Ilgametė darbo su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sunkumų bei sutrikimų, patyrusiais psichologines traumas, globojamais vaikais parodė, kad kai kuriems vaikams dabartinė esama Lietuvoje pagalbos sistema nėra efektyvi.
Šie vaikai dažnai nutraukia specialistų pagalbą, nėra motyvuoti pagalbai, o medikamentinis gydymas nėra indikuotinas arba neįmanomas užtikrinti. Juos globojantys tėvai / globėjai perdega, dažnai keičiasi gyvenamoji vieta ir globėjas, tokie vaikai nepajėgūs mokytis klasėje, neretai keičiasi ugdymo įstaigas, yra šalinami iš jų.
Darbo patirtis parodė, kad elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams yra sudėtinga tranzicija iš vienos aplinkos į kitą, po pamokų į psichosocialinę reabilitaciją jie atvykdavo pavargę, sudirgę. Plėsdami paslaugas ir kurdami Intensyvios psichosocialinės reabilitacijos su mokymusi paslauga, norėtume išbandyti terapinius mokymo metodus, kad vėliau galėtume juos skleisti mokykloms.
Visų susijusių su vaiku šalių sukvietimas siekiant suvienodinti vaiko problemos supratimą, susiderinti dėl keliamų tikslų bei veiksmų atrodė vienas pagrindinių bazinių dalykų norint padėti šiems vaikams ir jų šeimoms. Darbas su tėvais, globėjais bei specialistų, kurie dirba su šiais vaikais, komandomis, visuomenės švietimas pasirodė prasmingas, ypač pandemijos metu.
Negalės samprata ir klasifikacija
Prieš pradedant nagrinėti psichologo darbo metodus, svarbu apibrėžti negalės sampratą ir jos klasifikaciją. Negalė apibrėžiama kaip sąveika tarp asmens ir jo aplinkos, kuomet asmuo dėl fizinių, psichinių ar intelektinių sutrikimų patiria sunkumų dalyvauti visuomenės gyvenime. Anot J. Ruškaus (2002), negalia yra sąveika tarp asmens ir jo aplinkos ir nėra visiškai aišku, ar sutrikusios psichikos žmogus yra tas, kuris nepasižymi mąstymo ir atminties savybėmis, ar tas, kuris neatitinka šiuolaikinės visuomenės standartų. Konkretaus psichinės negalios apibūdinimo nėra, tačiau ji apibrėžiama kaip harmonijos tarp protinės, fizinės ir dvasinės sveikatos stoka.
Protinė negalia - tai žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas, bet labiausiai - pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis. Protinė negalia susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje. Kartais asmenims su proto negale gali atsirasti psichikos ir elgesio sutrikimų. Anot A. Germanavičiaus (2008), proto negalė susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje. Kartais asmenims su proto negale gali atsirasti psichikos ir elgesio sutrikimų. Jei pastarieji yra sunkūs, gali susiformuoti „mišri negalė“, tačiau paprastai vartojamas terminas, atitinkantis vyraujančią negalės priežastį. Protinis atsilikimas sudaro gausiausią intelekto sutrikimų grupę.
Protinė negalia pagal intelekto koeficientą (IQ):
- Lengvas protinis atsilikimas (IQ 50-69): asmenys gali turėti mokymosi sunkumų, tačiau dauguma suaugusiųjų gali dirbti, palaikyti socialinius santykius ir dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tikėtina, kad tai gali sukelti kai kurių mokymosi sunkumų mokykloje: dauguma asmenų turi tam tikrų skaitymo ir rašymo problemų. Daugelis suaugusiųjų gali dirbti ir palaikyti gerus socialinius santykius bei dalyvauti visuomeninėje veikloje. Jie iš esmės sugeba užsiimti veikla, reikalaujančia daugiau praktinių, o ne akademinių įgūdžių, tarp to - atlikti nekvalifikuotą ar pusiau kvalifikuotą darbą.
