Plečiantis miestams, tankėjant užstatymui keičiasi ir gyventojų poreikiai. Vienas jų - naudotis šiuolaikiniu komfortu ir neprarasti ryšio su gamta. Žmogui reikia ne tik funkcionalaus būsto, bet ir psichologiškai patrauklaus, artimo prigimčiai. Todėl yra toks didelis parkų, žalių zonų poreikis. Šiandieninėje statyboje aiškiai ryškėja tendencija - atsirandantys betono statiniai negali pakeisti gamtos, jie turi įsilieti, prisitaikyti prie jos.
Sodas ant namo stogo - galimybė sukurti žaliąją erdvę, nenaudojant papildomo žemės ploto, tad ši idėja jau labai populiari sausakimšuose pasaulio didmiesčiuose ir, panašu, kad po truputį prigyja ir Lietuvoje. Kaip įnešti dar daugiau žalumos į savo gyvenimą? Galbūt viena iš išeičių - apsiželdinti gyvenamojo būsto stogą ar sieną?
Ar žinojote, jog pirmieji apželdinti stogai atsirado IV amžiuje prieš Kristų? Tai buvo garsieji Babilono (arba Semiramidės) sodai. Vėliau gyventojai stogus apželdindavo siekdami pagerinti būsto šilumos izoliaciją. Velėna ant stogų žiemą būstą išlaikydavo šiltesnį, vasarą - vėsesnį.
Šiandien stogai apželdinami naudojantis modernia įranga ir laistymo technika, sukuriamos ištisos sistemos, kad tokiu sodu nereikėtų pernelyg daug rūpintis. Japonijoje ir kai kuriose kitose šalyse egzistuoja reikalavimas pastačius naują pastatą apželdinti tam tikrą žemės plotą - tai tarsi kompensacija už erdvę, kurioje vietoj gamtos išdygo pastatas. Žinoma, žemės jau pradeda trūkti, tad šis reikalavimas kompensuojamas apželdinant stogus. Europoje stogų apželdinimo lyderė neabejotinai yra Šveicarija - šioje šalyje visi pastatai, turintys plokščią stogą, privalo būti apželdinti. Vis tik kitose šalyse taip pat plinta toks aplinkai draugiškas dekoro ir žalio ploto didinimo būdas.
Apželdinti stogai iš tiesų turi daug privalumų: gerina ne tik šilumos, bet ir garso izoliaciją, kuria įspūdingą estetinį vaizdą, savotiškai kompensuoja tą dalelę gamtos, kurią prarandame dėl besiplečiančių miestų, augalai valo ir grynina miestų orą.
Vokietijoje netgi esama įspūdingų pavyzdžių, kai apželdinti stogai derinami su ant jų įrengtomis saulės jėgainėmis. Pasaulyje yra gausybė pavyzdžių, kai apželdinę stogą gyventojai naudoja jį poilsiui, čia įrengia ir vaikų žaidimų aikšteles.
Stogo konstrukcijos ypatumai
Prieš įrengiant sodą ant stogo, būtina atsižvelgti į stogo konstrukcijos ypatumus. Neatsižvelgiant į tai, kokia danga būtų uždengtas stogas, vėdinamosios šachtos, deflektoriai, vamzdžiai ir kita inžinerinė įranga, esant galimybei, turi būti stogo kraigo dalyje. Jų praėjimo per stogą vietos turi būti sandarinamos.
Stogo sandūros prie sienų ir kitų vertikalių paviršių turi būti patikimai sandarinamos su tuo tikslu pritaikytomis dangomis, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vandens. Antenos ir įvairios atotampos turi būti pritvirtintos prie stogo pagrindo konstrukcijų.
Namuose su šlaitiniais stogais paprastai įrengiama išorinė vandens nutekėjimo sistema. Įrengiant neorganizuotą vandens nutekėjimo sistemą, susidaro pavojus sudrėkinti išorinę sieną, nes nuo stogo bėgantį vandenį vėjas gali pūsti į sieną. Kad ji nedrėktų, daromi ne mažiau kaip 500 mm pločio karnizai.
Organizuotoji vandens nutekėjimo sistema taikoma dažniausiai iki penkių aukštų pastatams. Tam prie stogo nuosvyros tvirtinami latakai, jungiami prie įlajų, iš kurių vanduo lietvamzdžiais nuteka žemyn.
Vandens nuvedimo nuo šlaitinių stogų sistemos turi būti įrengtos taip, kad lietvamzdžiai nuo sienos būtų atitraukti ne mažiau kaip 20 mm. Negalima lietvamzdžių įrengti išorės sienų uždarose nišose. Atstumas tarp lietvamzdžių turi būti pagrįstas skaičiavimais, bet ne didesnis kaip 13 metrų.
