Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedra kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybe Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerija ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru 2019 m. balandžio 17 d. pakvietė visuomenės sveikatos specialistus jau į ketvirtąjį kartą organizuotą respublikinę mokslinę-praktinę konferenciją „Darni aplinka vaikų sveikatai“. Įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono 6-osios aplinkos ir sveikatos ministrų konferencijos įsipareigojimus, būtina ieškoti geriausių sprendimų, kaip kurti darnią ir sveikatai palankią aplinką vaikams ne tik mokyklose, bet ir bendruomenėse, gyvenvietėse, miestuose. Lietuva, ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją, įsipareigoja užtikrinti vaikų teisę į sveikatą bei saugią aplinką.
Tačiau vaikus supanti aplinka neapsiriboja vien aplinkos tarša, tai ir maistas, kurį jie valgo, tai ir juos supančios informacinės technologijos, ir socialinė aplinka, kurioje jie gyvena ir mokosi, ir daug kitų aplinkos veiksnių. Konferencijos dalyvius pasveikino Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, Medicinos fakulteto prodekanas prof. dr. Vytautas Kasiulevičius, Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Konferencijos metu surengta vieša sveikatos ir šveitimo sektoriaus specialistų diskusija „Sveikata darnioje mokykloje“, kurią moderavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros doc. dr. „Gamtos herojai“.
Sveikatos ir aplinkosauginių iniciatyvų svarba
Įstaigos bendruomenė aktyviai dalyvauja aplinkosauginiuose ir ekologinio švietimo projektuose, konkursuose. Yra pelnę ne vieną nominaciją. Daug dėmesio skiriama atliekų tvarkymo klausimams, kūrybinių seminarų metu iš antrinių žaliavų kuriamos priemonės edukacinėms erdvėms, populiari iniciatyva „Antras daiktų gyvenimas“. Sukurti žaidimai puikiai įvertinti parodoje „Kita forma. Žaidimai“. Jau tradicinėmis veiklomis tapo: „Prieš išmesdamas - pagalvoju“, „Mes rūšiuojam“, „Darni mokykla“ (veikla įvertinta auksiniu sertifikatu), „Ugdymas be sienų“ (pamokos regioniniuose parkuose), „Rudens pasaka“ ir daug kitų.
Viena iš veiklų apima bendradarbiavimą su socialiniu centru „Betanija“, Lietuvos „Caritas“ organizacija bei jaunimu iš VŠĮ „Socialinės dirbtuvės“. Organizuojama akcija „Kas pasidalina - tas laimi“. Šiais metais organizuojama akcija „Rudens pasidalintuvės“, kurios metu bendruomenės nariai mainysis nebenaudojamais drabužiais, žaislais ar kitais daiktais, kurie galės būti atgaivinti antram gyvenimui kitose šeimose. Kas pasidalina su kitu - tas laimi!
Ugdomoji veikla ir empatijos skatinimas
Šv. Martyno, žmonijai nešta, žinutė paskatino darželio bendruomenę praplėsti bendradarbiavimo ryšius ir pasimokyti būti empatiškais bei atjaučiančiais. Šv. Martyno istorija aktuali ir pamokanti, gyvuojanti nuo IV - to amžiaus. Kartą gyveno kareivis. Jo vardas buvo Martynas. Jis dėvėjo šalmą, raudoną paltą ir turėjo kardą. Buvo ruduo. Tamsu ir snigo. Pūtė stiprus vėjas. Martynas jojo ant savo žirgo. Mieste jis sutiko elgetą. Elgeta buvo sušalęs ir išalkęs. Martynas prijojo prie jo, išsitraukė kardą ir padalijo savo apsiaustą pusiau. Jis atidavė vieną apsiausto dalį elgetai. Elgeta apsidžiaugė ir norėjo padėkoti Martynui, bet Martyno jau nebebuvo šalia. Vėliau Martynas nusiėmė šalmą ir padėjo kardą. Jis nebenorėjo būti kareiviu. Martynas panoro padėti žmonėms. Vėliau jis tapo Vyskupu.