- Vidutinis protinis atsilikimas (IQ 35-49): sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Asmenys gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tačiau jiems reikalinga priežiūra. Dažniausiai tai sukelia žymų protinės raidos sulėtėjimą vaikystėje, bet leidžia įgyti tam tikro savarankiškumo save aptarnaujant. Tačiau daliai šių žmonių reikia priežiūros visą gyvenimą. Suaugę asmenys su vidutiniu protiniu atsilikimu paprastai gali atlikti nesudėtingą praktinį darbą, tiktai būtina kruopščiai paruošti užduotis ir prižiūrėti. Tai, kad suaugę vidutinio protinio atsilikimo žmonės gyventų visiškai savarankiškai, pasitaiko retai. Apskritai šie žmonės yra normaliai judrūs iir fiziškai aktyvūs, ir tai, kad jie sugeba užmegzti kontaktą, bendrauti su kitais, dalyvauti nesudėtingoje socialinėje veikloje, liudija jų socialinį išsivystymą. Daugumai asmenų su vidutiniu protiniu atsilikimu nustatoma organinė etiologija.
- Sunkus protinis atsilikimas (IQ 20-34): reikalauja nuolatinės paramos. Asmenys kenčia nuo motorikos ar kitų sutrikimų, liudijančių centrinės nervų sistemos pažeidimą. Reikalauja nuolatinės paramos. Šiai grupei būdingi patys žemiausi pasiekimų lygiai. Dauguma sunkaus protinio atsilikimo žmonių kenčia nuo žymių motorikos ar kitų sutrikimų, liudijančių kliniškai reikšmingą centrinės nervų sistemos pažeidimą ar neišsivystymą.
- Gilus protinis atsilikimas (IQ mažesnis nei 20): savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Svarbu pažymėti, kad kiekvienas vaikas, turintis negalią, yra unikalus, todėl psichologas turi individualizuoti savo darbo metodus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, gebėjimus ir aplinkos ypatumus. Savarankiškumas, valyvumas, bendravimas ir judrumas labai apriboti. Dauguma gilaus protinio atsilikimo asmenų yra nejudrūs, nesivaldantys ir gali bendrauti tik labai nedaugeliu rudimentinių neverbalinių formų. Jie beveik arba visiškai negali patenkinti savo pagrindinių poreikiųir todėl juos reikia nuolat prižiūrėti ir padėti jiems. Supratimas ir kalbos vartojimas yra apriboti, geriausiu atveju gali suprasti pagrindinius paliepimus ir ko nors nesudėtingai prašyti.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas vaikas, turintis negalią, yra unikalus, todėl psichologas turi individualizuoti savo darbo metodus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, gebėjimus ir aplinkos ypatumus.
Psichologo vaidmuo ir funkcijos
Psichologas, dirbantis su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, atlieka svarbų vaidmenį, padedant vaikams ir jų šeimoms įveikti iššūkius, susijusius su negalia.
Pagrindinės psichologo funkcijos:
- Psichologinis įvertinimas: psichologas atlieka išsamų vaiko psichologinį įvertinimą, siekiant nustatyti jo kognityvinius, emocinius, socialinius ir elgesio ypatumus. Įvertinimas padeda nustatyti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat jo poreikius ir galimybes.
- Intervencijos planavimas: remiantis įvertinimo rezultatais, psichologas planuoja individualizuotas intervencijas, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tikslus. Intervencijos gali būti skirtos kognityvinių įgūdžių ugdymui, emocinės savireguliacijos gerinimui, socialinių įgūdžių lavinimui, elgesio problemų sprendimui ar kitoms sritims.
- Terapija ir konsultavimas: psichologas teikia terapines paslaugas vaikams ir jų šeimoms. Terapija gali padėti vaikams įveikti emocinius sunkumus, susijusius su negalia, pagerinti savivertę, išmokti įveikos strategijų ir sustiprinti tarpasmeninius santykius. Psichologas taip pat konsultuoja tėvus ir kitus šeimos narius, suteikdamas jiems informaciją apie negalią, padėdamas suprasti vaiko poreikius ir išmokti veiksmingų auklėjimo strategijų.
- Bendradarbiavimas su kitais specialistais: psichologas bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip gydytojai, pedagogai, socialiniai darbuotojai ir ergoterapeutai, siekiant užtikrinti kompleksinę ir koordinuotą pagalbą vaikui ir jo šeimai.