Lietvamzdžiai gaminami iš 0,5-0,6 mm storio cinkuotos ir polimerais dengtos skardos. Lietvamzdžių ir stogo latakų skerspjūvio plotas turi būti pagrįsti skaičiavimais. 1 kv.m stogo tenkantis lietvamzdžių ar latakų skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 1,5 kv.cm. Dažniausiai jis yra 105, 140 ar 215 mm skersmens.
Įlajos viršutinės dalies skersmuo turi būti 2-2,5 karto didesnis negu vamzdžio skersmuo. Lietvamzdžiai tvirtinami plieniniais griebtuvais, tvirtai įmūrytais į sieną ir išdėstytais kas 1-1,5 metro. Įlaja prie latakų tvirtinama cinkuotąja skarda.
Pakabinamieji stogo latakai turi būti pritvirtinti ne didesniais kaip 900 mm atstumais, o nuosvyrieji - ne mažesniais kaip 700 mm atstumais. Visas nutekantis nuo stogo vanduo turi patekti į įrengtą stogo lataką. Jie turi būti pritvirtinti ir įrengti taip, kad slinkdamas nuo stogo sniegas šių latakų nesulaužytų.
Stogo latako išorinis kraštas turi būti ne žemiau kaip 25 mm nuo stogo plokštumos tęsinio. Pakabinamųjų latakų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,28 laipsnio, o nuosvyriųjų - ne mažesnis kaip 2,9 laipsnio.
Sniego gaudytuvai šlaitiniuose stoguose turi būti įrengti pagal hidroizoliacinės dangos gamintojo instrukciją arba pagal pastato projekte nurodytus sniego gaudytuvų brėžinius.
Aplinkos temperatūrai svyruojant apie 0 °C, nutekantis vanduo ima šalti. Be to, sniegas, esant tokiai temperatūrai, tampa itin sunkus. Vanduo skverbiasi į stogą ir ten užšąla, gadindamas konstrukcijas. Kad tai nevyktų, rekomenduojama įsirengti apsaugos nuo apledėjimo sistemą. Šildymo kabeliai montuojami ant stogo, į latakus, lietvamzdžius, aplink įlajas.
Pažymėtina, kad šlaitiniams stogams, kitaip nei plokštiesiems sutapdintiems, taikomi ir konstruktyviniai šlaitinių stogų elementų reikalavimai, priklausantys nuo šalies regiono. Apšiltintų šlaitinių stogų su vėdinamuoju oro tarpu konstrukcijoje įrengtos garus izoliuojančių ir vėjui nelaidžių statybos produktų jungtys turi būti tarpusavyje suklijuotos arba patikimai sandarinamos kitu būdu.
Šlaitinių stogų dangoms įrengti naudojamų statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 150. Neapšiltintų šlaitinių stogų pastogės turi būti natūraliai vėdinamos. Pastogei vėdinti dviejose priešpriešinėse stogo pusėse turi būti įrengtos angos.
Vėdinamuose šlaitiniuose stoguose stogo šlaito apačioje (atbrailoje) ir kraige turi būti angos. Šių angų matmenys turi atitikti reglamento 31.2 punkto reikalavimus. Kai vėdinamosioms angoms įrengti naudojamos specialios čerpės arba vėdinamieji kaminėliai, jie gali būti įrengiami antroje eilėje nuo kraigo viršaus arba valminių stogų keterose.
Pastogių vėdinimas - geriausia priemonė nuo saulės radiacijos. Vėdinamieji stogo elementai apsaugomi nuo vandens garų kondensacijos, ypač stogo vidiniai paviršiai. Efektyviai vėdinama tada, kai langas arba specialios angos orui pritekėti išdėstytos kiek galima žemiau (prie karnizo), be to, priešpriešiniuose šlaituose.
Jei hidroizoliacinės dangos gamintojo dangos įrengimo rekomendacijose nenurodyta kitaip, bituminėmis čerpėmis, banguotais lakštais, lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis, čerpėmis, užlankais sujungtais skardos lakštais ir profiliuotos skardos lakštais dengtuose šlaitiniuose stoguose po minėtomis stogo dangomis turi būti įrengtas ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis.
Užlankais sujungtais skardos lakštais, profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtuose šlaitiniuose stoguose ištisinis vandeniui nelaidus sluoksnis turi nesiliesti su šiomis stogo dangomis. Atsižvelgiant į stogo konstrukcijas ir naudotus statybos produktus, gali būti įrengiami visi minėti ir kiti būtini sluoksniai arba jų deriniai. Visais atvejais stogo danga turi nepraleisti vandens, būti atspari ugniai, ilgalaikė ir ekonomiška.
