Darius Jurgelevičius yra asmenybė, kurios biografija neatsiejama nuo svarbių Lietuvos istorijos posūkių, ypač sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomybės atgavimo metais. Jo karjera apėmė darbą diplomatinėje tarnyboje, Valstybės saugumo departamente (VSD) ir visuomeninę veiklą, kurioje jis išreiškė savo požiūrį į tuometinius politinius įvykius.
Ankstyvoji karjera ir visuomeninė pozicija
Darius Jurgelevičius gimė 1966 m. balandžio 8 d. Baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Karjerą pradėjo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. Dar studijų metais, 1987 m. rugpjūčio 23 d., jo pozicija dėl mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo buvo išspausdinta dienraštyje „Komjaunimo tiesa“ straipsnyje „Atkirtis“. Šiame straipsnyje jis išreiškė kritišką požiūrį į mitingą, laikydamas jį „didžiausia veidmainyste“ ir „Vakarų masinės informacijos priemonių darbu“, kurio pagrindinis tikslas - apjuodinti persitvarkymo politiką ir viešumą.
D. Jurgelevičius teigė, kad Vakarai tikėjosi, jog mitingo dalyviai susidurs su milicijos pajėgomis, tačiau to neatsitiko. Jis pabrėžė, kad antitarybinės akcijos Tarybų Sąjungoje buvo neįprastos, ir manė, kad Vakarų reporteriai nusivylė, jog „liaudis nepritaria Vakarų pakalikų kalboms“. Pasak jo, negausus susirinkusiųjų skaičius liudijo viešumo politikos privalumus ir jėgą.
Darbas Valstybės saugumo departamente
Nuo 2004 m. birželio 11 d. Darius Jurgelevičius ėjo VSD direktoriaus pavaduotojo pareigas. Kai kuriuose tyrimuose apie VSD veiklą jis buvo įvardijamas kaip „tikrasis VSD vadas“ ar „pilkasis kardinolas“. 2007 m. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. jis buvo VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas, kol buvo atleistas LR prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu. 2009 m. rugpjūčio 19 d. jis pateikė prašymą grąžinti į darbą LR užsienio reikalų ministerijoje, tačiau ministras Vygaudas Ušackas jo nepatenkino.
Tolesnė karjera
Nuo 2009 m. rugsėjo Darius Jurgelevičius dirbo Gruzijos vidaus reikalų ministro Ivano Merabišvilio patarėju. Vėliau jis įsigijo Gruzijos TV kanalą, įsipareigodamas į jį investuoti beveik 2,5 mln. litų. Jo tėvas - LTSR partinis ir politinis veikėjas Viktoras Jurgelevičius.
Rugpjūčio 23-osios sueiga ir jos organizatoriai
Juodojoje knygoje minima, kad planas surengti mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje gimė 1987 m. liepos pradžioje. Vienas iš organizatorių - tuometinis jaunimo teatro inžinierius, vėliau Seimo narys Vytautas Bogušis - prisimena, kad idėja paminėti Molotovo-Ribbentropo pakto 48-ąsias metines kilo susirinkus su šeimomis, kadangi tai buvo V. Bogušio žmonos gimtadienis. Tarp organizatorių buvo Antanas Terleckas, Jonas Volungevičius, Julius Sasnauskas, Petras Cidzikas ir Nijolė Sadūnaitė.
Sekmadienį, kai turėjo vykti mitingas, netoliese esančioje Šv. Mikalojaus bažnyčioje mirė šv. Mišias aukojęs kunigas Stanislovas Valiukėnas. Po pamaldų apie 50 žmonių patraukė prie A. Mickevičiaus paminklo, kur prasidėjo mitingas, trukęs keturias valandas. Dalyvavo nuo 300 iki 3 tūkst. žmonių.
Pora dienų prieš mitingą dienraštyje „Komjaunimo tiesa“ pasirodė straipsnis, smerkiantis jo organizatorius. Po mitingo KGB atsiuntė raštą Jaunimo teatrui, liepiantį pasmerkti V. Bogušį. Teatre įvyko profsąjungos susirinkimas, kuriame buvo svarstomas jo elgesys. Teatro direktorius Žukas pateikė V. Bogušio charakteristiką, kaltindamas jį antitarybine propaganda ir nacionalistine veikla. Tačiau dalis darbuotojų gynė V. Bogušį, teigdami, kad jis yra geras specialistas ir kad jo veiksmai nekelia grėsmės.
V. Bogušis, atsakydamas į kaltinimus, teigė, kad jei pažeidė įstatymus, reikia kreiptis į juridines instancijas, o KGB raštą pavadino „pigiu popierėliu“. Jis pasakojo apie savo patirtį, kai dėl panašių priežasčių ne kartą buvo atleistas iš darbo.
Mitingas sužlugdė V. Bogušio brolio vestuves, kurios buvo suplanuotos rugpjūčio 22 d. Nuotakos šeima, baimindamasi prarasti pareigas, pareikalavo, kad jaunikiui tektų išsižadėti brolio ir pasmerkti mitingą, tačiau jis atsisakė.
Po mitingo ir teatro profsąjungos susirinkimo V. Bogušis platino susirinkimo įrašą į užsienį, o apie įvykius pranešė per Vatikano radiją, „Amerikos balsą“ ir „Laisvąją Europą“. Tuo tarpu Darius Jurgelevičius savo straipsnyje „Atkirtis“ kritikavo mitingą, laikydamas jį provokacija, kuri nerado palaikymo tarp „dorai, blaiviai mąstančiųjų“.
Darius Jurgelevičius 1986 metais, tarnaujant SSRS karinėse pajėgose, tapo pulko komsomolo sekretoriumi. Tų pačių metų liepos mėnesį Pabaltijo karinės apygardos Vilniaus įgulos specialiųjų dalinių politinio skyriaus partinė organizacija jį rekomendavo stojimui į KPSS. Kai kuriuose tyrimuose apie VSD veiklą Darius Jurgelevičius buvo įvardijamas netgi kaip tikrasis VSD vadas - faktiškai pilkasis kardinolas, perėmęs visą vadovavimą iš liūdnai pagarsėjusio Arvydo Pociaus. Nors šie teiginiai yra paneigti ir laikomi gandais, jie atspindi sudėtingą Dariaus Jurgelevičiaus, kaip visuomenės veikėjo, įvaizdį.
tags: #darius #jurgelevicius #gimimo #metai