Pastaruoju metu daug kalbama apie empatiją kaip apie neįkainojamą žmogaus bruožą. Empatiškas žmogus sugeba atjausti, suprasti kitą ir dėl šios savybės yra kitų mylimas. Pasak psichologų, empatija yra sėkmingo bendravimo pagrindas, tačiau ją reikia ugdyti ankstyvoje vaikystėje. Empatija ugdo užuojautą, altruizmą ir gailestį ir yra daugelio moralinių sprendimų bei poelgių pamatas. Ši savybė yra be galo vertinga bendraujant. Labiau mėgstami tie suaugusieji ir vaikai, kurie yra empatiški - tai reiškia, sugeba suvokti ir priimti kitą žmogų tokį, koks jis yra. Bendrauti vaikui yra gyvybiškai svarbu, nes be kitų žmonių jis neišgyventų. Mokėjimas bendrauti padeda sutarti su kitais, o šių įgūdžių stoka trukdo pritapti, yra nesėkmių priežastis.
Vaikų empatija, savo ir kito žmogaus jausmų supratimas labiausiai priklauso nuo mamos, tėčio, kitų šeimos narių rodomų emocijų, požiūrio, elgesio konkrečioje situacijoje, daromų sprendimų šeimoje, kuriuos vaikai yra linkę kopijuoti. Savo vaidmenį turi ir ugdymo įstaiga, nuo kurios vertybių, nuostatų, ugdymo metodų priklauso tolimesnis mažo vaiko ugdymas(is). Lopšelio-darželio „Coliukė“ veikla, bendruomenės sutarimu, yra labiau orientuota į vaiko vertybių formavimą, negu į konkrečių dalykų įsisavinimą ar išmokimą. Tai ir paskatino praplėsti bendradarbiavimo ryšius ir būti pakančiais bei atjaučiančiais konkrečioje situacijoje.
Pirmiausia idėja pasidalinta su vaikučių tėvais ir paprašyta jų, kartu su vaikais, atlikti „namų darbus“. Darželio savanoriai ieškojo ryšių su Lietuvos „Caritas“ organizacija ir socialiniu centru „Betanija“ bei jaunimu iš VŠĮ „Socialinės dirbtuvės“. Parengtas skelbimas bendruomenei. Įgyvendinama Šv. Martyno skelbta žinutė „Kas pasidalina su kitu, tas laimi“. Lapkričio 29 d. (antradienį) darželyje virė didelis katilas sriubos vargstantiems ir alkstantiems žmonėms kartu su VšĮ „Socialinės dirbtuvės“ jaunimu, sriuba dalinta dienos centro lankytojams. Tėvai buvo skatinami pasikalbėti, padiskutuoti su savo vaikais apie gerumo, pasidalijimo su kitu, atjautos ir pagalbos silpnesniam prasmę žmogaus gyvenime. Kartu su vaiku(ais) buvo sprendžiama, kokią daržovę norėtų įdėti į bendrą „Coliukės“ sriubos katilą, ir ji atnešama į darželį.
Sutartomis dienomis sulaukta pakankamai įvairių sriubos ingredientų, vaikai daržoves nešė atsakingai, jausdami, kokį kilnų darbą daro. Ši, atrodo, labai paprasta ir nereikšminga, situacija panaudota kaip ugdymo metodas, kuris leido vaikams geriau pažinti daržoves, prisiminti, iš kokių galima išvirti saldžią sriubą, o iš kokių - rūgštesnę, kokios spalvos gali gautis sriuba sumaišius vienas ar kitas daržoves. Bandyta skaičiuoti, kiek druskos dedama į vieną lėkštę, o kiek reikės įdėti į visą katilą. Taip pat svarstyta apie žmones, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių tampa be namų ir artimųjų, pagalbos jiems suteikimo svarbą bei būtinumą. Bandant įsijausti į kito žmogaus situaciją, su vaikais įvardinti jausmai, kurie apima pamačius elgetą ar išmalda prašantį žmogų. Bandyta „išmokti pamoką“, kad visi žmonės turi teisę oriai gyventi ir būti, o tai priklauso nuo mūsų visų požiūrio, tolerancijos ir gerumo.
Toks situacijos svarstymo, tyrinėjimo ir veiksmų numatymo metodas patiko vaikams. Net nesuprasdami, kad mokosi ar ugdosi, jie, natūralios gyvenimiškos situacijos sprendimo metu, įgijo ir pagilino keletą tokių svarbių ikimokyklinuko kompetencijų kaip socialinė, pažinimo bei komunikavimo. Sriubą sėkmingai išvirė darželio virėjos, o vakare tėveliai klausinėjo, kaip pavyko, ar skani sriuba? VŠĮ „Socialinės dirbtuvės“ savanoriai ne tik nuvežė ir išdalino sriubą socialinio centro lankytojams, bet taip pat su jais pasikalbėjo, papasakojo apie šios iniciatyvos pradžią, apie darželį, jo ugdytinius bei pedagogus, o taip pat paprašė parašyti vaikams laiškus. Visi paėmė į rankas rašiklius ar flomasterius bei sukūrė, kas trumpą, o kas ilgesnį linkėjimą.