Stogo apželdinimo tipai: ekstensyvus ir intensyvus
Įrengiant sodus ant stogo būtina žinoti, jog po žemės sluoksniu dar turi būti įrengtas vandenį sulaikantis sluoksnis, tuomet - drenažo sluoksnis, o po juo - hidroizoliacinės medžiagos sluoksnis.
Ant šlaitinių stogų (pasvirusių nuo 5 iki 15 laipsnių) įrengiami ekstensyvūs sodai, kurių nereikia prižiūrėti. Intensyviai apželdinus stogą jam bus reikalinga nuolatinė priežiūra. Toks apželdinimas priklauso ir nuo finansinių investicijų. Norint auginti didesnius augalus reikia nuo 15 iki 40 centimetrų storio žemės substrato sluoksnio (reikia gerai pagalvoti ir apie žemės svorį).
Dr. R. Bistrickaitė pripažino, jog taupant lėšas ir nusprendus stogą apželdinti ekstensyviai, po žemės substratu kartais iškart klojama hidroizoliacijos sluoksnio danga ir tuo pasitenkinama. Vis tik ir intensyviai apželdinant, nors pasiryžtate augalus prižiūrėti, geriausia jei jie būtų atsparūs saulės kaitrai bei „ištvermingi“.
Ekstensyvus apželdinimas
Ekstensyviai apželdintas stogas pasižymi minimalia priežiūra. Jam nereikia nuolatinio laistymo ar tręšimo. Augalai, tinkami ekstensyviam apželdinimui, yra atsparūs sausrai, šalčiui ir vėjui. Dažniausiai naudojami šilropės, uolaskėlės, įvairūs žoliniai augalai.
Intensyvus apželdinimas
Intensyviai apželdintas stogas reikalauja nuolatinės priežiūros, panašiai kaip ir įprastas sodas. Galima auginti įvairius augalus, įskaitant vejas, gėles, krūmus ir net medžius. Būtina įrengti laistymo sistemą, tręšti augalus ir reguliariai juos genėti.
Žali stogai - nauda aplinkai ir žmogui
Augalų danga gerai apsaugo stogą nuo tokių išorinių veiksnių, kaip saulės UV spinduliai, kruša ir staigūs temperatūros pokyčiai. Prie įprastų stogo dangų, kai naktį būna minusinė temperatūra, o dieną saulė įkaitina dangą iki 80°C, paros temperatūros svyravimai gali siekti 100°C.
Žali stogai užlaiko 50-90% lietaus vandens. Dalį vandens sugeria augalai ir po augalais esantys sluoksniai, dalis išgaruoja. Liūtys ir ilgalaikiai lietūs padaro miestams daug žalos ir yra gerai žinoma problema.
Saulės baterijų efektyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros. Pagerina saulės baterijų darbą.
Augalais padengti plotai yra natūralūs garso izoliatoriai ir sugeria garsą geriau nei kieti paviršiai. Žali stogai sumažina atsispindėjusį garsą iki 3 dB ir pagerina garso izoliaciją iki 8 dB. Tai ypač efektyviai juntama pastatuose esančiuose greta oro uostų, triukšmingų gamyklų ar naktinių klubų. Apsaugo nuo triukšmo.
Augmenija padeda filtruoti ir sulaikyti dulkes ir smogą iš oro. Valo, grynina orą.
Apželdinus stogą yra kompensuojami statybos metu prarasti žali plotai. Daugelyje Europos miestų, kur nėra žemės pertekliaus tai yra būtina statybų sąlyga. Išsaugomi ir sukuriami rekreaciniai plotai.
Augalai - tai natūrali gamtinė terpė gyvūnijai. Sukuriami, grąžinami į miestą bioplotai.
Kaip įrengti terasą ant stogo?
Vis dažniau, esant galimybei, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek ir patys gyventojai įrengia terasas ant stogo plokštumų ir tokiu būdu mėgaujasi papildomu plotu poilsiui ir pramogoms.
Tačiau terasoms dėvintis iškyla ir klausimas, kas vis dėlto turi prisiimti terasos remonto kaštus, kadangi, viena vertus, ja galbūt džiaugiasi tik keletas gyventojų, bet kita vertus, galbūt tai stogo dalis ir apsaugo namą, o kartu ir jame esančius butus, nuo aplinkos poveikio.
Jeigu dar prieš gerą dešimtmetį kildavo ginčai dėl to, kas turėtų mokėti už stogo remontą - visų butų ir kitų patalpų savininkai, ar tik viršutinio buto gyventojai, tai šiandien jau visi įsisąmoninę, jog stogas reikalingas ne tik viršutinių butų gyventojams ir už jo remontą privalo mokėti visų butų ir kitų patalpų gyventojai proporcingai jiems priklausančio turto plotui.