- Švietimas ir advokacija: psichologas šviečia visuomenę apie negalią, siekdamas mažinti stigmą ir diskriminaciją.
Psichologinio darbo metodai
Psichologas, dirbdamas su vaikais, turinčiais protinę ir fizinę negalią, gali naudoti įvairius metodus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tikslus. Kai kurie iš dažniausiai naudojamų metodų yra:
- Elgesio terapija: šis metodas pagrįstas mokymosi principais ir skirtas elgesio problemų sprendimui. Elgesio terapijos metu psichologas padeda vaikui išmokti naujų, adaptacinių elgesio formų ir atsisakyti nepageidaujamų elgesio modelių. Elgesio terapija gali būti ypač veiksminga sprendžiant agresijos, autoagresijos, impulsyvumo ir kitas elgesio problemas.
- Kognityvinė terapija: šis metodas skirtas keisti neigiamas ir disfunkcines mintis ir įsitikinimus, kurie sukelia emocinius sunkumus ir elgesio problemas. Kognityvinės terapijos metu psichologas padeda vaikui identifikuoti ir pakeisti neigiamas mintis, išmokti realistiškesnio ir pozityvesnio mąstymo.
- Žaidimų terapija: šis metodas ypač veiksmingas dirbant su mažais vaikais, kurie negali verbalizuoti savo jausmų ir išgyvenimų. Žaidimų terapijos metu psichologas naudoja žaidimus, žaislus ir kitas kūrybines priemones, kad padėtų vaikui išreikšti savo jausmus, įveikti traumas ir išmokti įveikos strategijų.
- Meno terapija: šis metodas naudoja įvairias meno formas, tokias kaip piešimas, tapyba, lipdymas ir muzika, kad padėtų vaikui išreikšti savo jausmus, pagerinti savivertę ir lavinti kūrybinius įgūdžius. Meno terapija gali būti ypač naudinga vaikams, turintiems bendravimo sunkumų. Meno terapija - tai kūrybinis tikrovės perteikimas vaizdais (R. Mockienė, 2011).
- Šeimos terapija: šis metodas skirtas pagerinti šeimos santykius ir spręsti šeimos problemas, kurios gali turėti įtakos vaiko gerovei. Šeimos terapijos metu psichologas padeda šeimos nariams geriau suprasti vienas kitą, išmokti veiksmingo bendravimo ir konfliktų sprendimo strategijų.
- Socialinių įgūdžių mokymas: šis metodas skirtas lavinti socialinius įgūdžius, tokius kaip bendravimas, bendradarbiavimas, empatija ir konfliktų sprendimas. Socialinių įgūdžių mokymas gali padėti vaikams geriau integruotis į visuomenę, užmegzti ir palaikyti santykius su kitais žmonėmis.
- Sensorinė integracija: šis metodas skirtas padėti vaikams, turintiems sensorinių apdorojimo sunkumų. Sensorinės integracijos terapijos metu ergoterapeutas padeda vaikui integruoti sensorinę informaciją, gautą iš įvairių jutimų, tokių kaip rega, klausa, lytėjimas, skonis, uoslė ir judėjimas.
- Delfinų terapija: individualūs ir grupiniai bendravimo su delfinais užsiėmimai, kurie skirti žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psichoemocines traumas.
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir veikla
Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį, padedant asmenims su protine negalia ir jų šeimoms. Socialinio darbuotojo veikla apima:
- Pagalbos teikimas: socialinis darbuotojas teikia pagalbą asmenims su protine negalia ir jų šeimoms, padėdamas jiems gauti reikiamas paslaugas ir išteklius, tokius kaip finansinė parama, būstas, sveikatos priežiūra, ugdymas ir užimtumas.
- Advokacija: socialinis darbuotojas advokatauja už asmenų su protine negalia teises ir interesus, siekdamas užtikrinti, kad jie būtų gerbiami ir įtraukti į visuomenę.
- Konsultavimas: socialinis darbuotojas konsultuoja asmenis su protine negalia ir jų šeimas, padėdamas jiems įveikti emocinius sunkumus, susijusius su negalia, ir išmokti įveikos strategijų.