Jau kitą dieną mus pasiekė net 16 laiškų, su socialiniame centre besilankančių žmonių, palinkėjimais, padėkomis, atsiliepimais apie sriubos skonį ir tikrais autorių vardais. Šis atgalinis ryšys buvo svarbus visiems - jis tarsi nutiesė tarp mūsų nematomą pasitikėjimo ir supratimo tiltą.
Istorija tęsiasi: kiekvienais metais prieš Šv. Kalėdas piešiami atvirukai darželio draugams. Tariantis, kam šiemet juos dovanosime, išgirstas pasiūlymas nupiešti „tiems žmonėms, kuriems virėme sriubą“, „juk jų tikriausiai niekas nepasveikins su šventėmis“ - sakė vaikai. Prasidėjo kūrybinis procesas, liejosi spalvos, ryškėjo atvirukų kontūrai, bet sunkiausiai sekėsi sugalvoti šventinius palinkėjimus, juk reikėjo iš tikrųjų įsijausti į šių žmonių gyvenimą, pabandyti su jais susitapatinti. Tik tada atsirado žodžiai: „linkiu, kad būtų šilta žiema“, „kad turėtumėte draugų“, „geram žmogui“, „viskas bus gerai“ ir dar daugybė kitų šiltų žodžių, kuriuos vos spėjo rašyti auklėtojos. Ši iniciatyva parodė, kad daryti gerus darbus, dalintis, suteikti kitam šilumos ir šypsenų tikrai lengva, o ypač, kai tai darome visi drauge.
Plėtojant socialinę atskirtį mažinančius projektus
Kasmetinis festivalis „Pavasario balsais dalinkimės su visais“. Šis renginys skirtas centro „Mes esame“ lankytojams. Kasmet metodinio būrelio „Vilnis“ įstaigos šio centro lankytojams dovanoja nuotaikingą koncertą. Šio projekto dėka mažinama socialinė atskirtis, ugdoma empatija.
Dalyvavimas tęstiniame projekte „Dovanokime viltį keturkojams“. Projekto TIKSLAS - neatlygintina savanoriška pagalba prieglaudos gyvūnams. Projekto UŽDAVINIAI: 1. Ugdysime atsakomybės jausmą, norą padėti gyvūnams, kūrybinį mąstymą bei socialinius įgūdžius. 2. Pritrauksime valstybines organizacijas, ugdymo įstaigų bendruomenes į aktyvią veiklą, skirtą pagalbai gyvūnams prieglaudoje „Gyvybės vagonėliai“. 3. Plėsime Vilniaus miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenių, o taip pat visuomeninių ir komercinių organizacijų bendravimą bei bendradarbiavimą.
Infrastruktūros ir aplinkos gerinimo projektai
- 2020 m. renovuota veranda bei vidinis kiemas. Įrengtas pandusas bei dviračių takas, sutvarkyta aikštelė. Išplėstos vaikų veiklų erdvės lauke (Karklėnų g. 15).
- 2019-2020 m. Įgyvendintas fasado atnaujinimo projektas (A. Kojelavičiaus g. 298).
- Projektas „Orkestras akmenų kieme“. Šio projekto dėka įstaigos dėka atsirado aibė muzikos instrumentų, kuriuos pasigaminome patys. Į projektą įsitraukė visa įstaigos bendruomenė.
- 2019 m. Parengtas ir įgyvendintas stogo renovacijos projektas (A. Kojelavičiaus g. 298). Įgyvendinant asbesto šalinimo programą, pakeistas darželio pastato stogas, sutvarkyta lietaus vandens surinkimo sistema.
- 2018 m. Parengtas ir įgyvendinamas verandų renovacijos projektas.
- 2017 m. Parengtas ir įgyvendintas prisijungimo prie centralizuotų nuotekų tinklų projektas.
- Įrengtos netradicinės edukacinės erdvės lauke - Teletabių kalneliai, tuneliai, Gedimino kalnas, lauko terasa mažyliams, skirta veikloms lauke bei miegui.
