo tvarką. Šiame straipsnyje aptarsime darželio auklėtojų atostoginių skaičiavimo tvarką, atsižvelgiant į Darbo kodekso nuostatas ir Vyriausybės nutarimus.
Pagrindinės Atostogų Nuostatos
Už išdirbtus pilnus metus kiekvienam darbuotojui priklauso ne mažiau nei 20 darbo dienų (d. d.) atostogų. Darbdavys gali nustatyti didesnį dienų skaičių. Jei darbuotojas pradėjo dirbti naujame darbe, jis įgyja teisę paprašyti atostogų tik po 6 mėnesių. Atostoginiai turi būti išmokėti iki atostogų pradžios. Jei jie išmokami pavėluotai, darbuotojas įgyja teisę į tiek atostogų dienų, kiek jie buvo pavėluotai išmokėti, jei jis pateikė prašymą per 3 darbo dienas. Kadangi yra sudėtinga greitai paskaičiuoti atostoginius, dažnai yra mokamas avansas, arba atostoginiai išmokami kartu su darbo užmokesčiu pagal darbuotojo prašymą. Atostoginiai skaičiuojami tik už darbo dienas, kurios papuola į atostogų intervalą.
Kiekvieną mėnesį darbdavys darbuotojui privalo pateikti darbo užmokesčio paskaičiavimo lapelį, kuriame nurodomas priskaičiuotas darbo užmokestis ir dirbtos darbo dienos (valandos).
Atostoginių Skaičiavimo Principai
Atostoginių suma už vieną darbo dieną yra lygi vidutiniam asmeniniam darbuotojo dienos darbo užmokesčiui, kuris yra paskaičiuotas pagal trijų iki atostogų buvusių mėnesių darbo užmokestį ir dirbtas dienas. Į vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi priedai, priemokos ir premijos, jei jie susiję su jau įvykdyto darbo rezultatais. Premijos jubiliejaus proga, premijos už tai, kad paskatinti dirbti geriau ateityje, ar pajamos natūra dėl įmonės automobilio naudojimo nėra įtraukiamos į atostoginių skaičiavimą. Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojas gali gauti tik nutrūkus darbo sutarčiai. Jei darbuotojas sukaupia daugiau nei už tris metus nepanaudotas atostogas, darbdavys turi teisę senesnes nei 3 metų sukauptas nepanaudotas atostogas „nubraukti”, bet gali ir „nenubraukti”.
Pokyčiai Dėl Reformų ir Karantino
Nuo 2020 metų buvo numatyti pakeitimai LR Vyriausybės nutarimui 679 „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos“. Sumažėjo ugdymo reikmių koeficientai, padidėjo grupės valandų skaičius per savaitę ikimokykliniam ugdymui. Pokyčiai atsirado dėl vykdomų biudžete reformų, karantino ir ekstremalios situacijos. Visi pakeitimai numatyti su tikslu skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams. Lėšos veiklai vykdyti planuojamos prieš kalendorinių metų pradžią. Todėl kai nuo rugsėjo įsigaliojo įstatymo XIII-198 5 priedas, kuriame numatyti didesni pedagogų pereiginės algos koeficientai, ypač ikimokyklinio ugdymo pedagogų, švietimo įstaigų vadovai privalėjo įvertinti galimus variantus, kaip padidinti darbo užmokesčio fondą iš turimų ir papildomai gaunamų lėšų. Vertinti reikia ne tik pareiginės algos pastoviąją dalį, bet ir darbą naktį, švenčių dienomis, priemokas, apmokėjimus už pavadavimą.
Švietimo įstaigos lėšas, skirtas darbo užmokesčiui, gauna iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Taip pat įstaiga gali dalyvauti projekto vykdyme ir tokiu būdu gauti lėšų papildomai. Viena iš Darbo kodekso naujovių - galima keisti galiojančią darbo sutartį į projektinio darbo sutartį, nustatant terminą ne ilgesnį nei penkeri metai.