Tačiau kaip sąnaudos dengiamos tokiu atveju, kai ant stogo yra įrengta terasa, vis dar nebuvo iki galo aišku ir vis dažniau pasitaiko ginčytinų situacijų.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad LAT išnagrinėjęs šią bylą suformulavo labai svarbią ir aktualią teisės aiškinimo taisyklę, kuri neabejotinai pasitarnaus sprendžiant analogiškus teisinius ginčus.
Teismas išskyrė du galimus scenarijus - pirma, ant stogo įrengta terasa yra stogo dalis pagal namo projektą, ir antra, ant stogo įrengtos terasos konstrukcijos nėra namo stogo dalis pagal namo projektą.
Vadinasi, pagrindinis kriterijus, kuriuo būtent sprendžiant kaštų, reikalingų ant stogo esančios terasos remonto darbams, matuojamas išlaidų paskirstymo metodas yra tai, ar terasa yra suprojektuota kaip namo stogo dalis.
Pirmuoju atveju, tai yra, kai stogo terasa yra suprojektuota kaip daugiabučio namo stogo dalis, laikoma, kad terasa taipogi yra visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė (lygiai kaip pats stogas, namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo sanitarinė-techninė ir kitokia įranga). Todėl tokiu atveju visiškai nesvarbu, kad stogo terasa turi galimybę naudotis tik keleto ar vieno buto gyventojai, visų butų ir kitų patalpų savininkai turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti tiek daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijų, tiek ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijų, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, priežiūros ir remonto išlaidas.
Antruoju atveju, tai yra, kai ant daugiabučio namo plokščiojo stogo įrengtos terasos konstrukcijos pagal namo projektą nėra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis ir terasa nėra bendrojo naudojimo objektas, pareiga apmokėti terasos priežiūros ir remonto išlaidas tenka turinčių teisę ja naudotis butų ir kitų patalpų savininkams.
Advokatų kontoros „Izokaitienė, Bartkevičienė ir partneriai“ teisininkė sako, kad itin išpopuliarėjus plokščiojo stogo panaudojimui ant jo įrengiant stogo terasą bei kadangi terasos egzistavimas tam tikrais atvejais gali būti susijęs su nemenkomis išlaidomis jos remontui, visiems, planuojantiems įsigyti butus ar kitas patalpas, vertėtų paanalizuoti, visų pirma, ar ant daugiabučio, kuriame yra butas ar kitos patalpos, stogo yra terasa, antra, ar terasa yra suprojektuota kaip daugiabučio namo stogo dalis, ir trečia, ar visų, o galbūt tik keleto ar vieno buto gyventojai turi galimybę naudotis stogo terasa.
Asmenims, jau įgijusiems butus ar kitas patalpas daugiabučiame name, ant kurio stogo įrengta terasa, terasos remonto atveju analogiškai patartina įsivertinti, ar stogo terasa yra stogo dalis pagal namo projektą, ir jeigu ne, - ar konkretaus buto ar kitų patalpų gyventojai turi galimybę terasa naudotis.
Tad jei jums kilo noras ant savo stogo įsirengti sodą, deja, to negalėsite padaryti be specialaus projekto. Tam, kad stogas atlaikytų augalų ir drėgnos dirvos svorį, terasos perdangos storis turi būti labai tiksliai apskaičiuotas.
Augalų parinkimas sodui ant stogo
Ką daryti, kad sodas ant namo stogo ne vienus metus išliktų gražus, augalai vešėtų ir džiugintų akį? Želdiniai turi būti daugiamečiai, pritaikyti mūsų klimatui, turi derėti tarpusavyje. Stilingą ir visus metus žaliuojančią erdvę galite sukurti ir savo balkone ar terasoje, daugiamečius augalus sodindami tiesiog į vazonus. Augalai savo grožį atskleidžia skirtingais metų laikais.
Ji turi būti nuolatinė ir kompleksinė: būtina ne tik ravėti, bet ir stebėti augalus, reaguoti į jų pokyčius, reikalui esant, keisti augalų s...
Sodas ant namo stogo - galimybė sukurti žaliąją erdvę, nenaudojant papildomo žemės ploto, tad ši idėja jau labai populiari sausakimšuose pasaulio didmiesčiuose ir, panašu, kad po truputį prigyja ir Lietuvoje. Daugiau kaip prieš metus Vilniaus centre lankytojams atverta „Live Square“ terasa leidžia atsidurti gamtos apsuptyje ir tiesiogine to žodžio prasme pakilti virš sostinės šurmulio.