Pagal prioritetą „Mažiau yra daugiau“ parengtas ir pateiktas konsoliduotas (5 įstaigų) ES finansuojamo projektas, pagal priemonę: 09.2.1-ESFA-K-728 „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“. Projektinės veiklos metu spręsti vaikų sveikatinimo, judrumo, pažintinės veiklos organizavimo po atviru dangumi bei darnaus vystymosi švietimo problemos. Inicijuojamas projektas „Pagaliukų pedagogika“, kurio tikslas - sukurti ugdymo(si) po atviru dangumi modelį, leisiantį išplėsti ugdymo(si) aplinkų, formų ir pedagoginių technologijų įvairovę nacionaliniame ikimokyklinio ugdymo kontekste.
Konkursas „Vilniaus miesto savivaldybės įmonių ir įstaigų žalioji aplinka - aplinkosauginio švietimo erdvė“ laimėta III vieta. Vilniaus lopšelio-darželio „Coliukė“ žalioji aplinka įvairi ir bendruomenės puoselėjama, naudojama vaikų ugdymuiisi. Bendruomenės iniciatyva užveistas žaliuoja ir vaisiais atsidėkoja „Coliukės sodas“, kuriame auga net 32 koloninės obelys, 15 rojaus obelaičių, 9 riešutmedžiai ir lazdynai, kiti medžiai. Edukacinės erdvės įstaigos aplinkoje kuriamos planingai, kiekvienais metais jos turtinamos priemonėmis, metodine medžiaga, kuriamos naujos. Įstaigos aplinkoje jau funkcionuoja 12 edukacinių erdvių.
Domimasi ir dalyvaujama gamtosauginiuose ir ekologiniuose projektuose, kai kuriuose laimimas finansavimas, kuriamos savo iniciatyvos. Teikta paraiška kampanijai „Aš galvoju“, dalyvauti aplinkosauginėje iniciatyvoje. (2014 m. spalio 31 d.) Tapta pagrindinės nominacijos laimėtoju kategorijoje „Švietimo įstaigos“. Įgyvendinant projektą su bendruomene, pasodintas „Coliukės sodas“: 32 koloninės obelaitės, 15 rojaus obelaičių, 3 kaulavaisiai, 9 riešutmedžiai.
Atsakingo vartojimo ir sveikos mitybos skatinimas
Organizuotas metodinio būrelio „Vilnis“ ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdytinių įtaigiausio lipduko „Tausok šilumą“ bei „Išjunk šviesą“ konkursas. Piešinių konkursas „Mano lempinukas“. Organizuota kūrybinės raiškos savaitė „Būkime sveiki“, kurioje dalyvavo metodinio būrelio „Vilnis“ įstaigos. Edukacinis renginys, skirtas visai darželio bendruomenei, „Sveika mityba“, bendradarbiaujant su VŠĮ „Sveikatai palankus“. Atliktas įstaigos ekologinio pėdsako tyrimas.
Inicijuota ir įgyvendinta sveikatą stiprinančių mokyklų bangos per Lietuvą akcija „Mes mėgstame sveikatos šaltinius“. Bendruomenė informuota apie mitybos pokyčius darželyje bei jų naudą sveikatai, dalijamasi sveikų ir skanių patiekalų receptais, vertinamas darželio maistas, įsitraukta į respublikinę akciją „Mes mėgstame sveikatos šaltinius“. (Sveikų ir skanių patiekalų receptais bei šeimų tradicijomis pasidalijo 12 šeimų). Į akciją įsitraukė 2488 dalyviai iš 18 įstaigų. Parengtas akcijos katalogas, padėkos, prizai nugalėtojams.
Eksperimentas - „Kodėl svarbu rūšiuoti?“ Darželio kieme „pasodintas“ plastikas, stiklas, popierinė servetėlė bei obuolio graužtukas. Vaikai spėja, kad plastikas išnyks, servetėlė taps purvina, stiklas supus, o obuolio likučius kažkas sukramtys... Veikė sveiko maisto kavinė „Coliukės sode“ (šiltuoju metu laiku). Projektas „Pagaliukų pedagogika“. Projekto metu visos metodinės priemonės pagamintos iš antrinių žaliavų, daugiausia medienos. Didžiausias šio projekto rezultatas yra tai, kad vaikai namuose žaidžia su gamtinėmis medžiagomis, dažniau atsisako pirktinių žaislų, o mieliau renkasi kalades, pagaliukus ar akmenukus, kuriuos gali surasti šalia savo namų ar gamtoje.