Neapmokestinamas Pajamų Dydis (NPD)
Š. m. liepos mėnesį buvo pakeista formulė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo. Mėnesio NPD = 400 - 0,19 x (darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis - 607 Eur). Darbuotojo, kurio mėnesinis atlyginimas 2020 m. neviršys 607 Eur (MMA), mėnesio neapmokestinamosios pajamos laikomos 400 Eur. Individualus NPD nebuvo pakeisti. Valstybė nenumatė prievolės darbdaviams atlikti perskaičiavimus nuo metų pradžios. Todėl pedagogai, kurie norėtų perskaičiuoti NPD nuo metų pradžios, turi kreiptis į darbdavį su atskiru prašymu.
Vidutinio Darbo Užmokesčio (VDU) Apskaičiavimas
Nuo š. m. rugpjūčio 4 dienos įsigaliojo nutarimo 496 nauja redakcija dėl vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo. Įvesta nauja sąvoka - įmonės darbo grafikas - suprantama kaip darbdavio administracijos darbo grafikas. Be to, patikslinta, kad skaičiuojant VDU, jei darbuotojas dirbo ne penkių ar šešių darbo dienų per savaitę režimu arba kasdienė valandų norma yra skirtinga, reikia skaičiuoti valandinį VDU.
Premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kad būtų galima taikyti šį atostoginių apskaičiavimo būdą, darbuotojo darbo sutartyje turėtų būti nustatyta darbo laiko norma, kiek jis vidutiniškai turi dirbti, pavyzdžiui, per savaitę. Pavyzdžiui, mokytojui numatyta dirbti 1512 valandų per darbo metus, darbo laiko režimas 6 darbo dienos per savaitę, darbo laiko norma 36 valandos per savaitę. 2020 metais savaičių yra 52,29, darbo valandų 1882 (52,29*36). Atostogų valandos 370 (1512 - 1882=370).
Svarbu pažymėti, kad pedagogams valandos įkainis gali būti nustatomas skirtingai, kai nustatomas valandos įkainis dėl pavadavimo ir kai nustatomas valandos įkainis dėl atostoginių, ligos, mamadienių skaičiavimo. Skaičiuojant VDU dėl ligos ar atostoginių, taikoma įprastinė tvarka, kaip aprašyta 496 nutarime. Tačiau nustatant darbo užmokestį dėl pavadavimo, galima taikyti kitokią taisyklę.
Pavyzdžiui, darbuotojui nustatytas koeficientas 8,01, darbo režimas 5 darbo dienos per savaitę, darbo norma 36 valandos per savaitę. Mėnesio atlyginimas 8,01*176=1409,76 eurų, metų darbo užmokesčio fondas 1409,76*12= 16917,12 eurų. 2020 metais darbo dienų yra 253, savaičių 52,29, darbo valandų 1882 (52,29*36). Darbuotojas dirba 42 savaitės arba 213 dienų (1512 valandų) ir 40 dienų (370 valandų) atostogauja, iš viso 1882 valandos. Vienos valandos įkainis 16917,12/1882=8,99 eurai.
Kasmetinės Atostogos Pedagogams
Nors pedagogams atostogos suteikiamos paprastai mokinių atostogų metu vasarą, tačiau atnaujintame Darbo kodekse numatyta, kad darbdavys privalo suteikti kasmetines atostogas tada, kai darbuotojas pageidauja ir kai jo prašymas yra pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d. 4 p.). Visais atvejais svarbu numatyti, kad jei mokytojas atostogauja ne vasarą, jo darbo valandų skaičius per mokslo metus negali pasikeisti. Pavyzdžiui, mokytojas paprašė atostogų vasario mėnesį 5 darbo dienas arba 36 valandas. Tai reiškia, kad jo darbo valandų iki mokinių atostogų lieka 1512-36=1476. Vasara, kai mokiniai atostaus, jam teks 35 darbo dienų atostogos, o 36 valandas vasarą reikės atidirbti.