1. Žemės kiekis. Norint sodinti ir auginti medelius, reikėjo užtikrinti, kad jų šaknys turės pakankamai vietos kerotis, todėl terasos konstruktoriams ir kraštovaizdžio architektams teko gerokai pasukti galvas ir surasti tinkamiausią sprendimą. Bendro darbo rezultatas - perdangoje įrengtos 15 cm gylio ertmės, skirtos žemėms supilti, o virš jų suformuotos apie 75 cm aukščio žemių kalvelės, ant kurių ir susodinti medeliai bei krūmai. Tiesa, Linas pripažįsta, kad ateityje vengtų tokių stačių kalvelių, mat lietus ir sniegas, vis dėlto, paplauna gruntą - nuo to neapsaugo net ir aplink kalveles pasodinti kiliminiai augalai. Supiltos kalvelės ir po jomis įrengtos ertmės žemėms bei vandens nutekėjimo sistema - kūrybiškas ir profesionalus terasos kūrėjų darbo rezultatas.
2. Stiprus vėjas. Nedengta terasa iš visų pusių taršoma vėjo, tad reikėjo sugalvoti sprendimą, kaip apsaugoti želdinius nuo jo žalos. Medeliai buvo pritvirtinti prie specialių konstrukcijų, įrengtų ant terasos perdangos.
3. Vandens nutekėjimas ir svorio paskirstymas. „Live Square“ terasa buvo kuriama labai gerai apgalvojant drenažo sistemą: vanduo nuo suformuotų kalvelių nuteka į perdangoje įmontuotas įlajas, kurių po terasos danga net nesimato. Ar neužsistovės vanduo, ar permirkusi žemė netaps per sunki ir ar stogo konstrukcija pajėgi ją atlaikyti - tai turi būti apskaičiuota itin tiksliai prieš įrenginėjant tinkamą ir patvarią stogo perdangą. Tad jei jums kilo noras ant savo stogo įsirengti sodą, deja, to negalėsite padaryti be specialaus projekto. Tam, kad stogas atlaikytų augalų ir drėgnos dirvos svorį, terasos perdangos storis turi būti labai tiksliai apskaičiuotas.
Kurdamas šią terasą Linas norėjo darnaus augalų ir miesto vaizdo, tad atsisakė ryškiaspalvio gėlyno, kuris galėtų blaškyti ir erzinti stebėtojo akis. Didelei terasai buvo pritaikyti masyvesni želdiniai, kad sukurtų jaukumo ir erdvės pojūtį. Augalai parinkti taip, kad neužgožtų nuostabios Vilniaus panoramos.
Medlieva lamarko (Amelanchier lamarckii). Dėl vasaros kaitros lamarko medlievų kamienai pradėjo skilinėti, todėl kai kurių medelių kamienus teko aprišti. Ožekšnis sparnuotasis (Euonymus alatus) - ryški stogo puošmena rudenį. Kalninių pušų bonsai - tarsi žali purūs debesėliai. Kiliminiai augalai suteikia bendram želdinių vaizdui tekstūros ir paslepia inžinerinius terasos sprendimus. Žaismingas augalų kompozicijos akcentas - dekoratyviniai česnakai.
Žalių stogų privalumai ir trūkumai
Nors žali stogai turi daug privalumų, svarbu atsižvelgti ir į galimus trūkumus:
- Didesnės pradinės investicijos: Įrengimas gali būti brangesnis nei tradicinio stogo.
- Svoris: Žalias stogas gali būti sunkus, todėl reikalinga tvirta stogo konstrukcija.
- Priežiūra: Reikia reguliariai prižiūrėti augalus, tręšti, ravėti ir laistyti.
- Galimos problemos su hidroizoliacija: Netinkamai įrengus hidroizoliaciją, gali atsirasti pratekėjimų.
Žaliojo stogo sluoksniai:
- Barjeras šaknims
- Apsauginis drėgmę kaupiantis kilimėlis
- Drenažinis sluoksnis - vandens rezervuaras
- Filtruojantis sluoksnis
- Augalų substratas
- Augalinis sluoksnis
Praktiniai patarimai ir pavyzdžiai
Anksčiau buvo taip: pasodinu agurkų ir palieku augti. Ir užaugdavo. Patys. Viskas paprasta. Kad taip jie pas mane smagiai neprižiūrimi augdavo, tai tiesiog pasisekė, na dar proto užteko sodinant žemę su kompostu sumaišyti. O jeigu rimtai, tai daržininkystė yra toli gražu ne fizinių, bet protinių pajėgumų reikalaujantis dalykas.