Parengtas ir įgyvendinamas sveikatai palankus meniu. Susiformavę ugdytinių valgymo kultūros įgūdžiai, ritualai. 2016-2019 dalyvauta Respublikiniame ekologinio švietimo projekte „Saulėto oranžinio traukinio kelionė per Lietuvą“. Į projekto veiklas įsitraukė visa įstaigos bendruomenė. Projektas „Saulėto oranžinio traukinio kelionė per Lietuvą“ bei konkursas „Mano žalioji palangė“ yra tęstiniai projektai, į kuriuos įsijungia Vilniaus lopšelis-darželis „Coliukė“ jau keletą metų iš eilės. Ši graži augalų daiginimo ir rūpinimosi jais ant palangės iniciatyva patinka vaikams, nes sudygę ir sutvirtėję augalai vėliau apsigyvena Coliukės eko darže.
Dalyvavimas Respublikiniame švietimo įstaigų bendruomenių ekologinio švietimo projekte ,,Saulėto oranžinio traukinio kelionė per Lietuvą“, kurio tikslas puoselėti vaiko dvasines, kūrybines galias globojant gamtą, ugdant gamtojautą, pagarbą gyvybei ir dvasingumą, ekologinę savimonę, sveiką gyvenseną, padedant vaikui pajusti gamtos vientisumą ir harmoniją, yra labai artimas ugdymo įstaigos filosofijai. Vaikams moliūgų sėjimas, laistymas, priežiūra, sodinukų sodinimas, stebėjimas bei ragavimas sukėlė begalę puikių emocijų bei įspūdžių, kuriais jie dalinosi su draugais ir auklėtojomis - rodė nuotraukas, pasakojo, kokio dydžio lapai užaugo, kokia žiedų spalva. Projekto metu vaikai sužinojo, ko reikia, kad moliūgas augtų, žydėtų, vestų vaisius. Daug džiaugsmo vaikams sukėlė ir labiausiai įsiminė momentas, kai per „Šeimos dieną“ savo daigintą moliūgą galėjo padovanoti tėvams bei nusinešti namo, kur jais rūpinosi kartu su visa šeima. Namie užaugintus moliūgus vaikai atvežė į darželį, kur galėjo juos lyginti, matuoti, pasverti, paragauti, apkabinti. Oranžinės dienos metu iš moliūgų padaryta didžiulė šypsena darželio kieme, o šventės pabaigoje pakviesta visus paskanauti moliūgų košės, kuriai abejingų neliko. Ši, atrodo, nesudėtinga idėja įkvėpė vaikus ir šeimas.
Vaikų sveikatos rodikliai ir higienos įpročiai
Šaltasis metų sezonas itin išryškina vaikų organizmo (ne)atsparumą įvairioms ligoms. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad siekiant didesnio vaikų atsparumo įvairioms infekcinėms ar lėtinėms ligoms, itin svarbu nuo mažens formuoti tinkamus vaiko higienos ir sveikos gyvensenos įpročius, o šis procesas turi būti aktyviai vykdomas ne tik šeimoje, bet ir ugdymo įstaigose. Tad nuo kada ir kaip reikėtų pradėti vaikus mokyti tinkamų higienos ir sveikos gyvensenos įpročių ir kodėl, pasak specialistų, lengvi susirgimai ankstyvame amžiuje vaikui yra naudingi?
2020 metais Lietuvos higienos institutas paviešino tyrimą, kurio metu buvo analizuoti šalies vaikų sveikatos pokyčiai ir netolygumai per penkerius metus. Rengiant ataskaitą prastėjančios tendencijos pastebėtos analizuojant du reikšmingus Lietuvos vaikų sveikatos rodiklius. Per penkerius metus Lietuvoje smuko ne tik vaikų skiepijimo nuo įvairių ligų apimtys, tačiau gerokai suprastėjo ir rūpinimasis vaikų burnos bei dantų higiena. Tuo metu sergančių vaikų skaičius per penkerių metų laikotarpį Lietuvoje didėjo nuo 778,5 iki 817,2 vaikų iš 1000.