- Užimtumo organizavimas: socialinis darbuotojas organizuoja užimtumo veiklas asmenims su protine negalia, siekdamas padėti jiems įgyti įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir socialinės integracijos. Užimtumas gali apimti darbinę veiklą, savanorišką veiklą, laisvalaikio užsiėmimus ir sociokultūrinį ugdymą.
- Bendradarbiavimas: socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais specialistais, tokiais kaip psichologai, gydytojai, pedagogai ir ergoterapeutai, siekiant užtikrinti kompleksinę ir koordinuotą pagalbą asmenims su protine negalia ir jų šeimoms.
Užimtumo reikšmė ir organizavimas
Kiekvienas žmogus yra vertingas, kad ir kas jis yra, kad ir koks jis yra, kad ir ką jis sugeba. Pats žmogaus gyvenimas jau savaime yra vertingas ir prasmingas. Visi žmonės turi vienodą teisę į žmogaus vertą egzistavimą. Visuomenė privalo sudaryti tokias pat sąlygas visiems savo nariams. Žmogus turi teisę gyventi, neatsižvelgiant į amžių, negalę, visuomeninę padėtį. Visiems žmonėms, tame tarpe ir žmonėms su negalia, svarbi yra nuolatinė ir reguliari veikla. Veikla žmogui reikalinga kaip duona, nes ji suteikia gyvenimui turinį ir prasmę. Užimtumą galima aapibūdinti kaip įdomų ir ilgalaikį užsiėmimą. Tai gali būti tiek darbinė, tiek nedarbinė veikla.
Anot I. Leliūgienės (2002) teigia, kad užimtumas globos įstaigoje organizuojamas ir yra skirtas prarastų darbo ir bendravimo sugebėjimų atnaujinimui arba jų formavimui, bei aktyvaus gyvenimo palaikymui ir formavimui. Mokslininkė (2003) teigia, kad socialinę ir protinę žmogaus sveikatą stiprina tinkami tarpasmeniniai santykiai. Būti suvoktam kitų - galimybė geriau suvokti save.
Sociokultūrinis ugdymas - tai paslauga, kuri teikiama individams, grupėms bei organizacijoms ir kuria siekiama jų kultūrinio ir visuomeninio veiklumo (M. Spierts, 2003).
Kurčneregystė
Kurčneregystė - tai būsena, kurią sukelia įvairaus sudėtingumo klausos ir regos sutrikimai. Šios dvigubos jutiminės negalės sukelti padariniai yra labai dramatiški. Negalia gali būti labai įvairi: įgimta arba įgyta dėl ligos, senėjimo ar nelaimingo atsitikimo; lengva, vidutinio sunkumo arba sunki; fizinė, sensorinė, intelektinė, psichosocialinė arba pasireiškianti raidos sutrikimais. Kiekvienas negalios tipas ir jo sudėtingumas lemia skirtingą žmonių su negalia savarankiškumo lygį ir jiems reikalingą pagalbą. Tik daug žinodami apie jūsų šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens negalią galėsite padėti jam gyventi pilnavertį gyvenimą.
Fizinei negaliai yra priskiriama judėjimo negalia, kai asmens galimybė judėti ir valdyti savo kūną yra ribota. Sensorinė negalia yra jutimo organų sutrikimas, trukdantis priimti informaciją jutimo organais. Žmonės su sensorine negalia pasaulį pažįsta visiškai kitaip nei šios negalios neturintieji, todėl gali būti, kad žinodami negalios specifiką ir patys turėsite įgyti tam tikrų įgūdžių. Pavyzdžiui, turėdamas šeimos narį su klausos negalia, išmoksite gestų kalbos, kad galėtumėte visaverčiai bendrauti su savo artimuoju. Psichosocialinė negalia, ypač tokie sunkūs tikrovės atspindėjimo sutrikimai kaip šizofrenija, bipolinis sutrikimas ar maniakinė depresinė psichozė, dažnai kelia nemažai įtampos, kuri, jei nėra suvaldoma, gali peraugti į pasyvų pyktį.