Galiu tik pasidžiaugti, kad vietos pas mane daug, ir be vargo atsirado saulėta vietelė šiltnamiui ir lysvėms, kurių suplanavau net 15 (dvi iš jų mažutės, po pusę). Tiesa, jų prireikė dviejų. Principas toks: nuo namo stogo vieno šlaito surenkamas lietaus vanduo keliauja į užkastą žemėje bačką. Ir taip link užkastos žemėje bačkos. Ji turi būti pilna vandens, kad jos nesuspaustų šąlantis gruntas. Jeigu bačka užkasta žemėje, žemė šaldama bačką spaudžia iš išorės. O vanduo esantis bačkoje, sušalęs į ledą, priešinasi išorės spaudimui. Tokiu būdu bačka per šalčiausią žiemą išlieka sveikut-sveikutėlė. Vasarą irgi turi būti visuomet pilna. Jeigu ji tuščia - tuomet geram lietuj nulijus, vanduo sunkiasi iš išorės ir spaudžia bačką. Taip ir įvyko: radome visą deformuotą, gerai kad neįskilo.
Kai bačkoje vandens lygis pakyla (po lietaus), plūdė pasikelia - tuomet automatiškai įsijungia siurblys. Siurblys pumpuoja vandenį į kitą, aukštai pastatytą bačką. Taigi laistymo sistema įrengta. Norėjom laistyti viską šiltu pilnu mineralų lietaus vandeniu, tačiau nutiko baisi sausra. Todėl pildydavome bačkas gręžinio vandeniu, stengdavomės, kad jis įšiltų bent kiek bačkoje. Be šios sistemos derliaus praeitą vasarą neturėtume. Vandens srovė iš tokios sistemos nėra stipri, laistosi viskas pamažu, švelniai, taip kaip augalams ir patinka.
Nusprendžiau, kad darže bus pakeltos lysvės. Geltonojo karučio kursuose pasakojo, kad sąvoka "pakeltos" yra labai plati - nuo šiek tiek pakeltų iki įrengtų beveik 90 cm aukštyje, kad išvis lankstytis nereikėtų :) Mano atveju aukštis 22 cm (sujungtos 10 ir 12 cm pušinės lentos). Į visas lysves paklotas tinkliukas nuo kurmių. Rizika kad kurmiams nesant - įsiveis kurkliai, bet gi nebūtinai, pagyvensim pamatysim, Kurklių dar nesu pastebėjusi, o štai kurmiai tai siutina, jų pas mane baisinga daugybė.
Žemę daržui aš nusipirkau. Iš pradžių buvau sutarusi nusipirkti žemę maišytą su kompostu, bet po ilgos istorijos nepavyko ir teko skubiai ieškoti tiesiog žemės. Žinot, kaip būna kai perki žemę telefonu - NIEKO apie ją nežinai. Tėtis nuvažiavo pasižiūrėti iš kurios vietos ją kasa, bet gi negali būti tikras kad būtent ją tau atveš. Ir supilta į lysves. Na ir pasėjau - pasodinau savo aš karalystę. Puošia ir visokios gėlės: medetkos, serenčiai.
Apie augalų derinimą ir vienas kitam daroma gerą įtaką (arba atvirkščiai) sužinojau modernaus daržo kursuose. Jau nekartą esu pasigyrusi, kad juos lankiau, bet darkart nepatingėsiu parekomenduoti Geltoną karutį , nes man pradedančiai jie labai padėjo. Padarėm klaidą - nenaudojom visiškai komposto, ir agurkų neuvo. Na buvo... keletas :) Žinau kad apylinkėse niekas agurkų neturėjo, bet agurkams kompostas yra būtinas. Nusprendžiau visgi neauginti braškių kol kas. Nusipirksiu kelis kartus pavalgyti šviežių sezono metu. Na o kas buvo ir bus: ridikėliai, salotas, krapai, petražolės, špinatai, rukola, burokėliai, morkos, agurkai, cukinijos, moliūgai, šparaginės pupelės, žirniai, svogūnai, česnakai. Ir labai labai pasodinti saulėgrąžų! Dar nė karto jų neauginau, bet jos man toks žavus vasaros simbolis - tikiuosi būtinai šiemet jos bus. Žinoma bus ir pomidorų su paprika. Šiltnamyje. Labai trūksta mano daržui komposto dėžių. Ir reikėtų lapų humosui rinkti sutaisyti vietelę. Dar būtu labai pravartu turėti darbastalį, o šis galėtų būti po pergole, kuri apsodinta kokiais vijokliais. Ir vabzdžių viešbučio reikės.