Vaikų darželio-mokyklos „Mažasis Klaipėdos licėjus“ sveikatos priežiūros specialistės Aušros Kairienės teigimu, norint, kad vaiko sveikata būtų kuo atsparesnė įvairioms ligoms ir susirgimams, itin svarbu jau itin ankstyvame amžiuje pradėti ugdyti tinkamus higienos įpročius. „Kabant apie burnos ir dantų higieną, dantis vaikui rekomenduotina pradėti valyti nuo tada, kai jam išdygsta pirmasis dantukas. Kuo anksčiau pradėsime vaikui diegti tinkamus higienos įpročius, tuo ateityje jam bus paprasčiau savarankiškai jų laikytis ir taip natūraliai išugdysime atsakingą požiūrį į tinkamą sveikatos priežiūrą“, - sako A. Kairienė.
Ugdymo įstaigų vaidmuo
Pasak A. Kairienės, mokantis tinkamų higienos ir sveikatos priežiūros įpročių vaikams itin svarbu matyti teigiamus pavyzdžius šeimoje. Visgi, specialistės teigimu, ne ką mažiau reikšmingas dėmesys vaiko higienos ir sveikos gyvensenos ugdymui turi būti skiriamas ir ugdymo įstaigose. „Gyvename gan sparčiu tempu ir natūralu, kad tėvams ne visuomet pavyksta skirti reikiamą dėmesį vaikų higienos įpročių ugdymui. Be to, vaikai tikrai daug laiko praleidžia ugdymo įstaigoje, tad joje privaloma skirti kiek įmanoma didesnį dėmesį tinkamam vaiko higienos ir sveikatos priežiūros įgūdžių ugdymui“, - pastebi sveikatos specialistė.
Jos teigimu, formuojant vaiko higienos įpročius itin svarbu pasirinkti patrauklias ir pagal vaiko amžių tinkamas ugdymo priemones. „Iki penkerių metų vaikai yra itin imlūs įvairiems dalykams, tad šiuo laikotarpiu tinkamai suformuoti higienos įpročiai suteiks didelę naudą vaiko sveikatos būklei ateityje“, - teigia specialistė.
Psichologinė vaikų sveikata ir imuniteto formavimasis
Visgi, pasak A. Kairienės, dažna vaikų nusilpusios sveikatos ir imuniteto priežastis būna ir prasta vaiko psichologinė būsena. Todėl įvairios sveikatos problemos dažnai paūmėja tuomet, kai vaikas pradeda lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą. „Tai natūralus procesas, nes vaikas atsitraukia nuo tėvų ir saugios aplinkos. Tai vaikui kartais sukelia stresą. Todėl itin svarbu, kad vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje visų pirma atrastų tinkamą ryšį su pedagogais ir nauja aplinka“, - teigia A. Kairienė.
Visgi, A. Kairienės teigimu, dažnai lengvi susirgimai ikimokykliniame amžiuje yra tiesiog natūrali vaiko imuniteto formavimosi proceso dalis. „Vaikas ateidamas į kolektyvą atsineša ir savo imunitetą. Tad, kaip ir vaikas darželyje mokosi įvairių dalykų, taip prie aplinkos pasikeitimų mokosi prisitaikyti ir jo imunitetas. Vitaminai ir kitos sveikatinimo priemonės yra naudingos vaiko sveikatos stiprinimui, tačiau efektyviausiai organizmas su įvairiomis ligomis dorotis mokosi būtent sirgdamas. Tad dažnu atveju tėvams tikrai nereikėtų jaudintis dėl to, kad ikimokykliniame amžiuje jų vaikai dažnai serga. Tokiu nelengvu būdu stiprėja vaiko atsparumas ligoms ir laikui bėgant susirgimų skaičius natūraliai mažėja“, - teigia specialistė.
Konferencijos apie sveikos gyvensenos įgūdžius
2021 m. lapkričio 24 d. Lentvario lopšelis-darželis „Šilas“ kartu su VšĮ Trakų švietimo centru ir nacionaliniu sveikatą stiprinančiu mokyklų tinklu „Sveika mokykla“ organizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų nuotolinę metodinę-praktinę konferenciją ,,Sveikatai palankios aplinkos kūrimas ir jos panaudojimas ugdant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius“. Konferenciją atidarė Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ direktorė Irena Nižauskienė, tardama sveikinimo žodį. Ugdymo įstaiga turi ilgamečio ir sistemingo darbo tradicijas stiprinant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius. Pranešimas buvo kupinas nuolatinius vaikų saviugdos poreikius atliepiančio veikimo, stiprinant ir kuriant ugdymo įstaigos vaikų visapusiškos sveikatos stiprinimo tradicijas. Ugdymo įstaiga pulsuoja nuolatiniu sistemingu darbu šioje srityje, pasižymi autentišku išskirtinumu ir pasitikėjimu savimi, padeda drąsiai ieškoti vis naujų vaikų sveikatinimo būdų ir eiti koja kojon su gyvenimu, sprendžiant iškylančius vaikų sveikatos stiprinimo iššūkius.