Daugelis žmonių su negalia gali visiškai arba bent iš dalies savimi pasirūpinti. Jie tai galėtų daryti dar geriau, jei aplinka būtų tam pritaikyta. Tačiau būtent dėl negalios neturinčių aplinkinių nesupratingumo ir netolerancijos žmonėms su negalia gali kilti problemų arba susidaryti sąlygos pasijusti nevisaverčiais. Pavyzdžiui, rateliais judantys žmonės dažniausiai susitvarko patys ir nereikėtų be jų prašymo ar sutikimo liesti vežimėlio - vežimėlis žmogui su judėjimo negalia yra jo asmeninės erdvės dalis. Žmonėms su negalia dalyvauti socialinėje veikloje trukdo ne jų negalia, o nepritaikyta aplinka. Nebijokite klausti, ką žmogus galėtų ir norėtų padaryti pats, kokios priemonės tam yra reikalingos.
Tam, kad būtų paprasčiau suderinti darbą ir šeimos nario ar kartu gyvenančio asmens su negalia priežiūrą, galima naudotis keletu skirtingų Darbo kodekse numatytų priemonių, net jei tiesiogiai jos nėra susijusios su artimųjų priežiūra.
Darbo kodekso numatomos priemonės
- Laikinas nedarbingumas: Susirgus jūsų šeimos nariui su negalia ar labai pablogėjus jo sveikatai, galite kreiptis į gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo (biuletenio). Gavęs (-usi) pažymėjimą, turėtumėte informuoti darbdavį, kad jis galėtų „Sodrai“ pateikti užpildytą pranešimą dėl pašalpos skyrimo darbuotojui. Slaugant šeimos narius bendruoju atveju ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugote vyresnius kaip 14 metų vaikus, sutuoktinį arba tėvus (įtėvius). Kad gautumėte išmoką iš „Sodros“ biudžeto, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos internetu, paštu arba nuvykę į „Sodros“ skyrių jūs taip pat turėtumėte pateikti prašymą dėl išmokos gavimo. Ši išmoka sudaro 65,94 proc. jūsų kompensuojamojo darbo užmokesčio.
- Papildomos laisvos dienos: Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
- Nemokamos atostogos: Nemokamas laisvas laikas darbo dienos metu. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ši priemonė gali būti naudinga, kai jūsų prižiūrimam negalią turinčiam žmogui yra suplanuotas vizitas pas gydytoją ar tik vieną kartą per ilgesnį laikotarpį reikalinga procedūra - tai nėra ilgalaikio iššūkio sprendimo būdas.
- Lankstus darbo grafikas: Lankstus darbo grafikas yra toks grafikas, kai darbdavys nustato visiems darbuotojams bendras dienos (pamainos) valandas, kuriomis jie privalo būti darbovietėje, o kitas tos dienos (pamainos) valandas darbuotojai gali dirbti prieš ar po šių valandų. Naudojimasis lanksčiu darbo grafiku gali padėti palengvinti kasdienę šeimos nario su negalia priežiūrą. Pavyzdžiui, jei jūsų artimajam rytais reikalinga jūsų pagalba, galėtumėte neskubėdami jam padėti ir darbą pradėti šiek tiek vėliau.
- Individualus darbo laiko režimas: Naudojantis lanksčiu darbo grafiku keičiasi tik darbo pradžios ir pabaigos laikas, o turintys individualų darbo grafiką darbuotojai gali organizuoti savo darbą atsižvelgdami į krūvius bei asmeninio gyvenimo poreikius.
- Darbas nuotoliniu būdu: Jei darbui atlikti fiziškas jūsų buvimas darbovietėje nėra būtinas, galite darbdaviui pateikti prašymą dirbti nuotoliniu būdu.