Viena kaunietė įkūrė augalų darželį ne ant žemės, kaip įprasta, o ant namo stogo. Kaskart norėdama apravėti augalus, kurių turi per trisdešimt, arba nusiskinti čiobrelių arbatai, moteris aukštomis kopėčiomis turi lipti ant stogo į savo daržą. Neįprastu reginiu Kaune džiaugiasi visi aplinkiniai, mat žaliuojantis stogas akį traukia iš toli. Tiesa, pirmą kartą vaikščiojant ant tokio stogo baimės šiek tiek yra: baisu nenuslysti į apačią, reikia atidžiai žiūrėti, kur dedi koją, tačiau, kaip sako pati šeimininkė, prie to priprantama. „Man, žinokit, nebaisu, aš kažkaip pripratus. Aukščio tai labai bijau, bet kadangi savas stogas, savi augaliukai, kiekvienas pasodintas savo rankom, tai malonu užlipti, pasižiūrėti, kaip jis auga, pasičiupinėti, pasiglostyti su tuo augaliuku. Ir katinas mėgsta čia užlipti pagulėti“, - pasakoja savo kūrinį labai mylinti žaliuojančio stogo šeimininkė Daiva Žiurinskienė.
Neįprastas stogas praeiviams matomas iš toli. Daiva prisimena, kad neseniai pro šalį važiavęs vaikas netgi nukrito nuo dviračio užsižiūrėjęs į augalais nusėtą stogą. O stogas tikrai išskirtinis - niekur kitur mieste tokio nepamatysi. Prieš ketverius metus šalia savo gyvenamojo namo šeima pasistatė ir pirtelę. Iš pradžių šis stogas buvo nuklotas ritinine žole, tačiau atlaikiusi vieną sezoną žolė tapo niekam tikusi, tad buvo nuspręsta ją panaikinti ir paeksperimentuoti kitaip. Daugybę kilogramų žemių šeima užkėlė ant šio šimto keturiasdešimties kvadratų stogo, po to reikėjo kelti ir augalus. Dar vėliau, čia pat ant stogo, buvo įrengta ir laistymo sistema. Darbo buvo tikrai daug, neslepia pašnekovė. Spalvų gamos ir augalai ant šio žalio stogo taip pat keičiasi: viskas kaip natūralioje gamtoje. Šiuo metu ant stogo esantys augalai baigia savo žydėjimą ir pradeda rudenėti. Šis stogas ir jo priežiūra - šeimininkės rūpestis. Kiti šeimos nariai, pasak pašnekovės, stogu pasidžiaugia iš toli, kaip ir atvykę svečiai. Mažai būna tokių svečių, kurie pasiryžta lipti. Visi pasižiūri iš apačios - va, gražu, - bet lipti nelabai. Ravėti savo stogo ponia Daiva lipa maždaug kas tris savaites, todėl sako, kad dabar priežiūros neįprastai stogo dangai beveik nereikia ir gali tiesiog džiaugtis savo svajonės išsipildymu.
Kaip įrengti žalią stogą ant sodo namelio
Vilniuje, einant J. Basanavičiaus gatve, reikėtų dažniau į viršų pakelti galvą: ant vieno pastato stogo įrengtoje terasoje raudonuoja pomidorai. Pasirodo, juos augina pastate įsikūrusio „Lietuvos draudimo“ darbuotojų kolektyvas. Įmonės Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė Aurelija Kazlauskienė pasakoja, kad idėja ant stogo auginti daržoves ir prieskonines žoleles gimė patiems darbuotojams. Derlius, anot pašnekovės, neįtikėtinai didelis. „Medinėse lysvėse veši agurkai, burokėliai, žemuogės, žirniai, bazilikai, špinatai, gražgarstės, pomidorai, mėtos, ramunėlės ir net brokolis. Viską susodino patys įmonės darbuotojai. Daržas buvo pasodintas dar gegužės mėnesį. Darbuotojai patys pasodino savo atsineštus augalų sodinukus ir sėjo sėklas. Visi dirbo drauge: vieni laistė žemę, kiti sodino augalus, mėgavosi karšta popiete bei kolegų draugija, kalbėjo apie ūkio darbus“, - prisimena A. Kazlauskienė.
Darželis ant stogo įmonės darbuotojams yra ne tik garnyras šalia atsineštų pietų, tačiau ir būdas, kaip praleisti laisvą pietų laiką, atsipūsti ir atsipalaiduoti. Pasak A. Kazlauskienės, pasirodo, daržininkystė ramina. Be kita ko, daržoves kolektyvas augina ekologiškais būdais, nenaudoja trąšų. „Nuo pat gegužės mėnesio kiekvieną dieną į terasos daržiuką darbuotojai užsuka palaistyti savo augalų ar tiesiog trumpam atsipūsti nuo darbų. Čia daržovės ir prieskoninės žolelės auga natūraliai, be jokių trąšų - tik saulė ir vanduo bei darbuotojų meilė. Jau liepos pradžioje darbuotojai džiaugėsi gausiu savo pačių ekologiškai užaugintų daržovių derliumi. Iš jų kolegos gamina salotas pietums ir kartu jomis vaišinasi čia pat, terasoje. Taip gimsta naujos bendrovės tradicijos“, - sako pašnekovė.