Visa Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ bendruomenė įsijungia į sveikatos stiprinimo veiklas. Tai leidžia sutelkti išskirtinės bendruomenės resursus ir perteikti vaikams tvarias bei visą gyvenimą išliksiančias žinias apie sveiką gyvenimo būdą. Trakų rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Alina Jakonis savo sveikinimo kalboje išryškino sveikatos svarbą žmogaus gyvenimo kokybei bei išskyrė ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymoisi svarbą viso žmogaus gyvenimo perspektyvoje.
Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ mokytojos Irenos Kraičinskajos pranešime „Būk saugus. Savisaugos ugdymo veiklų idėjos“ išryškinta vaiko asmeninė atsakomybė už savo sveikos gyvensenos įgūdžių įtvirtinimą asmenybės struktūroje. Prelegentė pabrėžė, kaip svarbu ugdyti vaikų savisaugos jausmą - būnant pačiam atsakingam ir atsargiam namuose, gatvėje, gamtoje, siekiant išvengti susižalojimų ir traumų. Pranešimu atskleista vaiko savireguliacijos ir savidisciplinos ugdymosi svarba, kuri paremta pasitikėjimo ir paramos pedagogine prieiga. Dėka sumanių pedagogų net 6 metų Mija supranta, kad šiukšlinti šalia ežero nevalia, nes tai trukdo žmonėms maudytis. Pedagogė pristatė kūrybines veiklas ir didaktinę priemonę „Būk saugus - šito mokyk ir draugus“ bei eksperimentą „Žvakė“. Pranešimo pabaigoje buvo pateiktas vaikų savidiscipliną ir kritinį mąstymą lavinantis klausimas su vaizdine medžiaga: „Papasakok, ką matai iliustracijoje.“ Prelegentės vaizdžiai ir nuosekliai pristatė savo įstaigoje taikomą „Mąstymo mokyklos“ patirtį stiprinant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius.
Vaikų savęs pažinimas atsakant į amžiaus tarpsnį atitinkančius klausimus skatina vaikų mąstymo įgūdžius. Vilniaus lopšelio-darželio ,,Aitvaras“ mokytojos Kristina Kviklytė, Liuda Stasiulienė, Raimonda Giržadienė pristatė vaizdo pranešimą „Gamta - sveikatos šaltinis“. Kadangi ugdymo įstaigoje ugdosi tiek neurotiniai, tiek specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, o trečdalis turi skirtingų alergijų, gamta - puiki ugdymosi aplinka, kurioje vaikai lavinami veikdami gamtoje. Nuo 2020 metų ugdymo įstaiga įstojo į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą.
Galima stebėti prelegenčių sumanumą, išnaudojant kiekvieną ugdymo įstaigos erdvę. Kai nuo mažens kūnas pripranta prie fizinio krūvio, vėliau žmogus renkasi aktyvesnį gyvenimo būdą, o tai yra prevencija nuo daugelio ligų ir geros emocinės savijautos priežastis. Sumanūs pedagogai sugeba įtraukti vaikus į aktyvias veiklas ir sužaidybintas situacijas, stiprina jų vidinę motyvaciją aktyviai veikti ir tyrinėti supančią aplinką.
Vilniaus lopšelio-darželio „Krivūlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Laima Norkūnienė ir Anželika Duk pristatė pranešimą „Tinkamos ir saugios priemonės vaikų sveikatai“. Autorių pranešimas papildytas visiems prieinamomis vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius stiprinančiomis priemonės, išryškinta pedagogo sumanumo svarba. Kiek daug džiaugsmo vaikams gali suteikti paprasti dalykai. Pamatėme, kaip svarbu turėti pagrindinį vaikų ugdymo tikslą, jo tikslingai siekti ir laikytis bei tinkama linkme nukreipti vaikų saviugdą, stiprinant jų sveikos gyvensenos įgūdžius.
Vilniaus rajono Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio mokytojos Karolina Misevič ir Daina Jermak, dr. Pranešėjos savo vaizdiniame pranešime išryškino visų 5 (regos, uoslės, klausos, skonio ir lytėjimo) receptorių aktyvinimo svarbą per patyrimą.