Svarbu prisiminti, kad teisę į pailgintas atostogas turi mokytojai, kurie dirba pagal bendrojo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, švietimo įstaigų specialistai, kurie teikia psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pedagoginę pagalbą mokiniams. Prasidėjus atostogų sezonui darbuotojams neretai kyla klausimų apie atostogas ir jų apmokėjimo tvarką. Už išdirbtus pilnus metus kiekvienam darbuotojui priklauso ne mažiau nei 20 d. d. atostogų. Darbdavys gali nustatyti didesnį dienų skaičių. Atostoginiai turi būti išmokėti iki atostogų pradžios. Jei jie išmokami pavėluotai, darbuotojas įgyja teisę į tiek atostogų dienų, kiek jie buvo pavėluotai išmokėti, jei jis pateikė prašymą per 3 d. d. Kadangi yra sudėtinga greitai paskaičiuoti atostoginius, dažnai yra mokamas avansas, arba atostoginiai išmokami kartu su darbo užmokesčiu pagal darbuotojo prašymą. Atostoginiai skaičiuojami tik už darbo dienas, kurios papuola į atostogų intervalą. Atostoginių suma už vieną darbo dieną yra lygi vidutiniam asmeniniam darbuotojo dienos darbo užmokesčiui, kuris yra paskaičiuotas pagal trijų iki atostogų buvusių mėnesių darbo užmokestį ir dirbtas dienas. Į vidutinį darbo užmokestį įtraukiami visi priedai, priemokos ir premijos, jei jie susiję su jau įvykusio darbo rezultatais. Premijos jubiliejaus proga, premijos už tai, kad paskatinti dirbti geriau ateityje, ar pajamos natūra dėl įmonės automobilio naudojimo nėra įtraukiami į atostoginių skaičiavimą. Kompensacija už nepanaudotas atostogas darbuotojas gali gauti tik nutrūkus darbo sutarčiai. Jei darbuotojas sukaupia daugiau nei už tris metus neišnaudotas atostogas, darbdavys turi teisę senesnes nei 3 metų sukauptas nepanaudotas atostogas „nubraukti”, bet gali ir „nenubraukti”. Jei darbuotojas pradėjo dirbti naujame darbe, jis įgyja teisę paprašyti atostogų tik po 6 mėn.
Pedagoginis darbas yra viena iš tų profesijų, kurioms keliami ne tik itin aukšti kvalifikaciniai, bet ir emocinio atsparumo reikalavimai. Nuolatinis bendravimas su mokiniais, tėvais, pasiruošimas pamokoms ir administracinė našta lemia, jog mokytojai patiria didesnę psichofizinę įtampą nei daugelio kitų sričių darbuotojai. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir poįstatyminiai aktai numato specifines garantijas švietimo darbuotojams, iš kurių svarbiausia - pailgintos kasmetinės atostogos. Nors bendrieji principai daugeliui yra žinomi, praktikoje dažnai kyla klausimų dėl atostogų skaičiavimo, jų skaidymo dalimis, apmokėjimo tvarkos ar derinimo su „mamadieniais”. Pagal galiojantį Darbo kodeksą ir Vyriausybės nutarimus, pedagoginiams darbuotojams yra nustatytos pailgintos atostogos. Standartiniam darbuotojui Lietuvoje priklauso 20 darbo dienų atostogų, tačiau mokytojams šis skaičius yra dvigubai didesnis. Pedagogams suteikiamos 40 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama penkias dienas per savaitę). Svarbu pabrėžti, kad šios pailgintos atostogos priklauso ne visiems mokykloje dirbantiems asmenims, o tik tiems, kurių pareigybės įtrauktos į specialų patvirtintą sąrašą. Techniniam personalui, bibliotekininkams (jei jie neatlieka pedagoginio darbo) ar administracijos darbuotojams, kurie neturi pedagoginių valandų, taikomos bendrosios Darbo kodekso nuostatos, t. y. 20 darbo dienų.
Vienas dažniausių mitų švietimo sektoriuje yra susijęs su darbo krūviu. Neretai klaidingai manoma, kad jei mokytojas dirba ne visu etatu (pavyzdžiui, 0,5 ar 0,25 etato), jam priklauso proporcingai mažiau atostogų dienų. Tai yra netiesa. Net ir dirbant vos keletą valandų per savaitę, pedagoginiam darbuotojui priklauso tos pačios 40 darbo dienų kasmetinių atostogų. Skiriasi tik atostoginių dydis, kadangi jie skaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU).