Anot A. Kazlauskienės, toks daržas ant stogo suburia kolektyvą, žmonės susipažįsta, bendrauja ir užsiima įdomia, naudinga veikla: „Daržo terasoje norėjo patys darbuotojai, o „Lietuvos draudimas“ darbuotojams suteikė laisvę veikti. Bendrovė parūpino tik būtiniausius dalykus: pastatė medines lysves, jas pripildė žemėmis, įvedė laistymo įrangą. Visą kitą darbą padarė patys žmonės, kurie kartu realizavę savo idėją. Taip, tarp Vilniaus senamiesčio stogų, darbuotojai įrengė inteligentišką daržiuką, kad vasarą galėtų užsiimti sodo darbais bei kartu stebėti, kaip auga derlius. Labai svarbu darbuotojų įsitraukimas ir tai, kaip jie jaučiasi darbe“, - mano A. Kazlauskienė. Nors derlius ir nėra toks, kaip tradiciniame darže, iniciatyvą sugalvoję darbuotojai džiaugiasi, kad ji pavyko bei siūlo kitoms bendrovėms užsiimti panašia veikla, suburiančia visą kolektyvą.
Urban Homestead - nedidelė organinių produktų ferma Kalifornijoje, kuri tėra vidutinio dydžio kiemas, viso 4 arai, o dirba joje tėvas ir trys jau suaugę jo vaikai. Jie sugebėjo išmaitinti ne tik save, bet ir aprūpinti vietos maitinimosi užeigas, rašoma Ecology.md tinklapyje. 90% visų produktų, iš kurių sudaryta jų vegetariška dieta, jie išaugina savo sklype. Čia auginama iki 400 rūšių daržovių, vaisių ir valgomų gėlių, kurių bendra masė siekia apie 3 tonas per metus. Jų galiniame kieme auga 8 vištos, 4 antys ir 2 ožkos, kurios aprūpina gyventojus pienu ir kiaušiniais. Visi virėjai iš artimiausių restoranų atvažiuoja čia, kad nupirktų savo užeigoms šviežių žalumynų ir daržovių.
„Kai mes pradėjome, visi pažįstami laikė mus bepročiais. Čia visai nėra vietos žemdirbystei. Pradžioje mes pergyvenome, nežinodami ar galėsime išmaitinti save, niekas net negalvojo apie tai, kad parduoti kažką, ko būtų „per daug“, prisipažįsta Žiulis (Jules Dervaes). Labiausiai jį, kaip šeimos galvą jaudino tai, kad nebuvo kokybiško maisto vaikams. Jis norėjo auginti organinius maisto produktus savo vaikams, be GMO ir konservantų. Ir tai buvo vienintelis kelias. Organinė žemdirbystė.
Ant namo stogo Žiulis užkėlė saulės baterijas, kad aprūpintų savo ūkį elektros energija. Daug energijos jie suvartoja darydami įvairias trintų produktų košeles. Saulės elementai ant stogo suteikė galimybę sumažinti mokesčius už elektrą iki 12 dolerių. Jų automobilis dirba naudodamas biodyzeliną. Jie gaminasi kurą savarankiškai ir augalinių atliekų, kurias restoranai atveža jiems nemokamai. Tokiu būdu jie tapo beveik pilnai autonomiškais. Išplitus socialiniams tinklams ir organinių produktų, tipo Good Eggs, vežėjų paslaugoms, Žiulio šeima pilnai išsprendė savo produkcijos realizavimo klausimą.
Žinoma, ne viskas taip puiku, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kenkėjai, ligos ir klimato kaita, o svarbiausia sausros ir vandens trūkumas - tai rimtos kliūtys, kurias tenka įveikti. Tam, kad sutaupytų vandens, Žiulis naudojasi senais drėkinimo metodais, molinių puodų pagalba. Čia aktyviai naudojamasi šiltomis lysvėmis, vertikaliais sodais ir žaliomis sienomis, taikomas kompostavimas, mulčiavimas (mulčius) ir kiti organinės žemdirbystės būdai. Vienintelės kultūros, kurių jie neaugina - tai grūdinės: kviečius, ryžius jie priversti pirkti, tačiau tai palyginus nedidelės išlaidos. Miesto ferma Urban Homestead yra įsikūrusi mažame miestelyje Pasadenoje, Kalifornijoje (130 tūkst. gyventojų), ji savo darbą pradėjo dar 1985 metais ir atkreipė į save daug dėmesio. Daugelis gyventojų siekia kopijuoti jų modelį.