Konferenciją vainikavo Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rosita Anulienė, meninio ugdymo mokytoja Lina Barkauskienė su vaizdo pranešimu „Visuminis vaikų sveikatos stiprinimas“. Šis pranešimas tarsi sujungė visus pranešimus į vieną, kad reikalingas viską apimantis ir nuolatinis vaikų sveikatos stiprinimas, kuris sukurtų tvarų pokytį žmogaus gyvenime, padėdamas susiformuoti tinkamiems gyvensenos įgūdžiams. Judėjimas yra tiek fizinės, tiek emocinės žmogaus gerovės pagrindas. Apibendrinti konferenciją buvo patikėta VDU ŠA docentei ir VŠĮ „Vaikų ugdymas“ direktorei, lektorei dr. Sigita Burvytei. Tai buvo prasminga ir ilgalaikę vertę kurianti konferencija.
Fizinės ir socialinės aplinkos poveikis vaikų sveikatai
Vaikų sveikata yra neatsiejama nuo aplinkos, kurioje jie auga ir vystosi. Darni aplinka, apimanti tiek fizinius, tiek socialinius aspektus, daro didelę įtaką vaikų gerovei.
Fizinės aplinkos poveikis
Fizinė aplinka, kurioje vaikai praleidžia didžiąją dalį savo laiko, turi tiesioginį poveikį jų sveikatai. Švarus oras ir vanduo yra gyvybiškai svarbūs vaikų vystymuisi. Užterštas oras gali sukelti kvėpavimo takų problemas, alergijas ir kitas ligas. Svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę kvėpuoti švariu oru tiek namuose, tiek mokykloje, tiek lauke. Švarus vanduo yra būtinas vaikų hidratacijai ir apsaugai nuo infekcinių ligų. Būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų prieigą prie švaraus geriamojo vandens ir tinkamų sanitarijos sąlygų.
Saugi ir žalia aplinka skatina fizinį aktyvumą ir mažina traumų riziką. Vaikai turėtų turėti galimybę žaisti lauke saugiose ir prižiūrėtose vietose. Parkai, žaidimų aikštelės ir žaliosios erdvės skatina fizinį aktyvumą, kuris yra būtinas vaikų sveikatai ir gerovei.
Triukšmas ir per didelis apšvietimas gali neigiamai paveikti vaikų miegą ir koncentraciją. Triukšmas gali sukelti stresą ir trukdyti vaikų mokymuisi. Būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų galimybę ilsėtis ir miegoti ramiose ir tamsiose patalpose.
Socialinės aplinkos poveikis
Socialinė aplinka, kurioje vaikai auga, taip pat turi didelį poveikį jų sveikatai. Palaikantys ir rūpestingi santykiai su šeima, draugais ir bendruomene yra būtini vaikų emocinei ir psichinei gerovei. Vaikai, kurie jaučiasi saugūs ir mylimi, yra labiau linkę būti atsparūs stresui ir sunkumams.
Prieiga prie kokybiškos švietimo ir sveikatos priežiūros yra būtina vaikų vystymuisi. Švietimas suteikia vaikams galimybę įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų sėkmingam gyvenimui. Sveikatos priežiūra užtikrina, kad vaikai gautų reikiamą medicininę pagalbą ir prevencines paslaugas.
Saugumas ir apsauga nuo smurto yra būtini vaikų gerovei. Vaikai turėtų jaustis saugūs savo namuose, mokykloje ir bendruomenėje. Smurtas, prievarta ir išnaudojimas gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį vaikų sveikatai ir vystymuisi.
Darnios aplinkos kūrimas
Kuriant darnią aplinką vaikams, būtina atsižvelgti į visus fizinius ir socialinius aspektus. Vyriausybės, bendruomenės, šeimos ir asmenys turi bendradarbiauti, kad užtikrintų, jog vaikai turėtų galimybę augti sveikoje ir saugioje aplinkoje.
Štai keletas veiksmų, kuriuos galima atlikti kuriant darnią aplinką vaikams:
- Gerinti oro ir vandens kokybę.
- Kurti saugias ir žalias erdves.
- Mažinti triukšmą ir apšvietimą.
- Skatinti palaikančius ir rūpestingus santykius.
- Užtikrinti prieigą prie kokybiško švietimo ir sveikatos priežiūros.
- Apsaugoti vaikus nuo smurto ir prievartos.
Investuojant į vaikų sveikatą ir gerovę, investuojama į ateitį.