Daugeliui Lietuvos darbuotojų už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje (daugiau nei 10 metų) priklauso papildomos atostogų dienos. Tačiau pedagogų situacija čia yra specifinė. Įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad 40 darbo dienų yra pakankama garantija, kuri jau viršija standartines normas, todėl papildomos dienos už stažą nesumuojamos. Visgi, čia yra viena svarbi išimtis: kolektyvinė sutartis. Jeigu jūsų švietimo įstaigoje ar šakos kolektyvinėje sutartyje yra numatytos palankesnės sąlygos, tuomet gali būti taikomos papildomos dienos ir už stažą. Nors stažo atostogos dažniausiai netaikomos, teisė į papildomas poilsio dienas auginantiems vaikus pedagogams galioja taip pat, kaip ir visiems kitiems darbuotojams. Šios dienos yra apmokamos vidutiniu darbo užmokesčiu ir nėra išskaičiuojamos iš kasmetinių atostogų. Mokytojams dažnai kyla praktinis klausimas: kaip pasinaudoti šia diena, kai vyksta pamokos? Teisiškai, darbdavys privalo suteikti šią dieną darbuotojo prašymu.
Pedagogų darbas pasižymi sezoniškumu, todėl ir atostogų grafikas yra glaudžiai susijęs su ugdymo procesu. Pagrindinė taisyklė yra ta, kad kasmetinės atostogos pedagogams suteikiamos mokinių vasaros atostogų metu. Tačiau Darbo kodeksas nedraudžia atostogauti ir kitu laiku, jei tai suderinama su darbdaviu. Tai gali būti aktualu mokinių rudens, žiemos ar pavasario atostogų metu. Svarbu suprasti, kad mokinių atostogos automatiškai nereiškia mokytojų atostogų. Mokinių atostogų metu mokytojai paprastai dirba: ruošia metodinę medžiagą, dalyvauja kvalifikacijos kėlimo renginiuose, posėdžiuose ar veda konsultacijas. Taip pat galimos situacijos, kai pedagogui reikia laisvų dienų „viduryje” mokslo metų dėl asmeninių priežasčių. Nors darbdavys turi teisę nesutikti, jei tai trikdo ugdymo procesą, abipusiu susitarimu atostogos gali būti suteikiamos dalimis.
Mokytojų atostoginiai skaičiuojami pagal trijų paskutinių mėnesių, einančių prieš atostogų mėnesį, vidutinį darbo užmokestį (VDU). Atostoginiai turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogų pradžią. Jei atostoginiai vėluoja, darbuotojas turi teisę reikalauti, kad atostogos būtų pratęstos tiek dienų, kiek buvo vėluojama sumokėti, už tą laiką mokant atostoginius.
Be kasmetinių atostogų, pedagogai turi teisę ir pareigą tobulinti kvalifikaciją. Švietimo įstatymas numato, kad mokytojai kvalifikacijai tobulinti turi teisę į ne mažiau kaip 5 dienas per metus. Tai nėra poilsio atostogos - tai laikas, skirtas mokymams, seminarams ar konferencijoms. Taip pat egzistuoja ilgesnės trukmės atostogos moksliniam ar kūrybiniam darbui (pavyzdžiui, vadovėlio rašymui ar disertacijos rengimui). Tokios atostogos gali trukti iki vienerių metų.
Taip, ir tai yra dažniausia praktika švietimo sektoriuje vasaros metu. Jei nutraukiate darbo sutartį, darbdavys privalo išmokėti piniginę kompensaciją už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Atšaukti iš atostogų galima tik darbuotojui sutikus. Darbdavys negali vienašališkai nutraukti jūsų poilsio, nebent tai būtų ekstremali situacija, tačiau net ir tuomet reikalingas darbuotojo sutikimas.
Ne tiesiogiai. Jūsų atostoginiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio. Jei dėl „langų” ar mažesnio krūvio jūsų mėnesinis atlyginimas buvo mažesnis, tai atsispindės ir VDU skaičiavime. Esu pensininkas, dirbantis mokytoju. Jums priklauso tos pačios 40 darbo dienų kaip ir kitiems pedagogams.
