Motinystės ir vaiko priežiūros atostogos yra svarbus laikotarpis tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Pasibaigus šioms atostogoms, kyla daug klausimų dėl darbo sutarties nutraukimo, darbo vietos išsaugojimo ir grįžimo sąlygų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime visas aktualias temas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu po motinystės atostogų, remdamiesi Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (DK) ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Nėštumo ir gimdymo atostogos: trukmė ir išmokos
Darbuotojoms priklauso nėštumo ir gimdymo atostogos, kurios trunka 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų, šis laikotarpis pratęsiamas iki 70 dienų po gimdymo. Elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai išduodami moterims, sulaukusioms 30 ir daugiau nėštumo savaičių, ir galioja 126 kalendorines dienas.
Už šį laikotarpį mokama motinystės išmoka iš „Sodros“. Ji sudaro 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos (BSI). „Sodra“ išmoką perveda į gavėjo banko sąskaitą per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo.
Vaiko priežiūros atostogos ir išmokos
Po nėštumo ir gimdymo atostogų darbuotojai gali išeiti vaiko priežiūros atostogų, kurios gali trukti vienerius, dvejus arba trejus metus. Jei darbuotojas tuo metu gauna vaiko priežiūros išmoką ir jam suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos laukiantis kito vaiko, jis turi teisę gauti motinystės išmoką. Bendras išmokų dydis negali viršyti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio.
Vaiko priežiūros išmoka mokama iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėnesiai. Pasirinkus 18 mėnesių variantą, išmoka siekia 60 proc. kompensuojamojo uždarbio. Pasirinkus 24 mėnesių variantą, išmoka pirmuosius 12 mėnesių sudaro 45 proc., o vėliau - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio. Išmoka negali būti mažesnė nei 8 bazinės socialinės išmokos.
Nuo 2023 m. įsigaliojo nauja tvarka, numatanti neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius: abu tėvai (arba įtėviai) privalo bent po 2 mėnesius prižiūrėti vaiką. Šiuo laikotarpiu mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka, tačiau ji negali viršyti 2 vidutinių šalies darbo užmokesčių.
Darbo sutarties nutraukimas nėštumo ir vaiko priežiūros metu
Darbo kodeksas numato specialias apsaugos priemones nėščioms darbuotojoms ir darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo metu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, išbandymo metu, nesant darbuotojos valios, pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai arba priėmus sprendimą dėl darbdavio bankroto.
Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad darbuotojas negali būti atleistas dėl pareigybės naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.
Jei darbdavys nori nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų metų, dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, jis privalo įspėti darbuotoją prieš tris darbo dienas ir sumokėti ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Darbo vietos išsaugojimas ir sąlygos po vaiko priežiūros atostogų
Pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį. Darbdavys privalo išsaugoti darbuotojo darbo vietą. Keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją į kitą vietovę galima tik su jo rašytiniu sutikimu.
Jei grįžus po atostogų paaiškėja, kad darbuotojo darbo vieta buvo panaikinta, darbdavys privalo jį įspėti apie būsimą atleidimą ir išleisti į priverstinę prastovą, kurios metu mokama išmoka. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbo sutartis nutraukiama, išmokant ir išeitinę kompensaciją.
Jei darbdavys siūlo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, pasiūlymas turi būti pateiktas raštu su išdėstytomis nutraukimo sąlygomis. Jei darbuotojas sutinka, jis išreiškia sutikimą raštu. Jei per penkias darbo dienas atsakymo nėra, laikoma, kad pasiūlymas atmestas.
Darbas nuotoliu auginant mažamečius vaikus
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu. Jei darbdavys neįrodo, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti tokį prašymą.
Tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, gali būti suteikta teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika. Taip pat maitinančioms krūtimi mamoms priklauso pertraukėlės ir teisė būti atleistoms nuo darbo sveikatos patikrinimams, už kurį mokamas darbo užmokestis.
Ką daryti, jei darbdavys vengia įforminti atleidimą?
Jei darbdavys vengia įforminti atleidimą, pasibaigus dviejų savaičių įspėjimo terminui nuo prašymo atleisti įteikimo (išsiunčiant registruotą laišką), darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti atleidimą ir atsiskaityti.
Darbo ir šeimos balansas
Svarbiausia - rasti balansą tarp šeimos ir darbo. Motinystė nereikalauja atsisakyti karjeros. Reikia atrasti būdus, kaip suderinti šiuos du gyvenimo aspektus. Atviras bendravimas su darbdaviu, informacijos apie pokyčius įmonėje gavimas ir lankstumas - tai svarbūs veiksniai, padedantys užtikrinti sklandų grįžimą į darbo rinką.
Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų. Svarbu žinoti savo teises ir jas ginti. Jei darbdavys pažeidžia įstatymus, verta kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ar kitas kompetentingas institucijas.
tags: #darbo #sutarties #nutraukimas #pasibaigus #motinystes