Laikui bėgant žmonės su specialiaisiais poreikiais tampa visuomenės dalimi. Dar visai neseniai asmenys, turintys negalią, turėjo gyventi „uždarose institucijose”, kurios buvo atskirtos nuo visuomenės. Asmenys negalėjo eiti į parduotuves apsipirkti, naudotis viešuoju transportu, keliauti į kino teatrą, koncertą ar eiti į kavinę ir pan. Laimei, šiuo metu tai sparčiai keičiasi. Asmenys su negalia, kaip ir visi kiti asmenys, turi savo teises. Visuomenėje yra atpažįstami kaip visuomenės nariai. Ir tai yra įtvirtinta įstatymiškai Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje. Daugelis šalių, tame tarpe tiek Lietuva, tiek Nyderlandai yra pasirašę, priėmę minėtą konvenciją.
2014-2020 m. Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese - reikšmingame pokytyje, kurio tikslas buvo pereiti nuo institucinės globos prie paslaugų, teikiamų bendruomenėje. Šio pokyčio metu 2020 m. rugsėjo 9 d. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims - 4 vaikams ir 34 suaugusiems asmenims su negalia, kuriems vertinant socialinių paslaugų poreikį nustatytas visiškas nesavarankiškumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Visi - tiek darbuotojai, tiek paslaugų gavėjai - tą pačią dieną persikėlė į naujas patalpas, kur net paprasti, buitiniai klausimai virto iššūkiais. Manėme, kad tik patalpos pasikeis, tačiau ankstesnė sistema ir metodai naujoje erdvėje tapo neveiksmingi - reikėjo visiškai pergalvoti darbo metodus. Pirmieji mėnesiai buvo kupini nežinomybės. Neturėta jokių pavyzdžių, kaip turi atrodyti naujo tipo padalinio veikla, struktūra, kasdienė rutina. Visos sritys - nuo maitinimo iki darbo grafikų - buvo kuriamos „nuo nulio".
Dirbu socialinio darbo srityje 4 metus ir per mano darbo praktiką teko ir tenka susidurti su įvairiomis žmonių grupėmis: su vaikais, su riziką patiriančiomis šeimomis, įvairią negalią turinčiais asmenimis, emigrantais ir visais kitais, kurie turi psichologinių ar socialinių sunkumų. Stengiuosi žmonėms padėti susidoroti su iššūkiais, gyvenimo sunkumais, juos motyvuoti ir įgalinti spręsti savo problemas, tačiau dažnai noras suteikti pagalbą kelia daug iššūkių. Klientų/žmonių grupė, su kuriais tenka susidurti ir kurie kelia didžiausius iššūkius teikiant pagalbą, tai yra asmenys, kurie linkę kaupti įvairius, jokios vertės neturinčius daiktus ar net šiukšles. Tokie asmenys užgriozdina visas gyvenamąsias patalpas taip, kad praėjimui lieka tik siauras takas ar net nelieka ir tako. Nesuvaldomas daiktų ar šiukšlių kaupimas kelia problemų tarpusavio santykiams, socialinėje ir darbinėje veikloje bei kitose gyvenimo srityse. Asmenys, linkę kaupti daiktus, kelia grėsmę ne tik savo savijautai, bet ir aplinkiniams. kaupimas gali užpildyti gyvenamąją erdvę ir sukelti sanitarinių problemų. Tokie asmenys nesirūpina asmenine higiena, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, taip pat kelia grėsmę aplinkos saugumui, t. y. gaisro pavojus, potvyniai, kenkėjų atsiradimai, šiukšlinimas ir nemalonus kvapas bendro naudojimo patalpose. Dėl nuolatinio kaupimo įsigytas ,,turtas‘‘ perpildo gyvenamąją erdvę ir trukdo gyventi. Be to, daiktų kaupimas gali sukelti sužalojimų dėl gaisro ar sukrautų daiktų griūties, ir tai gali turėti didelį poveikį ne tik pačiam žmogui ir jo šeimai, bet ir kaimynams. Daiktų kaupimas turi didelį poveikį ir asmens socialiniam funkcionavimui. Tokie žmonės gyvena vieni, nebendrauja su aplinkiniais, nelinkę įleisti kitų į savo namus, nepripažįsta savo problemos.
Kas yra alternatyvioji komunikacija? Alternatyvioji komunikacija - tai įvairios priemonės, padedančios asmenims, turintiems kalbos ir komunikacijos sutrikimų geriau išreikšti savo mintis, jausmus, poreikius.