Nors 40 darbo dienų atrodo kaip didelis skaičius, pedagoginis darbas pasižymi itin dideliu intensyvumu, todėl poilsio kokybė yra kritiškai svarbi. Kad atostogos atneštų maksimalią naudą, rekomenduojama nepalikti jų planavimo paskutinei minutei. Toks strateginis „mikro-atostogų” įterpimas gali padėti išvengti emocinio perdegimo lapkričio ar kovo mėnesiais, kai nuovargis būna didžiausias. Be to, žinant savo teises dėl mamadienių, tėvadienių ar mokymosi atostogų, galima susidėlioti tokį grafiką, kuris leistų ne tik kokybiškai dirbti, bet ir skirti pakankamai laiko šeimai bei asmeniniam tobulėjimui.
Kasmetinių Atostogų Suteikimo Tvarka
Pateikiama informacija apie kasmetinių atostogų suteikimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 128 straipsnį: Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip.
Pavyzdžiui, mokytojai, turi pailgintas atostogas, t. y. 40 arba 48 dienas per metus. Kiti, tarkime, rizikingomis sveikatai sąlygomis dirbantys asmenys, gauna papildomų (pvz., nuo 1 iki 5) atostogų dienų. Tiek paprastiems, tiek pailgintas ar papildomas atostogas turintiems darbuotojams yra taikoma ta pati taisyklė - jeigu dirbama 5 d. d. dienas per savaitę, atostogų priklauso mažiau, jei dirbama 6 d. d. per savaitę, kasmetinės atostogos taip pat ilgėja.
Kas gauna pailgintas atostogas?
Teisę į pailgintas 25 darbo dienų (dirbant 5 d. d. per savaitę) arba 30 darbo dienų (dirbant 6 d. d. per savaitę) kasmetines atostogas turi:
- Darbuotojai, atliekantys tam tikrus tyrimus, susijusius su gyvūnais.
- Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojai, kurie pagal jų pareigybės aprašymus ima mėginius ir atlieka tam tikrus tyrimus bei matavimus.
- Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis žvejybos laivuose, užsiimančiuose versline ir kita (specialia) žvejyba.
- Jūrininkai, dirbantys jūrų laivų registre įregistruotuose laivuose.
- Farmacijos specialistai, kurių pareigybių aprašymuose nurodyta viena ar kelios iš šių veiklų: kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę; gamina vaistus ir vaistines medžiagas; pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas; priima ir (ar) komplektuoja vaistus pagal užsakymus; išduoda (parduoda) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse.
Visiems šiems darbuotojams, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės pailgintos atostogos.
Tokias arba ilgesnes (t. y. 25 ir 30 arba 30 ir 36 d. d.) kasmetines atostogas, priklausomai nuo jų veiklos, turi psichologai ir socialinių paslaugų srities darbuotojai. Jeigu jų darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, atitinkamai turi būti suteiktos 5 arba 6 savaičių trukmės pailgintos atostogos.
26 arba 31 d. d. trukmės kasmetines atostogas Lietuvoje gauna tie, kurie teikia sveikatos priežiūros paslaugas, ir tie, kurie dirba kartu su jais, tiesiogiai aptarnauja pacientus arba dirba tomis pačiomis sąlygomis. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šiems darbuotojams turi būti suteiktos 5 savaičių ir 1 d. d. trukmės pailgintos atostogos.
Teikiantys skubiąją medicinos pagalbą atostogų gauna 1 d. d. daugiau (27 arba 32 d. d.). Jei darbo dienų skaičius - mažesnis arba skirtingas, tokiems darbuotojams suteikiamos 5 savaičių ir 2 d. d. trukmės pailgintos atostogos. Už juos 1 d. d. ilgiau atostogauja chirurgai, jų padėjėjai ir kt. specialistai (28 arba 33 d. d.). Atitinkamai, skiriantis darbo dienų skaičiui jiems turi būti suteikiamos 5 savaičių ir 3 d. d. trukmės pailgintos atostogos.
Pailgintos, 25-36 d. d. atostogos yra suteikiamos ir kai kuriems Ignalinos atominės elektrinės darbuotojams. Skiriantis darbo dienų skaičiui, jie turi gauti 5 arba 6 savaičių trukmės pailgintas atostogas.
Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai gauna 30 arba 36 d. d. per metus, o darbo dienų skaičiui skiriantis - 6 savaičių trukmės kasmetines atostogas.
Kas Lietuvoje atostogauja ilgiausiai?
Mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas ir kiti pedagoginiai darbuotojai; taip pat mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai turi į teisę į 40 arba 48 d. d. kasmetines atostogas. O, jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos 8 savaičių trukmės pailgintos atostogos. O šiems darbuotojams pailgintos atostogos yra skaičiuojamos priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų skraidė ar teikė navigacijos paslaugas tais metais: (vyresniesiems) skrydžių vadovams, instruktoriams, skrydžių valdymo centrų pamainų viršininkams (bendrovės „Oro navigacija“ darbuotojams) priklauso 35 arba 41 d. d. kasmetinių atostogų. Darbo dienų skaičiui skiriantis, šiems darbuotojams turi būti suteikiamos 7 savaičių trukmės pailgintos atostogos, jeigu jie teikė oro navigacijos paslaugas ne mažiau kaip 150 arba 500 valandų per metus; pilotai bandytojai / instruktoriai, orlaivių vadai / palydovai, pilotai, (vyriausieji) navigatoriai ar instruktoriai, skraidantieji inžinieriai / operatoriai ir pan. turi teisę į 41 arba 50 d. d. trukmės kasmetines atostogas. Darbo dienų skaičiui skiriantis, jiems turi būti suteikiamos 8 savaičių trukmės pailgintos atostogos, jeigu bendras skrydžių laikas - ne mažiau kaip 120, 210 arba 350 valandų per metus.
Kas turi teisę į papildomas atostogas?
Papildomos atostogos gali būti suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamą darbą pas tą patį darbdavį. T. y., jei darbuotojas turi ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį, jam priklauso papildomos 3 d. d. atostogų. Už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį - 1 d. d.
Iki 5 d. d. papildomų atostogų skiriama už darbą tam tikromis rizikingomis, sveikatai kenksmingomis sąlygomis, kurių neįmanoma pašalinti. Šios dienos skaičiuojamos proporcingai nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojai dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos. T. y., jeigu tokioje aplinkoje buvo dirbta:
- Nuo 81 iki 100 proc. darbo laiko, suteikiamos 5 d. d. papildomų atostogų.
- Nuo 61 iki 80 proc. darbo laiko, suteikiamos 4 d. d. papildomų atostogų.
- Nuo 41 iki 60 proc. darbo laiko, suteikiamos 3 d. d. papildomų atostogų.
- Nuo 21 iki 40 proc. darbo laiko, suteikiamos 2 d. d. papildomų atostogų.
- Iki 20 proc. darbo laiko, suteikiama 1 d. d. papildomų atostogų.
Tiems darbuotojams, kurių ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus yra kilnojamojo pobūdžio, atliekamas kelionėse, važiuojant, lauko sąlygomis ir pan., yra suteikiamos 2 papildomos darbo dienos atostogų.
Jeigu dėl susidariusios (arba gresiančios) krizės ar ekstremalios situacijos asmuo turėjo vykdyti įsakymus bei nurodymus dirbti viršvalandžius ar poilsio bei švenčių dienomis, jam priklauso iki 5 d. d. papildomų atostogų. Papildomų atostogų kiekis priklauso nuo to, kiek savaičių jie dirbo, įskaitant viršvalandžius. Pvz., suteikiama po 1 d. d. už kiekvieną išdirbtą paeiliui einančių 7 ar 28 d. laikotarpį.
Pažymėtina, kad papildomos atostogos yra pridedamos prie kasmetinių atostogų. Vis tik, jei darbuotojas turi teisę ir į pailgintas, ir į papildomas atostogas, jo pasirinkimu prie kasmetinių atostogų suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba tik prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos.
Atostogų Taisyklės Darželiuose
Vasara - atostogų metas. Kone kiekviename vaikų darželyje tokiu metu atostogauja auklėtojos, jos pavaduojamos, sujungiamos grupės. Tad reikia pripažinti, jog šiuo laikotarpiu vaikai patiria daugiau streso nei įprastai. „Bet labai dažnai, ne ką mažiau, o jei ir ne daugiau, jaudulio patiria patys vaikų tėvai. Ypač pirmagimių mamos“, - pokalbį pradeda vaikų psichologė, vaikų darželio tinklo „Išminčiukai“ vadovė Ingrida Keliauskienė.
Adaptacija prie naujos aplinkos
Anot pašnekovės, darželinukams itin svarbus ir jautrus adaptacinis laikotarpis naujoje aplinkoje. Dirbdama savo įsteigtame darželyje netgi pastebi, kad tokiose situacijos, kuomet vaikas turi adaptuotis prie naujos auklėtojos ar naujų draugų, itin svarbi tėvų reakcija: „Natūralu, jog pirmą kartą išvydus nepažįstamą žmogų vaikui gali būti nedrąsu, jis gali nenorėti pasilikti ar netgi pravirkti, tačiau dažniausiai jei naujoji auklėtoja su vaikučiu elgsis švelniai, jis jau dienos pabaigoje sėdės ant jos kelių ir kartu žais.“
Kad taip nutiktų ir vaikas lengviau priprastų prie naujo žmogaus, anot psichologės I. Keliauskienės, tėvams reikia jį drąsinti, daug šypsotis ir sakyti, jog viskas gerai, kad niekas nepasikeis ir po darbo jo ateis pasiimti. „Čia labai svarbu, jog vaikas nepamatytų dienos pradžioje mamos nerimo ar tiesiog kažko neįprasto. Taip pat labai svarbu, kad auklėtoja tiktų ir patiktų mamai. Nes jei patinka mamai - patiks ir vaikui“, - šypsosi I. Keliauskienė.
Vengti atostogų adaptacijos periodu
Darželio „Išminčiukai“ vadovė teigia, jog neretai tėvai netgi savo atostogų metu pradeda leisti vaikus į darželį manydami, jog tuo metu turės daugiau laiko pabūti su vaiku pačiame darželyje, jam bus lengviau priprasti. O antroje savo atostogų pusėje galės kažkur iškeliauti. „Tai didelė klaida. Visuomet prieš pradedant lankyti mūsų darželį klausiame, kada tėvai planuoja atostogauti su vaikais. Jei vos tik pradėjus lankyti darželį - patariame vaiką vesti po atostogų, kad jam būtų kuo mažiau jaudulio“, - sako pedagogė.
Pasak pašnekovės, vos tik pradėjus adaptuotis prie naujos aplinkos daryti pertrauką nėra gerai, kadangi vėl pradėti eiti į darželį gali būti dar sunkiau nei pirmąjį.
Laikotarpis po atostogų
Vis tik gąsdintis dėl atostogų nereikėtų ir tikrai jokiu būdu jų netrumpinti ar atidėti dėl galimos reakcijos darželyje po to: „Faktas, jog vaikams geriausia su savo tėvais. O jei dar atostaujama prie jūros ar kur gamtoje. Tačiau čia norėčiau atkreipti dėmesį, jog tiesiog tėvams nereikėtų nustebti, kad vaikas po atostogų mažiau nori ar išvis nenori eiti į ugdymo įstaigą. Tai po kelių dienų praeis ir viskas vėl stos į vėžias. Juk ir mums suaugusiems po atostogų neretai sunku įsivažiuoti į darbų rutiną.“
Moteris teigia, jog dirbdama su ikimokyklinio amžiaus vaikais ir bendraudama su jų darželio auklėtojomis apskritai pastebi, jog sunkiausios dienos vaikams yra pirmadienis, kuomet reikia vėl grįžti į rutiną po savaitgalio. Bei penktadienis - nes jie jau būna pavargę nuo įprastos veiklos ir tvarkos darželyje.
„Dar labiau pasikeitę vaikai grįžta po atostogų su seneliais, kurie mažuosius itin lepina. Tuomet gali būti sunkiau ne tik darželyje, bet ir namie su tėvais. Vaikai gali pradėti daugiau manipuliuoti, reikalauti ar net demonstruoti užgaidas.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos inf.
tags: #darzelio #aukletoju #atostogu #skaiciavimas
